Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jį, neįsigilino į visą bylos medžiagą, neįvertino įrodymų visumos tarpusavio sąsajų ir loginio ryšio požiūriu. Teismas nesiėmė išsamesnės šioje byloje duotų T. L. parodymų analizės bei tų parodymų atitikimo kitiems įrodymams ištyrimo. Jo, T. A., kaltės klausimą sprendė besąlygiškai sutikdamas su T. L. pateikta versija bei paviršutiniškais, neargumentuotais motyvais atmetė visus kitus byloje esančius jį, T. A., teisinančius įrodymus, taip pat nesiėmė visų BPK numatytų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nebuvo imtasi priemonių siekiant nustatyti ir apklausti T. L. nurodomus asmenis – N. ir kitą asmenį, panašų į romų tautybės asmenį, kurie dalyvavo tvarkant įmonės pardavimo reikalus ir kt. Tokiu būdu, įrodymų išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrajame bylos kontekste kaip tik esmingai ir nulėmė pirmosios instancijos teismo išvadas bei sukliudė šiam teismui priimti teisingą sprendimą, todėl šis nuosprendis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas prašo nuteistojo T. A. apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį išteisinti arba nuosprendį pakeisti ir neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras prašo nuteistojo T. A. apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu T. A. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas R. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai prasidėjo krizė, 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė R. V., kuris sutiko bendrovę pirkti su turimu turtu bei įsipareigojimais. Jis pranešė bankams, kad nori parduoti įmonę. Kadangi buvo įsiskolinimai, įmonę pardavė simboliškai už 1 Lt. R. V. perdavė bendrovės turtą bei visus buhalterinius dokumentus, pasirašė priėmimo - perdavimo aktą. Automobiliai, kurie nurodyti turto perdavimo-priėmimo akte, buvo perduoti. Keturi vilkikai R. V. nebuvo perduoti, nes tuo metu nebuvo vairuotojų. Po 2-3 savaičių R. V. nurodė, kad įmonės direktorius bus T. A.. Buvo surašytas antras turto ir dokumentų perdavimo aktas. T. A. nusipirko įmonę iš R. V.. Po 2009 m. spalio 1 d. T. A. perėmė likusias transporto priemones – MAN ir SCANIA. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą liudytojas R. J. parodė, kad įdėjo skelbimą laikraštyje, jog parduoda įmonę. 2009 m. rugsėjo mėn. jis R. V. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašė turto perdavimo aktą, perdavė buhalterinius dokumentus, automobilių dokumentus. R. V. perdavė visas transporto priemones – 4 vilkikus „MAN“, vilkiką „SCANIA“ ir du vilkikus „DAF“, taip pat ir du lengvuosius automobilius ir mikroautobusą. Jis iš karto nepasiėmė visų automobilių, nes dokumentus nešė į VĮ Registrų centrą. Kol jis susitvarkė dokumentus, per tą laiką lizingo bendrovė atsisakė toliau nuomoti automobilius, atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir pasiėmė 3 ar 4 automobilius iš aikštelės. Liudytojas taip pat parodė, kad R. V. pasiėmė 2 – 3 automobilius, atidavė vilkikus „DAF“, o daugiau ką atidavė neatsimena, o T. A. perdavė 2 lengvuosius automobilius „O. V.“ ir „F. G.“ bei 2 vilkikus „SCANIA“ ir „MAN“. Pirmą kartą R. V. atvažiavo vienas, o antrą kartą jau kartu su T. A., performino įmonės dokumentus. Kai R. V. atvažiavo kartu su T. A., R. V. pasakė, kad T. A. bus naujas direktorius. Liudytojas parodė ir tai, kad jis dalyvavo įmonės pardavime Klaipėdoje, tuo metu dokumentai buvo pas juristus, juos pasirašinėjo. Pirmą kartą įmonę pardavė R. V., po to R. V. atvažiavo kartu su T. A. ir pasakė, kad reikia perrašyti įmonę, T. A. bus naujas direktorius. Įmonės pardavimo metu jis dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nes dokumentai iki galo nebuvo sutvarkyti, todėl gavosi taip, kad įmonę pardavė T. A., o R. V. nebaigė visos procedūros, nepridavė dokumentų VĮ Registrų centrui. Apie tai, kokias įmonė turi skolas, kalbėjo su T. A..

Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įmonę, 2009 m. rugsėjo 14 d. pirktą iš R. J., 2009 m. spalio 1 d. pardavė T. A.. Pirkdamas įmonę perėmė turtą (vilkikus, autobusiuką ir džipą), pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Transporto priemones pastatė aikštelėje Kaune. Vėliau dalį turto perdavė bankui. T. A. pasakė, kad įmonei priklauso du vilkikai bei „O.“ ir „F.“ markės automobiliai. Įmonei priklausantys du vilkikai (MAN ir SCANIA) buvo likę Kretingoje, jų R. V. nebuvo paėmęs iš R. J.. T. A. automobilis „F. G.“ perduotas vėliau, nes R. V. šį automobilį buvo pasiskolinęs, tuo metu buvo sugedęs jo automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo apklaustas įtariamuoju, tačiau 2012 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą R. V. atžvilgiu (5 t., b. l. 9-13). Apklaustas įtariamuoju jis parodė, kad interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą apie transporto įmonės pardavimą. Susiskambino, o vėliau 2009 m. rugsėjį susitiko su R. J., kuris paaiškino, kad jo transporto įmonė turi apie 150 000 Lt skolų, todėl akcijas parduoda už 1 Lt. Kadangi jis vertėsi krovinių vežimu ir statybomis Lietuvoje ir Europoje, jam reikėjo automobilių. Sutarė nupirkti akcijas. 2009 m. rugsėjo 14 d. Kretingoje pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir turto perdavimo aktą. Akte jis pasirašė tik už automobilius „O. V.“, „F. G.“, „M. P.“, vilkikus „MAN“, v.n. (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) ir „DAF“, v.n. (duomenys neskelbtini) v.n.(duomenys neskelbtini) Perėmė šiuos automobilius ir jų dokumentus. Žinojo, kad visi automobiliai priklauso lizingo kompanijoms. Įmonės buhalterinių dokumentų neperėmė, nes jie buvo tvarkomi. Pasidomėjęs įmonės padėtimi, sužinojo, kad realiai skolos yra apie 300 000 Lt, o lizingo kompanijoms buvo įsiskolinimai, todėl nusprendė atisakyti įmonės pirkimo. Kaune atsitiktinai sutiko T. A., su kuriuo yra dirbęs statybose. Šiam paaiškino, kad pirko įsiskolinusios transporto įmonės akcijas, kurias ketina grąžinti. T. A. panoro pirkti akcijas, todėl 2009 m. spalio 1 d. T. A. pardavė akcijas ir 2009 m. spalio 1 d. turto perdavimo aktu jam perdavė automobilius „O. V.“, „F. G.“, darbų saugos dokumentus, įmonės dokumentus, banko sąskaitas, telefonus, akcininkų protokolą. Vilkikų neperdavė, nes juos buvo grąžinęs bankui (4 t., b. l. 159-160). Kitos apklaustos ikiteisminio tyrimo metu taip pat apklaustas įtariamuoju R. V. parodė, kad turtą iš R. J. perėmė ne 2009 m. rugsėjo 14 d., o vėliau per kelis kartus. Iš R. J. perėmė įmonės banko sąskaitų mokėjimo korteles su PIN kodais. Iš įmonės sąskaitos jis per kelis kartus (pirmą Kretingoje, po to Kaune) nuėmė grynuosius apie 24 000 Lt. Juos panaudojo degalams į perimtus automobilius pirkti bei išvykoms į Vokietiją tartis dėl darbo. Visus kvitus apie piltą kurą ir kelionės dokumentus perdavė T. A.. Paimti automobilio „F. G.“ atvyko T. A. su vyriškiu, kuris ir nuvairavo šį automobilį. R. V. parodė ir tai, kad jis buvo užfiksuotas viršijęs greitį automobiliu „F. G.“. Kai buvo iškviestas į policiją ir rašomas protokolas (2010 m. sausio 15 d.), automobilį jau buvo grąžinęs T. A. (4 t., b. l. 163-165). Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo apklaustas ir liudytoju ir davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ankstesnių apklausų metu (4 t., b. l. 166-167). Visi šie R. V. parodymai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą R. V. buvo apklaustas dar kartą. Jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė T. A.. Įmonę pardavė, nes kai ją pirko iš pirmo savininko, pradėjo atiminėti transportą, todėl jis pasakė, jog įmonę reikia grąžinti. Neatsimena, kiek T. A. jam sumokėjo už įmonę, tačiau tai buvo simbolinė kaina. Sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, jis bankui perdavė vilkikus „MAN“ ir „DAF“, taip pat ir autobusiuką bei automobilį „F. G.“. Buvo likę dar du automobiliai, nepaimti iš pirmo savininko. Jam buvo perduotos transporto priemonės, o dokumentuose yra užfiksuota, kokį turtą perdavė bankui pagal perdavimo aktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo džipą, kurį vėliau bankas pasiėmė. Jis T. A. perdavė automobilius „O. V.“ ir „F. G.“. Jis vilkikų „MAN“ ir „SCANIA“ iš R. J. perėmęs nebuvo. Perdavimo aktuose yra nurodyta, ką jis perėmė iš R. J., kokie automobiliai buvo grąžinti bankui ir kokių automobilių jis neperėmė iš R. J.. Jis buvo susitaręs su R. J., kad pasiskolina automobilį „F. G.“, kol jo automobilį pataisys. Jis nežinojo, kad įmonė buvo parduota T. L.. Liudytojas patikslino, kad jis bankui perdavė vilkikus „MAN“ ir „DAF“, o T. A. perdavė automobilius „O. V.“ ir „F. G.“.

Liudytoja S. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. rudenį dirbo teisinių paslaugų įmonėje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Buvo atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, prašė paruošti akcijų pirkimo-pardavimo sandorio dokumentus. R. J. buvo atvykęs ne vienas, bet su kuo neprisimena. Antrą kartą atvyko ir pirkėjas, pirkęs iš R. J. įmonę ir vėliau vėl norėjęs parduoti akcijas. Paruošė reikalingus dokumentus. Šiuo atveju patys klientai pageidavo nuvežti dokumentus į Registrų centrą. Akcijų pardavimo-pirkimo sutartis buvo pasirašyta jų kontoroje, kur yra atskira patalpa, skirta klientams. Dokumentai buvo visi sugrupuoti, buvo paruoštas komplektas, tik reikėjo nuvežti į Registrų centrą. 2009 m. rugsėjo 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ruošė ne ji. 2009 m. rugsėjo 30 d. protokolas dėl bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo vadovo paskyrimo yra paruoštas jų agentūroje. Dokumentai tikrai buvo patikrinti, kas buvo antras pirkėjas, neprisimena. Spalio 9 d. sutartis buvo paruošta jų agentūroje, o spalio 1 d. sutartis ruošta ne jų. Parduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas spalio 9 d. buvo du jauni vyrai, pardavėjas sumokėjo pinigus už darbą. Jų agentūroje buvo ruošti dviejų sandorių dokumentai. Asmuo buvo tas pats, kuris nusipirko, po to tapo pardavėju. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad 2009 m. rudenį į ją kreipėsi R. J. su prašymu paruošti dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo. Parduodant įmonės akcijas buvo atvykęs R. J. ir dar du vyriškiai. Po savaitės vėl atvyko vienas iš buvusių vyrų ir dar vienas nematytas dėl tos pačios įmonės akcijų pardavimo.

Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo sutarčių pagrindu valdė ir naudojosi vilkikais „SCANIA“, „MAN“ bei automobiliais „F. G.“ ir „O. V.“ patvirtina byloje esančios pirkimo – pardavimo sutartys. Iš pirkimo – pardavimo sutarčių matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko transporto priemones savo nuosavybėn ir perdavė valdyti bei naudotis lizingo pagrindais UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2008 m. gegužės 6 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuperka savo nuosavybėn bei perduoda valdyti ir naudotis lizingo pagrindais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 203715,20 Lt (1 t., b.l. 55-64).

Iš 2008 m. birželio 18 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2008 m. birželio 18 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuperka savo nuosavybėn bei perduoda valdyti ir naudotis lizingo pagrindais UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „F. G.“, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 31000 Lt (1 t., b.l. 32-39, 47-49).

Iš 2008 m. liepos 4 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2008 m. liepos 4 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuperka savo nuosavybėn ir perduoda valdyti ir naudotis lizingo pagrindais UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „O. V.“, VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 61500 Lt (1 t., b.l. 30-31, 40-46).

Iš 2006 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo pardavimo ir lizingo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuperka savo nuosavybėn bei perduoda valdyti ir naudotis lizingo pagrindais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką MAN (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 151923,20 Lt (1 t., b.l. 85-96).

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimus, taip pat ir tai, kokiu laikotarpiu įmonei vadovavo R. J., R. V., T. A. ir T. L..

Iš VĮ Registrų centro pateiktų dokumentų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, įregistruota 2006 m. kovo 17 d. Nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2009 m. spalio 9 d. akcininkas T. A., o nuo 2009 m. spalio 9 d. akcininkas – T. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2009 m. spalio 1 d. buvo R. J., o nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2009 m. spalio 8 d. vadovas buvo T. A., nuo 2009 m. spalio 9 d. – T. L. (1 t., b. l. 101-104, 3 t., b. l. 3-49).

Iš 2009 m. rugsėjo 14 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matosi, kad R. V. iš A. J. už 1 Lt perka 51 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (4 t., b. l. 92-93), iš 2009 m. rugsėjo 14 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matosi, kad R. V. iš R. J. už 1 Lt perka 49 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (1 t., b. l. 112-113, 4 t., b. l. 94-95).

Iš 2009 m. rugsėjo 30 d. akcininkų susirinkimo protokolo matosi, kad R. J. nuo 2009 m. spalio 1 d. atšauktas iš direktoriaus pareigų ir nuo 2009 m. spalio 2 d. direktoriumi paskirtas T. A. (3 t., b. l. 35-36, Priedas Nr. 1).

Iš 2009 m. spalio 1 d. akcininkų susirinkimo protokolo matosi, kad R. V. nusprendžia akcijas parduoti T. A. ir jį paskirti direktoriumi (1 t., b. l. 186, Priedas Nr. 1).

Iš 2009 m. spalio 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matosi, kad R. V. T. A. pardavė 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų (t. 1, b. l. 179, Priedas Nr. 1).

Iš 2009 m. spalio 1 d. akcininkų susirinkimo protokolo matosi, kad T. A. nusprendžia save paskirti direktoriumi (t. 1, b. l. 186, 4 t., b. l. 90).

Iš 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo – priėmimo akto dviejų skirtingų kopijų matosi, kad R. J. perdavė R. V., o R. V. perėmė turtą, tuo pačiu ir vilkikus „MAN“, „SCANIA“ bei automobilius „O. V.“, „F. G.“. 2009 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo – priėmimo akte dviejuose skirtingose kopijose nurodyta, kad vienoje kopijoje stulpeliuose „perdavė“ ir „priėmė“ grafos „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buhalteriniai dokumentai, „F. D.“ nepasirašytos, o kitoje iš esmės identiškoje kopijoje užfiksuota, jog direktorius R. J. perduoda naujam savininkui R. V. turtą: automobilius „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (parašas vizualiai skiriasi), „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „DAF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (parašas vizualiai skiriasi), „O. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „M. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darbų saugos dokumentus, įmonės dokumentus, banko sąskaitas, buhalterinius dokumentus (parašas vizualiai skiriasi), šaldytuvą „W.“, telefonus 8 vnt., akcininkų protokolą, akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, automobilį „F. D.“. Perdavimo – priėmimo akte nenurodyta, kokio laikotarpio ir kokie konkrečiai buhalteriniai dokumentai (kasos, banko, pirkimo, pardavimo PVM sąskaitos, avansinės apyskaitos, registrai) buvo perduoti (1 t., b. l. 177-178, 4 t., b. l. 89).

Taip pat ir iš 2009 m. spalio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo – priėmimo akto matosi, kad R. V. perdavė T. A., o T. A. priėmė įmonės turtą, tuo pačiu ir automobilius „O. V.“ ir „F. G.“. 2009 m. spalio 1 d, turto perdavimo – priėmimo akte nurodyta, kad R. V. perduoda, o T. A. priima turtą: „O. V.“, „F. G.“, darbų saugos dokumentus, įmonės dokumentus, šaldytuvą „W.“, telefonus 8 vnt., akcininkų protokolą. Perdavimo – priėmimo akte nenurodyta, kokie konkrečiai buhalteriniai dokumentai (kasos, banko, pirkimo, pardavimo PVM sąskaitos, avansinės apyskaitos, registrai) buvo perduoti (1 t., b. l. 178 ).

Tai, kad po automobilio „F. G.“ perdavimo T. A. dar automobiliu kurį laiką naudojosi R. V. patvirtina ir 2012 m. spalio 23 d. (duomenys neskelbtini)apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio pranešimas, duomenų bazės (ROIK) išrašas ir administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentai, kuriuose nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 13 d., 13 val. 47 min., kelio (duomenys neskelbtini)18 km., R. V., vairuodamas automobilį „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisykles – viršijo leistiną greitį. 2010 m. sausio 15 d. surašytas Administracinių teisės pažeidimų protokolas ir jam paskirta nuobauda (4 t., b. l. 139-147).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti dokumentai paimti 2010 m. vasario 19 d. kratos metu pas T. L.. Nustatyta, kad 2009 m. spalio 8 d. turto perdavimo aktas be parašų, apžiūrėtos 2009 m. spalio 1 d., 2009 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, akcininkų sprendimai, bei kiti gauti dokumentai iki 2009 m. spalio 15 d. 2009 m. spalio 8 d. turto perdavimo akte nurodyta, kad pagal aktą T. A. numato perduoti T. L. vilkiką „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilius „O. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darbų saugos dokumentus, įmonės dokumentus, banko sąskaitas, buhalterinius dokumentus, 8 vnt. telefonų, akcininkų protokolą, akcijų pirkimo pardavimo sutartį, tačiau nei stulpelyje „perdavė“, nei „priėmė“, nei po aktu jokių parašų nėra (Priedas Nr. 1) (3 t., b.l. 130-134).

T. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius perėmė iš buvusių direktorių įmonei patikėtą turtą, t. y. vilkikus „MAN“ ir „SCANIA“ bei automobilius „O. V.“, „F. G.“, su kitu asmeniu, surado T. L., kurį 2009 m. spalio 8 d. T. A. paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o 2009 m. spalio 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam 100 proc. įmonės akcijų, tačiau įmonei patikėtų vilkikų „MAN“ ir „SCANIA“ bei automobilių „O. V.“, „F. G.“ neperdavė, lizingo bendrovėms įmokų pagal sutartis nesumokėjo ir turto negrąžino, o minėtus vilkikus ir automobilius pasisavino, padarydamas AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalą.

Nuteistasis T. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies, o apeliacinės instancijos teisme kaltu vėl neprisipažino. Pirmosios instancijos teisme T. A. parodė, kad R. V. jam pasiūlė įsigyti įmonę, sakė, kad įmonė turi skolų, tačiau jis sutiko pirkti įmonę. Jis tapo direktoriumi ir perėmė visą bendrovės turtą, žinojo, kad transporto priemonės priklauso bankui. Lizingo sutarčių neskaitė. Vėliau, po pokalbio su R. J., sužinojo apie įmonės skolas Lizingo bendrovėms ir nusprendęs, kad jam bus per sunku, nutarė įmonę parduoti. Internete paskelbė apie parduodamą įmonę, greitai atsirado asmuo, norintis ją pirkti. Įmonę už 1 Lt pardavė T. L.. Pardavimo dokumentus tvarkė Klaipėdoje už įmonės lėšas, kurias davė R. V.. T. L. pasakė, kad jam bus perduotas bendrovės turtas – du vilkikai ir dar du automobiliai. Registrų centre klausė T. L., ar jis supranta kokią bendrovę perka, pasakė kokie jos finansiniai įsipareigojimai. T. L. pasakė, kad jam nesvarbu. Po kelių dienų T. A. perėmė iš R. J. automobilius – du vilkikus bei „O. V.“ ir juos nuvarė T. L., tai padarė turbūt tą pačią dieną. J. į krovininį automobilį buvo sudėjęs visus bendrovės dokumentus. Pas T. L. atvyko vakare, pasakė, kad jis turi saugoti dokumentus. Vienas automobilis – „F. G.“, buvo likęs Kaune. Šį automobilį T. L. paėmęs iš R. V. nuvarė A. B.. Nuvaręs vilkikus, juos bei bendrovės dokumentus perdavė T. L., pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, vieną egzempliorių davė T. L., kitą pasiliko sau, tačiau vėliau šio dokumento neberado. Taip pat T. A. parodė, kad T. L. prašė nuomos sutarčių, prašė paskelbti laikraštyje apie nuomojamus automobilius. Jis pinigų T. L. nemokėjo. Suprato, kad T. L. bus tik direktorius, o akcininkais bus kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. A. parodė, kad su R. V. susipažino 2008 m. Kaune, dirbdamas statybose. 2009 m. rugsėjį R. V. jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Susitikus pasiūlė pirkti įmonę, kuri yra ant bankroto ribos. Sakė, kad įmonė turi automobilių „O. V.“, „F. G.“ ir vilkikų. Sutikus pirkti, jis su R. V. važiavo į Klaipėdą, kur kavinėje prie magistralės, susitiko su buvusiu direktoriumi– J., apie 40 m. amžiaus vyras. Kitą dieną susitiko Klaipėdoje, kažkokioje kontoroje, kur moteris užpildė dokumentus, galimai akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Dokumentus pasirašė jis ir J. arba R. V.. Vėliau šiuos dokumentus perdavė T. L.. Po to trise Klaipėdoje nuvyko į VĮ Registrų centrą. Po savaitės nuvyko į Kretingą pas J., kur šis surašė turto perdavimo aktą ir jis jame pasirašė. Akte jau buvo daug parašų. Kaune R. V. jam perdavė automobilį „O. V.“. Šiuo automobiliu su dvejais nepažįstamais asmenims nuvažiavo pas J. vilkikų. Pasiėmė du vilkikus, t. y. „MAN“ ir „SCANIA“, bei dokumentus, kurie buvo dėžėse. Pasirašė dokumentus, kad perėmė vilkikus. Juos nuvarė į Kauną. Kaune susitiko su R. V. ir šis atidavė jam banko korteles. Tada R. V. paprašė leidimo naudotis „F. G.“. 2009 m. rugsėjo 14 d. turto perdavimo akte prie dviejų vilkikų ir buhalterinių dokumentų yra jo parašai, taip pat ir 2009 m. spalio 1 d. prie gautų daiktų yra jo parašai. Įdėjo skelbimą, kad parduoda bankrutuojančią įmonę už 1 000 Lt. Jam paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, kad yra žmogus, kuris nori pirkti įmonę. Prie Šiaulių susitiko su pirkėjais. Jie buvo trise su automobiliu „BMW“. Kalbėjo su vairuotoju. Vairuotojas jam pristatė iš automobilio išlipusį vaikiną, kaip tą, kuris nori pirkti įmonę. Tai buvo T. L.. Kitą dieną su T. L., kurį atvežė tas pats vairuotojas, susitiko Klaipėdoje. Jis su T. L. nuvyko pas tą pačią moterį, kuri tvarkė įmonės pardavimo dokumentus. Po to T. L. jis parvežė į Šiaulius ir T. L. jam sumokėjo 1 000 Lt. Pakvitavimo nesurašė. Kai važiavo su T. L. tvarkyti dokumentų į VĮ Registrų centrą buvo ir J., kuris padėjo sutvarkyti dokumentus. Kai pardavė akcijas T. L., perdavė jam įmonės turtą. Perdavimo aktą nukopijavo kompiuteriu. Po savaitės, po dokumentų sutvarkymo VĮ Registrų centre, vilkikus „MAN“ ir „SCANIA“ nuvarė į Šiaulius T. L.. Vilkiką „SCANIA“ vairavo jis pats, o vilkiką „MAN“ – A. B., I. N. vairavo automobilį „O. V.“, su kuriuo visi grįžo į Kauną. Vilkike buvo buhalteriniai dokumentai. T. L. pasirašė, kad gavo vilkikus, tai matė I. N.. Buvo du perdavimo akto egzemplioriai, vieną pateikė T. L., o kitą pasiliko sau, tačiau jo neišsaugojo. Kitą dieną atvarė „O. V.“ ir T. L. prašymu atvežė jam automobilių nuomos sutarčių blankus, už tai T. L. sumokėjo 500 Lt. Automobilio „F. G.“ realiai neperdavė T. L.. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis T. A. irgi buvo apklaustas. Nuteistasis buvo įspėtas apie tai, kad pasikeitus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams, teismas gali svarstyti klausimą dėl kaltinimo pakeitimo, t. y. gali būti svarstoma galimybė nuteistojo T. A. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad kaltu prisipažįsta dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, jog neatsakingai perdavė turtą, taip pat, kad perdavimo metu pradingo turto perdavimo aktas, kuris tikrai buvo. Nuteistasis T. A. parodė, kad sutinka su liudytojų R. J. ir R. V. parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis parodė, kad neatsimena, kaip susirado R. V., galbūt atsitiktinai, tačiau atsimena, jog su juo nuomojamo buto kieme kalbėjo ir R. V. pasiūlė pirkti įmonę. Jis su R. V. iki įvykio buvo pažįstami 2 – 3 metus. Kai jis išėjo iš pataisos namų, nebuvo darbo, pinigų, todėl nusipirko įmonę, kuri kainavo 1 Lt. Galvojo, kad su automobiliais bus galima dirbti, tik reikės įdėti daug darbo. Tačiau po 7 dienų darbo įmonėje sužinojo visas smulkmenas, kad reikia kontroliuoti visus automobilius, kiekvieną krovinį, atidavimą, taip pat sužinojo apie įmonės skolas, todėl įsitikino, jog „nepatemps“ ir įmonę pardavė. Nuteistasis parodė ir tai, kad iš R. J. buvo paėmęs du vilkikus, o iš R. V. – automobilį „O. V.“. Dėl automobilio „F. G.“ paėmimo nuteistasis parodė, kad jis tik buvo pasirašęs automobilio perdavimo dokumentus, tačiau A. B., kuris šiuo metu miręs, kaip vairuotojas, turėjo nuvaryti šį automobilį ir jį perduoti. Visus automobilius perdavė T. L., tik automobilis „F. G.“ buvo perduotas netiesiogiai, ne „per jo rankas“. T. L. patvirtino, kad gavo minėtą automobilį. Nuteistasis T. A. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad turtą perdavė T. L., tuo metu buvo įmonės direktorius. Dokumentus perdavė T. L., jie buvo sudėti vilkike. T. L. paėmė šiuos dokumentus, jis jam dar kelis kartus pasakė, kad dokumentus būtinai nusineštų į vidų pas save, jog jų neatsakingai nepaliktų automobilyje. Po to sužinojo, kad jie buvo rasti kažkur užkasti. Nuteistasis parodė, kad pasirašė, jog perdavė įmonės turtą. Šį dokumentą laikė nuomojamame bute, po to išvyko ir grįžęs pamatė, kad buvusi jo draugė persikraustė, o dokumentais taip ir dingo. Jai kelis kartus yra kartojęs, kad šis dokumentas yra labai svarbus. Nuteistasis T. A. parodė ir tai, kad K. S. jam neskambino ir su juo nekalbėjo dėl vilkiko.

Liudytojas T. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįstamas jam pasiūlė keletą dienų „pabūti“ direktoriumi, jam nesakė, kad jis bus įmonės savininkas. Jis nesidomėjo net kokia tai firma. Jis suprato, kad trumpą laiką pabus firmos direktoriumi. Jam buvo pažadėta sumokėti, o tuo metu trūko pinigų, todėl sutiko. Jį nuvežė į Klaipėdą, kur susitiko su T. A. ir važiavo pas notarą, kur buvo sutvarkyti dokumentai. Po to dar kelis kartus su T. A. ir jo mergina važiavo į Klaipėdą, į Registrų centrą. Registrų centre viskuo rūpinosi T. A., jis tik pasirašė jam paduotus dokumentus. Už dokumentų tvarkymą mokėjo T. A.. Po to T. A. jam atvežė įmonės dokumentus ir daugiau jis T. A. nematė ir nebendravo. Atvežti dokumentai buvo dėžėse, jas sudėjo garaže. Niekur nepasirašė, kad gavo bendrovės dokumentus. T. L. transporto priemonių nematė ir jų neperėmė. Jam skambindavo dėl automobilių nuomos, bet jis duodavo T. A. telefono numerį, taip pat pasakydavo, kad jis pats automobilių nenuomoja. Jis neprašė atspausdinti nuomos sutarčių blankus. T. A. buvo davęs tris savo telefonų numerius. Taip pat liudytojas T. L. parodė, kad jam skambino bankų, mokesčių inspekcijos atstovai. Apie tai pranešė T. A. ir šis nurodė, ką reikia sakyti apie transporto priemones. Vėliau davė T. A. telefono numerį, kad skambintų tiesiogiai jam. T. A. važinėjo automobiliu „O. V.“, galvojo, jog tai jo asmeninis automobilis. Liudytojas parodė, kad jis atsimena automobilį „O. V.“, sidabrinės spalvos, kuriuo jį vežė T. A.. Jis galvojo, kad tai T. A. automobilis, tačiau jam jokių automobilių niekas neperdavė ir niekur jis nepasirašė, kad gavo automobilius bei įmonės dokumentus. Liudytojas teisme parodė ir tai, kad prieš teismo posėdį T. A. pasakė, jog jis turi sakyti, kad automobilius jis, T. L., buvo išnuomojęs, kad palengvintų T. A. padėtį. Realiai automobilių nematė, jų neperėmė. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo T. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. buvo apklaustas įtariamuoju, tačiau 2012 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą T. L. atžvilgiu (5 t., b. l. 9-13). Apklaustas įtariamuoju T. L. parodė, kad 2009 m. spalio mėn. dirbo automobilių plovykloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiauliuose. Ten dirbo ir N.. Šis jam pasiūlė keletą savaičių pabūti įmonės direktoriumi, už tai pasiūlė 800 Lt. Po kelių dienų Šiauliuose susitiko su N. broliu, su juo buvo dar vienas vaikinas. Nuvažiavo į Klaipėdą. Prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, juos pasitiko Tomas, kuris pasakė, kad reikia pabūti įmonės direktoriumi. Tomo automobiliu „O. V.“ nuvažiavo į notaro kontorą. Notarei surašius dokumentus jis pasirašė. Sužinojo, kad tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jokio turto perdavimo akto nepasirašė. Jokių dokumentų kopijų jis negavo. Tomas parvežė jį iki degalinės, kur buvo Nerijus. Nerijus jam sumokėjo 400 Lt. Po savaitės paskambino Tomas ir pasakė, kad reikia susitikti. N. nuvežė iki Kryžkalnio, o Tomas į Klaipėdą, kur VĮ Registrų centre vėl pasirašė kažkokius dokumentus. Kartu važiavo T. draugė. T. sumokėjo 400 Lt. Daugiau su T. susitikęs nebuvo. 2009 m. spalio pabaigoje jam pradėjo skambinti iš „(duomenys neskelbtini)“ dėl vilkikų ir autobusiukų. Skambinusiam asmeniui jis davė T. telefono numerį. Tada jis paskambino ir apie tai pranešė T., kuris pasakė, kad reikia sakyti, jog automobiliai yra Rusijoje, Vokietijoje, o vienas Lietuvoje. Jis pasakė, kad yra išvykęs iš Lietuvos, o kai po kelių dienų grįš, viską sutvarkys. Pas jį į darbą buvo atėję atstovas iš „(duomenys neskelbtini)“, kuriam jis papasakojo kaip tapo direktoriumi ir davė T. telefonų numerius. Jam vėl skambino iš „(duomenys neskelbtini)“, antstolė, iš „(duomenys neskelbtini)“ ir jis išsigandęs pradėjo meluoti. (4 t., b. l. 186-191). Pirmosios instancijos teisme T. L. patikslino, kad jam pasiūlė 800 Lt, taip pat patvirtino, jog jam skambino iš „(duomenys neskelbtini)“, o po to jo namuose buvo atlikta krata. Pirmosios instancijos teisme buvo perskaitytas ir įtariamojo T. L. papildomos apklausos protokolas. Jis papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad pirmosios apklausos metu sumelavo, kad nežino kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. 2009 m. gruodžio mėn. jam paskambino T. ir pasakė, jog nori atiduoti dokumentus. Grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, už tvoros rado vieną kelioninį krepšį ir 3 maišelius su dokumentais, kuriuos paslėpė garažo duobėje, kad motina nesužinotų. Dalį dokumentų pasiėmė, kai kraustėsi gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini). Dokumentus jis ir motina atidavė kratų metu. (5 t., b. l. 3-4). Pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi (6 t., b. l. 94). Taip pat teisme buvo perskaitytas ir kitas įtariamojo T. L. papildomos apklausos protokolas. Jis papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad T. A. jokių pinigų už akcijas jis nemokėjo. Klaipėdoje T. A. tvarkant dokumentus buvo ir apie 40 metų vyras. Kai T. A. atvežė buhalterinius dokumentus, jis buvo su raudonos spalvos „Audi“ automobiliu. Jokių automobilių jis neperėmė. Kai T. A. atvežė dokumentus, jis pasirašė kažkokį dokumentą. Nuomos sutarčių atspausdinti neprašė, pinigų T. A. nemokėjo (5 t., b. l. 6). Pirmosios instancijos teisme patikslino, kad daug ko neprisimena, ar pasirašė kokį nors dokumentą (6 t., b. l. 94). Ikiteisminio tyrimo metu T. L. buvo apklaustas ir liudytoju. Šie jo parodymai taip pat buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, kuriuos T. L. patvirtino. T. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad pirmą kartą į susitikimą su T. A. jis važiavo kartu su N. ir dar vienu vyru, kuris vairavo „BMW“ automobilį. Vairuotojas buvo romų tautybės, bet kalbėjo lietuviškai. Suprato, kad jis neseniai išėjo iš laisvės atėmimo vietos. Vėliau būtent šis vyras vežė jį į Klaipėdą susitiki su T. A.. Jo nuomone, T. A. ir tas vyriškis buvo pažįstami. Po dokumentų pasirašymo kontoroje ir VĮ Registrų centre T. A. jam sumokėjo po 200 Lt. 2009 m. lapkričio mėn. jam paskambino T. A. ir pasiūlė atvykti prie jo motinai priklausančio namo Šiauliuose. T. A. atvyko „Audi“ automobiliu. Kartu su juo buvo jo draugė ir dar vienas nepažįstamas vyras. T. A. padavė jam kažkokius dokumentus, kurie buvo popierinėse dėžėse ir paaiškino, kad dokumentai turi būti pas jį. Dėžių buvo daugiau nei dvi. T. A. padavė dar 200 Lt. Dokumentus jis suėjo į plastikinius maišus ir padėjo garažo duobėje. Po to, kai T. A. atvežė dokumentus, jam pradėjo skambinti nepažįstami žmonės ir teirautis, ar jis nenuomoja automobilių. Daugiau T. A. sutikęs nebuvo. Laikraštyje patalpino skelbimą, kad ieško darbo. Jam paskambino nepažįstamas vyras ir pasiūlė įkurti įmonę bei jį įdarbinti. Jis sutiko ir pasirašė kažkokius dokumentus. Tačiau jo taip ir neįdarbino, o vėliau (duomenys neskelbtini)policija ieškojo to nepažįstamo vyro kaip sukčiaus (5 t., b. l. 7-8). Nors apeliacinės instancijos teismas buvo nusprendęs į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoją T. L., tačiau išnaudojus visas galimybes, šio liudytojo apklausti nepavyko.

Liudytoja I. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. gyveno su T. A., kuris sakė, jog nusipirko firmą ir ją parduos. Kam pirko ir kiek laiko turėjo firmą ji nesiaiškino, nes buvo neįdomu. Iš kur atsirado automobilis „O. V.“ nežino, T. A. sakė, kad automobilis firmos ir pardavus firmą reikės atiduoti. T. A. pirko įmonę, kurią pardavė T. L.. Bendrovės pardavimo dokumentai buvo tvarkomi Klaipėdoje Registrų centre. T. L. už įmonę sumokėjo 2000 Lt. Po įmonės pardavimo, tą pačią dieną, T. L. prašė atspausdinti nuomos sutartis, taip pat prašė paskelbti internete apie nuomojamus vilkikus. Vėliau, praėjus 2-3 dienoms, iš Kauno du vilkikai, kuriuose buvo sudėti ir bendrovės dokumentai, buvo nuvaryti iki T. L. namų Šiauliuose. T. L. nurodė, kur pastatyti vilkikus. I. N. perdavė T. L. atspausdintas nuomos sutartis, jis sumokėjo 200 ar 500 Lt. Buvo sudarytas turto perdavimo-priėmimo aktas, jame buvo šalių parašai. Šio dokumento kopijas pasiėmė T. A. ir T. L.. T. L. tą pačią dieną buvo perduoti ir automobiliai „O. V.“ ir „F. G.“, kaip perdavė pastarąjį automobilį, ji nematė, žino, kad šį automobilį T. L. turėjo atvaryti A. B.. Liudytoja I. N. teisme parodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. N. parodė, kad ji žinojo, jog T. A. buvo įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rudenį T. A. grįžo automobiliu „O. V.“. Su T. A. įdėjo skelbimą interneto svetainėje „(duomenys neskelbtini)“, kad parduoda firmą. Ji su T. A. važiavo į Šiaulius, kur T. A. susitiko su pirkėjais – trimis vyrais. Po to ji su T. A. vyko į Klaipėdą, kur pastarasis su T. L. ir senuoju savininku tvarkė įmonės pardavimo dokumentus. Vėliau ji vėl vyko į Šiaulius. Tada T. A. ir A. B. varė du vilkikus, o ji vairavo automobilį „O. V.“. Vilkikus perdavė T. L.. Viename vilkike buvo kažkokie dokumentai. Buvo perduoti rakteliai ir pasirašyti kažkokie dokumentai. Kitą kartą į Šiaulius T. L. atvarė automobilį „O. V.“. Tada T. L. paprašė, kad jie internete įdėtų skelbimą, jog jis nuomoja automobilius, už tai pažadėjo 500 Lt. Ji skelbimus įdėjo į internetinę svetainę „(duomenys neskelbtini)“ ir dar kelias internetines svetaines. Vėl buvo Šiauliuose ir perdavė T. L. nuomos sutarčių blankus, o T. L. sumokėjo 500 Lt. 2009 m. rudenį ji matė kaip T. A. perdavė automobilio „F. G.“ raktelius A. B., kuris automobilį nuvarė T. L. (4 t., b. l. 112-113). Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklausta liudytoja I. N. parodė, kad T. L. paprašė įdėti skelbimus apie tai, kad jis nuomoja sunkvežimius, ir atspausdinti nuomos sutartis. T. L. jai davė 200 – 300 Lt, tikslios sumos neatsimena. Jis gyrėsi, kad išnuomojo sunkvežimius ir turi pinigų, todėl gali su ja atsiskaityti. Ji pati spausdino automobilių perdavimo – priėmimo aktus, pati rašė ir visą turtą. Atsimena, kad rašė sunkvežimius, lengvuosius automobilius. Jie pasirašė, buvo dvi kopijos, viena buvo pas juos, kitą atidavė T. L.. Jie pasirašė, kad perdavė sunkvežimius. Dokumentas dingo kraustymosi metu, tikriausiai gal pati išmetė. Visus buhalterinius dokumentus, dėžes sudėjo į sunkvežimius. Kai važiavo juos perduoti, viską nunešė į sunkvežimius ir visi dokumentai buvo tuose automobiliuose. Visus dokumentus sudėjo į sunkvežimius, tačiau žino, kad vienas dokumentas buvo pas ją, jis buvo stalčiuje. Kai ji su T. A. pykosi, ji iš pykčio visus popierius išmetė. Nežiūrėjo, ar jis yra, ar dingo. Liudytoja parodė, kad T. A. paprašė atspausdinti pirkimo dokumentus, atspausdino dviem egzemplioriais, pasirašė. Vienas liko pas ją, kitas – pas T. L.. Priėmimo – perdavimo aktas buvo namuose, viena kopija – pirkėjui, kita – pardavėjui.

Liudytojas K. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo įgaliojimą veikti lizingo vardu. Jo darbas buvo organizuoti turto perėmimą, prisiteisti skolas, vykdyti priverstinį išieškojimą. Po sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo, ėmėsi paminėtų veiksmų. 2009 m. spalio pabaigoje paskambino bendrovės direktoriui T. L., kuris nurodė, kad vilkikas SCANIA grįžta iš Rusijos, „O. V.“ - iš Vokietijos, o „F. G.“ yra Lietuvoje. Nurodė kreiptis į atsakingą už turto perdavimą asmenį T.. Paskambinęs T. A. sužinojo, kad vilkikas stovi Panevėžyje, „F. G.“ - Kaune, o „O. V.“ už kelių dienų grįžta iš Vokietijos. Sutarė dėl viso turto perdavimo, tačiau vėliau, su nė vienu iš jų, susisiekti nepavyko, telefonai buvo išjungti. Antstolė V. D. 2009 m. gruodžio 4 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. T. L. neigė žinojęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, be to, teigė, kad galėjo būti pasinaudota jo duomenimis. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilių suradimo, tačiau jie surasti nebuvo. 2009 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini)VPK. Automobiliai nesurasti, buvo pareikštas civilinis ieškinys. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokant įmokų pagal tris lizingo sutartis, 2009 m. spalio 12 d. įmonei buvo išsiųstas pranešimas apie sutarčių nutraukimą. Į šį pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsakė, todėl nuo 2009 m. spalio 23 d. sutartys laikomos nutrauktos. Telefonu R. J. paaiškino, kad įmonės akcijas pardavė ir turtą perleido naujam savininkui. R. J. davė naujo akcininko R. V. telefono numerį. Šis telefonu paaiškino, kad įmonę ketino pirkti, bet nepirko. Kadangi naujuoju direktoriumi buvo nurodytas T. L., 2009 m. spalio pabaigoje paskambino jam ir šis paaiškino, kad vilkikas „SCANIA“ grįžta iš Rusijos, automobilis „O. V.“ iš Vokietijos, o automobilis „F. G.“ yra Lietuvoje. T. L. informavo, kad lizingo sutartys yra nutrauktos ir automobilius reikia grąžinti. T. L. nurodė, kad dėl automobilių reikia bendrauti su T. ir nurodė du telefonų numerius. Paskambinus T., šis paaiškino, kad vilkikas „SCANIA“ yra Panevėžyje, automobilis „F. G.“ – Kaune, o automobilis „O. V.“ po kelių dienų, t. y. 2009 m. spalio 30 – 31 dienomis, grįžta iš Vokietijos. Tomui paaiškino, kur reikia atvaryti automobilius, šis pažadėjo tai padaryti lapkričio pradžioje. Kadangi automobilių niekas neatvarė, skambino T., bet telefonas buvo išjungtas, o T. L. paaiškino, kad pats ieško T.. Po 2009 m. lapkričio 6 d. nė vienas iš jų į skambučius neatsakė. 2009 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į antstolę V. D.. Automobilių ieškojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilių rasti nepavyko (4 t., b. l. 53-58). Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą liudytojas K. S. taip pat buvo apklaustas. Jis parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, bendrauja telefonu, prašant grąžinti lizingo turtą po sutarčių nutraukimo. 2009 m. spalio mėn. pabaigoje pavyko paskambinti direktoriui T. L., kuris nurodė, kad vilkikas „SCANIA“ grįžta iš užsienio. T. L. nurodė ir telefono numerį bei pasakė, kad už turto perdavimą atsakingas T.. Liudytojas parodė ir tai, kad jeigu pareiškime nurodė, jog buvo susisiekta su direktoriumi, tai turbūt jis taip jam prisistatė. Kalbėjo ir su kitu asmeniu, tačiau neatsimena, ar šis asmuo pasakė savo pavardę. Negali pasakyti, ar žinojo, kad kalbėjo su T. A..

Iš (duomenys neskelbtini)apskrities VMI rašto dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ matosi, kad atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą (duomenys neskelbtini)apskrities VMI nustatė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. apsilankyta įmonės buveinėje, (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau bendrovės šiuo adresu nerasta. Buvęs direktorius R. J. pateikė 2009 m. rugsėjo 14 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis bei turto perdavimo – priėmimo aktą, pagal kuriuos įmonės akcijos už 2 Lt parduotos R. V.. T. L. pateikė paaiškinimą, kad nieko bendro su įmone neturi. R. V. paaiškino, kad 2009 m. spalio 1 d. akcijas pardavė T. A., kuriam perdavė įmonės turtą, o įmonės buhalterinių dokumentų neperdavė, nes pats nebuvo perėmęs. Pateikė 2009 m. spalio 1 d. akcininkų susirinkimo protokolus, kuriuose R. V. nusprendė akcijas parduoti T. A., o kitame T. A. save paskiria direktoriumi. (duomenys neskelbtini)apskrities VMI nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nutrauktas lizingo sutartis 2009 m. rugsėjo mėn. gražino turtą (transporto priemones) UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 167-168).

Iš 2011 m. balandžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo ir priedų matosi, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. buvo nutrauktos dvi lizingo sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu R. V. 2009 m. rugsėjo 23 d. grąžino vieną, o 2009 m. spalio 16 d. antrą vilkiką DAF (3 t., b. l. 56-62). Iš 2011 m. gegužės 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matosi, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. buvo nutrauktos šešios lizingo sutartys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pagrindu 2009 m. rugsėjo 21 d. R. V. grąžino du vilkikus „MAN TGA“ bei automobilį „M. P.“, o 2009 m. rugsėjo 28 d. R. J. grąžino du vilkikus „MAN TGA“ ir automobilį „F. D.“ (2 t., b. l. 58).

2009 m. gruodžio 4 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas rodo, kad vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, 2009 m. gruodžio 4 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė bendravo su T. L., kuris nurodė, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilius nieko nežino. Antstolė telefonu bendravo su R. J., kuris paaiškino, kad įmonės akcijas pardavė R. V. (turi būti V.), kuris su dar vienu asmeniu, po 2009 m. rugsėjo 22-23 d. pasiėmė vilkikus, o po 1-2 savaičių kitas mašinas. Paaiškino, kad lizingo sutartys nebuvo nutrauktos. (t. 1, b. l. 67-69).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2009 m. spalio 12 d. pranešimo dėl lizingo sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini)matosi, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ praneša UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie įsiskolinimus pagal lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)ir per 10 dienų ragina sumokėti 198 642,93 Lt įsiskolinimą ir paaiškina, jog jo nesumokėjus sutartys bus vienašališkai nutrauktos ir turtas privalės būti grąžintas. Po termino pasibaigimo veiksmai su turtu (valdymas ir naudojimas) bus neteisėti (1 t., b. l. 54). Taip pat ir iš 2009 m. rugsėjo 28 d. pranešimo dėl finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutraukiama 2006 m. rugpjūčio 22 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99). Iš 2010 m. sausio 4 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto pareiškimo patikslinimo ir mokėjimo grafikų matosi, kad lizingo įmokos buvo mokamos nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2009 m. birželio 26 d. ir įsiskolinimas yra 198 376,94 Lt (171047,13 Lt – likę mokėjimai, 24956,19 Lt – praleisti mokėjimai, 2373,62 Lt – delspinigiai) (1 t., b. l. 71-78). Iš 2010 m. sausio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto pareiškimo patikslinimo matosi, kad likutinė neapmokėta vertė yra: „O. V.“ – 48904,60 Lt, „F. G.“ – 19866,78 Lt, „(duomenys neskelbtini) 470 TOPLINER“ – 100474,96 Lt (1 t., b.l. 80).