- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- A2-3925-650/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08559-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Kreditorius
- UAB „Sanistal“
- Skolininkas
- UAB „ Nordlita“
- Kategorijos
- 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) UAB „Nordlita“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl skolos priteisimo, išnagrinėtoje pagal kreditoriaus UAB „Sanistal“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB „ Nordlita“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014-04-15 pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.L2-9848-641/2013 Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 dalies 9 punkto pagrindu, kurioje 2013-12-03 priimtas Šiaulių priimto teismo įsakymas dėl 107814,13 Lt skolos priteisimo, 96,97 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 790 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „ Nordlita“ kreditoriaus UAB „Sanistal“ naudai, ir priimti naują sprendimą – atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Prašymas motyvuodamas tuo, kad 2013 m. gruodžio mėn. 3 d. Šiaulių apylinkės teismo teisėja priėmė teismo įsakymą civ. b. L2-9848-641/2013, kuriuo nurodė jų bendrovei atlyginti UAB Sanistal 107 814 Lt 13 ct skolos. Kadangi tai dienai jų skola kreditoriui buvo lygiai tokio dydžio, tai jie ir neprieštaravo, kad toks teismo įsakymas būtų priimtas. Tačiau ši skola jau buvo priteista 2011 m. kovo mėn. 18 d. teismo įsakymu civ. byloje Nr. L2-800-276/2011.Tuo metu jų bendrovė buvo skolingi UAB „Sanistal“ 233 750 Lt 56 ct, tai tiek iš jų ir buvo priteista.Tą pirmą bylą jųatžvilgiu išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas. Vykdymo proceso metu, taip pat vykdant trišales užskaitas, jų skola UAB „Sanistal“ sumažėjo nuo 233 750 Lt 56 ct iki 107 814 Lt 13 ct. Abu įsiskolinimai buvo suderinti tarpusavio skolų suderinimo aktais. Tokį aktą sudarė ir 2013 m. pabaigoje dėl 107 814 lt 13 ct. Kai jie gavo teismo įsakymą tai sumai, pamanė, kad tai paprastas skolos atnaujinimas, taip pat kad naujai surašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas, todėl to teismo įsakymo neskundė. Tuo metu jie bandė bendrovę restruktūrizuoti, padavus restruktūrizavimo pareiškimą, visi išieškojimai pagal ankstesnes bylas buvo sustabdyti, o kai restruktūrizuotis nepavyko, ir jie gavom naują teismo įsakymą, pagalvojo, kad čia taip atnaujinamas skolos pagal seną teismo įsakymą išieškojimas. Todėl ir padarė klaidą, nesureagavę į naują teismo įsakymą. Teismo įsakymui įsiteisėjus, sužinojo iš antstolės V.Šimkienės, kad tai jau nauja skola. Taigi, šiuo metu jų bendrovė turi dvi skolas - 107 814 Lt 13 ct, kurią pagal seną 2011 03 18 teismo įsakymą išieško antstolė E. Rulienė, bei naują skolą, kurią pagal 2013 12 03 įsakymą išieško antstolė V.Šimkienė. Kai tai išsiaiškino, 2014 02 19 jie kreipėsi į UAB „Sanistal“, kad kažkurį vykdomąjį raštą panaikintų taikos sutartimi vykdymo procese. UAB „Sanistal“ sutinka su jų argumentais, kad tai ta pati skola, bet vis delsia tą sutvarkyti; artėja 3 mėnesių terminas, kai išsiaiškino tą dalyką 2014 m. sausio viduryje, o vasario 19 nusiuntė UAB „Sanistal“ raštą. Jų nuomone, teismas 2013 12 03 priėmęs teismo įsakymą, pažeidė procesines teises normas, pagal kurias negalima priimti ir nagrinėti tapačių ieškinių - t.y. tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Minėtosios bylos abi atsirado: 1. tarp tų pačių šalių - UAB „Nordlita“ ir UAB „Sanistal“; tuo pačiu pagrindu - pagal tas pačias sutartis dėl prekių pristatymo; 3. dėl to paties dalyko - dėl tų pačių prekių, kurių apmokėjimo UAB „Sanistal“ 2011 metais teisėtai pareikalavo Šiaulių apygardos teisme. Tai akivaizdžiai matyti pagal jų 2011 03 04 skolų suderinimo aktą, kuriuo remdamasis apygardos teismas 2011 03 18 priėmė teismo įsakymą ir 2013 11 25 Pardavimo knygos likučių sąrašą, kur nurodytos tos pačios PVM sąskaitos – faktūros kaip skolos pagrindas. Nesant kito procesinio būdo ištaisyti susidariusią padėtį, skolininkas prašo teismo atnaujinti bylą Nr. L2-9848-641/2013 pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., nes yra aiški teisės taikymo klaida - teismas priėmė ir išnagrinėjo tapatų ieškinį, ir tas sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine nei kasacine tvarka; taip teismas pažeidė LR CPK 137 str. 2 d. 5 p. (33-34 b.l.).
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Sanistal“ pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame pateikė argumentus dėl skolininko prašymo nepagrįstumo ir jo atmetimo. Nurodoma, kad kreditorius nesutinka su UAB „Nordlita" pateiktu prašymu ir atsižvelgdamas į LR Civilinio proceso kodekso (toliau — CPK) 111 str., 113 str., 114 str., 366 str. 9 d., 368 str. 1 d., 369 str., nepraleisdamas teismo nustatyto termino atsiliepimui pareikšti, teikia teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą. Visų pirma, atsižvelgiant j suformuotą Lietuvos Respublikos teismų praktiką, civilinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu), procesas gali būti atnaujintas TIK CPK nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365-370 str.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms ir įrodymams. Taigi CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą remiantis Lietuvos teismų praktika taikomas tuomet, kai aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas, kartu pažymint, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, taip pat pagrindžiant tai įtikinančiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta ir į Skolininko prašyme pateiktą informaciją, Kreditorius daro prielaidą, kad Skolininkas neįrodė, kad Šiaulių apylinkės teismo įsakyme yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Dar daugiau, Kreditoriaus manymu, Skolininko prašymas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu yra pateiktas nepateisinamai praleidus CPK 368 str. 1 d. numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą, pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vadovaujantis LR CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog 3 (trijų) mėnesių terminas, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą, prasideda ne tik nuo dienos, kuomet asmuo sužinojo (šio asmens nurodytą sužinojimo momentą), bet ir nuo dienos, kuomet jis turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pažymėtina, jog objektyvaus sužinojimo galimybės ir su tuo susijusios asmens pareigos nepažeisti įstatymo nustatytą kreipimosi terminą reikšmingumas yra pabrėžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje, nurodant, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-303/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Skolininkas yra juridinis asmuo — verslininkas, kuris turi pareigą domėtis savo teisėmis ir ginti jas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2013-12-03 Šiaulių apylinkės teismas išsiuntė Skolininkui pranešimą apie jo pareigą grąžinti skolą Kreditoriui ir pateikti teismui prieštaravimus, todėl Kreditoriaus nuomone, nuo šio prašymo išsiuntimo dienos ir turėtų būti skaičiuojamas 3 (trijų) mėnesių terminas nuo kurio Skolininkas turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Galiausiai, pažymima, kad 2013-12-03 Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas Skolininko įsiskolinimas Kreditoriui iki šios dienos nėra nei sumažintas, nei padengtas, tai patvirtina 2014-05-12 išrašai iš UAB „Sanistal" pardavimo knygos likučių sąrašo (91-92 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir įgyvendinama materialinių ir procesinių teisės normų pagrindu. Kadangi ši teisė yra subjektyvi, tai asmuo, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kad jis turi tokią teisę ar įstatymo saugomą interesą (CPK 5 straipsnis), kad tą teisę pažeista ar ginčijama ir nurodyti materialinį reikalavimą - kaip prašo apginti pažeistą teisę. Šios taisyklės taikomos ne tik asmeniui kreipiantis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu dėl savo teisių gynimo, bet ir prašant atnaujinti jau išnagrinėtos bylos procesą.
Proceso atnaujinimo instituto tikslas toks pat, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo,- užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų ir kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ir teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
Teismas iš esmės sutinka su kreditoriaus teiktais atsiliepime teisiniais argumentais, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.
CPK 369 straipsnio 1 d. reglamentuoja prašymo atnaujinti procesą turinį, tame tarpe ir nurodymą aplinkybių, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, o 2 dalyje įtvirtinta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, kad nėra praleistas terminas pateikti prašymui atnaujinti procesą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, terminas. Teismas atsižvelgia į kreditoriaus atsiliepime nurodytus argumentus, byloje esančius duomenis, kad tiek kreditoriaus pareiškimas su priedais, tiek 2013-12-03 priimtas teismo įsakymas bei nutartis areštuoti skolininko turtą 107911,10 Lt sumai pačiam skolininkui buvo įteikta 2013-12-09 ( 29 b.l.), be to pareiškėjas nurodė duomenis apie neįsiteisėjusios teismo įsakymo gavimą 2013 m. gruodžio mėnesį bei 2014-01-10 antstolės Vaivos Šimkienės pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus skolininko pagal 2013-12-30 išduotą kreditoriui, kaip išieškotojui, vykdomąjį dokumentą (71-73 b.l.), todėl negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jis tik 2014 m. vasario viduryje sužinojo aplinkybes, sudarančias byloje proceso atnaujinimo pagrindą.
Be to teismas daro išvada, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas pirmos instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumu ir jo nepagrįstumu, padarius aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 punkto nuostata), kadangi teismo įsakymo išdavimui taikoma speciali supaprastinta priėmimo ir įsiteisėjimo procedūra pagal CPK XXIII skyriaus nuostatas. Visų pirma, kreditorius neprivalo pateikti su pareiškimu kokių nors reikalavimą grindžiančių įrodymų, o teismas priimdamas kreditoriaus pareiškimą netikrina jo reikalavimų pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 437 str. 2 d. 4 p.). Antra, priimtas teismo įsakymas įsiteisėja tada, kai skolininkas per nustatytą 20 dienų terminą gavęs procesinius dokumentus, nepareiškia nustatyta tvarka atitinkamų prieštaravimų dėl įsakymo (CPK 436 str. 7 d., 439 str. 1-3 dalys.). Be to kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui, išduodant teismo įsakymą, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 436 str. 6 d.). Konstatuotina, kad pareiškėjui tokia teismo įsakymo išdavimo bei turto arešto procedūra žinoma, kadangi jo atžvilgiu buvo taikyta priimant 2011-03-18 Šiaulių apygardos teismo įsakymą (56-58 b.l.) Konstatuotina, kad pareiškėjas, kaip skolininkas, buvo informuotas apie 2013-12-03 teismo įsakymo išdavimo procesą, jam buvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą ir galimybę pateikti prieštaravimus bei skųsti nutartį dėl turto arešto, ir jis pats tokių aplinkybių neneigia. Todėl pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę praktiką bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto reglamentavimą, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Atnaujinant procesą atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynybą, todėl negali būti pateisinamas skolininko pasyvumas procese, neteikiant jam prieštaravimų dėl 2013-12-03 teismo įsakymo išdavimo kreditoriui bei tuo pagrindu areštuoto turto net 107911,10 Lt sumai. Teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atsižvelgia į kreditoriaus teiktus argumentus, kad jis nesutinka dėl priteistos skolos tapatumo, bet vertina ir tai, kad 2013-12-03 išduodant Šiaulių apylinkės teismo įsakymą, kreditorius pateikė su pareiškimu duomenis apie neapmokėtų skolininko sąskaitų – faktūrų suvestines, daugumoje atveju laikotarpiu nuo 2011-03-20 iki 2014-01-24, t.y. po 2011-03-18 Šiaulių apygardos teismo įsakymo išdavimo (4-5; 7-8 b.l.), todėl nurodytos kreditoriaus pareiškimo tapatumo aplinkybės skolininko pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra tinkamai pagrįstos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byloje, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teisinių prielaidų, be to nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad jis nėra praleidęs CPK 368 str. 1 d. nustatyto 3 mėnesių termino, todėl atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pateiktą prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 96-1 str. 2 d., 370 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
nutarė:
pareiškėjo UAB „Nordlita“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9848- 641/2013 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.