Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-664-828/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-27
Bylos Nr.
e2A-664-828/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01439-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
UAB „Scanprekyba“
Ieškovas
UAB „Jaukurai“
Civilinė byla Nr. e2A-664-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01439-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Scanprekyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jaukurai“ ieškinį atsakovei UAB „Scanprekyba“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Jaukurai“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Scanprekyba“ jos naudai 2 816,15 Eur dydžio skolą, 356,42 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. šalys sudarė tiekimo sutartį Nr. P3/16-0003, pagal kurią ieškovė tiekė prekes atsakovei, tuo tarpu atsakovė įsipareigojo už prekes atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, kiekiai ir kainos pagal išankstinį susitarimą buvo nurodomi PVM sąskaitose - faktūrose. Sutarties 4.3.3 punkte nustatyta, jog už įsigytas prekes atsakovė privalo atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų laikotarpį. Pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga 2 816,15 Eur. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti už perduotas prekes, tačiau atsakovė įsiskolinimo nepadengė iki šiol.

Žemesnės instancijos teismas

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 2 816,15 skolą, 356,42 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 172,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36 Eur žyminį mokestį ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. liepos 3 d. galutiniu sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 12 d. preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė iš atsakovės 2 561,61 Eur skolą, 356,42 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 918,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 36 Eur žyminį mokestį - ieškovės naudai.

5. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. sausio 6 d. sudarė tiekimo sutartį Nr. P3/16-0003, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pateikti, o atsakovė priimti ir apmokėti už prekes, kurių pavadinimai, kiekiai ir kainos pagal išankstinį susitarimą nurodomi PVM sąskaitose – faktūrose. Atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros 2 816,15 Eur sumai. Vykstant bylos nagrinėjimo procesui, atsakovė sumokėjo ieškovei 254,54 Eur sumą, likusi skolos suma, kurią prašoma priteisti iš atsakovės yra 2 561,61 Eur.

6. Tarp šalių sudarytos Sutarties 4.3.3 punkte nustatyta, jog pirkėjas, tai yra atsakovė, privalo pilnai atsiskaityti su tiekėju, tai yra ieškove, per 60 kalendorinių dienų. Iš byloje pateiktų sąskaitų – faktūrų nustatė, jog šios sąskaitos yra išrašytos laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. Sutarties 4. 4 punkte nustatyta, kad visais atvejais, bendra pirkėjo, tai yra atsakovės, iš tiekėjo gautų ir neapmokėtų prekių vertė (pagal sąskaitose nurodomas sumas), negali viršyti 11 584 Eur. Jei pirkėjas nurodytą limitą yra išnaudojęs ir už prekes neatsiskaitęs arba pradelsęs nustatytą atidėjimo terminą, tiekėjas turi teisę daugiau prekių neparduoti.

7. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, jog atsižvelgiant į Sutarties 4.4 punktą, nurodyta suma, yra limitas, kurio neviršijant tiekėjas teikia prekes, jei už jas nėra atsiskaityta. Ši nuostata nepaneigė 4.3.3 punkte nustatyto termino, per kurį privalu atsiskaityti. Kaip ir fakto, kad atsakovė už įsigytas prekes turi atsiskaityti, ir 4.4 punkte nustatytas limitas nereiškia, jog atsakovė atleidžiama nuo atsiskaitymų su ieškove, kol yra įsigijusi prekių už mažesnę sumą. 2020 m. vasario 24 d. atsakovei elektroniniu paštu buvo siųstas raginimas sumokėti 2 816,15 Eur, taip pat, pranešama, kad Sutartis yra nutraukiama, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ji nebuvo įspėta ir ieškovė pretenzijų jai dėl susidariusio įsiskolinimo nereiškė.

8. Teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai savo prievolės nevykdymą motyvuoja nenugalimos jėgos aplinkybės faktoriumi dėl Covid-19 pandemijos paskelbto karantino, kadangi tai nepaneigė atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už prieš paskelbtą karantiną gautas prekes, vien todėl, jog ji turi finansinių sunkumų.

9. Nustatė, jog prekes priėmęs įgaliotas asmuo sąskaitose nurodomas D. L., kuris yra nurodytas ieškovės sąskaitose atspausdintu šriftu, tačiau, sąskaitas, kaip priėmę prekes, ranka yra pasirašę ir kiti asmenys. 2020 m. vasario 4 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytos visos PVM sąskaitos – faktūros, kurių pagrindu reikalaujama priteisti skolą iš atsakovės. Minėtu aktu šalys suderino tarpusavio skolas, šį aktą pasirašė ieškovės kreditų vadybininkė D. T. ir atsakovės vyr. buhalterė R. G.. Be to, byloje pateiktas 2020 m. kovo 25 d. pranešimas dėl UAB „Scanprekyba“ nemokumo proceso inicijavimo, kuriuo atsakovė ieškovei pranešė apie rengiamą restruktūrizavimo plano projektą ir nurodė, jog ieškovei ji yra skolinga 3 245,97 Eur. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, jog nurodytų prekių ji negavo, be to, ieškovės nurodyti argumentai dėl nenugalimos jėgos, taip pat tai, kad tarp šalių buvo susidariusi tokia praktika ir pretenzijų ieškovė jai nereiškė, teismas sprendė, kad atsakovė iš esmės neginčija aplinkybės, kad ji yra skolinga ieškovei. Atsakovė dalį skolos ieškovei padengė, iš esmės pripažino skolą, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos nepagrįstai, prekės galimai buvo perduotos ne atsakovės atstovams, kadangi atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė.

10. Teismas darė išvadą, jog atsakovė tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, priėmusi prekes iš ieškovės, už jas nesumokėjo pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, kaip tai numato tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad ji nėra skolinga ieškovei. Teismas nustatė, jog atsakovė liko skolinga ieškovei 2 561,61 Eur, todėl šią sumą priteisė iš atsakovės. Šalys sutartimi susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl priteisė 356,42 Eur delspinigius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Scanprekyba“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą ir priteisti iš atsakovės tik 2 561,61 Eur skolą, 36 Eur žyminį mokestį - ieškovės naudai.

12. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantės įmonė nėra išnaudojusi 4.4 punkte šalių sutarto limito dėl mokėjimų atidėjimo jame nurodytai sumai, o tarp šalių buvo susiformavusi praktika, kad mokėjimai vykdomi neviršijant 4.4 punkte nurodyto dydžio, nereiškiant dėl mokėjimų terminų jokių pretenzijų.

13. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo tik sąskaitų išrašymo datos nustatymu, tačiau nevertino aplinkybių, kada suėjo jų apmokėjimo terminai ir dėl kokių priežasčių jie buvo praleisti iš atsakovės pusės, neįvertino remiantis 4.9 punktu, šalys atleidžiamos nuo civilinės atsakomybės už sutarties vykdymą esant nenugalimos jėgos aplinkybėms.

14. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai aplinkybe, kad ginčo skola yra susidariusi pagal sąskaitas faktūras, išrašytas už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., tačiau nevertino aplinkybių, kad jų apmokėjimo terminai suėjo 2020 m. pirmoje pusėje ir neatsižvelgė tai sprendžiant dėl delspinigių apskaičiavimo ir priteisimo pagrįstumo.

15. Nurodo, kad apeliantė yra tiesiogiai paveikta COVID-19, o dėl to, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją ir sveikatos apsaugos ministro teikimą, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. kovo 14 d. pasiūlymą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nutarė visoje Lietuvos Respublikoje nuo 2020?m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24? val. paskelbti karantiną ir nustatyti įvairius draudimus bei prevencines priemones bei 2020 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 264 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ nustatė papildomą karantino rėžimo trukmę nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. iki balandžio 13 d. 24 val. bei sugriežtino karantino sąlygas, o vėliau jį pratęsė iki balandžio 27 d. Atsižvelgiant į tai, apeliantės įmonė dėl vykdomos veiklos pobūdžio (mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis parduotuvėse) nuo kovo 14 d. negalėjo vykdyti įprastos veiklos, o jos įmonės klientai bei partneriai (užsienio) dėl jau du mėnesiai ankščiau jiems taikomų draudimų negali vykdyti savo įsipareigojimų. Būtent valdžios institucijų draudimai buvo nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo vykdyti veiklos, - atlikti mokėjimų ieškovei. Atsakovė pagal šalių 4.9 punktą turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kadangi dėl „Force majeure“ sąlygų tolimesnis sutarties vykdymas tapo apsunkintas.

16. Mano, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra pagrįsta. Teismas negalėjo priteisti ir materialiųjų palūkanų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir tą pačią funkciją atliekančių delspinigių. Ieškovei preliminariu teismo sprendimu priteisti nepagrįstai didelio dydžio delspinigiai, apskaičiuoti taikant nepagrįstai didelį 0,2 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną dydį. Nepaisant to, kad atsakovė buvo pateikusi prašymą pratęsti avanso sumokėjimo terminą dėl liudytojo iškvietimo į teismo posėdį iki 2020 m. birželio 19 d., teismas atsisakė šį terminą pratęsti, dėl ko atsakovės teisės buvo nepagrįstai apribotos, o galimybės pagrįsti tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl vėlesnio atsiskaitymo kai prekės parduodamos, ilgesnių prekių apmokėjimo terminų be delspinigių (jų netaikymą), tapo objektyviai negalimos, pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisingumo principai.

17. Atsakovė niekada neneigė turinti prievolę atsiskaityti už jai perduotas prekes, tačiau būtent tarp šalių susiklosčiusi atsiskaitymo praktika ir Covid-19 pandemijos paskelbto karantinas, atsakovės įsitikinimu, turėjo lemti, kad delspinigiai iš jos nebūtų priteisti. Be to, ieškovė niekada netaikydavo atsakovei delspinigių, atsiskaitymai buvo vykdomi pagal faktines ieškovės galimybes, neviršijant nustatyto kredito (4.4. p, sutarties) ribų. Tik viršijus tokią ribą, šalių susitarimu, turėjo būti taikomi delspinigiai, o suteiktas kreditas ir turėjo lemti galimybę atsiskaityti už prekes be delspinigių, atsižvelgiant į sutarties turinį bei jos šalių ketinimus.

Šalies argumentai

18. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir neanalizavo to, kad ieškovė niekada nereiškė pretenzijų atsakovei dėl mokėjimų savalaikiškumo ir delspinigių taikymo ir iš karto kreipėsi į teismą. Nors pagal šalių sutarties 4.8 punktą, palūkanos (delspinigiai) galėjo ir turėjo būti pateikiamos mėnesine sąskaita už palūkanas atitinkamo mėnesio pabaigoje jeigu buvo vėluojama atsiskaityti už prekes, tačiau ieškovė niekada tokių sąskaitų nerašė ir jų nepateikė nei vieną iš tokių mėnesių (atitinkamai jos galėjo būti ginčijamos, jeigu būtų išrašytos nepagrįstai ar ne pagal šalių susitarimus ir kt.). Atsižvelgiant į tai, teismas nesąžiningai ir nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus dėl tokių palūkanų (0,2 proc.) taikymo, sprendimas turi būti pakeistas, o toks reikalavimas atmestinas.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jaukurai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog kad apeliantė iškraipo 2016-01-06 Sutarties Nr. P3/16-003 4.4 p. prasmę ir nepagrįstai teigia, kad ši sutartinė nuostata jai leidžia nemokėti už įsigytas prekes ar išvengti civilinės atsakomybės už nemokėjimą. Atsiskaitymo pagal sutartį sąlygas apibrėžia sutarties 4.3.3 ir 4.4 p., kurios numato, kad pirkėjas turi 60 kalendorinių dienų mokėjimo už prekes atidėjimą, tačiau jei per tokį atidėjimo terminą viršija 11 584 Eur bendrą sumą, ieškovė turi teisę jam nebeparduoti prekių, tačiau nereiškia, kad apeliantė turi teisę nemokėti ieškovei prekių sumos neviršijančios 11 584 Eur sumos ar kad už šią skolą negalima reikalauti taikyti sutartinių netesybų ar reikšti pretenzijas dėl šios skolos. Pagal visas ieškovės pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras mokėjimo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, tad apeliantė turi pareigą tinkamai atsiskaityti už įsigytas prekes, o pažeidusi tokią pareigą - mokėti sutartines palūkanas.

20. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pagal nusistovėjusią tarp šalių praktiką, dėl skolos, neviršijančios Sutarties 4.4 p. numatyto limito, nebuvo teikiamos jokios pretenzijos - teismui į bylą yra pateiktas 2020-02-24 elektroninio laiško nuorašas, kuris patvirtina pretenzijų apeliantei reiškimą ir kuris tikrai nebuvo vienintelis raginimas apeliantei tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

21. Mano, kad apeliantė piktnaudžiauja nenugalimos jėgos aplinkybės faktoriumi, kadangi visų PVM sąskaitų - faktūrų, dėl kurių neapmokėjimo pateiktas ieškinys, apmokėjimo terminas pasibaigė dar iki Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 priėmimo, t. y. jas apmokėti apeliantė privalėjo kur kas anksčiau nei buvo paskelbtas karantinas, kas reiškia, kad nei COVID-19, nei paskelbtu karantinu negali būti pateisinamas prievolės nevykdymas. Apeliantės prievolė pagal sutartį, kurios nevykdymą ji grindžia nenugalimos jėgos aplinkybe - mokėjimas už įsigytas prekes, tačiau ji nepateikė įrodymų, kad šios aplinkybės užkerta kelią (daro negalimu) mokėjimo atlikimą ieškovei už prekes - komerciniai bankai vykdo veiklą ir tokį mokėjimą apeliantė gali atlikti, o jei tam neturi reikiamų finansinių išteklių, kuriais turėjo pasirūpinti dar iki karantino paskelbimo, pagal CK 6.212 str. nuostatas tai nelaikoma nenugalimos jėgos aplinkybe. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad šiuo metu ji negali vykdyti veiklos dėl COVID-19 sukeliamų pasekmių.

22. Apeliaciniame skunde nedetalizuojama kodėl sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos turėtų būti laikomos akivaizdžiai per didelėmis. Ieškovės prašomų priteisti palūkanų bendra suma sudaro 12,65 % nuo pareikšto ieškinio sumos, kas rodo, kad jomis ieškovė nepraturtėja daugiau, nei patiria nuostolių dėl nesavalaikio atsiskaitymo, kuris tęsiasi iki šiol, nes apeliantė, nors ir neginčija pagrindinės skolos, tačiau jos vis tiek nemoka, t. y. pažeidimas tęsiasi iki šiol. Apeliantė niekuomet anksčiau neginčijo sutartinių palūkanų dydžio, neįrodinėjo, kad jos yra aiškiai per didelės, todėl laikytina, kad pasirašydamos sutartį šalys nustatė joms priimtino dydžio palūkanas, kurios kompensuos ieškovės patiriamus nuostolius, kurių atskirai įrodinėti nereikia.

23. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jam buvo apribotos galimybės pagrįsti tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl vėluojamų atsiskaitymų, nes nebuvo pratęstas terminas avanso už liudytojos iškvietimą sumokėjimui. Pažymi, kad pati apeliantė elgėsi neatsakingai, nes nesumokėjo laiku pinigų, o atvykusi į teismo posėdį liudytoja nebuvo apklausiama, nes pati apeliantė nebuvo atvykusi į teismo posėdį. Todėl jokios apeliantės procesinės teisės nebuvo pažeistos, ji pati jomis naudojosi neprotingai ir neatsakingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Pagal CPK 266 str. teismui nagrinėjant bylą draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2016 m. sausio 6 d. pasirašė tiekimo sutartį, kuria UAB „Jaukurai“ įsipareigojo parduoti prekes iš siūlomo asortimento, o atsakovė UAB „Scanprekyba“ nupirkti užsakytas prekes ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 4.3.3 punktu pirkėja įsipareigojo atsiskaityti pilnai su tiekėju per 60 kalendorinių dienų. Atsakovei ieškovė perdavė prekių pagal PVM sąskaitas – faktūras: 2019 m. spalio 29 d. Nr. JAU451311 – 1 469,96 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 6 d. JAU451876 – 90,60 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 7 d. JAU452040 – 38,37 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 11 d. JAU452727 – 266,94 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 19 d. JAU453122 – 539,91 Eur sumai; 2019 m. lapkričio 20 d. JAU453154 – 205,17 Eur sumai; 2019 m. gruodžio 2 d. JAU454526 – 205,20 Eur sumai. Iki ieškinio pateikimo atsakovė buvo neatsiskaičiusi pagal šias PVM sąskaitas - faktūras 2 816,15 Eur sumai. Vykstant bylos nagrinėjimo procesui, atsakovė sumokėjo ieškovei 254,54 Eur sumą. Ieškovė šioje dalyje atsisakė ieškinio reikalavimo.

26. Kadangi ginčo tarp šalių dėl skolos, jos susidarymo pagrindo nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl kitų apeliantės skunde nurodomų argumentų.

27. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog sutarties 4.4 p. įtvirtinta nuostata jai leidžia nemokėti už įsigytas prekes ar išvengti civilinės atsakomybės (netesybų) už nemokėjimą. Kaip matyti, atsiskaitymo pagal sutartį sąlygas apibrėžia sutarties 4.3.3 ir 4.4 p., kurie numato, kad pirkėjas turi 60 kalendorinių dienų mokėjimo už prekes atidėjimą, tačiau jei per tokį atidėjimo terminą viršija 11 584 Eur bendrą sumą, ieškovė turi teisę jam nebeparduoti prekių. Sutiktina su ieškove, jog šios sutarties sąlygos nereiškia, kad apeliantė turi teisę nemokėti ieškovei prekių sumos neviršijančios 11 584 Eur sumos ar kad už šią skolą negalima reikalauti taikyti sutartinių netesybų. Kadangi pagal visas ieškovės pateikiamas PVM sąskaitas – faktūras mokėjimo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, apeliantė yra praleidusi apmokėjimo terminą. T.p. dėl to privalo mokėtyi ir sutartyje nustatytas netesybas. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pareiškusi pretenziją atsakovei dėl skolos (2020-02-24 el. laiškas). Todėl ir pretenzijų nereiškimu susiję apeliantės argumentai atmetami.

28. CK 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas (baudą, delspinigius) apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

29. Jei šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

31. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė atsiskaityti už prekes turėjo pagal paskutinę išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą iki 2020 m. sausio 31 d., t. y. pradelsė daugiau nei 1 mėnesį, o pagal pirmutinę sąskaitą – daugiau nei du mėnesius. Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigių dydis aptartas šalių pasirašytoje sutartyje (4.8 p.), kuria šalys pripažino ir tai, kad šis dydis yra tinkamas, joms abiems priimtinas. Pažymėtina, kad sutarties šalys yra verslo subjektai, turintys galimybę aptarti, derėtis ir pakeisti visas sutarties sąlygas, tame tarpe ir dėl netesybų. Nors sutartis sudaryta dar 2016 m. jokių jos pakeitimų, tame tarpe ir dėl netesybų (4.8 p.) atsakovė neinicijavo. Atsakovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartų jos veikloje reikalavimai. Iš viešai skelbiamų duomenų atsakovė savo veiklą vykdo daugiau nei 12 metų, tad turėjo suprasti sudarytos su ieškove sutarties reikšmę, teisines pasekmes ir prisiimtą riziką dėl sutarties netinkamo vykdymo. Be to vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad šalys sutartyje savo nuožiūra gali susitarti dėl visko, kas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai leidžia šalims susitarti ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų ir jos dydžio, taip pat ir dėl netesybų taikymo. Ginčo šalių sudarytos sutarties 4.8 punkte numatyta, kad jei pirkėjas vėluoja atsiskaityti už prekes, tiekėjas turi teisę už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuoti palūkanas, kurias sudaro 0,2 procento. Šalių susitarimas dėl netesybų sutartyje yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturėtų būti paneigta šalių sutartyje įtvirtinta valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl pripažįstama, kad mažinti netesybų dydžio pagrindo nėra.

32. Ta aplinkybė, kad ieškovė nėra anksčiau apeliantės atžvilgiu skaičiavusi palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, nepateikė sąskaitų palūkanoms, kolegijos vertinimu, nepaneigia jos sutartyje įtvirtintos teisės tai daryti ateityje, ir nesudaro pagrindo atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

33. Aptartų aplinkybių pagrindu, atsižvelgusi į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prisiimtus įsipareigojimus ir šalių sutartos atsakomybės už sutarties nevykdymą apimtis, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieškovės teisėtų lūkesčių principą, būtinybę užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino netesybų mokėjimą nustatančias sutarties nuostatas, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bei pagrįstai sprendė, jog sutartį pažeidusi atsakovė turi mokėti netesybas – 356,42 Eur delspinigius.

34. Apeliantės teiginiai, kad ji yra tiesiogiai paveikta COVID-19, ko pasekoje negalėjo atlikti mokėjimų ieškovei ir pagal šalių 4.9 punktą turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kadangi dėl „Force majeure“ sąlygų tolimesnis sutarties vykdymas tapo apsunkintas, laikytini nepagrįstais. Kaip jau minėta nutarties 25 p., atsakovei sąskaitos buvo išrašytos už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d., todėl pagal sutarties 4.3.3 punktą ji privalėjo atsiskaityti per 60 kalendorinių dienų, t. y. atitinkamai pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras nuo 2019 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Kaip teisingai nurodė pati apeliantė, 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas buvo paskelbtas nuo 2020?m. kovo 16 d. 00 val. Taigi, kaip matyti, paskelbtas karantinas negalėjo turėti jokios įtakos atsakovės pareigai atsiskaityti, kadangi PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai buvo pasibaigę daug anksčiau iki veiklos ribojimų įvedimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

35. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepratęsė termino avansiniam sumokėjimui dėl liudytojo iškvietimo į teismo posėdį iki 2020 m. birželio 19 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės. Iš bylos duomenų matyti, kad pati apeliantė elgėsi neatsakingai, nes nesumokėjo teismo nustatytu laiku avanso. Be to, pati neatvyko į bylos nagrinėjamą, nors jos prašymu byla buvo paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytojas atvykęs į posėdį buvo. Todėl dėl tokios proceso eigos (liudytojo neapklausimo) yra atsakinga tik pati apeliantė.

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš atsakovės ieškovei nepagrįstai priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos. Pažymėtina, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti ieškovei už prekes, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė