Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė

dalyvaujant ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ atstovui Z. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas Z. P. prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Reikalavimas kyla iš 2014-12-30 vartojimo kredito sutarties. Atsakovė po pagrindinės kredito sutarties sudarymo, papildomai pasiskolino dar 6 kartus, kredito sumos atsakovė neginčija. Atsakovė yra atlikusi 16 įmokų, iš jų 15 įmokų buvo atlikta pagal grafiką, o paskutinę 15 Eur įmoką atliko 2016-01-22 ir daugiau nemokėjo. Visos įmokos buvo įskaičiuotos padengti palūkanoms, kaip numatyta sutartyje 3.6 p., ir CK 6.54 str., todėl liko nesumokėta kredito dalis. 2016-01-22 atsakovė sumokėjo 15 Eur, kurie padengė dalį palūkanų ir dalį vėlavimo palūkanų, o kredito skola liko nepakitusi. Atsakovė nuo 2016-01-22 daugiau nemokėjo įmokų, todėl pažeidė sutartį. Skolos suma nuo 2016 m. nepasikeitė. Su atsakove buvo susisiekta, derinta paskolos grąžinimo tvarka, tačiau susitarti nepavyko. Nors atsakovė teigia, kad imdama kreditus buvo nemoki, tačiau tokių duomenų nėra. Prašo priteisti skolą ir išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Rašytiniais bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2014-08-31 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės V. L. pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sąlygas buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9969632006, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovei 434,43 EUR sumą 24 mėnesių terminui su 78,82% dydžio metine palūkanų norma. Vadovaujantis Sutarties 2.10 punktu, 2014-10-01 atsakovė pateikė prašymą papildomai 289,62 EUR kredito sumai 24 mėnesių terminui su 77,40% dydžio metine palūkanų norma. O 2014-12-30 dieną pasipildė 333,06 EUR suma su 71,98% dydžio metine palūkanų norma, 2015-03-03 dieną pasipildė 1000,00 Eur suma su 70,87 % dydžio metine palūkanų norma, 2015-04-08 dieną pasipildė 1025,00 Eur suma su 70,53 % dydžio metine palūkanų norma, 2015-06-01 dieną pasipildė 55,00 EUR suma su 70,82 % dydžio metine palūkanų norma, 2015-11-04 dieną pasipildė 125,00 Eur suma su 70,80 % dydžio metine palūkanų norma. Paskolos sutarties terminas – 36 mėnesiai, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2018-10-28.

Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir pervedė atsakovei iš viso 3262,11 EUR. Pagal sutarties 3.1 p., kredito gavėjas grąžina kredito sumą bei sumoka palūkanas griežtai laikydamasis Specialiojoje dalyje nustatyto kredito grąžinimo grafiko. Atsakovei prie vartojimo kredito sutarties Nr. 969632006 bei jos papildymų buvo sudaryti ir pateikti kredito grąžinimo grafikai, kuriuose nurodytos mokėtinos kredito ir palūkanų sumos, bei jų mokėjimo terminai.

Kaip nurodė ieškovės atstovas bei patvirtino atsakovė teismo posėdyje, atsakovė kreditą ir palūkanas iki 2016-01-22 mokėjo iš esmės laikydamasi nustatyto Kredito grąžinimo grafiko. Tačiau atsakovė 2015-11-04 papildė kreditą 125,00 Eur suma ir pagal Kredito grąžinimo grafiką iki kiekvieno mėnesio 28 dieną, pradedant nuo 2015-11-28 iki 2018-10-28, turėjo sumokėti po 201,35 Eur įmokas, kurias sudarė mokamos palūkanos ir grąžinamo kredito suma. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, iš kurių matyti, kad atsakovė V. L. 201,35 Eur įmoką, kurią turėjo sumokėti iki 2015-12-28, sumokėjo tik iš dalies (sumokėta 15,00 Eur) ir vėluodama, t. y. ją sumokėjo 2016-01-22. Šios aplinkybės neneigia ir pati atsakovė. Daugiau mokėjimų atsakovė neatliko.

Sutarties 3.6 p. nustatė mokėjimų užskaitymo eiliškumą, pagal kurį I eile užskaitomi pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos, II eile – palūkanos, III eile – kredito suma. Priverstinio skolos išieškojimo atveju, pradelstų mokėjimų išieškojimo išlaidos yra užskaitomos po to, kai yra pilnai grąžintos palūkanos ir Kredito suma.

Ieškovės 2018-08-10 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atsakovė iš viso yra sumokėjusi 2124,85 Eur ir ši suma paskirstyta taip: 308,33 Eur – pagrindinės kredito sumos, 1811,37 Eur – mokamos palūkanos, 5,14 Eur – vėlavimo palūkanos.

Kadangi atsakovė toliau savo įsipareigojimų nebevykdė ir nustatytu terminu kredito įmokų ir palūkanų nebemokėjo, ieškovė 2016-03-20 nutraukė sutartį. Ieškovės paskaičiavimu atsakovė liko skolinga ieškovei 2953,78 Eur nesumokėto kredito, 673,45 nesumokėtų sutartinių palūkanų ir 312,33 nesumokėtų kompensacinių palūkanų.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, išklausius bylos šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad tarp ieškovės UAB „4finance“ ir atsakovės V. L. sudarytos kredito sutarties Nr. 9969632006 pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai

Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 str. l d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.).

Ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą – pagal sutartį suteikė atsakovei Vartojimo kreditą. Atsakovė V. L. teismo posėdyje pripažino pagrindinę 2953,78 Eur nesumokėto kredito sumą, tačiau nesutinka su ieškovės įmokų paskirstymo tvarka, teigdama, jog palūkanos jai paskaičiuotos nepagrįstai ir neteisingai. Tačiau su šiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti.

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios ir dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą (Sutarties 4.4. p.), ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo (Sutarties 7.1 p.).

Vadovaujantis sutarties 4.1 punktu, atsakovė už naudojimąsi kreditu privalėjo mokėti fiksuotas palūkanas, nustatytas Sutarties specialiojoje dalyje. Pagal paskutinį Vartojimo kredito sutarties papildymą 2015-11-04, ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl 70,80 procento dydžio metinių palūkanų normos. Šios Sutarties 4.4. punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas ieškovei, t.y., iki visiško prievolės įvykdymo.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei vienos kredito sutarties sąlygų atsakovė neginčijo, dėl jų pakeitimų į ieškovę nesikreipė, jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, todėl sutartis turi būti vykdoma tokia tvarka, kokia nustatyta sutartyje.

Atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę, paskutinę 15 Eur įmoką sumokėdama 2016-01-22 ir toliau nebevykdydama prievolių pagal abipusiu susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, ir ši įmoka buvo sumokėta nesilaikant nustatyto termino – jį praleidus 25 dienomis, be to, sumokėta žymiai mažesnė įmoka, nei nustatyta mokėjimo grafike – vietoj 201,35 Eur sumokėta tik 15,00 Eur. Atsižvelgiant į sutarties 3.6 punkte nustatytą mokėjimų užskaitymo eiliškumą, paskutinė atsakovės V. L. 2016-01-22 atlikta įmoka buvo paskirstyta taip: 13,67 Eur – mokamos palūkanos, 1,33 Eur – vėlavimo palūkanos. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimų nebevykdė ir nustatyta tvarka bei terminais nebemokėjo įmokų pagal Vartojimo kredito sutartį, ieškovė 2016-03-20 nutraukė sutartį. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 4.4. punktu bei įstatymu nuostatomis, turėjo teisę iš atsakovės reikalauti sumokėti sutartines palūkanas iki bus grąžintas kreditas, tačiau ieškovė nesumokėtas sutartines palūkanas paskaičiavo tik už keturių mėnesių laikotarpį ­– nuo 2015 m. gruodžio mėn., kai atsakovė pradėjo netinkamai vykdyti savo įsipareigojimus iki sutarties nutraukimo (2015-12-28 –160,60 Eur, 2016-01-28 –174,68 Eur, 2016-02-28 – 170,98 Eur, 2016-03-28 – 169,19 Eur). Todėl pagrindo konstatuoti, kad pelno palūkanos paskaičiuotos neteisingai ar nepagrįstai, nėra.

Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, AC-37-1). CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines arba sutartines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos (sutarties laisvės principas – CK 6.156 str.).

Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje, kompensuojamosios palūkanos įtvirtintos Sutarties 7.1 punkte, kuris numato, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta Bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelstą laiką, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje, LR Vartojimo kredito įstatyme bei šioje Sutartyje nustatytas taisykles.

Kompensuojamosios palūkanos atsakovei skaičiuotos nuo 2015-02-04 iki 2016-05-07, kada atsakovė pradelsdavo įmokų pagal nustatytą grafiką mokėjimo terminus, tačiau pagrindinė kompensacinių palūkanų suma susidarė nuo 2016-01-23, kai atsakovė visiškai nutraukė įmokų pagal Kredito sutartį mokėjimą. Nuo 2016-01-23 iki sutarties nutraukimo, atsakovei buvo skaičiuojamos kompensacinės palūkanos tik nuo pradelstos įmokos sumos, taikant Sutartyje numatytą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 99,00 procentus, 2016-03-20 nutraukus sutartį, kompensacinės palūkanos paskaičiuotos nuo visos mokėtinos sumos.

Taigi, ieškovė pažeidusi pareigą vykdyti laisva valia prisiimtas prievoles, privalo kompensuoti bent minimalius ieškovės nuostolius patirtus dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovės negrąžinto kredito ir palūkanų sumos.

Ieškovė UAB „4finance“ teismui pateikė tiek pagrindinės skolos, tiek ir pelno bei kompensuojamųjų palūkanų paskaičiavimus, kurie yra pagrįsti tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Nors atsakovė teigė, jog nesuprato sutarties sąlygų, tačiau pati pripažino, jog tai ne pirma jos kredito sutartis, kol leido finansinės galimybės ji įsipareigojimus vykdė tinkamai ir tik mirus sutuoktiniui dėl sunkios finansinės padėties nutraukė mokėjimus. Be to, atsakovė į ieškovę dėl įsipareigojimų vykdymo sąlygų suderinimo pablogėjus finansinei padėčiai nesikreipė, teismo posėdyje taip pat atsisakė ieškovės pasiūlymo dėl nuolaidų palūkanoms ir mokėjimų išdėstymo, teikdama, kad tai jai nėra naudinga. Taigi toks atsakovės pasyvus elgesys, atsisakymas bendradarbiauti su ieškove, ieškoti abiem šalims priimtinų, jų interesus atitinkančių įsipareigojimų vykdymo būdų vertintinas kaip nesąžiningas atsakovės siekis išvengti prievolių įvykdymo ir, net vertinant, kad atsakovė yra vartotoja, nepaneigia jos pareigos vykdyti laisva valia prisiimtas prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės UAB „4finance“ reikalavimai, kaip pagrįsti ir įrodyti, tenkintini. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Taigi, nustačius, kad paskolos grąžinimo prievolė ieškovei UAB „4finance“ neįvykdyta, iš atsakovės V. L. priteistina 3939,56 eurų skola, kurią sudaro 2953,78 Eur negrąžintos paskolos suma bei 985,78 Eur palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovei UAB „4finance“ iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 89,00 EUR žyminis mokestis (CPK 79 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 2953,78 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 78 ct) negrąžintos paskolos, 985,78 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 78 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3939,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 89,00 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.