Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. F. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir apgaule išvengė turtinės prievolės) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; 182 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. F. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. F. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Galutinę laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. F. sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. F. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir apgaule išvengė turtinės prievolės:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą bei išvengti turtinės prievolės, piktnaudžiaudamas A. M. (A. M.) pasitikėjimu, po to, kai su pastaruoju sudarė jo buto nuomos sutartį ir A. M. bute apgyvendino savo šeimą, taip sudarydamas patikimo asmens įvaizdį, įtikino A. M. išsimokėtinai savo vardu įsigyti telefoną ir du telefono abonentus ir perduoti jam, melagingai žadėdamas, jog periodines įmokas už telefoną ir ryšio paslaugas mokės jis, nors pats niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. A. M. pasitikėdamas A. F., manydamas, jog jo buto nuomininkas jo neapgaus, sutiko išsimokėtinai įsigyti telefoną ir 2018-08-22 prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale sudarė judriojo telefono ryšio ir duomenų perdavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įgijo du telefono abonentus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su ryšio įranga – 379 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P 20 Lite“, ir juos perdavė A. F.. Pastarasis, neketindamas vykdyti susitarimo, tiek 379 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 20 Lite“, tiek telefono abonentus perleido nenustatytam asmeniui ir periodinių įmokų nei už telefoną, nei už ryšio paslaugas nemokėjo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 379 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 20 Lite“, ir apgaule išvengė 70,60 euro turtinės prievolės mokėti už suteiktas ryšio paslaugas.

Be to, A. F. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. M. pasitikėjimu, po to, kai su pastaruoju sudarė jo buto nuomos sutartį, A. M. bute apgyvendino savo šeimą, melagingai teigdamas, kad A. M. suras darbą užsienyje, ir tokiu būdu įgijęs A. M. pasitikėjimą, įtikino pastarąjį išsimokėtinai savo vardu įsigyti telefoną bei perduoti jam, melagingai žadėdamas, jog periodines įmokas už telefoną mokės jis, nors pats niekur nedirbo ir neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. A. M., pasitikėdamas A. F., manydamas, jog jo buto nuomininkas jo neapgaus, sutiko išsimokėtinai įsigyti telefoną ir 2018-08-24 prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo 1464,01 euro vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“, įsipareigojo mokėti periodines įmokas ir perdavė telefoną A. F.. Pastarasis, neketindamas vykdyti susitarimo, 1464,01 euro vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20 Pro“ perleido nenustatytam asmeniui ir periodinių įmokų už telefoną nemokėjo, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1464,01 euro vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 20 Pro“.

Be to, A. F. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą:

jis 2018-10-23, apie 14.30 val., V. J. (V. J.) gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurioje buvo ir V. K., pastarojo paprašė paskolinti telefoną, kad galėtų išsiųsti SMS žinutę. V. K. sutikus ir davus pasinaudoti savo 200 eurų vertės telefonu „Samsung Note 4“ A. F., šis į V. K. telefoną įsidėjo savo SIM kortelę, kažkam paskambino, o kai V. K. paprašė grąžinti telefoną, A. F. V. J. ir V. K. akivaizdoje su telefonu rankose staiga pabėgo, tokiu būdu A. F. atvirai pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu (prašoma sušvelninti bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. BK išdėstytos bausmių skyrimo nuostatos reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. A. F. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje. Tiek BK 182 straipsnio 1 dalies, tiek 178 straipsnio 2 dalies sankcijos numato alternatyvias bausmes, tarp jų ir laisvės atėmimo. A. F. nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurių padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirdamas bausmę nuteistajam A. F. teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. F. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. F. kaltinamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu. Įvertinus aptartas aplinkybes akivaizdu, jog A. F. anksčiau skirtos bausmės (įskaitant ir pačias griežčiausias – laisvės atėmimą) jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, nesugeba laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų, yra visuomenei pavojingas. Šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę, visuma leidžia teigti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik parenkant pačią griežčiausią bausmės rūšį. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. F. pagrįstai parinko BK 182 straipsnio 1 dalies bei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

9. BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Skiriant bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nustatyta ne tik nuteistojo A. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir tai, kad A. F. turi šeimą. Apylinkės teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, gerokai mažesnes už BK 182 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytus šios bausmės vidurkius. A. F. už nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikaltimą (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šią nusikalstamą veiką yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 1 metų laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šią nusikalstamą veiką yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų). Skirdamas bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Teismas įvertino ir A. F. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas teistas (t. 1, b. l. 187–190), be to, yra daug kartų baustas už administracinius nusižengimus (tarp jų ir smulkias vagystes) (t. 1, b. l. 180–186). Be to, šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas dėl 2 sunkių nusikaltimų padarymo. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kaip jau minėta, A. F. už nusikalstamą veiką jau buvo skirta ir pati griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatyti laisvės atėmimo bausmių dydžiai atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį ir akivaizdžiai nėra per griežti. Be to, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas A. F. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnės negu teismo paskirtosios bausmės neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

10. Apylinkės teismas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu (nes jos padarytos realiąja sutaptimi) ir nustatė subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į tai, kad A. F. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir apeliantui paskirtą subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 1 metų. Galutinė A. F. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį ir gerokai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį. Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė akivaizdžiai nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, o ją mažinti nėra jokio pagrindo. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.

11. Atmestinas skundo argumentas, jog nuteistasis yra teisiamas tik antrą kartą, todėl turėtų būti pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas). BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-167-648/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad A. F., būdamas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-19 nuosprendžiu teistas už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs 2015-02-27, neišnykus teistumui padarė naujus du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą, laikė A. F. recidyvistu ir į tai atsižvelgė individualizuodamas jam bausmę.

12. Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti.