Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1159-1104/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-06
Bylos Nr.
e1-1159-1104/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29753-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1159-1104/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29753-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. D., 2023 m. rugpjūčio 7 d., apie 18:00 val., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, mažiausiai tris kartus kumščiu trenkė savo motinai A. D. į kairę akį, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamoji V. D. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamoji V. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta ir kalta dėl savo motinai A. D. sukelto fizinio skausmo prisipažįsta pilnai. Gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo motiną. Kartu dar gyvena ir motinos sugyventinis V. K.. 2023 m. rugpjūčio 7 d., dienos metu su motina buvo namuose, o motinos sugyventinis nuo ryto buvo išvažiavęs pas savo brolį į (duomenys neskelbtini). Vakarop, maždaug 17-18 val., pas juos į namus buvo užėjęs jų pažįstamas S.. Jo pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis atsinešė degtinės ir jie trise ją gėrė. Begeriant jos su mama pradėjo konfliktuoti ir mama pradėjo šaukti. Jos „susikoliojo“ ir ji, nesusitvardžiusi, sudavė mamai ranka per veidą. Ji iš karto mamos atsiprašė, bet po to jai sudavė dar du kartus. Sudavė taip pat ranka. Visi trys smūgiai buvo į veido kairią pusę. Tuo metu S. girtas jau miegojo prie stalo. Daugiau mamai ji nesudavė nei karto. Po to mama dar dviračiu ruošėsi važiuosi į parduotuvę, bet ją metė epilepsijos priepuolis. Nuo dviračio ji buvo pargriuvusi jau kieme. Dėl to, kad sudavė mamai, ji labai gailisi. Įvykio metu buvo neblaivi, todėl visų įvykio smulkmenų gerai nepamena. Šiaip su mama jos nekonfliktuoja, sutaria gerai. Prieš mamą daugiau tikrai nesmurtaus (b. l. 59-60).

4. Nukentėjusioji A. D. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena nuosavame name kartu su dukra V. D., gimusia (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 7 d. namuose kartu su dukra ir dukros draugu S. (pavardės nežino) vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18:00 val. jos su dukra susiginčijo ir tarp jų įvyko konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. Konflikto metu kambaryje dukra jai ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė į kairę akį, dėl ko ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Tuomet jai įvyko epilepsijos priepuolis. Kas vyko toliau, nelabai prisimena. 2023 m. rugpjūčio 8 d. ryte pamatė, kad pas ją ištinusi ir pamėlusi kairė akis bei toje vietoje juto skausmą. Tuomet paskambino bendrajam pagalbos centrui ir išsikvietė GMP. Atvykusi GMP ją apžiūrėjo, suleido vaistų ir išvyko. Po kurio laiko atvyko policijos ekipažas (b. l. 2).

5. Į bylą pateiktoje 2023 m. rugpjūčio 8 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje A. D. užfiksuota periokulinės srities hematoma. Preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities sumušimas (b. l. 33-34).

6. 2023 m. rugpjūčio 8 d., 09:23 val., V. D. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,12 promilių neblaivumas (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

7 Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. D., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, būdama neblaivi, kai nustatytas 3,12 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

8. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajai 6 mėnesius viešųjų darbų. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę mažinti 1/3 dalimi ir paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

9. Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka (b. l. 67-77).

10. Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę V. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamosios asmenybę. V. D. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji nėra teista (b. l. 44-45), per paskutinius 1 metus bausta administracine tvarka 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 8 dalį (b. l. 65-66), turi galiojančią nuobaudą. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas sunkus – 3,12 promilių girtumas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

13. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

14. Kaltinamoji V. D. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

15. Ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

16. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu V. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Dmitrij Rancev