Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo I. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Pareiškėja prašo atnaujinti jos globotinei K. M. praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėja nurodė, jog K. M. dėl svarbių priežasčių praleido terminą palikimui priimti, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikėjos turėtą turtą. K. M. gyvenamoji vieta nėra Lietuvoje, ji yra nepilnametė, atsiradus palikimui K. M. buvo mažametė, neturėjo civilinio teisinio veiksnumo, kas pagrindžia, jog ji negalėjo savarankiškai atlikti teisiškai reikšmingų palikimo priėmimo veiksmų.

Teismas įvertinęs tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis, o atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį nepilnametė įpėdinė praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jos įstatyminė atstovė neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo, pažeistų jos interesus, todėl teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, remdamasis prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytas terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog termino įgyvendinti nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisę atnaujinimas pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, teismas sprendžia, jog praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnis, 5.60 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, 576 straipsnis, 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo išdavimo.

Pareiškėja taip pat prašo teismo išduoti teismo leidimą pareiškėjai priimti nepilnametės globotinės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir interesais palikimą, atsiradusį po jos motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio Giedriaus Salicko 2022-08-22 sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. S22-11674.

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Spręsdamas klausimą išduoti leidimą tėvams (globėjams) nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CPK 282 straipsnio 4 dalis, CK 3.3 straipsnis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja T. rajono apylinkės teismo (Airija) 2015-04-01 nutartimi yra paskirta K. M., gim. (duomenys neskelbtini), globėja iki kol vaikas taps pilnametis, t. y. iki 2027-06-02.

Iš antstolio Giedriaus Salicko 2022-08-22 sudaryto Paveldimo turto apyrašo Nr. S22-11674 matyti, kad po palikėjos J. M. mirties liko turtas – butas - kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis, kurio plotas 12,32 kv. m., esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto - kambario su bendrojo naudojimo patalpomis, kurio plotas 18,12 kv. m., esanti adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viso paveldimo turto vertė – 3 435,00 Eur.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėja T. C. and F. A. yra K. M. įstatyminė įpėdinė, bei tai, kad ji šiuo metu dar nėra sulaukusi pilnametystės ir negali savarankiškai atlikti juridinių veiksmų, susijusių su jai po motinos mirties priklausančiu palikimu, sprendžia, jog vadovaujantis CK 2.7 ir CK 3.188, 5.56 straipsniais, leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu pagal antstolio Giedriaus Salicko 2022-08-22 sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. S22-11674 išduotinas jos globėjai T.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13-14 punktais, 576–578 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi,

nutaria:

Tenkinti patikslintą pareiškimą.

Atnaujinti K. M., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, palikimo priėmimo 3 mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti pareiškėjai T., kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), teismo leidimą globotinės K. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir interesais priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio Giedriaus Salicko 2022-08-22 sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. S22-11674.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Likusi nutarties dalis neskundžiama.