Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. P. 2023 m. kovo 12 d. apie 13.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą metaliniu daugiafunkciniu raktu sudavė sutuoktiniui R. P. per galvą, padarydama jam muštinę žaizdą kairiame momenyje, taip mušdama nežymiai sužalojo šeimos narį R. P..

Šiais savo veiksmais N. P. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji N. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną pas ją atėjo nukentėjusysis pasirašyti dokumentų, nes tarp jos ir nukentėjusiojo vyko skyrybų procesas. Jiems būnant jos namuose, dėl tų dokumentų įvyko konfliktas, daug visko buvo susikaupę ir iš anksčiau. Ji neplanavo smurtauti prieš nukentėjusįjį, viskas gavosi spontaniškai, daugiafunkcinis raktas, su kuriuo ji trenkė nukentėjusiajam buvo jos sūnaus kambaryje ant palangės, ji pasiėmė tą raktą ir trenkė nukentėjusiajam į pakaušį, tuo metu P. sėdėjo ant lovos. Kai pamatė, jog P. kraujuoja, ji nuėjo į vonią rankšluosčio, kad viską apvalytį, per tą laiką P. išsikvietė pagalbą. Iš pradžių atvykus pareigūnams iš to streso neatsiminė kur yra raktas su kuriuo trenkė, bet paskui tą raktą pamatė ten pat ant palangės ir atidavė pareigūnams. Savo veiksmų gailisi.

Kadangi kaltinamoji N. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios N. P. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Nukentėjusysis R. P. apklaustas teisme paaiškino, kad įvykio dieną atėjo pas kaltinamąją aplankyti vaikų, bet pastaroji jam pateikė pasirašyti skyrybų dokumentus, kurių jis pasirašyti nenorėjo, nes norėjo labiau paskaityti. Dėl šios priežasties tarp jo ir kaltinamosios kilo konfliktas, kurio metu kaltinamoji jam trenkė į pakaušį su raktu. Po suduoto smūgio jam bėgo kraujas, buvo iškviesta pagalba, vėliau padaryta žaizda buvo susiūta, ji buvo nedarbingas. Po suduoto smūgio kaltinamoji jo atsiprašė, buvo sutrikusi.

Liudytojas G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. kovo 12 d. ryte pas jį į namus atvažiavo jo sūnus R. P.. Pastarajam paskambino žmona N. ir pasakė, kad jis pasiimtų savo mažametę dukrą. R. išėjo. Neužilgo jam paskambino sūnus R. ir pasakė, kad jis sumuštas, jam iš galvos bėga kraujas, jis užsidengęs ir prašė, kad jis paskambintų policijai. Jis skambino policijai, o jo žmona B. P. su dukra G. P. išvažiavo pas R.. Po kiek laiko grįžo sūnus, jis pasakojo, kad jam N. su raktu trenkė per galvą, dėl ko nežino (t 1., b. l. 70-72).

Liudytoja G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. kovo 12 d. ryte pas ją ir tėvus atvažiavo jos brolis R.. Brolis jai sakė, kad jam parašė ir vėliau skambino jo sutuoktinė N. P. ir sakė jam, kad jis ateitų pas mergaitę. R. išėjo. Po kurio laiko jos tėčiui G. P. paskambino R. ir pasakė, kad greičiau atvažiuotų ji ir kviestų policiją bei greitąją. Ji su mama B. P. nuvažiavo pas N. į namus. Ji su mama pradėjo belsti į buto duris, prie durų priėjo N., kuri paklausė, kas čia ir ko nori. Ji pasakė, kad čia jos, prašė, kad ji atidarytų duris. N. pasakė, kad nedarys durų. Girdėjo brolio balsą, kuris jai sakė, kad atidarytų duris. Ji pasakė, kad iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. N. atidarė duris. R. laikėsi už galvos, ji ant jo galvos kraujo nematė, tik matė ant brolio kojinių kraujo lašus. R. prie jų klausė N., kodėl ji mušasi. N. sakė, kad jis nepasirašo skyrybų dokumentų. Po medikų apžiūros, brolį išsivežė policijos pareigūnai apklausai. Kai brolis grįžo namo, pasakojo, kad jis atėjo pas N., ji liepė pasirašyti skyrybų dokumentus. Jis pradėjo skaityti, o ji jo telefone pamatė kitos moters nuotrauką. Ji griebė telefoną nuo stalo, o jis norėjo iš jos atimti telefoną, tuomet ji paėmė raktą ir trenkė jam per galvą (t. 1, b. l. 75-78).

Liudytoja B. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2023 m. kovo 12 d. pas juos atvažiavo sūnus R.. Sūnus pabuvo pas juos, po to jam parašė jo sutuoktinė N. P.. Pastaroji norėjo, kad jis pasiimtų savo dukrą F.. Remigijus jau norėjo važiuoti namo, bet ji pasakė, kad nueitų iki mergaitės, dar įdėjo lauktuvių ir R. išėjo. Neužilgo jos vyrui G. P. paskambino R. ir pasakė, kad N. su raktu jam praskėlė galvą, prašė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą, minėjo, kad jam labai bėga kraujas. Jos vyras liko namuose kviesti pagalbą, o ji su dukra G. P. važiavo žiūrėti kas ten atsitiko. Kai nuvažiavo, beldė į duris, bet N. priėjusi prie durų pasakė, kad neatrakins. Išgirdo R. balsą, kuris liepė atrakinti duris. Kai N. atrakino duris, koridoriuje buvo R. rankšluosčiu užspaudęs galvoje esančią žaizdą ir jų dukra F., kuriai 3 metukai.. N. šaukė, kad jis nepasirašo skyrybų dokumentų, jis aiškino, kad dalį dokumentų pasirašė. Atvykę medikai apžiūrėjo sūnų, užklijavo galvą ir policija išsivežė R. apklausai. Grįžęs sūnus nieko daugiau jai nepasakojo (t. 1, b. l. 81-84).

Iš specialisto išvados Nr. G 488/2023 (02) matyti, kad R. P. konstatuota muštinė žaizda kairiame momenyje, padaryta kietu buku daiktu, kurio formos, dydžio bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas griuvimui ar tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas. Sužalojimo padarymo metu R. P. galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 53-54).

Iš 2023 m. kovo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas daugiafunkcinis raktas (t. 1, b. l. 21-26).

Iš 2023 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrė R. P., fiksuoti ant galvos matomi sužalojimai – kraujuojanti žaizda (t. 1, b. l. 27-30).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno ,,kūno,, kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pareigūnas užeina į kambarį, vyriškis medikams sako: ,,nu su raktu praskėlė galvą, aš pas vaiką atvažiavau pas mergaitę į svečius ir su raktu praskėlė galvą“. Medikė paklausia, ar jis buvo be sąmonės, vyriškis atsako, kad ne. Medikė klausia, kas čia per konfliktai. Moteris atsako, kad skyrybos. Vyriškis sako: ,,skyrybos, jeigu jinai specialiai pasirašyk, pasirašyk“. Moteris atsako, kad nespecialiai. Pareigūnai pasako vyriškiui, kad važiuotų į komisariatą. Moteris jo paklausia, gal jis pasirašys skyrybas. Vyriškis atsako, kad pasirašys. Pareigūnas paklausia kurioje vietoje vyko konfliktas ir prašo parodyti. Moteris pasiima vaiką ant rankų ir parodo kur vyko konfliktas. Pareigūnas paklausia: ,,iš ko buvo praskelta galva,“? Moteris atsako, kad ,,metalinis toksai yra,“. Pareigūnas pas ją paklausia, kur tas metalinis? Moteris atsako: ,,nežinau žinokit kur padėjau“. Pareigūnas pasako, kad būtų gerai, kad rastų. Moteris sako, kad nežino, neatsimena kur ji jį padėjo. Pareigūnas prašo, kad ji paieškotų. Moteris dairosi stovėdama kambaryje. Pareigūnas klausia, kas ten per daiktas? Moteris atsako, kad toks raktas. Vyriškis pareigūnui sako, kad ten yra ,,triščelka“. Pareigūnas klausia pas vyriškį, kur ji gali būti? Vyriškis irgi pradeda ieškoti. Vyriškis moteriai sako, ,,nežinau kur tu padėjai,,. Pareigūnas moteriai pasako, kad tą raktą nori nenori būtų labai gerai surast. Moteris prašo pas vyrą, kad jis pasirašytų skyrybas. Vyras išeidamas per duris sako, kad jis pagalvos. Moteris pradeda verkti ir sako, kad jai atsibodo. Pareigūnas atneša liniuotę. Pareigūnai kalbasi, kad gerai būtų surasti tą daiktą ir jo ieško. Kitas pareigūnas kambaryje kalba su moterimi, moteris jam sako: ,,tikrai nenorėjau iš emocijų, iš to kad aš jau,,. Pareigūnas sako: ,,tai viskas gerai dabar aš klausiu, tai jūs trenkėt“. Moteris sako: ,,nežinau, aš papraščiausia nu kaip pasakyt,,. Pareigūnas sako, kad sakytų kaip buvo, ar ji trenkė. Moteris sako: ,,ir pradėjo ta prasme, pamačiau ir tada kraujas pradėjo, ir tada išsigandau“. Girdisi kaip pareigūnas klausia, ar čia viskas vyko. Moteris atsako, kad taip kambary. Pareigūnas klausia, kur tas daiktas. Moteris sako: ,,nes ant lovos jisai buvo“. Pareigūnas klausia, ar ant lovos tas daiktas buvo. Moteris sako, kad ne. Nueina į kambarį prie lango ir sako už šitų net ir paduoda pareigūnams. Pareigūnas klausia: ,,va šitu va davėt ar kaip“. Moteris pareigūnui nieko neatsako. Pareigūnai nusifotografuoja daugiafunkcinį raktą ir jį pasiima (t. 1, b. l. 103-106).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 141 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, jog šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, jog kaltinamoji ir nukentėjusysis atitiko BK 141 straipsnio 2 dalyje numatytą šeimos narių sąvoką, kadangi 2023 m. kovo 12 d. jie dar oficialiai buvo sutuoktiniai, dėl ko šiuo atveju kaltinamajai buvo pagrįstai pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kartu konstatuotina, kad N. P. kaltė dėl nežymaus nukentėjusiojo R. P. sveiktos sutrikdymo yra pilnai įrodyta byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Pati kaltinamoji N. P. duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad 2023m. kovo 12 d. tarp jos ir tuometinio sutuoktinio P., dėl skyrybų dokumentų kilo konfliktas, kurio metu ji pasiėmusi raktą, buvusį sūnaus kambaryje, impulso vedina trenkė nukentėjusiajam P. per galvą ir ją praskėlė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Tuo tarpu nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino analogiškas konfliktinio įvykio aplinkybes. Tai, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo 2023 m. kovo 12 d. vyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas R. P. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai B. P., G. P., G. P. (t. 1, b. l. 81-84, 75-72, 76-78). Be to byloje esantis 2023 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolas, kuriuo buvo peržiūrėta 2023 m. kovo 12 d. į įvykio vietą pas kaltinamąją ir nukentėjusįjį atvykusio pareigūno ,,kūno“ kamera, patvirtina, kad R. P. buvo sužalotas, o pati N. P. nurodo, jog trenkė jam su raktu (t. 1, b. l. 103-106). Aplinkybė, kad dėl kaltinamosios nukentėjusiajam suduoto smūgio pastarajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata patvirtino ir specialisto išvada Nr. G 488/2023 (02), kurioje konstatuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimas ir tai, kad jis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 53-54).Tokiu būdu šių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad N. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo R. P. bei jie kartu pasirašė susitaikymo protokolą, kurio pagrindu buvo prašoma kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal BK 38 straipsnį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. atsisakė byloje pareikšto ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į nukentėjusiojo išreikštą valią, procesas dėl jo pareikšto ieškinio nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamoji N. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nenustatyta nei jos atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių. N. P. neteista, per ketverius metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, augina mažametį vaiką, nors administracine tvarka bausta, tačiau nuobauda nebegaliojanti (t. 1, b. l. 157-159), nei psichiatro, nei priklausomybių ligų įskaitoje neįrašyta (t. 1, b. l. 162).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlygos: kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, todėl spręstina, jog žala nepadaryta, ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. P., o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu atleidžiant N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam susitaikius, prašė taikyti kaltinamajai N. P. baudžiamojo poveikio priemonę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje, tai yra įpareigoti kaltinamąją dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau teismas įvertinęs kaltinamosios asmenybę, tai, kad padaryta veika buvo vienkartinio pobūdžio, kaltinamoji nepasižymi smurtinio elgesio demonstravimu, būdama santuokoje su nukentėjusiuoju nekonfliktuodavo, po veikos padarymo priešingai įstatymams nesielgė, sprendžia, jog ši priemonė būtų perteklinė ir nepagrįsta, todėl neskirtina.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 21 d. pažyma Nr. APD-2024-02057 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, jog nukentėjusiojo R. P., kuriam buvo suteikta garantuojama teisinė pagalba, atstovavimo išlaidos sudaro 548,26 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt šešis centus), šias išlaidas nukentėjusiojo atstovė I. M. prašė priteisi iš kaltinamosios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju N. P. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, todėl teismas sprendžia, jog tokiu būdu pabaigus baudžiamąjį procesą, nebūtų racionalu iš N. P. valstybės naudai priteisti susidariusias proceso išlaidas dėl nukentėjusiojo atstovavimo teisme, dėl ko šis prašymas netenkinamas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- daugiafunkcinis raktas, saugomas Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 014184 (t. 1, b. l. 96-98), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas N. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- kompaktinis diskas esantis byloje (t. 1, b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti N. P., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- daugiafunkcinį raktą, saugomą Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 014184, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. P.;

- kompaktinį diską esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.