Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-969-156/2013 iškeltoje pagal pareiškėjo T. S. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1356-132/2012, suinteresuotas asmuo M. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

1. LR CPK 370 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad priėmęs prašymą atnaujinti procesą teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nors ieškovei M. G. dokumentai buvo išsiųsti, tačiau ieškovė šių dokumentų negavo, nes neatsiliepė į paliktą pašto kurjerio pranešimą. Apelianto nuomone, taip buvo pažeista jo teisė sužinoti priešingą suinteresuotumą turinčios proceso šalies nuomonę, juo labiau, kad pareiškėjas šioje byloje kelia ir galimos baudžiamosios atsakomybės klausimus.

2. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškinys ir jo priedai, teismo sprendimas už akių apeliantui nebuvo įteikti, kad jie buvo įteikti šeimos nariui, kuris kartu su pareiškėju negyvena, todėl šios priežastys leidžia tvirtinti, kad apeliantas negalėjo tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų, pateikti tinkamo atsiliepimo į ieškinį, pateikti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl neturėjimo galimybės gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą apeliantui buvo atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti rungimosi, lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

3. Apelianto pateikti argumentai ir objektyvūs duomenys neleidžia tvirtinti, jog teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas bei, kad nebuvo pakankamo teisinio pagrindo abejoti pareiškėjo atžvilgiu priimto teismo sprendimo už akių pagrįstumu, todėl teismas privalo sudaryti sąlygas apeliantui realizuoti savo, kaip šalies, teises civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apelianto atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Taigi, proceso atnaujinimas galimas tik esant LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. S. be pagrindo įgytą turtą 6000,00 EUR (20176,80 Lt ), penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 2012 m. vasario 27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. iš savo asmeninės sąskaitos per klaidą padarė 6000,00 EUR bankinį pavedimą į Lietuvoje gyvenančio atsakovo T. S. asmeninę sąskaitą. Pastebėjusi klaidą ieškovė į atsakovą kreipėsi žodžiu, vėliau išsiuntė pretenziją raštu, tačiau atsakovas lėšų negrąžino. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.237 straipsnį, kuris numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (1-2 b.l. c.b. Nr. 2-1356-132/2012). Procesiniai dokumentai įteikti atsakovo darbovietės adresu jo tėvui R. S. 2012 m. rugpjūčio 8 d. (23 b.l. c.b. Nr. 2-1356-132/2012). Atsakovui T. S. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino, iš atsakovo priteisė be pagrindo įgytą turtą – 6000,00 EUR, 5procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo raštu pretenzijos pareiškimo dienos 2012 m. vasario 27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1187,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. G. naudai (24 b.l. c.b. Nr. 2-1356-132/2012). Sprendimas už akių išsiųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), procesinis dokumentas grįžo neįteiktas adresatui su pašto kurjerio atžyma „neatsiliepė į pranešimą“ (26 b.l. c.b. Nr. 2-1356-132/2012). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti, 2012 m. spalio 9 d. minėti dokumentai persiųsti atsakovui jo darbovietės adresu. Duomenų, kad pašto siunta buvo grąžinta kaip neįteikta Radviliškio rajono apylinkės teismui, byloje nėra. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2012 m. spalio 11 d. Vykdomasis raštas civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui T. S. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, išduotas 2012 m. lapkričio 5 d. (31 b. l. c.b. Nr. 2-1356-132/2012). Apeliantas 2013 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, jog tik po to, kai antstolis R. K. areštavo jo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, jam tapo žinoma apie jo atžvilgiu pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą už akių (2-9 b.l.). Teigė, kad pasirašytinai procesinius dokumentus priėmęs jo tėvas R. S., kuris jaudindamasis dėl apelianto sveikatos, jam jų neperdavė. Apie bylos iškėlimą ir nagrinėjimą bei priimtą nepagrįstą sprendimą apeliantas nieko nežinojo, jam nebuvo suteikta galimybė teikti atsiliepimą, įrodymus ir kita. Teismo priimtas sprendimas už akių buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini)s, nors teismas turėjo duomenų, kad apeliantas tuo adresu negyvena. Pirmos instancijos teismas skundžiamu procesiniu sprendimu netenkino apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikta nebuvo, todėl teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Sprendė, jog apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, nes nurodytos aplinkybės neatitinka proceso atnaujinimo pagrindų, nustatytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose (67-68 b.l.).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

Visų pirma pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą civilinę bylą, kadangi procesiniai dokumentai jam tiesiogiai nebuvo įteikti, nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė neatitinka LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamų reikalavimų. Minėta teisės norma nustato, jog procesas gali būti atnaujinimas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).Nors apeliantas ir nurodo, kad faktiškai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), negyveno, o jo tėvo priimti procesiniai dokumentai jam nebuvo perduoti, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir turinčiomis teisinę reikšmę sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Paminėtina, kad vadovaujantis LR CPK 123 straipsniu, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo LR CPK 123 straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena; jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (LR CPK 123 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškinys, tiek teismo sprendimas už akių buvo siųsti atsakovo darbovietės adresu, ieškinys ir jo priedai įteikti atsakovo tėvui (23 b.l. c.b. Nr. 2-1356-132/2012), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles bei nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.

Antra, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje galėjo pirmiausia kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą dėl jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principą suderinti su teisingumo principo įgyvendinimu, LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatė pasyviajai proceso šaliai galimybę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jį priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors prašyme dėl proceso atnaujinimo apeliantas ir nurodė, kad apie sprendimo priėmimą sužinojo tik 2013 m. sausio mėnesio pabaigoje, kai dėl antstolio taikomo arešto nebegalėjo naudotis savo banko sąskaita, tačiau jo pateiktas banko sąskaitos išrašas nepatvirtina, kad apie jo atžvilgiu taikomas priverstines išieškojimo priemones atsakovas informacijos iki tol neturėjo (12 b.l.). Iš apelianto pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad antstolio nurodymu iš apelianto sąskaitoje buvusių 3699,59 Lt lėšų bankas nurašė 3370,66 Lt sumą, sąskaitoje liko 324,93 Lt. Teismo vertinimu, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuo kada antstolio R. K. kontoroje buvo pradėtas vykdyti 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo už akių pagrindu išduotas vykdomasis raštas bei, kad iš apelianto sąskaitos lėšos nebuvo nurašomos ir anksčiau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad apeliantas neturėjo galimybės pasinaudoti LR CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka bei kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei praleisto termino pateikti pareiškimą dėl priimto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas prašymą atnaujinti procesą pareiškė nepagrįstai, kadangi turėdamas galimybę pasinaudoti kita įstatyme numatyta gynybos priemone – pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šia galimybe dėl teismui nenurodytų ir įrodymais nepagristų aplinkybių, nepasinaudojo bei pasirinko netinkamą procesinę priemonę savo teisių įgyvendinimui.

Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir vertina kaip nepagrįstą apelianto atskirojo skundo argumentą, kad jo prašyme atnaujinti procesą nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių priėmė nepagrįstai bei, kad minėtame sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis LR CPK 369 straipsnio 1 dalimi, be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodomi proceso atnaujinimo motyvai. Taip pat turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 369 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš apelianto pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantas sprendimo už akių nepagrįstumą motyvuoja aplinkybėmis, kad 6000,00 EUR sumą ieškovė į jo sąskaitą pervedė pagrįstai ir sąmoningai, kadangi minėta suma buvo skirta jo tėvui R. S. kaip darbo užmokestis. Tačiau bylos duomenimis, jokių įrodymų patvirtinančius šiuos teiginius apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, argumentai, kad sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties neįteikimu suinteresuotam asmeniui M. G., apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi tai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui.