- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1890-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18329-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. T.
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl B. Ž. (V.) pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje ir globos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą dėl B. Ž. (V.) pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje ir globos nustatymo.
2. Suinteresuotas asmuo D. T. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių organizuoti nuolatinę socialinių darbuotojų apsilankymą B. Ž. (V.)gyvenamojoje vietoje, fiksuojant ir renkant duomenis apie tai, ar prieš B. Ž. V. nenaudojamas smurtas artimoje aplinkoje; tuo atveju, jei socialinis darbuotojas nebūtų įleidžiamas, pasitelkti policijos pareigūnų pagalbą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo A. V. prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad tarp jo ir B. Ž. (V.) pasitaiko konfliktų, tačiau į smurtą jie neperauga. Pažymėjo, jog socialiniai darbuotojai periodiškai aplanko šeimą. Atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo nenurodė kaip toks prašymas susiejamas su galimu teismo sprendimu dėl B. V. veiksnumo apribojimo.
5. Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo B. Ž. (V.) prašė jį atmesti.
6. Nurodė, kad prašyme nėra pateikta įrodymų, kad duomenų apie galimai naudojamą smurtą artimoje aplinkoje rinkimas yra susijęs su byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl B. Ž. (V.) pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia. Duomenys apie apsilankymą pas B. Ž. (V.) per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį yra pertekliniai, visiškai pakanka duomenų apie apsilankymą po paskutinio teismo posėdžio, t.y. po 2019-02-20 ir šie duomenys gali būti pateikti 2019-10-02 teismo posėdžio metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens D. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė duomenų apie galimai naudojamą smurtą artimoje aplinkoje. Pažymėjo, jog suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pritaikyti suinteresuotojo asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ypač kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas peržengtų nagrinėjamos šios civilinės bylos ribas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. T. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti D. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
10. Nurodė, kad ši nagrinėjama byla buvo inicijuota po to, kai civilinėje byloje Nr. e2YT-4523-1012/2018 D. T. pateikė prašymą dėl būtinumo inicijuoti B. Ž. (V.) neveiksnumo nustatymo tam tikrose srityse procesą, argumentuodama visų pirma tuo, jog galimai sesuo patiria fizinį ir psichologinį smurtą. 2019-02-19 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti objektyvūs duomenys, jog B. Ž. (V.) sutuoktinis A. V. (santuoka sudaryta inicijavus klausimą dėl neveiksnumo nustatymo) galimai nuolat ir jau ilgą laiką naudoja fizinį (galimai ir seksualinį) bei psichologinį smurtą prieš B. Ž. (V.). Todėl nagrinėjamoje byloje būtina užtikrinti B. Ž. (V.) teises ir teisėtus interesus, ir šiuo tikslu imtis aktyvių procesinių priemonių. Pažymėjo, jog prašyme skirti laikinąsias apsaugos priemones D. T. atkreipė dėmesį ir į tai, jog abiejuose į bylą pateiktuose ekspertizės aktuose nurodoma, kad, Birutės teigimu, jog vyras išgėręs ją muša, smurtauja; be to, Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte nurodoma, jog „anot tiriamosios, nuo 2016 metų gyvena su vyru, kuriam diagnozuota silpnaprotystė“. Taigi, sumušimai ne viena karta buvo pastebimi ne tik apeliantės bet ir ekspertų, policijos pareigūnu, tačiau nei viena valstybės institucija nesiėmė jokių priemonių tokioms aplinkybėms ištirti bei užkirsti tam kelią. Skundžiamoje nutartyje nei viena nurodyta aplinkybė nebuvo įvertinta, tačiau be jokių motyvų, ignoruojant tai, kas aukščiau paminėta, nutartyje teismas nepagrįstai teigia, jog apeliantė nepateikė jokių duomenų apie galimai naudojamą smurtą artimoje aplinkoje. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį į ilgai užsitęsusi bylos nagrinėjimą.
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės peržengtų nagrinėjamos bylos ribas, pažymi, jog Neįgaliųjų teisių konvencijos (kurios Lietuva įsipareigojo laikytis ją ratifikuodama 2010-05-27) preambulės q punkte, valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms tiek namuose, tiek už namų ribų, dažnai kyla didesnis smurto, sužalojimų ar prievartos pavojus, taip pat pavojus susidurti su atsainiu ar aplaidžių požiūriu, netinkamų elgesiu ar išnaudojimu. Valstybės, šios Konvencijos šalys imasi visų atitinkamų priemonių, kad apsaugotų neįgaliuosius. Teismas, nagrinėjantis bylą CK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
14. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros pareiškimą, kuriuo prašoma pripažinti B. Ž. (V.) neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Suinteresuotas asmuo D. T. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių organizuoti nuolatinę socialinių darbuotojų apsilankymą B. Ž. (V.) gyvenamojoje vietoje, fiksuojant ir renkant duomenis apie tai, ar prieš B. Ž. (V.) nenaudojamas smurtas artimoje aplinkoje; tuo atveju, jei socialinis darbuotojas nebūtų įleidžiamas, pasitelkti policijos pareigūnų pagalbą.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, šalių teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t.y. jog nesiėmus prevencinių priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju byloje pareikšti reikalavimai susiję su B. Ž. (V.) pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje ir globos nustatymo. Nagrinėjamu atveju teismui tenkinus pareiškimo reikalavimus, jų įgyvendinimas nereikalautų priverstinio vykdymo, todėl tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių įpareigojimų taikymas šiuo atveju pažeistų ekonomiškumo principą. Nors apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai bei užtikrintas Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė nenurodo, kaip prašomos laikinosios apsaugos priemonės – informacijos rinkimas ar smurtaujama prieš B. Ž. (V.) šiuos tikslus pasiektų.
17. Iš apeliantės pateikiamų procesinių dokumentų bei atskirojo skundo turinio darytina išvada, jog šiais prašymais iš esmės keliamas klausimas dėl tinkamo atitinkamoms institucijoms pavestų funkcijų vykdymo. Pažymėtina, jog remiantis Socialinių paslaugų įstatymo 13 str. savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę (1 d.) Savivaldybė planuoja socialines paslaugas: 1) vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius; 2) pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis; 3) vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį (2 d.) Savivaldybė organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms): 1) organizuoja asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymą; 2) pagal nustatytą asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį skiria socialines paslaugas asmeniui (šeimai) (4 d.). Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 str. 1 d. numatyta, jog gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą patyrusio asmens apsauga. Minėto įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir atitinkamų institucijų įpareigojimas atlikti tam tikras jiems pavestas funkcijas, kurių atlikimą reglamentuoja įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai būtų perteklinis. Kita vertus pažymėtina ir tai, jog šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o klausimai susiję su viešojo administravimo subjektų tinkamu funkcijų vykdymų nagrinėjami ne civilinio proceso tvarka, taip pat nėra sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba.
19. Nurodytų argumentų pagrindu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.