- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- 2-8503-794/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06759-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Egidijus Giedraitis
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, Eurikai Kontarienei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovui advokatui Egidijui Giedraiciui, atsakovui A. S., viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves L. S. ieškini atsakovui A. S. del santuokoje igyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškove kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydama padalinti santuokos metu igyta turta ir pripažinti atsakovui A. S. asmenines nuosavybes teise žemes paskirties žemes sklypa, adresu (duomenys neskelbtini) keleivini automobili (duomenys neskelbtini) o ieškovei priteisti 55.000,00 Lt pinigine kompensacija už jos turto dali tenkancia atsakovui.
Ieškinyje nurode, kad šalys susituoke 1989-09-15. 1996-09-15 Klaipedos miesto apylinkes teismo sprendimu šaliu santuoka nutraukta, taciau ištuoka iregistruota 2010-09-02. Po santuokos sudarymo 1994-05-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu šalys isigijo žemes paskirties žemes sklypa, adresu (duomenys neskelbtini) 2008-03-15 taip pat isigijo keleivini automobili (duomenys neskelbtini) Nutraukiant santuoka šalys turto nepasidalino, todel ieškove prašo padalinti santuokoje igyta turta ir priteisti jai kompensacija. Taip pat ieškove nurodo, jog dalintino žemes sklypo verte yra 40.000,00 Lt, taciau i šia verte nera iskaiciuotas sklype stovintis namas, nes jis nera iregistruotas viešajame registre, taciau teismas turetu atsižvelgti i šia aplinkybe ir nukrypti nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo ir priteisti ieškovei didesne pinigine kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad žemes sklypas faktiškai yra igytas 1989 m., t.y. iki santuokos sudarymo. Žemes sklype esantis namas nebuvo statomas iš bendru sutuoktiniu lešu, nes jo mama B. K. supirko visas statybines medžiagas namo statybai. Taip pat nurodo, jog po santuokos nutraukimo, nuo 1996-09-15 su ieškove nebetvarko bendro ukio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todel ieškoves reikalavimai yra visiškai nepagristi.
Teismo posedžio metu ieškove nurode, kad santuokoje su atsakovu isigijo žemes sklypa ir automobili. Po santuokos nutraukimo, tarp šaliu iš esmes niekas nepasikeite, jie ir toliau gyveno santuokini gyvenima, vede bendra uki. Santuokiniai santykiai nutruko tik prieš 1 metus. 1997 turto pasidalinimo sutartimi pasidalino tik buta, nes atsakovas jai pasake, kad joks kitas turtas jai nepriklauso.
Šalies argumentai
Ieškoves atstovas teismo posedžio metu nurode, kad nepaisant 1997 metu turto pasidalino sutarties buvimo, šalys sudarydamos šia sutarti neišsprende kito likusio santuokos metu igyto turto pasidalinimo. Ieškoves nurodytas turtas, turi buti laikomas bendraja jungtine nuosavybe, todel turi buti padalintas, nesvarbu kieno vardu turtas registruotas viešajame registre. Taip pat nurode, jog šioje byloje labai svarbi aplinkybe, kad ištuoka tarp šaliu buvo registruota tik 2010 metais, todel santuoka laikoma nutraukta ne nuo teismo sprendimo nutraukti santuoka isiteisejimo dienos, o nuo ištuokos iregistravimo dienos.
Teismo posedžio metu atsakovas paaiškino, kad žemes sklypas jam jau buvo skirtas 1988 metais. Žemes sklype esantis namas buvo pradetas statyti iki santuokos su ieškove sudarymo. Namo statybai pinigu dave jo mama. Ieškove L. S. nei isigyjant žemes sklypa, nei statant jame esanti nama finansiškai neprisidejo. Del to santuoka nutraukus, ir 1997 metais dalinantis turta, dalinamas buvo tik bendras turtas – butas, o žemes sklypas buvo laikomas tik jo asmenine nuosavybe. Taip pat nurode, jog santuoka nutraukus 1996 metais, ju santuokiniai santykiai nutruko galutinai, nuo tol laiko bendro ukio nebeveda. Ir nors ieškovei anksciau, net ir po santuokos nutraukimo, leisdavo žemes sklype auginti vaisius ir daržoves, taciau jau daug metu ji nebeatvažiuoja i sklypa.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esanciais rašytiniais irodymais ir byloje dalyvaujanciu šaliu paaiškinimais nustatyta, kad A. S. ir L. S. susituoke 1989-09-15 (b.l. 10). 1994-05-21 pirkimo-pardavimo sutartimi A. S. igijo žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini) sodininku bendrijoje „Guboja“, atsakovas šios bendrijos narys yra nuo 1989 m. rugpjucio menesio (b.l. 28, 68), 1996-09-15 Klaipedos miesto apylinkes teismo sprendimu šaliu santuoka nutraukta, nutraukiant santuoka šalys turto nesidalino (b.l. 11). 1997-06-06 A. S. ir L. S. sudare notarine santuokos metu igyto turto pasidalinimo sutarti, kuria šalys pasidalino buta, esanti (duomenys neskelbtini). Pagal šia sutarti A. S. atiteko 54/100 buto dalys, o L. S. 46/100 buto dalys (b.l. 31). Automobilis igytas 2008-03-15 atsakovo A. S. vardu (b.l. 15). Šaliu ištuoka iregistruota 2010-09-02 (b.l. 9).
Teismas sutinka su ieškoves išdestytais argumentais, kad pagal šaliu santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsni santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktiniu iregistruoja santuokos nutraukima civilines metrikacijos organuose. Todel ginco šaliu santuoka buvo nutraukta tik 2010-09-02, kai buvo iregistruota ištuoka (b. l. 9)
Ivertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nors nagrinejamoje byloje šaliu nurodytas turtas igytas 1994–2008 m., t. y. galiojant ir SŠK, ir CK, taciau byla del šio turto padalijimo ir nuosavybes teises i ši turta gynimo teismas turi spresti pagal galiojancio CK normas (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK itvirtintas tas pats principas, pagal kuri nustatomas asmenu santuokoje igyto turto teisinis režimas – turtas, igytas po santuokos sudarymo, laikomas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus igytas turtas laikomas priklausanciu abiem sutuoktiniams, nors jis iformintas vieno iš ju vardu, t. y. po santuokos sudarymo igytas turtas laikomas bendraja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktiniu vardu tas turtas igytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal LR CK ir kituose istatymuose nustatyta sutuoktiniu turto teisini režima sutuoktiniai gali tureti tiek bendra, tiek ir asmenini turta. Sutuoktiniu turto teisinis režimas yra nustatomas istatymu arba pagal sutarti (LR CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra istatyminis, preziumuojama, kad turtas, igytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtine nuosavybe, kol nera irodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Taciau LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje kartu nustatytas reikalavimas, jog turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, savininkais viešame registre turi buti nurodyti abu sutuoktiniai. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui butu galima taikyti sutuoktiniu turto bendrumo prezumpcija, butinas bent vienas iš nurodytu irašu: 1) turto iregistravimas abieju sutuoktiniu vardu; 2) kai turtas iregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi buti nurodyta, kad tai yra ju bendroji jungtine nuosavybe. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre iregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, yra laikytinas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neirodyta kitaip (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. rugsejo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-422/2008, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. lapkricio 10 d. nutartis 3K-3-491/2009). Istatyme nustatytos bendrajai jungtinei ir asmeninei sutuoktiniu nuosavybei priskiriamo turto rušys. Sprendžiant klausima del konkretaus turto priskyrimo vienai iš nuosavybes formu, turi buti vadovaujamasi istatyme nustatytais kriterijais. Pagal LR CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmenines ar bendrosios jungtines reikšmingi šie kriterijai: turto isigijimo laikas ir pagrindas, turto pobudis.
Rašytiniais irodymais ir paaiškinimais nustatyta, jog automobili atsakovas igijo 2008-03-15 (b.l. 14), t.y. jau po to, kai šalys faktiškai santuoka nutrauke ir pasidalino turta notarine turto pasidalinimo sutartimi. Žemes sklypas igytas 1994-06-08 prikimo-pardavimo sutartimi, t.y. santuokos metu, todel paprastai toks turtas turetu buti laikomas bendraja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). Taciau, nustatyta, kad žemes sklypa atsakovas faktiškai pradejo valdyti iki santuokos sudarymo, dar 1989 m. rugpjucio menesi, kai tapo sodininku bendrijos „Guboja“ narys (b.l. 68). 1994-06-08 teisiškai iforminus pirkimo - pardavimo sutarti ir iregistravus nuosavybe atsakovo vardu viešame registre (b.l. 28), ieškove L. S. šiai jo valiai neprieštaravo, i registra del registravimo duomenu pakeitimo nesikreipe, atsakovas šiuo turtu pastoviai, nepertraukiamai naudojosi ir ji valde, irašo apie tai, jog ginco sklypas, kuris iregistruotas tik atsakovo A. S. vardu, priklausytu šalims bendrosios jungtines nuosavybes teise, Nekilnojamojo turto registre nera (b.l. 26) (CK 3.88 str. 3 d.). Be to, 1997-06-06 šalims sudarius notarine santuokos metu igyto turto pasidalinimo sutarti, šaliu valia buvo aiškiai išreikšta ir buvo dalinamas tik butas, o visas kitas turtas, tame tarpe ir žemes sklypas, abieju sutuoktiniu bendru žodiniu susitarimu atiteko atsakovui A. S., tai patvirtino ir pati ieškove teismo posedžio metu (b.l. 90). Ieškoves nurodytos aplinkybes, kad ji retkarciais atvažiuoja i žemes sklypa, tvarko jame esanti darža, tai patvirtino ir atsakovas ir byloje esancios nuotraukos (b.l. 92, 85), teismo nuomone, nepaneigia fakto, kad šalys tarpusavio susitarimu laike, kad žemes sklypas yra tik atsakovo A. S. asmenine nuosavybe. Nors kaip mineta, ieškove kartais naudojosi žemes sklypu, ravedavo darža, atsakovui leidus pasiimdavo vaisius ir pan. Taciau byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad ji žemes sklypu pastoviai, nepertraukiamai naudojosi ir ji valde kaip bendra turta. Priešingai, pati ieškove patvirtino, jog niekada neturejo raktu nuo žemes sklype esancio namo ir žemes sklypu naudojosi tik atsakovui leidus (CPK 178 str.). Nors turtas (tiek žemes sklypas, tiek automobilis) igytas pirkimo pardavimo sutartimi, santuokos su L. S. metu, kaip mineta turtas igytas ir iregistruotas tik vieno A. S. vardu, viešame registre nera nuorodos, jog toks turtas yra bendroji jungtine nuosavybes (CK 3.88 str. 3 d.), todel atsižvelgiant i anksciau nurodytas aplinkybes, i anksciau ilga laika nustovejusia faktine šiu daiktu priklausomybe, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje itvirtintais teisingumo, protingumo, sažiningumo principais, darytina išvada, kad atsakovas sieke isigyti ši žemes sklypa ir automobili tik asmenines nuosavybes teise, todel ieškoves reikalavimas laikyti turta bendraja jungtine nuosavybe ir ji padalinti, atmestinas.
Del bylinejimosi išlaidu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos jos turetos bylinejimosi išlaidos. Taciau atsakovui nepateikus jokiu irodymu del byloje turetu išlaidu, bylinejimosi išlaidos nepriteisiamos (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškini atmesti.
Sprendimas per 30 dienu nuo sprendimo priemimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos miesto apylinkes teisma.