- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- I-751-561/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02227-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Kaminskas (pran.), Milda Vainienė
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Rositos Patackienės ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovei A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-12-09 sprendimą Nr. S-395 (7-359/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcija skunde paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2009-06-25 nutartimi (administracinė byla Nr. A442 - 808/2009) iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Mimina” apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2008-08-29 sprendimą (administracinė byla Nr. I-3151-281/2008) pakeitė: panaikino Komisijos 2008-02-28 sprendimą Nr. S-44 (7-282/2007), Inspekcijos 2007-11-16 sprendimą Nr. 69-273, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Utenos AVMI) 2007-08-03 sprendimą Nr. (10.15)-10.1-41 ir pareiškėjos UAB „Mimina” 2007-05-16 patikrinimo akto Nr. 7.28-6 patvirtinimo klausimą perdavė Utenos AVMI nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2008-08-29 sprendimo dalį paliko nepakeistą. Utenos AVMI, vykdydama LVAT 2009-06-25 nutartį, įvertino UAB „Mimina“ 2007-05-16 patikrinimo akto Nr. 7.28-6 patvirtinimo klausimą ir priėmė 2009-07-24 sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20. Pareiškėja UAB „Mimina“ šį Utenos AVMI sprendimą apskundė Inspekcijai, kuri 2009-09-18 sprendimu Nr. 69-259 patvirtino Utenos AVMI 2009-07-24 sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20. UAB „Mimina” pateikė skundą Komisijai, kuri 2009-12-09 sprendimu Nr. S-395-(7-359/2009) Inspekcijos 2009-09-18 sprendimą Nr. 69-259 panaikino ir perdavė UAB „Mimina“ skundą Inspekcijai nagrinėti iš naujo.
Inspekcija su Komisijos 2009-12-09 sprendimu Nr. S-395 (7-359/2009) nesutinka, nes mano, kad Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Inspekcija pabrėžė, kad LVAT 2009-06-25 nutartyje nurodė, jog mokesčių administratorius teisingai priskaičiavo papildomus mokesčius ir įmokas, kurias UAB „Mimina“ privalo sumokėti. Todėl, šiuo atveju, ginčo dėl Utenos AVMI 2007-05-16 patikrinimo akte Nr. 7.28-6 apskaičiuotų atitinkamų mokesčių ir jų baudų sumų nėra.
LVAT 2009-06-25 nutartyje nurodė, kad mokesčių administratorius šiuo atveju privalėjo į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą UAB „Mimina“ pagal įmokos kodą (duomenys neskelbtini) sumokėtas pinigų sumas įskaityti Inspekcijos viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8-9 punktuose numatyta tvarka ir priklausomai nuo įskaitymo datos apskaičiuoti delspinigius už UAB „Mimina“ nesumokėtus papildomai priskaičiuotus mokesčius. Nurodė, kad Inspekcija, vykdydama LVAT 2009-06-25 nutartį, 2009-07-24 sprendime Nr. (10.15.)-10.1-20 UAB „Mimina“ įmokos kodu (duomenys neskelbtini) sumokėtą 116853 Lt sumą 2009-07-17 įskaitė 2007-05-16 patikrinimo akto Nr. 7.28-6 prievolėms padengti bei, atsižvelgusi į UAB „Mimina“ sumokėtas sumas, pagal atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas perskaičiavo delspinigių sumas dėl pareiškėjos turėtų permokų, todėl ginčas šioje byloje vyksta tik dėl Inspekcijos sprendimo neįskaityti mokestinėms nepriemokoms padengti UAB „Mimina“ (duomenys neskelbtini) įmokos kodu sumokėtos 19864 Lt sumos.
Inspekcija nesutiko su Komisijos išvadomis, kad mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 84 str. 1 dalies ir Taisyklių tikslus ir, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, turinio viršenybės prieš formą principu bei LVAT pripažįstamu gero administravimo principu, UAB „Mimina” (duomenys neskelbtini) įmokos kodu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaičiuotos sumos) sumokėtą sumą, kuri buvo skirta Valstybinio socialinio draudimo įmokoms (toliau - VSD įmokos) padengti, pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą arba įskaityti ją papildomai apskaičiuotiems mokesčiams padengti Taisyklių 8-9 punktuose nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialisto išvadoje papildomai buvo apskaičiuotos VSD įmokos. Inspekcija teigė, kad tokios Komisijos išvados neatitinka teisės aktų nuostatų, nes Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad VSD įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokoms padengti, taip pat kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma VSD įmokų nepriemokoms padengti. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įmokos kodas naudojamas, kai mokamos pinigų sumos, kurios pagal Inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003-02-26 įsakymo Nr. V-57/1B-160 1.1 punktą turi būti sumokėtos į Inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Todėl, laikantis nuostatos, kad teisės aktai yra visiems žinomi, nėra pagrindo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat „gero administravimo“ principu, kadangi mokesčių mokėtojui bei FNTT turėjo būti žinoma, kad į Inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėta pinigų suma nebus įskaityta kaip VSD įmoka ar pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetą. Be to, atkreipė dėmesį, kad Inspekcija nėra įgaliota nagrinėti su VSD įmokų administravimu susijusių klausimų, kadangi teisės aktuose nustatyta, kad tokią funkciją atlieka išimtinai Fondo valdyba.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Inspekcijos atstovė palaikė Inspekcijos skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, pabrėždama, jog tai, ką Komisija įpareigojo atlikti Inspekciją, nei pagal materialines, nei pagal procesines teisės normas įvykdyti negalima. Nurodė, kad LVAT išaiškino, jog mokesčių administratorius privalo užskaityti įmokas, todėl mokesčių administratorius ir užskaitė tas įmokas, kurias administruoja, tačiau tų įmokų, kurių neadministruoja, užskaityti negali.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „Mimina“ atsiliepime į atsakovės Inspekcijos skundą su Inspekcijos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad Utenos AVMI 2009-07-24 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15.)-10.1-20, kurį 2009-09-18 sprendimu Nr. 69-259 patvirtino Inspekcija, yra neteisėtas, nes Utenos AVMI, apskaičiuodama pareiškėjai mokesčius, įmokas, baudas ir delspinigius, pažeidė teisės aktus ir juose įtvirtintas mokesčių mokėtojo teises bei teisėtus interesus.
UAB „Mimina“ sutiko su Komisijos išvada, kad Utenos AVMI, žinodama, jog UAB „Mimina“ sumokėta 19864 Lt suma yra skirta mokestinei nepriemokai padengti, turėjo įskaityti šią sumą mokestinei nepriemokai padengti arba grąžinti ją bendrovei.
Be to, UAB „Mimina“ su Inspekcijos 2009-09-18 sprendimu Nr. 69-259 nesutiko ir dėl kitų motyvų, dėl kurių Komisija savo sprendime nepasisakė. Nurodė, kad Utenos AVMI 2009-07-24 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (10.15)-10.1-20, pažeisdama MAĮ nuostatas, nes UAB „Mimina“ neįteikė pakeisto patikrinimo akto, dėl ko bendrovė negalėjo pateikti pastabų dėl jo. Mano, kad LVAT konstatavus, jog Utenos AVMI veiksmai buvo neteisėti ir išaiškinus bylai reikšmingus teisės bei fakto klausimus, UAB „Mimina“ įgijo teisę pareikšti papildomas pastabas dėl patikrinimo akto, kurį Utenos AVMI pakeitė, atsižvelgdama į LVAT 2009-06-25 nutartį. UAB „Mimina“ teigimu, tokie Utenos AVMI veiksmai yra neteisėti, todėl Utenos AVMI 2009-07-24 sprendimas Nr. (10.15)-10.1-20 turi būti panaikintas, o UAB „Mimina“ turi būti įteiktas pakeistas patikrinimo aktas ir suteikta galimybė pareikšti pastapas dėl jo, kaip tai numatyta MAĮ 131 str. 1 dalyje.
UAB „Mimina“ atkreipė dėmesį, kad 2008 metais UAB „Mimina“ buvo grąžintos visos lėšos, kurias Utenos AVMI buvo prilyginusi gyventojų pajamoms ir nuo kurių apskaičiavo gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), priimdama 2007-08-03 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (l0.15)-10.1-41. Todėl mano, jog LVAT 2009-06-25 nutartimi panaikinus minėtą sprendimą, Utenos AVMI turėjo įskaityti permokėtą GPM sumą UAB „Mimina“ mokestinei nepriemokai padengti.
UAB „Mimina“ teigimu, nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti delspinigiai, kadangi Utenos AVMI nenurodė nei laikotarpių, nei dydžių, kuriais remiantis vyko delspinigių skaičiavimas. Tačiau iš apskaičiuotų sumų matosi, kad delspinigiai apskaičiuoti neteisingai.
Byloje kilęs ginčas, ar Komisijos 2009-12-09 sprendimas Nr. S-395 (7-359/2009), kuriuo nuspręsta panaikinti Inspekcijos 2009-09-18 sprendimą Nr. 69-259 ir perduoti UAB „Mimina“ skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, nurodant, jog iš naujo nagrinėdama UAB „Mimina“ skundą, Inspekcija turėtų atsižvelgti į sprendime išdėstytus motyvus dėl UAB „Mimina“ (duomenys neskelbtini) kodu sumokėtos 19864 Lt sumos įskaitymo arba jos pervedimo į Fondo biudžetą ir atitinkamai perskaičiuoti UAB „Mimina“ mokėtinus delspinigius, yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad Utenos AVMI atliko UAB „Mimina” kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 bei surašė 2007-05-16 patikrinimo aktą Nr. 7.28-6 (Komisijos byla Nr.6.11-05-(7-282/2007)-1, b. l. 60-68), kuriame papildomai priskaičiavo 44736 Lt pridėtines vertės mokesčio (toliau – PVM), 14686,73 Lt PVM delspinigių, 1086 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, 356,97 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti delspinigių, 2798 Lt pelno mokesčio, 559,60 Lt pelno mokesčio delspinigių, 70907,40 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų, 22921,54 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų delspinigių, 40546,94 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 12613,32 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų delspinigių, 43867,15 Lt VSD įmokų, 87734 Lt VSD baudos, 257,91 Lt įmokų į Garantinį fondą (toliau – GF), 81,40 Lt įmokų į GF delspinigių. Utenos AVMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą bei UAB „Mimina” pastabas dėl jo, 2007-08-03 sprendimu Nr. (10.15.)-10.1-41 (Komisijos byla Nr. 6.11-05-(7-282/2007)-1, b. l. 50-59) minėtą patikrinimo aktą iš dalies patvirtino, t.y. pakeitė tik patikrinimo akto nurodymus sumokėti 14686,73 Lt PVM delspinigių į nurodymą sumokėti 13916,16 Lt PVM delspinigių, skyrė 4474 Lt PVM baudos, 109 Lt atskaitymų nuo pajamų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti baudos, 280 Lt pelno mokesčio baudos, 7091 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių A klasės pajamų baudos, 4055 Lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų baudos, 26 Lt įmokų į GF baudos. Nesutikdama su Utenos AVMI sprendimu, UAB „Mimina” pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2007-11-16 sprendimu Nr. 69-273 patvirtino Utenos AVMI sprendimą (Komisijos byla Nr. 6.11-05-(7-282/2007)-1, b. l. 14-22). UAB „Mimina” Inspekcijos sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2008-02-28 sprendimu Nr. S-44 (7-282/2007) pakeitė Inspekcijos sprendimą dalyje dėl nurodymų sumokėti 87734 Lt VSD įmokų baudos į nurodymą sumokėti 21934 Lt VSD įmokų baudos, kitoje dalyje Inspekcijos sprendimą patvirtino (Komisijos byla Nr. 6.11-05-(7-282/2007)-4, b. l. 33-45). Komisijos sprendimą UAB „Mimina” apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau - VAAT), kuris 2008-08-29 sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-3151-281/2008, b. l. 140-154). VAAT sprendimą UAB „Mimina” apskundė LVAT, kuris 2009-06-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442 - 808/2009 apeliacinį skundą patenkino iš dalies: VAAT 2008-08-29 sprendimą pakeitė, t.y. panaikino Komisijos 2008-02-28 sprendimą Nr. S-44 (7-282/2007), Inspekcijos 2007-11-16 sprendimą Nr. 69-273, Utenos AVMI 2007-08-03 sprendimą Nr. (10.15)-10.1-41 ir UAB „Mimina” 2007-05-16 patikrinimo akto Nr. 7.28-6 patvirtinimo klausimą perdavė Utenos AVMI nagrinėti iš naujo; kitą VAAT 2008-08-29 sprendimo dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-3151-281/2008, b. l. 182-188).
Utenos AVMI, vykdydama LVAT 2009-06-25 nutartį, įvertino UAB „Mimina” 2007-05-16 patikrinimo akto Nr. 7.28-6 patvirtinimo klausimą ir priėmė 2009-07-24 sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20, kuriuo iš dalies pakeitė patikrinimo aktą, sumažindama apskaičiuotus delspinigius bei VSD įmokų baudą, o kitoje dalyje 2007-05-16 patikrinimo aktą Nr. 7.28-6 paliko nepakeistą (Komisijos byla Nr. 6.11-05 (7-359), b. l. 22-27). Inspekcija, išnagrinėjusi UAB „Mimina” skundą, 2009-09-18 sprendimu Nr. 69-259 Utenos AVMI sprendimą patvirtino (b. l. 11-13). UAB „Mimina” pateikė skundą Komisijai, kuri 2009-12-09 sprendimu Nr. S-395 (7-359/2009) Inspekcijos 2009-09-18 sprendimą Nr. 69-259 panaikino ir UAB „Mimina” skundą perdavė Inspekcijai nagrinėti iš naujo (b. l. 4-8).
Teismas, įvertinęs Utenos AVMI 2009-07-24 sprendimą Nr. (10.15.)-10.1-20 ir Inspekcijos 2009-09-18 sprendimą Nr. 69-259, nustatė, kad 2007-05-16 patikrinimo aktu Nr. 7.28-6 papildomai apskaičiuotoms mokestinėms nepriemokoms padengti buvo įskaityta ne visa UAB „Mimina“ įmokėta pinigų suma (116853 Lt), o tik jos dalis (96989 Lt). Vietos mokesčių administratorius 19864 Lt sumos neįskaitė, motyvuodamas tuo, kad ši suma yra skirta VSD įmokoms padengti, o šių įmokų sumokėjimą kontroliuoja Fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos neturi galimybės įskaityti pagal FNTT specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) kodu sumokėtą VSD įmokų sumą.
Komisija, atsižvelgdama į LVAT 2009-06-25 nutartyje pateiktas išvadas, taip pat į MAĮ 84 str. 1 dalį bei Taisyklių 13 punktą, ginčo sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsisakė įskaityti UAB „Mimina“ įmokos kodu (duomenys neskelbtini) sumokėtą 19864 Lt sumą papildomai apskaičiuotoms mokestinėms nepriemokoms padengti, todėl neteisingai apskaičiavo bendrovės mokėtinus delspinigius.
Teismas daro išvadą, kad ginčo tarp centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos pagrindą šioje byloje sudaro mokesčių administratoriaus sprendimo neįskaityti mokestinėms nepriemokoms padengti UAB „Mimina“ (duomenys neskelbtini) įmokos kodu sumokėtos 19864 Lt sumos pagrįstumas. Šios sumos įskaitymas tiesiogiai lemia UAB „Mimina“ apskaičiuotų delspinigių ir baudos dydį.
Byloje yra nustatyta, kad UAB „Mimina“ į Utenos AVMI surenkamąją sąskaitą įmokėjo 116853 Lt, įmokos mokėjimo kodu nurodydama skaičių (duomenys neskelbtini), kuris reiškia FNTT apskaičiuotas sumas, todėl darytina išvada, kad UAB „Mimina“ aukščiau nurodytą sumą įmokėjo, konkrečiai nenurodydama, už ką turi būti įskaityta įmokėta suma.
LVAT 2009-06-25 nutartyje konstatavo, kad FNTT specialisto išvadoje papildomai apskaičiuotų sumų sumokėjimas į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (duomenys neskelbtini), yra tinkamas prievolės sumokėti papildomai apskaičiuotus mokesčius įvykdymas. LVAT taip pat nurodė, kad UAB „Mimina“ atveju mokesčių administratorius privalėjo į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą pagal įmokos kodą (duomenys neskelbtini) sumokėtas pinigų sumas įskaityti Taisyklių 8-9 punktuose numatyta tvarka ir priklausomai nuo įskaitymo datos apskaičiuoti delspinigius už bendrovės nesumokėtus papildomai apskaičiuotus mokesčius.
Ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, MAĮ, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Taisyklių nuostatos.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo 28 str. 1 dalyje nustatyta, kad Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą bei apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą ir išieškojimą į Fondą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. To paties įstatymo 29 str. 1 d. 2 punkte įtvirtinta, kad Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą pagal savo kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų mokėjimą laiku.
MAĮ 84 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, kad šios taisyklės nustato mokesčių mokėtojų ir mokestį išskaičiuojančių asmenų sumokėtų sumų įskaitymo eiliškumą mokesčiams ir (ar) su jais susijusioms sumoms padengti bei mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus veiksmus atliekant šias procedūras. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojo į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą sumokėtos įmokos įskaitomos pagal mokesčių mokėtojo mokėjimo nurodyme įrašytus įmokų kodus ir mokėjimo paskirtį. Jeigu mokėjimo dokumente nurodytas įmokos kodas neatitinka įmokos pavadinimo, pirmenybė teikiama įmokos kodui. Mokėjimo nurodymas – tai mokesčių mokėtojo raštu arba elektroniniu būdu suformuotas kredito įstaigai nurodymas pervesti lėšas (Taisyklių 4 punktas). Taisyklių 7 punktas numato, kad įmokų kodai nustatyti Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąraše, patvirtintame Inspekcijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. V-57/1B-160. Šio kodų sąrašo skirsnyje „Kitos įplaukos į biudžetus“ FNTT apskaičiuotų sumų sumokėjimo kodu nurodytas (duomenys neskelbtini) kodas. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą mokesčių mokėtojo arba už mokesčių mokėtoją trečiųjų asmenų pagal atitinkamą įmokos kodą sumokėta pinigų suma pradedama įskaityti nuo vėliausiai susidariusios to paties įmokos kodo ir jį atitinkančio įmokos pavadinimo mokėjimo prievolės. Pagal Taisyklių 9 punktą, jei tuo pačiu mokėjimo terminu yra susidariusios kelios to paties įmokos kodo ir to paties įmokos pavadinimo mokėjimo prievolės, tai įskaitymas sumokėtomis įmokomis pradedamas nuo mažiausios mokėjimo prievolės. Taisyklių 13 punkte įtvirtinta, kad VSD įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokoms padengti, taip pat kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma VSD įmokų nepriemokoms padengti.
Teismas, įvertinęs mokestinės bylos medžiagą, nustatė, kad Utenos AVMI 2009-07-24 sprendime Nr. (10.15.)-10.1-20, vykdydama LVAT 2009-06-25 nutartį, UAB „Mimina“ įmokos kodu (duomenys neskelbtini) sumokėtą 96989 Lt sumą (iš 116853 Lt sumos) įskaitė 2007-05-16 patikrinimo akto Nr. 7.28-6 prievolėms padengti ir, atsižvelgusi į bendrovės sumokėtas sumas, pagal atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas perskaičiavo delspinigių sumas dėl UAB „Mimina“ turėtų permokų. UAB „Mimina“ (duomenys neskelbtini) įmokos kodu sumokėtos 19864 Lt sumos Utenos AVMI neįskaitė bendrovės mokestinėms nepriemokoms padengti, motyvuodama tuo, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai be kitų funkcijų taip atlieka ir VSD įmokų, baudų, delspinigių sumokėjimo kontrolę ir vykdo laiku nesumokėtų VSD įmokų, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, todėl vietos mokesčių administratorius neturi galimybės įskaityti pagal specialisto išvadą (duomenys neskelbtini) (FNTT apskaičiuotos sumos) kodu sumokėtą VSD įmokų (19864 Lt) sumą.
Kaip minėta, Taisyklės nustato mokesčių administratoriaus veiksmus atliekant mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymą, todėl šiose Taisyklėse įtvirtintomis nuostatomis mokesčių administratorius privalo vadovautis ir į jas atsižvelgti. Taisyklių 13 punkto nuostata, tvirtinanti, kad VSD įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokoms padengti, taip pat kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma VSD įmokų nepriemokoms padengti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi būti taikoma tiesiogiai.
Išanalizavęs teisinį mokesčių mokėjimo bei įskaitymo reguliavimą, teismas daro išvadą, kad teisės aktais imperatyviai reglamentuota, jog VSD įmokų permoka negali būti įskaitoma kitų mokesčių nepriemokoms padengti, taip pat kitų mokesčių permoka negali būti įskaitoma VSD įmokų nepriemokoms padengti, taip pat įtvirtinta, kad VSD įmokų administravimą išimtinai vykdo ne vietos ar centrinis mokesčių administratoriai, o Fondo valdybos teritoriniai skyriai, todėl Inspekcijos 2009-09-18 sprendimas Nr. 69-259, kuriuo patvirtintas Utenos AVMI 2009-07-24 sprendimas Nr. (10.15.)-10.1-20, kuriuo Utenos AVMI iš dalies pakeitė 2007-05-16 patikrinimo aktą Nr. 7.28-6, sumažindama apskaičiuotus delspinigius ir VSD įmokų baudą, bet neįskaitė UAB „Mimina“ (duomenys neskelbtini) įmokos kodu sumokėtos 19864 Lt sumos, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.
Išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2009-12-09 sprendimas Nr. S-395 (7-359/2009), kuriuo nuspręsta panaikinti Inspekcijos 2009-09-18 sprendimą Nr. 69-259 ir perduoti UAB „Mimina“ skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, t.y. priimtas, nesivadovaujant imperatyviomis Taisyklių ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas
nusprendė:
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-09 sprendimą Nr. S-395-(7-359/2009).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.