Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

M. E., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. E. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2015 m. gruodžio 12 d. apie 2-3 val. Alytaus mieste Parko gatvės teritorijoje kaltinamasis tyčia, iš asmeninių paskatų, sudavė smūgius rankomis ir kojomis P. T., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, abiejų akių viršutiniuose vokuose ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimo nosies kairėje pusėje.

Kaltinamasis M. E. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad apie mėnesį laiko draugavo su P. T. ir jų tarpusavio santykiai buvo geri. Žinojo, kad ji moksleivė, mokosi 12 klasėje, pilnametė. 2015 m. gruodžio 11 d. vakare jis leido laiką su P. T. ir draugu L., jie buvo parke, gėrė alų. Po to trise nuėjo į kavinę „Pušis“, ten kaltinamasis gėrė alų, o P. T. – alkoholinius kokteilius. Kai jie dviese išėjo iš kavinės, buvo jau naktis. Ėjo pėsčiomis Kauno gatve link Žuvinto gatvės, kur gyvena P. T.. Abu buvo apsvaigę. Beeidami susipyko, nes P. T. pradėjo jį įžeidinėti, pasakė, kad nebenori daugiau su juo draugauti. Kaltinamasis supyko, pavadino P. T. negražiais žodžiais, jie pradėjo vienas kitą stumdyti. P. T. nagais apdraskė jam veidą, tada kaltinamasis ją du kartus pastūmė, nuo ko ji nugriuvo ant žemės. Gulinčios jos nespardė. Ji nebuvo praradusi sąmonės. Kai po antro pastumimo ji atsikėlė, kaltinamasis alkūne trenkė P. T. ir pataikė į galvos sritį. Po to palydėjo P. T. iki namų ir jie išsiskyrė. Vėliau jam paskambino P. T. motina, pasakė, kad kreipsis į policiją dėl P. T. sumušimo. Jis suprato, kad pasielgė negerai, norėjo taikytis, bet nukentėjusioji nesutiko. Kaltinamasis neneigė, kad savo veiksmais padarė žalą P. T. sveikatai, bet su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko tik iš dalies, nurodydamas, kad P. T., jiems einant namo, dėl girtumo buvo pargriuvusi ant žemės, taigi, galėjo susižaloti pati, be to, kojomis jos nespardė, praėjus savaitei po įvykio matė P. T. kavinėje ir jos veide nebuvo jokių sumušimo žymių. Sutiko atlyginti P. T. 300 Eur už jai padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusioji P. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. vakare buvo parke su kaltinamuoju, po to nuėjo į kavinę „Pušis“. Kaltinamasis gėrė alkoholį, apsvaigo. Ji taip pat buvo išgėrusi, bet nesijautė stipriai apsvaigusi. Kai naktį ėjo namo, ji pasakė kaltinamajam, kad nebenori daugiau su juo draugauti, nes būdamas neblaivus jis tampa konfliktiškas, priekabiauja prie žmonių. Iš pradžių kaltinamasis nieko jai neatsakė, o jiems kiek paėjus ir pasukus į nuošalią Parko gatvę, kaltinamasis pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais ir du kartus kirto kumščiu į veidą, po to pastūmė, nuo ko ji pargriuvo, o pargriuvusią ėmė spardyti kojomis. Nuo suduotų smūgių ji kelis kartus prarado sąmonę. Kiek kartų kaltinamasis jai įspyrė nurodyti negalėjo. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai tęsėsi apie pusvalandį. Kai ji parėjo namo, buvo 4 val. ryto. Iš karto nuėjo ir atsigulė miegoti. Ryte prabudusi jautė stiprų galvos skausmą, taip pat skaudėjo šonus, kojas. Pažiūrėjusi į veidrodį, pamatė, kad visas jos veidas nuo sumušimo sutinęs, matėsi kraujosruvos, prie nosies nubrozdinta oda, ant kaktos buvo matyti kerzinio bato pado žymės. Su mama nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą, po to nuvyko į ligoninę, kur jai atliko tyrimus, nes labai skaudėjo galvą, bet į ligoninę neguldė. Po savaitgalio nuėjo pas šeimos gydytoją, gavo savaitei atleidimą nuo pamokų. Kreipėsi pas specialistą (med. ekspertą) dėl apžiūros, bet specialistui nerodė sumušimų šonuose, nes kraujosruvos buvo nežymios ir ji nenorėjo nusirengti. Negalėjo savaitę laiko eiti į mokyklą, o kadangi ji dvyliktokė, tai pamokų praleidimas gali atsiliepti jos mokslo rezultatams. Po įvykio tapo jautri, nervinga, kankino nemiga. Teisme patikslinusi reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusioji prašė priteisti jai iš kaltinamojo 1000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti proceso išlaidas – 12,74 Eur už specialisto apžiūrą ir 500 Eur turėtų išlaidų už procese dalyvavusios advokatės paslaugas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad apie įvykio aplinkybes sužinojo iš dukters P. ir žmonos pasakojimų, t. y. jos pasakė, kad P. sumušė draugas M. E. už tai, kad ji norėjo su juo skirtis. Matė P. veide kraujosruvas, nubrozdinimus, duktė skundėsi stipriu galvos skausmu, todėl nuvežė ją į ligoninės priėmimo skyrių, ten dukrai buvo atlikti tyrimai, bet į ligoninę jos neguldė. Patinimai veide laikėsi apie savaitę laiko. Po sumušimo dukra tapo labai jautri, jai sutriko miegas.

Liudytoja I. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. vakare duktė P. išėjo susitikti su savo draugu M. E.. Į namus ji grįžo vėlai naktį, bet grįžusi nieko nesakė. Ryte pamačiusi dukrą, liudytoja išsigando, nes jos veidas buvo sumuštas, sutinęs, prie nosies nubrozdinta oda, ant kaktos buvo ryškus bato pado pėdsakas, galvos kairėje pusėje guzas. P.papasakojo, kad einant iš kavinės M. E. sumušė ją, nes supyko, kai ji pareiškė nebenorinti su juo draugauti. Tą pačią dieną apie 11 val. liudytoja su dukra nuvažiavo į policiją, kur parašė pareiškimą dėl sumušimo. Po pietų nuvežė P. į ligoninės priėmimo skyrių, nes jai stipriai skaudėjo galvą. Buvo atliktas galvos smegenų radiologinis tyrimas, bet trauminių pakitimų nerasta. Po savaitgalio dukra kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuri davė atleidimą nuo pamokų iki penktadienio. Visą savaitę dukters veide buvo ryškūs sumušimai, ji dėl to labai pergyveno, liepė namuose uždengti visus veidrodžius, nes negalėjo į save žiūrėti. Po įvykio dukra tapo uždaresnė, sutriko jos miegas. Pas gydytojus daugiau dukters nevedė, nes ji nesutiko eiti. Su M. E. liudytoja bendravo telefonu, jis neneigė, kad sumušė P., rašė žinutes, siūlė tartis gražiuoju.

Liudytoja Z. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo nuvažiavusi pas anūkę P. T. ir matė ją sumuštą: buvo sutinęs veidas, prakirsta nosis, ant kaktos bato pėdsakai. Anūkė buvo labai susijaudinusi, išgyveno dėl įvykio, aiškino, kad ją sumušė draugas, nes ji nenorėjo su juo draugauti.

Medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad nukentėjusioji P. T. 2015-12-12 kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių ir nurodė, kad skauda visą kūną, galvą, nes apie 3 val. nakties buvo sumušta pažįstamo; nukentėjusioji konsultuota neurologo ir radiologo, diagnozuotas galvos ir veido sumušimas, rekomenduotas namų režimas, reikalui esant pakartotinė konsultacija (b. l. 6-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1283/15 (06) patvirtina, kad 2015-12-16 atliktos apžiūros metu P. T. nurodė, kad 2015-12-12 apie 02.00 – 03.00 val. Alytuje, Parko gatvės teritorijoje ją sumušė pažįstamas asmuo, rankomis ir kojomis smūgiuodamas į įvairias kūno vietas; nukentėjusiąjai nustatyti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, abiejų akių viršutiniuose vokuose ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimas nosies kairėje pusėje; sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku; sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 10-11).

Iš teismo posėdžio metu pateiktos P. T. nuotraukos matyti, kad 2015-12-24, t. y. praėjus 12 dienų po įvykio, P. T. veide vis dar buvo matomi sužalojimai nosies kairėje pusėje, ties tarpuakiu, taip pat skruostuose (b. l. 45).

Nukentėjusiosios P. T. pateikti duomenys iš jos motinos I. T. mobiliojo ryšio telefono patvirtina, kad M. E. 2015-12-12, 2015-12-16 rašė ir siuntė SMS I. T., iš kurių turinio seka, kad M. E. pripažino, jog smurtavo prieš P. T. (b. l. 46-49).

Iš prijungtos prie bylos medžiagos Nr. 52-At-01940-15 matyti, kad 2015-12-12 P. T. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK, nurodydama, jog 2015-12-12 apie 2 val. ji buvo sumušta draugo M. E., kuris trenkė ranka jai į veidą, nuo ko ji pargriuvo, tada spardė galvą kojomis. Aiškinantis įvykio aplinkybes, 2015-12-17 paimtas M. E. rašytinis paaiškinimas, kuriame M. E. pripažino buvus žodinį konfliktą su P. T., konflikto metu jis rankomis sudavė smūgius P. T. į galvos sritį, pastūmė, nuo ko ji pargriuvo ant žemės, tada padėjo jai atsistoti, gulinčios nemušė. Alytaus apskrities VPK 2015-12-18 priimtu nutarimu konstatuota, kad P. T. atžvilgiu padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka, todėl nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad jie yra leistini ir pakankami pripažinti, jog kaltinamojo M. E. kaltė padarius nežymų P. T. sveikatos sutrikdymą yra įrodyta. Nukentėjusioji P. T. nuo įvykio tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai aiškino, kad kaltinamasis, supykęs dėl jos pareiškimo nutraukti jų tarpusavio santykius, tyčia sudavė jai du smūgius rankomis į veidą, po to pastūmė, nuo ko ji pargriuvo ant žemės, ir jai gulint smūgiavo kojomis į galvą ir kitas kūno vietas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie atitinka faktines įvykio aplinkybes ir juos patvirtina kiti bylos duomenys – liudytojų I. T., R. T., Z. G. parodymai, kad P. T. buvo akivaizdžiai sumušta ir ji išsyk nurodė, kad tai padarė jos draugas M. E., taip pat medicinos dokumentų išrašai apie tai, kad tą pačią dieną, kai P. T. tvirtina buvusi sumušta, jai ligoninėje diagnozuotas galvos ir veido sumušimas, skirtas gydymas, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, kad P. T. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis ne mažiau kaip keturių poveikių pasekoje, sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Pats kaltinamasis neneigė, kad konfliktavo su P. T. dėl jų tarpusavio santykių ir konfliktui peraugus į susistumdymą jis smurtavo, t. y. du kartus pastūmė P. T., nuo ko ši pargriuvo, o po to dar trenkė alkūne jai į galvą. Duodamas pirminius paaiškinimus, kai įvykį tyrė policija, M. E. pripažino, kad rankomis sudavė smūgius P. T. į galvos sritį, kiek smūgių sudavė – nurodyti negalėjo, nes buvo girtas, be to, pastūmė ją, nuo ko ši pargriuvo. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad jis nesudavė P. T. smūgių kojomis, tačiau teismas tokius jo paaiškinimus vertina kaip gynybinius ir atmeta, o remiasi nukentėjusiosios P. T. nuosekliais parodymais, kad kaltinamasis ją mušė ir rankomis, ir kojomis, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada dėl sužalojimų padarymo būdo ir poveikių skaičiaus. Tarp kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių, t. y. nežymaus P. T. sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. E. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamojo M. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas paties kaltinamojo pripažinimu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamasis M. E. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b. l. 37), savo veiksmus vertina kritiškai, teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už pažeidimus, numatytus ATPK 178 str. (alkoholinių gėrimų gėrimas ir girto pasirodymas viešosiose vietose) (b. l. 39-42). Dirba. Įvertinus visas šias aplinkybes, skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiąja P. T. ir tęsti darbą (BK 48 str. 5 d. 2 p., 7 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė P. T., teisme patikslinusi ieškinio reikalavimą, prašė priteisti jai iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 62).

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra sveikatai padarytos žalos mastas ir kilę padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. E. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai P. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl sužalojimų kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, taip pat nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Nukentėjusioji yra moksleivė, dėl sumušimo savaitę laiko nelankė mokyklos, dvi savaites buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų. Ji jautėsi pažeminta, paniekinta. Dėl patirto streso sutriko miegas, padidėjo jautrumas. Įvykio tyrimas policijoje, situacijos aiškinimas gydymo įstaigose kėlė neigiamus išgyvenimus. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas (BPK 109 str., CK 6.263 str.). Ta aplinkybė, kad civilinis ieškinys byloje yra pareikštas ne atskiru pareiškimu, o ieškinio pagrindas ir dalykas yra išdėstyti privataus kaltinimo skunde, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, nes baudžiamajame procese nėra imperatyvių reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo formai ir turiniui. Tačiau P. T. prašoma priteisti 1000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs sekančias aplinkybes. P. T. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusiąjai nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, ambulatorinis gydymas truko palyginti neilgai, savaitę laiko. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad P. T. padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė jos emocinei ar psichinei sveikatai, neigiamai įtakojo jos mokslo rezultatus. Tuo pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015, 2K-201-697/2015, 2K-394-699/2015, 2K-78-489/2016), teismas daro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiosios patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 400 Eur dydžio kompensacija, todėl civilinis ieškinys mažintinas iki 400 Eur (BPK 115 str. 1 d.).

P. T. reikalavimas priteisti 12,74 Eur už specialisto paslaugas yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktu mokėjimo dokumentu (b. l. 64, 65), todėl tenkintinas, pripažįstant, kad kaltinamasis privalo atlyginti P. T. patirtas proceso išlaidas (BPK 103 str. 3 p., 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).

Be to, P. T. prašė priteisti iš kaltinamojo 500 Eur už išlaidas, patirtas procese dalyvavusios advokatės paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 821754 (b. l. 63) matyti, kad nukentėjusioji P. T. 2016-01-07 sumokėjo 500 Eur už advokatės I. L. paslaugas (atstovavimą teisme, dokumento surašymą, patarimą). Pagal BK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti būtent tokią pinigų sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali ir nepriteisti ar sumažinti proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją atstovavusi advokatė dalyvavo viso privataus kaltinimo bylos proceso metu, tačiau baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga, byla teisme išnagrinėta per tris posėdžius (vienas iš jų taikinamasis), buvo aiškinamos tik vienos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, byla nėra didelės apimties (vienas tomas), procese nebuvo keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ginčijamas įrodymų vertinimas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai priteistina advokato atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

M. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti darbą ir nebendrauti su nukentėjusiąja P. T..

Priteisti P. T. iš M. E. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti P. T. iš M. E. 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) proceso išlaidų ir 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.