Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Linai Mažeikaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui V. M., pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. U., išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2012 m. liepos 15 d. 1 val. 49 min. Verbyliškių kaime, Prienų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,64 promilių girtumas), vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinės techninės apžiūros, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, po to, kai ši teisė jam buvo atimta. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje.

V. S. savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jame nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymo jo atžvilgiu surašytas neteisingai, nes jis administraciniame teisės pažeidimų protokole nurodytų pažeidimų nepadarė, kadangi tą dieną jam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jis, o T. L.. Paaiškino, įvykio dieną jis namuose su svečiais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. 30 min, jam vienam sėdint terasoje, atėjo T. L., kuris prašė jo pavėžėti iki namų, maždaug trijų kilometrų atstumu. Iš pradžių nesutiko, sakė, kad neturi teisių, automobilis be techninės apžiūros, tačiau Laukaitis jį įkalbėjo, pasakydamas, kad pats vairuos automobilį. Jis bijojo, kad išvažiavęs vienas Laukaitis automobilio jam negrąžins, tai sėdo važiuoti kartu. T. L. vairuojamu automobiliu atvažiavo į jo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), kur L. jam į bagažinę įdėjo bakelį su benzinu ir jie išvažiavo link Punios pas L. brolį. Pravažiuodamas Jiezno sankryžą, T. L. atsitrenkė į bortelį ir įvažiavo į griovį, apgadindamas jo automobilį. Jam pradėjus šaukti ant T. L., pastarasis išlipo iš automobilio ir nuėjo Prienų link. Atvykusiems policijos pareigūnams, jis aiškino, jog automobilį vairavo ne jis, tačiau pastarieji juo nepatikėjo, sakydami, kad jam sužalota kakta. Jo kakta iš tikrųjų buvo sužalota, tačiau ne autoįvykio metu. Tą pačią dieną, geriant namuose alkoholį ir susiginčijus, jam kaktą pagaliu sužalojo sesuo. Po eismo įvykio, jis matė, kad pro šalį pravažiavo automobilis, kuris pristabdė, tačiau nesustojęs nuvažiavo toliau.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato policijos pareigūnas K. U. paaiškino, kad nurodytą dieną dirbo kartu su tyrėju V. B.. Jiems važiuojant iš iškvietimo Jiezne, buvo gautas pranešimas, jog prie Verbyliškių yra eismo įvykis. Atvažiavę į įvykio vietą, pamatė, į kelio bortelį atsimušusį apgadintą Audi markės automobilį ir šalia vaikščiojantį V. S.. Netoliese stovėjo dar vienas automobilis, iš kurio išlipę du jaunuoliai jiems pasakė, kad matė kaip iš automobilio vairuotojo pusės išlipo šalia Audi automobilio esantis S., o kitas automobilio keleivis nuėjo Prienų link. Tie du vaikinai pasakė, kad jie įvykdė pareigą pranešti apie eismo įvykį, tačiau dėl laiko stokos atsisakė dalyvauti tolimesniame procese bei pasakyti savo duomenis. Vaikinai po pokalbio nuvažiavo Vilniaus kryptimi. Jis liko aiškintis su pažeidėju, o B. nuvažiavo ieškoti kito asmens ir po kelių minučių tą asmenį atsivežė. Buvo nustatyta, kad tai T. L.. Pareigūnui nekilo jokių abejonių kad eismo įvykio metu automobilį vairavo pažeidėjas, nes automobilis priekiniu ratu buvo atsitrenkęs į bortelį, trūkęs stiklas vairuotojo pusėje, V. S. buvo sužalota kakta, galimai, būtent nuo smūgio į stiklą, be to V. S. kišenėje buvo rasti automobilio rakteliai, todėl jam užteko duomenų išvadai, kad automobilį vairavo būtent S., o ne kitas asmuo. Paklausus kartu važiavusio T. L., jis patvirtino, kad automobilį vairavo būtent savininkas. V. S. teigė, kad automobilį vairavo ne jis, tačiau kas konkrečiai vairavo, nenurodė.

Liudytojas V. B. įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip ir pareigūnas K. U.. Jis patvirtino, kad įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, nekilo jokių abejonių dėl to kuris iš dviejų asmenų, t.y. prie automobilio rastas V. S. ar T. L., buvo vairavęs automobilį. V. S. galva buvo sužalota ir kruvina, vairuotojo pusės priekinis stiklas buvo įtrūkęs ir kruvinas. Be to, sustoję jaunuoliai tiesiogiai nurodė, kad būtent V. S. išlipo iš šio automobilio vairuotojo sėdynės, o automobilio keleivis nuėjo šalin.

Liudytoja L. V. parodė, kad su draugu jo vairuojamu automobiliu važiavo nuo Stakliškių pusės iš sesers, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Buvo maždaug 2 val. Privažiavus Verbyliškių žiedą, pro draugo langą matė, kad už žiedo link Alytaus, stovi į bortelį atsitrenkęs automobilis. Ji matė, kaip vienu metu iš vairuotojo ir keleivio pusės išlipo du asmenys ir iš keleivio pusės išlipęs asmuo nubėgo, o kitas liko prie automobilio. Tuos vyriškius matė tik iš nugaros ir jų apibūdinti negali, kaip buvo apsirengę, taip pat neįsidėmėjo. Jie su draugu sustoję nebuvo, šį vaizdą stebėjo iš važiuojančio automobilio. Jie važiavo Jiezno kryptimi, o automobilis buvo sustojęs Alytaus kryptimi. Vėliau, tą pačią naktį, į jos mobilų telefoną paskambino T. L. ir pasakė, kad sudaužė kaimyno mašiną.

Liudytojas T. L. parodė, kad įvykio dieną jis užėjo pas V. S. ir ten gėrė alų. Paskui V. S. pasisiūlė jį pavežti iki prižiūrimos sodybos. Sodyboje jis turėjo alaus, tai abu alų išgėrė ir tada jis paprašė, kad S. jį dar nuvežtų pas brolį. S. paprašė įpilti kuro. Jis įpylė jam apie 4-5 litrus kuro. Paskui važiavo link Punios pas jo brolį. Pravažiavus Verbyliškių sankryžą, V. S. atsitrenkė į bortelį. Jis išlipo iš automobilio, o S. liko automobilyje prie vairo. Jis nematė ar S. buvo susižalojęs. Jam pačiam jokie sužalojimai padaryti nebuvo. Automobilio jis niekada nevairavo ir to daryti nemoka, teisės vairuoti automobilį niekada neturėjo, niekada už analogiškus pažeidimus nebuvo baustas administracine tvarka. Moka vairuoti tik motociklą. Mano, kad V. S. iš jo nori pinigų, todėl kaltina jį pažeidimo padarymu, nes prieš teismo posėdį reikalavo jam padėti. Kadangi jis automobilio nevairavo, jį sudaužė pats pažeidėjas, todėl nemano, kad turi prisidėti prie žalos atlyginimo. L. V. tą naktį jis neskambino, nors kažkokią Liną žino, su ja kelis kartus yra gėręs. Policijos pareigūnams įvykio vietoje nekilo jokių abejonių kas vairavo automobilį, todėl jie jam jokių pretenzijų nepareiškė ir parvežė namo.

Liudytoja A. J. parodė, kad dirba Prienų greitosios medicinos pagalbos bendruomenės slaugytoja. 2012 m. liepos 15 d. naktį buvo iškvietimas į eismo įvykį. Atvykus į vietą, rado stovintį prie automobilio vieną nukentėjusįjį asmenį, jo automobilis buvo atsirėmęs į nedidelį stulpą. Asmuo buvo sąmoningas, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, buvo susijaudinęs, kalba neadekvati. Jis sakė, kad automobilio nevairavo, skundėsi skausmais krūtinės plote, todėl buvo pristatytas į priėmimo punktą, tačiau apžiūrėjus nestacionarizuotas. Jokių kitų akivaizdžių sužalojimų, sumušimų ar kraujo nesimatė, nebent jis galėjo būti nuvalytas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ( b.l. 1) matyti, kad pažeidėjui iš karto po įvykio buvo surašytas protokolas, nurodant anksčiau aptartus pažeidimus, pažeidėjas pastabų protokole nenurodė.

Iš asmens blaivumo testo bei patikros sertifikato matyti, kad iš karto po įvykio pažeidėjui nustatyta 2,64 promilių girtumas ( b.l. 2, 3 ).

Iš tarnybinių pranešimų ( b.l. 5, 6 ) matyti, kad policijos pareigūnai pranešimuose nurodė analogiškas aplinkybes, kurias patvirtino teisminio nagrinėjimo metu.

Iš Pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos ir kvietimo kortelės ( b.l. 35, 36 ) matyti, kad į įvykio vietą atvykus greitajai medicinos pagalbai, įvykio vietoje buvo rastas V. S., kuriam konstatuota krūtinės sumušimas ir girtumas.

Iš informacinės pažymos ( b.l. 52-61) matyti, kad liudytojas T. L. už KET taisyklių pažeidimus vairuojant automobilį, baustas nebuvo.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos ( b.l. 63 ) matyti, kad liudytojui T. L. vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas.

Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ( b.l. 64) matyti, kad automobiliui Audi 80 (duomenys neskelbtini) iš karto po įvykio konstatuota priekinio stiklo, bamperio, kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės priekinio ir galinio ratų sugadinimai.

V. S. atstovas advokatas V. M. prašo administracinės bylos teiseną V. S. nutraukti, kadangi jo atstovaujamasis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną ir laiku automobilio nevairavo, o sėdėjo šalia jį vairavusio kito asmens T. L., kurio vairuojamas automobilis ir atsitrenkė į kelio bortelį, kas įrodyta apklaustų nešališkų ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų L. V. ir A. J. parodymais. Policijos pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. šiuo atveju vadovavosi emocijomis, kadangi įvykio vietoje rado neblaivų automobilio savininką, tai nusprendė, jog ir automobilį vairavo būtent jis, nekreipdami dėmesio į pastarojo parodymus, kad automobilį vairavo kitas asmuo.

Nors V. S. kaltu neprisipažino, pažeidėjas ir jo atstovas prašė administracinės bylos teiseną nutraukti, tačiau pažeidėjo V. S. kaltė yra visiškai įrodyta policijos pareigūnų K. U. ir V. B. tarnybiniais pranešimais, šių pareigūnų parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų T. L., A. J. parodymais ir kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais duomenimis. Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymo nustatytu būdu ir tvarka, jie ištirti ir patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Šie duomenys visumoje patvirtina, jog V. S. būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 238 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje bei 123 straipsnio 1 dalyje.

Teismas V. S. paaiškinimus, jog jis automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, o nurodytą automobilį vairavo kitas asmuo – T. L., bei pažeidėjo iniciatyva iškviestos liudytojos L. V. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos priemonę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir jais netiki, nes jų parodymai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytoja L. V. davė neišsamius paaiškinimus, negalėjo nurodyti įvykio datos, eismo įvykio dalyvių neatpažino, jų išvaizdos ir aprangos apibūdinti negalėjo, apie galimai matytą autoįvykį policijos pareigūnams nepranešė, pirmą kartą apklausta dėl šio įvykio buvo tik teisme ir tik paties pažeidėjo iniciatyva. Liudytojos nurodyta aplinkybė apie tariamą T. L. skambutį nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Teisminio nagrinėjimo metu pažeidėjas nurodė, kad ši liudytoja yra jo kaimynė, todėl neatmetama galimybė, jog ji gali būti suinteresuota šios bylos baigtimi.

Iš byloje esančių duomenų -policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, prie atsitrenkusio į kelio bortelį automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado stovintį vieną asmenį - V. S., kuriam buvo sužalota kakta, o automobilio priekinis stiklas vairuotojo pusėje suskaldytas. Pareigūnų parodymus apie tai, kad automobilis į bortelį atsitrenkė kaire t.y. vairuotojo puse, patvirtina transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriame nurodyta, jog sugadinti kairės pusė priekinis sparnas, kairės pusės priekinis bei galinis ratai, apgadintas priekinis stiklas. Tą faktą, kad būtent prie automobilio stovintis V. S. išlipo iš įvykį patyrusio automobilio vairuotojo sėdynės, pareigūnams nurodė ir tuo metu įvykio vietoje buvę du vaikinai. Nors teismui nepavyko surasti šių asmenų ir apklausti juos teismo posėdyje, tačiau netikėti policijos pareigūnų parodymais apie jiems šių liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo, nes šių asmenų nurodytos aplinkybės yra patvirtintos ir kitais objektyviais bylos duomenimis. Į įvykio vietą pareigūno V. B. sugrąžintas T. L. iš karto pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo būtent V. S., kai tuo tarpu V. S. teigė, jog automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, tačiau pareigūnams surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, automobilį vairavusio asmens neįvardijo. Kad pažeidėjas padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina ir tai, jog pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, automobilio spynelėje nerado jo užvedimo raktelių, todėl K. U. apžiūrėjo šalia automobilio stovintį V. S. ir jo kišenėje surado automobilio raktelius. Iš greitosios medicinos pagalbos kortelės kopijoje esančių įrašų ( b.l. 35, 36) matyti, kad V. S., rastas stovintis prie automobilio, skundėsi skausmu krūtinėje. Ir nors apklausiama liudytoja greitosios medicinos bendruomenės slaugytoja A. J. nepatvirtino, jog eismo įvykį patyrusio automobilio savininkui buvo sužalota kakta, tačiau nurodytą faktą patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S.. Nors ir teigdamas, kad kakta jam buvo sužalota, tačiau ne eismo įvykio metu, o tą pačią dieną išgertuvių metu, visa tai tik dar kartą patvirtina, jog pareigūnų parodymai visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti jais teismas neturi teisinio pagrindo. Todėl visų šių duomenų visuma -suaižėjęs priekinis stiklas vairuotojo pusėje, V. S. sužalojimai kaktos srityje ir konstatuotas krūtinės sumušimas pagrįstai leidžia manyti, jog automobiliui atsitrenkiant į kelio bortelį, jį vairavo būtent V. S., o ne kitas asmuo.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai K. U. ir V. B. asmeniškai pažįsta pažeidėją, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Pareigūnams be jokios priežasties apkaltinti V. S. tariamai nesamų administracinių teisės pažeidimų padarymu nėra jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Tokių duomenų teismui nenurodė ir pažeidėjas, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais dėl įvykio vietos aplinkybių nustatymo nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad pareigūnų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog V. S., vairuodamas jam priklausantį automobilį ir atsitrenkdamas į kelio bortelį, padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje, todėl už jas yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas teismo nustatytas aplinkybes. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. V. S. padarytas pažeidimas yra tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, galėdamas sukelti grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t.t. V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjas automobilį vairavo būdamas sunkiame (2,64 promilių) girtumo laipsnyje, tačiau šiuo atveju girtumas yra pažeidėjo veiką kvalifikuojantis požymis, todėl nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. S. praeityje baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam, išvadų iš to nepadarė ir vėl padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl baustinas baudomis, tolygiomis straipsnių sankcijose numatytiems jų vidurkiams. Teismas parinkdamas nuobaudos rūšį bei baudos dydį, atsižvelgė į tai, jog pažeidėjas vienas augina nepilnamečius vaikus, niekur nedirba. Teismas daro išvadą, kad paskyrus šią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Baudos subendrintinos paskiriant galutinę baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287 straipsniais,

nutaria:

V. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., skirti 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK skirti 123 str. 1 d. skirti 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) litų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinti ir V. S. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą arba tiesiogiai.