- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2-657/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Egidijus Žironas, Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- Ž. V.
- Ieškovas
- Draudimo bendrovė Moderna Trygghetsforsakringar
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties, kuria teismas ieškovo draudimo bendrovės „Moderna Trygghetsforsakringar“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ikiteisminio tyrimo metu areštuotą automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) paliko saugoti atsakovui Ž. V., įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovo atstovams ar pasirinktam antstoliui apžiūrėti areštuotą automobilį ir fiksuoti jo būklę, o taip pat tikrinti saugojimo sąlygas, civilinėje byloje Nr. 2-274-115/2012 pagal ieškovo draudimo bendrovės „Moderna Trygghetsforsakringar“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai, susiję su daikto išreikalavimu iš neteisėto valdymo.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ikiteisminio tyrimo metu areštuotas automobilis paliktas saugoti atsakovui, teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas draudimo bendrovė „Moderna Trygghetsforsakringar“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas išreikalauti iš atsakovo Ž. V. automobilį BMW X6 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant jį saugoti Lietuvos policijos departamento aptarnavimo skyriaus Logistikos centrui, arba saugotoju paskiriant ieškovą ar jo įgaliotą asmenį. Nurodė, jog minėtas automobilis priklausė Švedijos piliečiui J. L. ir buvo pagrobtas Švedijoje. Pažymėjo, kad ieškovas, pripažinęs nurodytą įvykį draudiminiu, sumokėjo J. L. draudimo išmoką – 611 500 Švedijos kronų (232 370 Lt), o išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo nuosavybės teisę į ginčo transporto priemonę. Nurodė, kad automobilis buvo sulaikytas Lietuvoje, atsakovui pateikus jį registruoti VĮ „Regitra“ su suklastotu identifikavimo numeriu. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu grąžinti sulaikytą automobilį teisėtam jo savininkui, tačiau jam buvo nurodyta ginti nuosavybės teises civilinio proceso tvarka paduodant ieškinį. Pažymėjo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas arba teismo sprendimas gali tapti neįmanomas įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir ieškovo draudimo bendrovės „Moderna Trygghetsforsakringar“ reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – tyrimo metu areštuotą automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (suklastotas VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), paliko saugoti atsakovui Ž. V., uždraudžiant automobilį eksploatuoti (naudoti), parduoti, įkeisti, ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat bloginti jo būklę, taip pat įpareigojo atsakovą Ž. V. netrukdyti ieškovo atstovams ar pasirinktam antstoliui apžiūrėti areštuotą automobilį ir fiksuoti jo būklę, tikrinti jo saugojimo sąlygas.
Teismas sprendė, jog šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, nes netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o toliau atsakovo naudojamas ginčo turtas (automobilis) gali nuvertėti, būti sugadintas, pagrobtas, gali tapti nepataisomas. Nurodė, kad iš byloje esančio 2011 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, jog ginčo automobilio saugotoju buvo paskirtas atsakovas Ž. V.. Pažymėjo, kad tenkinti ieškovo reikalavimą ir palikti automobilį saugoti Lietuvos policijos departamento aptarnavimo skyriaus Logistikos centrui iki bus priimtas teismo sprendimas, Lietuvos policijos departamento aptarnavimo skyriaus Logistikos centras, atlikus ikiteisminiam tyrimui baigti būtinus veiksmus, būtų priverstas saugoti ginčo automobilį ir turėtų papildomų išlaidų, o tai prieštarautų viešajam interesui. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas palikti turtą saugoti ieškovui (jo įgaliotam asmeniui) iki bus priimtas teismo sprendimas yra susijęs su šio turto (automobilio) transportavimu į ieškovo pasirinktą saugojimo vietą, o tai yra susiję su papildomomis šalių išlaidomis. Pažymėjo, kad perdavus automobilį saugoti ieškovui, jis būtų paimtas iš atsakovo, kuris jį įsigijo, nesant įrodymų, kad atsakovas negali užtikrinti šio daikto tinkamo saugojimo ar gali pabloginti automobilio būklę. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendė, jog atlikus ikiteisminiam tyrimui būtinus veiksmus, ginčo automobilis turi būti paliktas saugoti atsakovui Ž. V. iki bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėjo, jog siekiant išsaugoti turto vertę, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti ribojama naudojimosi turtu teisė, todėl areštavus automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (suklastotas VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), jis paliekamas saugoti atsakovui Ž. V., uždraudžiant automobilį eksploatuoti (naudoti), parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat bloginti jo esamą būklę. Teismas sprendė, jog toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdas geriausiai atitinka visų proceso šalių interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį, Ž. V. palikti automobilio savininku, leidžiant jam naudotis automobiliu ir jį eksploatuoti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Automobilio savaiminis nuvertėjimas yra įprastas ir neišvengiamas reiškinys. Vien tai, kad atsakovas nesinaudos automobiliu, neužkirs kelio jo nuvertėjimui. Be to, atsakovas stengiasi kruopščiai prižiūrėti automobilį, juo rūpinasi ir per visą laiką, kol automobilio saugotoju yra Ž. V., automobiliui nebuvo nieko nutikę.
2. Automobilio saugotoju paskyrus Ž. V., jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl akivaizdu, kad pats atsakovas yra suinteresuotas, kad automobilis nebūtų pagrobtas ar sunaikintas
3. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog perdavus automobilį saugoti ieškovui, jis būtų paimtas iš atsakovo, kuris jį įsigijo, nesant įrodymų, kad atsakovas negali užtikrinti šio daikto tinkamo saugojimo ar gali pabloginti automobilio būklę, darytina išvada, kad Ž. V. puikiai užtikrina automobilio saugojimą ir gerą jo būklę. Pažymėtina, kad automobilio saugotoju skyrus ieškovą ar jo įgaliotą asmenį, rizika, kad automobiliui gali kas nors nutikti, yra gerokai didesnė nei palikus jį atsakovui.
4. Pažymėtina, kad prieš perkant automobilį, atsakovas buvo apdairus ir atsargus. Atsakovas pasiuntė tarpininką į Estiją, kad patikrintų, ar automobilis turi visus reikiamus dokumentus, ar pardavėjas yra tikrasis ir teisėtas automobilio savininkas, ar jis turi nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, ar automobilis įregistruotas pagal visus reikalavimus. Tik įsitikinus, kad automobilis teisėtai priklauso pardavėjui, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, automobilis parvarytas į Lietuvą ir nuvežtas įregistruoti į VĮ „Regitra”. Tai rodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, atsakovas ir toliau rūpinsis ir saugos automobilį, o teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, automobilį grąžins ieškovui.
5. Pažymėtina, kad Ž. V., siekdamas užtikrinti automobilio saugumą, jame įrengė palydovinę saugos sistemą, kuri suveikia, kai automobilis yra pagrobiamas. Jos siunčiamų signalų nuslopinti neįmanoma, o bendradarbiaujant su Ryšių reguliavimo tarnyba, automobilio paieška tampa dar paprastesnė.
6. Automobilio naudojimas yra tiesiogiai susijęs su Ž. V. darbu. Atsakovo darbo veikla yra susijusi su bendravimu su esamais ir potencialiais klientais visoje Lietuvoje, todėl uždraudus naudotis automobiliu, atsakovui tektų rūpintis naujo automobilio pirkimu ar nuoma, kas sukeltų papildomų išlaidų ir rūpesčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagal ieškovo - draudiko ieškinį dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo (neteisėto valdytojo) taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir ikiteisminio tyrimo metu areštuotą automobilį nutaręs palikti saugoti atsakovui, pagrįstai uždraudė automobilį eksploatuoti (naudoti), parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat bloginti šio automobilio būklę.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu vienos šalies teisės negali būti nepagrįstai suvaržytos kitos šalies sąskaita, t. y. turi būti paisoma proporcingumo principo. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Tuo atveju, kai ieškovas ieškiniu prašo teismo išreikalauti automobilį iš galimai neteisėtai jį valdančio atsakovo ir pateikia duomenis, jog šį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, yra pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros. Jeigu teismas atsakovui, valdančiam dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo prarastą automobilį, netaikytų jokių ribojimų pagal ieškinį dėl šio automobilio išreikalavimo iš neteisėto valdytojo, atsirastų ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmė, nes automobilis yra turtas, kuris, jį eksploatuojant, gali būti sužalotas, sunaikintas ar prarastas. Todėl teismas iki ginčo tarp šalių dėl nuosavybės teisės į automobilį išsprendimo turėtų taikyti areštą automobiliui, o jeigu jis taikytas ikiteisminio tyrimo metu, turėtų nustatyti tokį arešto mastą, kad užtikrintų automobilio perdavimo galimybę ieškovui ieškinio patenkinimo atveju ir šalys nepatirtų nepagrįstai didelių išlaidų, susijusių su automobilio saugojimu. Teismui paskyrus tokio automobilio saugotoju atsakovą, valdantį automobilį, pastarajam paprastai neturėtų būti suteikta teisė disponuoti ginčo dalyku ar jį eksploatuoti. Pirma, CK 4.96 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kilnojamojo daikto savininkui išreikalauti daiktą ir iš daikto sąžiningo įgijėjo, jeigu šis daiktas yra savininko, ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. CK 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo taip pat gali būti išreikalautas ir nekilnojamasis daiktas, kai savininkas jį prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Kai ieškovas pateikia teismui duomenis, kad automobilis (kilnojamasis registruotinas turtas) buvo pavogtas ir jį įsigijo atsakovas, nepaisant to, ar atsakovas yra sąžiningas, ar nesąžiningas įgijėjas, šis automobilis gali būti išreikalautas iš jį valdančio atsakovo ir grąžintas ieškovui. Todėl ieškovui yra svarbu, jog ginčo nagrinėjimo metu būtų maksimaliai užtikrinta tokio automobilio apsauga nuo jo vertės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) sumažėjimo. Antra, proporcingumo ir ekonomiškumo principus labiausiai atitiks teismo nustatytas draudimas atsakovui, valdančiam ir saugančiam automobilį, ne tik perleisti automobilį kitiems asmenims, bet ir eksploatuoti šį turtą, kad nebūtų sumažinta automobilio vertė (pavyzdžiui, dėl sugadinimo autoįvykio metu ar kitaip) ar jis nebūtų prarastas (pavyzdžiui, pavogtas, kaip jau yra buvę su šiuo automobiliu).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovo draudimo bendrovės „Moderna Trygghetsforsakringar“ prašymą pagal ieškinį dėl automobilio išreikalavimo iš atsakovo Ž. V. tenkino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu areštuotą automobilį BMW X6, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (suklastotas VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo atsakovas, paliko pastarajam saugoti, nustatydamas draudimą automobilį eksploatuoti (naudoti), parduoti, įkeisti, ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, o taip pat bloginti jo būklę. Teismas turi taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri maksimaliai užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą. Automobilio vertė nepriklausomai nuo to, ar jis eksploatuojamas ar ne, nuolatos mažėja. Tačiau automobilio naudojimo metu jam gali būti padaryta didelė žala (autoįvykis, kitokio pobūdžio sužalojimas), padidėja netekimo (vagystės ar kitu būdu) tikimybė, dėl ko gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanoma įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą ir grąžinti turtą ieškovui. Todėl kaip nepagrįstas atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad vien tai, jog atsakovas nesinaudos automobiliu, neužkirs kelio šio turto nuvertėjimui. Aplinkybė, kad atsakovas yra įspėtas dėl teisinės atsakomybės už automobilio sunaikinimą taip pat neužtikrina, jog šis turtas nebus sužalotas jo naudojimo metu. Be to, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad yra apdraudęs šį automobilį nuo visų įmanomų sužalojimų ar sugadinimų.
Atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas, įsigydamas automobilį, buvo pakankamai apdairus, jis tinkamai eksploatuoja šį turtą, automobilyje įrengė palydovinę saugos sistemą, nekeičia teismo procesinio sprendimo esmės – imtis tokių priemonių, kad būtų maksimaliai užtikrinta automobilio tinkama apsauga ir sumažinta turto sužalojimo ar sunaikinimo galimybė. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą, pagrįstai ginčo turto, kuris yra areštuotas ikiteisminio tyrimo metu, saugotoju paliko atsakovą, neleisdamas jam naudotis šiuo turtu. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.