Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-690-656/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-08
Bylos Nr.: e2A-690-656/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
Ieškovas: G. J.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos
Trečiasis asmuo: Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, R. D.

Kategorijos

2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-690-656/2025Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaclovo Pauliko, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos, tretiesiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, R. D., dėl servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo pagal UAB „Gistamos projektai“ 2021 m. rugsėjo 21 d. parengtą Servitutų nustatymo planą nustatyti žemės sklypo (tarnaujantis daiktas), (duomenys neskelbtini), (toliau ir Ginčo sklypas) servitutinėje zonoje „S“ 458 kv. m. ploto kelio servitutą su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir 458 kv. m. ploto servitutą su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypo (viešpataujantis daiktas), (duomenys neskelbtini), naudai.

2. Nurodė, jog ieškovui G. J. ir trečiajam asmeniui R. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (viešpataujantis daiktas, toliau ir Ginčo sklypas). Į ieškovo žemės sklypą galima patekti iš (duomenys neskelbtini) per atsakovės valdomą sklypą faktiškai naudojamu neasfaltuotu keliu. Kelio servitutą prašoma nustatyti esamo miško keliuko vietoje, nekeičiant jo konfigūracijos ir pločio, kuris ir yra apie 4 metrų pločio. Be to, kadangi išvažinėtas keliukas neturi tvirto pagrindo, todėl jį reikėtų sustiprinti užpilant grunto, o tokiems darbams (tiesti) atlikti taip pat reikalingas servitutas kelio, kaip antžeminės komunikacijos, tiesimui, o vėliau – jo naudojimui ir aptarnavimui. Todėl ieškovas prašo teismo toje pat atsakovės sklypo vietoje, t. y. Plane pažymėtoje servitutinėje zonoje „S“ ir tokio pat dydžio nustatyti kitą servitutą su kitu turiniu, t. y. servitutą, suteikiantį teisę ieškovo sklypo savininkams tiesti atsakovės sklype požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis.

3. Atsakovė, atstovaujama valstybės įmonės „Valstybinė miškų urėdija“ (toliau - ir Urėdija), su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog Ginčo sklypo formavimo metu jame nebuvo automobilių kelių, kuriais galima būtų privažiuoti prie ieškovui priklausančio žemės sklypo. Ginčo sklypo teritorija yra priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl juose esantys keliai turėtų būti įregistruoti miškų valstybės kadastre, o jame tokių kelių įregistruota nebuvo, todėl nebuvo daikto, kuriam būtų nustatomas tarnaujantis servitutas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio nuostatas. Natūroje ieškovo įvardinamas „kelias“ nėra prašomo nustatyti 4 metrų pločio kelias ir jis aiškiai neatitinka kelio sąvokos, o atitinka miško žemės sąvoką, apibrėžtą Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai. Ieškovo įvardinamas „kelias“ negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos ir 4 metrų juostoje augančių medžių. Nustačius ieškovo naudai kelio servitutą transporto priemonių važiavimui, ieškovas įgytų teisę tokiu keliu vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (buitinių atliekų išvežimas, statybų atveju ir pan.), kas nepataisomai pakenktų kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui turėtų būti kertami medžiai, ardoma miško paklotė, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei). Miškų įstatymo 11 str. 1 d. nustatyti išimtiniai atvejai, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Be to, remiantis Miškų įstatymo 11 str. 5 d., miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, kas šiuo atveju nėra atlikta. Statyti statinius (įrengti kelią bei tiesti inžinerines komunikacijas) miško žemėje draudžiama, kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus miško žemė paversta kitomis naudmenomis.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (toliau - Tarnyba) palaikė atsakovės poziciją ir nurodė, jog ieškovas, patekdamas į savo sklypą (Ieškovo sklypą), naudojasi miško keliuku, kuris pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro išrašą, patenka į saugomą teritoriją - (duomenys neskelbtini) draustinį, todėl servitutus prašoma nustatyti ne tik saugomoje teritorijoje bet ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. Patikrinus Lietuvos reljefo žemėlapį, nustatyta, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose, o tai yra visiškai nesuderinama su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo – toliau SŽNS) - 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas - kopos, kas iš esmės pažeistų (duomenys neskelbtini) draustinio steigimo tikslus.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - NŽT) savo atsiliepime nurodė, jog atsižvelgiant į esamą Ginčo sklypo faktinę padėtį servitutų nustatymas būtų racionaliausias būdas užtikrinti Ieškovo sklypo savininkų teises juo naudotis. Kiti būdai užtikrinti patekimą ir inžinerinių tinklų tiesimą į Ieškovo sklypą būtų netikslingi, kadangi aplenkiant Ginčo sklypą, būtų panaudojamas daug didesnis valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, plotas, apsunkinant ateityje šioje valstybinės žemės teritorijoje vykdyti žemės reformą.

6. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė nurodė, jog kol ginčo sklypo paskirtis nebus pakeista į kitą paskirtį ir būdas nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, tol su ieškiniu nesutinka. Ieškovas neišnaudojo išnaudojo visų galimybių įstatymų nustatyta tvarka privažiavimui įsirengti. Ieškovo sklypo naudojimo paskirtis yra bendro naudojimo teritorijos, kurios skirtos urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms, t. y. šioje žemėje nei gyvenamoji, nei poilsio pastatų statyba, nei trumpalaikiam, nei ilgalaikiam poilsiui, yra negalima. Yra rengiama Palangos m. bendrojo plano BĮ kvartalo (būtent tos teritorijos) korektūra (TPD Nr. K-RJ-25-21-725), kuria pagal išduotas planavimo sąlygas numatyta spręsti (optimizuoti) socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą.

II. Teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo keliukas patenka ir į saugomą teritoriją – (duomenys neskelbtini) draustinį, kuris buvo įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti pajūrio kopų ruožą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“) ir yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje.

8. Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad gamtiniai draustiniai yra ir geomorfologiniai draustiniai – tipiškiems bei unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti, nagrinėjamu atveju, saugomas pajūrio kopų ruožas.

9. Veiklai draustiniuose taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNS) normos. Šio įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: naikinti ar žaloti reljefo formas (SŽNS 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo prašomas nustatyti servitutas planuojamas įrengti ne tik saugomoje teritorijoje, bet ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. SŽNS 97 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pajūrio juostoje draudžiama: niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją.

10. Iš Lietuvos reljefo žemėlapio ekrano nuotraukos nustatyta, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose, išvažiuojamojo posėdžio metu taip pat buvo galima matyti, kad keliukas yra smėlėtas ir nors kopos kažkiek laiko paveiktos, tačiau galima teigti, kad keliukas eina per kopas, kas visiškai nesuderinama su minėto Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SŽNS – 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas – kopos, kas iš esmės pažeistų (duomenys neskelbtini) draustinio steigimo tikslus, o nustačius ieškovo prašomą servitutą ir transporto priemonių važiavimui, tiesti VMU sklype požemines ir antžemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis, ieškovas įgytų teisę tokiu keliu vykti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (buitinių atliekų išvežimas, statybų atveju ir pan.), kas nepataisomai pakenktų kraštovaizdžiui, gamtos vertybėms (kelio tiesimui turėtų būti kertami medžiai, ardoma miško paklotė, tokiu būdu būtų daroma žala ne tik gamtai, bet ir biologinei įvairovei). Servituto nustatymas lemtų kopų pažeidimus, prieštarautų draustinio tikslams ir Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimams.

11. Ginčo sklypo naudmena – miško žemė, kurio naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Kadangi Žemės sklype nėra įstatymą atitinkančio kelio, todėl Žemės sklype norint ieškovo naudai nustatyti kelio servitutą, būtų būtina dalį valstybinio miško paversti keliu, atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus su tuo susijusius veiksmus.

12. Teismas organizavo išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu teismas nustatė, kad galimybė patekti į ieškovo sklypą egzistuoja, ko nepaneigė vėliau vykusių teismo posėdžių metu ieškovo atstovas ir trečiasis asmuo, nes į sklypą galima pateikti iš šiaurinės pusės, tačiau ieškovui ir trečiajam asmeniui kils nepatogumų, kadangi pailgės atstumas iki patekimo iki žemės sklypo. Taigi, teismas nustatė, kad ieškovas turi alternatyvų patekimą į savo sklypą iš šiaurinės pusės. Alternatyva, nors ir mažiau patogi ar ekonomiškai brangesnė, egzistuoja. Ieškovo pageidavimas, pagrįstas patogumu, nesukuria objektyvios būtinybės servituto nustatymui.

13. Be to, ir trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė nurodė, jog yra galimybė ieškovui ir trečiajam asmeniui suplanuoti ir finansuoti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant (duomenys neskelbtini) teritorijos ir valstybinio miško. Be to, patvirtino ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog yra rengiama Palangos m. bendrojo plano B1 kvartalo (būtent tos teritorijos) korektūra TPD Nr. K-RJ-25-21-725, kuria pagal išduotas planavimo sąlygas numatyta spręsti (optimizuoti) socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Vykstant viešinimo procedūroms, ieškovas turės galimybę teikti savo norimus pasiūlymus (neliečiant valstybinio miško ir draustinio). Servituto būtinumas turi būti objektyvus ir įrodytas, tačiau ieškovas neįrodė, kad prašomas servitutas - tai vienintelis būdas užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

14. Apeliantas G. J. (toliau vadinamas ir Apeliantu) prašo teismo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-11-27 sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.

15. Apeliantas nurodė, kad teismas teisingai nurodė, jog ginčo keliukas egzistuoja jau ilgą laiką ir buvo daug metų dar iki suformuojant Ginčo sklypą, tačiau teismo esminė išvada, jog šis keliukas neatitinka daikto, kuriam būtų nustatomas tarnaujantis servitutas pagal CK 4.111 straipsnio nuostatas, lėmusi ieškinio atmetimą, liko nemotyvuota. Iš jos neįmanoma suprasti, kaip valstybinėje žemėje ilgą laiką egzistavęs kelias, negali būti kelio servituto nustatymo objektu, jei formuojant ginčo vietoje valstybinį žemės sklypą (Ginčo sklypą), šis kelias į jį pateko. Teismas nesuprato ginčo esmės, todėl nesugebėjo jam tinkamai pritaikyti esamą teisinį reguliavimą ir, vietoj motyvų Sprendime tiesiog perrašė Urėdijos atsiliepime nurodytus teisinius, jų neargumentuodamas.

Atsiliepimas

16. Teismas, perrašydamas sakinius iš Urėdijos ir Tarnybos atsiliepimų, jų nevertino, o tik atkartojo, jog ieškovo prašomas nustatyti servitutas planuojamas įrengti ne tik saugomoje teritorijoje, bet ir Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. SŽNS 97 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pajūrio juostoje draudžiama: niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo išvažiuojamojo į ginčo vietą posėdžio metu buvo nustatyta, kad prašomo buvusio keliuko vietoje nustatyti kelio servituto plote nėra smėlio, o yra išvažinėtas juodžemis ir pieva, ką konstatavo ir antstolė. Taigi, nėra jokių smėlio kopų. Prasidėjus ginčui, Palangos miesto savivaldybė iki pat tos vietos, kur yra ginčo keliukas per Ginčo sklypą ir dar toliau, įrengė kelią, t. y. vietomis nukasdama smėlio kopas, ji supylė kelio dangą ir įrengė kelią.

18. Tarnyba nurodė, jog ginčo teritorija patenka į saugomą teritoriją - (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip negalėjo atsakyti į klausimą, ar yra parengtas koks nors teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis šios teritorijos ribas. Teismas taip pat nieko nepasisakė ir (duomenys neskelbtini), apimantis Ginčo sklypą. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su šio draustinio ribomis, nustatymu, todėl negali daryti išvados, ar Ginčo sklypas patenka į draustinį, ar ne.

Šalies argumentai

19. Sprendimas yra grindžiamas tuo, kad ieškiniu yra prašoma statyti (įrengti) kelią ir tai yra klaidingas suvokimas pačios ginčo esmės. Teismas iš esmės byloje sprendė prevencinį ieškinį, kuris byloje nebuvo pareikštas, nes ieškovas nekelia statinių statybos klausimo, o prašo teismo suteikti jam galimybę ir toliau naudotis tuo pačiu keliuku valstybinėje žemėje, kuriuo nuo seno buvo patenkama į Ieškovo sklypą. Kadangi ieškovas byloje nekelia jokių statinių Ginčo sklype įrengimo klausimo, tai akivaizdu, kad jokiais statybos darbai nenumatomas ir reljefo žalojimas.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas neturėjo galimybės pasisakyti ar ieškinys yra pagrįstas, ar ne, nes bylos aplinkybės nebuvo tirtos, o į skundžiamą sprendimą tiesiog buvo perrašomi teiginiai iš Urėdijos ir Tarnybos procesinių dokumentų, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Tokie teismo veiksmai negali būti pripažinti pakankamai motyvuotais ir kad teismas atskleidė bylos esmę savo vidinio įsitikinimo pagrindu. Byla grąžintina pirmos instancijos teismui iš naujo nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir būtent teismo ištirtų ir nustatytų faktų pagrindu priimti iš naujo sprendimą dėl ieškinio pagrįstumo.

Atsiliepimas

21. Atsakovė Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas pasitelkė visas įrodinėjimo priemones byloje kelio buvimui nustatyti net pasitelkdamas faktiniu aplinkybių fiksavimo protokolą (išduotą antstolio) ir įrodyti, ir tik šiame skunde keisdamas ieškinio reikalavimą kalba apie servitutą žemės sklypui, nors bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebuvo pateikęs koordinačių ar kitaip apibrėžęs vietos, kurioje servitutas būtų prašomas kitaip, nei ieškinyje nurodytam keliukui. Todėl toks ieškinio dalyko, reikalavimo keitimas išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme yra niekaip nesuderinamas su apeliaciniu procesu.

22. Ginčo sklype nėra pažymėta jokio miško kelio, kas tik patvirtina Urėdijos teiginius, kad natūroje miško kelias neegzistuoja. Pabrėžtina, kad „miško kelio" sąvoka nei Miškų įstatyme, nei Kelių įstatyme nereglamentuota. LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintų Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.3.3 p. įtvirtinta, kad miško kelias - tai su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui. Miško keliai, platesni nei 5 m, išskiriami į atskirą sklypą. Taigi, darytina išvada, kad Žemės sklypo formavimo metu nebuvo ieškinyje aptariamo kelio, kuriam būtų nustatomas tarnaujantis servitutas pagal CK 4.111 straipsnio nuostatas.

23. Būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti Ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Tačiau apeliaciniame skunde neįrodinėjamos aplinkybės, kodėl teismo nuomonė yra nepagrįsta ir kodėl ieškovas negali naudotis alternatyviu, teismo nurodytu keliu.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamo turto kadastro ir Nekilnojamo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

25. Žemės sklypo, kuriame prašoma nustatyti kelio ir požeminių bei antžeminių komunikacijų tiesimui servitutą, naudmena - miško žemė, naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai. Nekilnojamojo turto išraše nurodyta, jog VMU patikėjimo teise valdomame sklype, (duomenys neskelbtini), miško žemės plotas yra 4.5232 ha, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miško ūkio. Miškų valstybės kadastre įregistruotas 2.2087 ha plotas, tuo tarpu likęs plotas yra inventorizuotas kopomis.

26. SŽNS 97 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pajūrio juostoje draudžiama: niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus, ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus ar kitaip žaloti reljefą, dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją. Kadangi Ieškovo prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose, tai yra visiškai nesuderinama su minėto Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SŽNS - 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas - kopos, kas iš esmės

27. Visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas); žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ginamas viešasis interesas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą prieidamas prie išvados, kad yra galimybė Ieškovui ir trečiajam asmeniui suplanuoti ir finansuoti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos ir valstybinio miško.

Atsiliepimas

29. NŽT atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų ir faktinių aplinkybių tinkamo ištyrimo, vertinimo bei padarytų išvadų, todėl, vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašome apelianto G. J. Apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas).

Šalies argumentai

30. Palangos m. savivaldybė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad ieškinio dalykas yra dėl servituto nustatymo, tačiau apeliantas kelia visai kitus klausimus: kad jo netenkina Valstybės turto teisinė būklė (valstybinio sklypo suformavimas) ir kelia klausimą kaip ir kodėl Savivaldybė įrengė kelią - gatvę Kuršių takas, nors neginčija, kad viešas kelias toje vietoje yra ir jam reikalingas. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisėti ir teisingi, kol nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Bylos dalykas yra servituto poreikio nagrinėjimas, o ne galiojančių Nekilnojamojo turto registro duomenų revizavimas.

31. Ieškovas nepateikė duomenų, jog pats išnaudojo visas kitas galimybes įstatymų nustatyta tvarka privažiavimui įsirengti. Ieškovas turi teisę inicijuoti detaliojo plano rengimą, susiplanuoti ir įsirengti įvažiavimą iš šiaurinės pusės, nekliudant (duomenys neskelbtini) teritorijos ir valstybinio miško.

32. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (Tarnyba) prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Apeliantas neteisėtai išvažinėtą keliuką, siekdamas paversti servitutiniu keliu siekia legalizuoti neteisėtai sukurtą objektą - keliuką, kurio realiai net negali būti, nes tai prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui, SŽNSĮ, taip pat ir Miškų įstatymo nuostatoms Neteisėtumas negali pateisinti teisėtumo, t. y. neteisėti veiksmai (savavališkai išvažinėtas keliukas), negali tapti teisėtais vien tik dėl servituto nustatymo. teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismo sprendimu nustatomo servituto, kaip daiktinės teisės, esmė - sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį). Apelianto prašomas nustatyti servitutinis kelias niekaip negalės būti nustatomas, nes Apeliantas neišnaudojo kitų patekimo į sklypą galimybių, nesikreipė į valstybės institucijas su prašymais dėl alternatyvių patekimo į sklypą galimybių (kurios Tarnybos vertinimu tikrai yra), o toks faktinių aplinkybių buvimas tik įrodo, kad niekaip nėra įgyvendintos Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

33. Palangos miesto savivaldybė nurodė, jog yra galimybė ieškovui ir trečiajam asmeniui suplanuoti ir finansuoti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant (duomenys neskelbtini) teritorijos ir valstybinio miško. Be to, patvirtino ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog yra rengiama Palangos m. bendrojo plano B1 kvartalo (būtent tos teritorijos) korektūra TPD Nr. K-RJ-25-21-725, kuria pagal išduotas planavimo sąlygas numatyta spręsti (optimizuoti) socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Vykstant viešinimo procedūroms, ieškovas turės galimybę teikti savo norimus pasiūlymus (neliečiant valstybinio miško ir draustinio). Tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui reikia kreiptis į Palangos miesto savivaldybę su prašymu įsirengti kelią ir šis klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka”.

34. Tarnyba pateikė neginčijamus įrodymus, kad teritorija į kurią patenka keliukas kuriam siekiama nustatyti servitutą yra saugoma, todėl teismas sprendime nurodęs įstatymų reikalavimus saugomai teritorijai ir jais grindęs Skundžiamą sprendimą priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį minėtų teisės aktų reikalavimus. Tarnyba mano, kad Apelianto nesutikimas turi būti pagrįstas realiais motyvais ir turi būti aiškiai nurodyta kokie teisės aktai yra pažeisti, ar netinkamai pritaikyti, o tai nebuvo padaryta, todėl Apelianto motyvai dėl Skundžiamame sprendime paminėtų Tarnybos argumentų, taip pat įstatymo normų, Apeliacinės instancijos teismo turėtų būti suprantami, kaip gynybinė pozicija ir desperatiškas siekis nustatyti servitutą, net ir pažeidžiant saugomų teritorijų apsaugai keliamus reikalavimus.

35. Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta: Miško žemė - apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Tarnybos vertinimu, akivaizdu, kad esamas tarpas tarp medžių, kurį Apeliantas įvardina „keliu” negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos, (duomenys neskelbtini) draustinio steigimo tikslų bei SŽNSĮ apribojimų taikomų pajūrio juostai.

36. Apelianto išvada dėl kopos nebuvimo grindžiama tik asmenų (Apelianto atstovo), apžiūra, kurie neturi reikiamo išsilavinimo išvadai pagrįsti dėl kopos buvimo ar nebuvimo. Tarnyba kartu su Tarnybos darbuotojais - specialistais geografais, kartografais įvertinusi ginčo situaciją bei keliuką, kuriam siekiama nustatyti servitutą, yra įsitikinusi, kad keliukas, kuriam siekiama nustatyti servitutą yra kopose. Tarnyba savo išvadas grindžia ir įrodymais - reljefo žemėlapiu (kuris yra viešai prieinamas). Pažymėtina, kad Tarnybai patikrinus Lietuvos reljefo žemėlapį (Tarnybos atsiliepimo priedas - Lietuvos reljefo žemėlapio ekrano nuotrauka, kurioje nurodyti kopos aukščiai) buvo nustatyta, kad Apelianto prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose (ekrano nuotraukoje matyti nurodyti žemės paviršiaus aukščiai). Tarnyba mano, kad servituto nustatymas Apelianto nurodytam ir savavališkai išvažinėtam keliui būtų visiškai nesuderinamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SŽNS - 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas - kopos, kas iš esmės pažeistų (duomenys neskelbtini) steigimo tikslus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

38. Ieškovas apeliacinio skundo reikalavimus grindžia esminiu argumentu, kad Ginčo sklypo dalis, kurią siekia paversti servitutiniu keliu yra daugelį metų faktiškai naudojamas miško keliukas, nors jokiuose planuose nepažymėtas, teismas bylą išnagrinėjo kaip prevencinį ieškinį dėl uždraudimo atlikti statybos darbus. Ieškovas teigia, kad nežinomos tikslios Ginčo sklypo (geomorfologinio draustinio ribos) ir teismas jų nenustatė, neįrodyta kad prašomas nustatyti servitutas faktiškai patenka į kopų ribas. Ieškovas neigia, kas servitutas papuola į saugomų kopų teritoriją.

39. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais - administracinis aktas. Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

40. Teismų praktika bylose dėl kelio servituto nustatymo yra išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „teismo sprendimu nustatomo servituto, kaip daiktinės teisės, esmė - sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2O15 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021,23 punktas).

41. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl aplinkybės, ar vertinant Ginčo sklypo paskirtį ir naudojimo būdą gali būti įrengtas kelias važiuoti transporto priemonėms.

42. Nustatyta, kad Ginčo keliukas, kuriam siekiama nustatyti servitutą patenka į (duomenys neskelbtini), pajūrio juostą, bet ir priskirtinas miško žemei. VĮ „Valstybinių miškų urėdija” nurodė, kad Lietuvos valstybei priklausantis ir VMU patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Teritorijoje, pagal VMU atliktus kadastrinius matavimus ir surinktus kadastro duomenis buvo suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-07-23 sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110)-252. <...> Tokių kelių nebuvo nei įrengtų natūroje, nei įregistruotų Nekilnojamojo turto registre nei pavaizduotų miškų valstybės kadastro žemėlapiuose. Žemės sklypo teritorija priskirta Valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl juose esantys keliai turėtų būti įregistruoti miškų valstybės kadastre. Miškų valstybės kadastro duomenų bazėje tokių kelių įregistruota nebuvo.

43. Ginčo sklypo teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl juose esantys keliai turėtų būti įregistruoti miškų valstybės kadastre, kadangi pagrindinė duomenų bazė, kurioje suvesta informacija apie miško kelius yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Kaip matyti iš VMU į bylą pateikto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinio duomenų bazės fragmento (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), VMU patikėjimo teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nėra pažymėta jokio miško kelio, kas tik patvirtina atsakovės teiginius, kad natūroje miško kelias neegzistuoja. „Miško kelio” sąvoka nei Miškų įstatyme, nei Kelių įstatyme nereglamentuota. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintų Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.3.3 p. įtvirtinta, kad miško kelias - tai su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui. Miško keliai, platesni nei 5 m, išskiriami į atskirą sklypą.

44. Teisėjų kolegija pritaria argumentams, kad ieškovo nurodomas miško kelias yra išvažinėtas savavališkai ir ši aplinkybė ieškovui jokių papildomų lūkesčiu nesukūrė. Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje: Miško žemė - apaugę mišku žemės plotai - medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai - kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Esamas išvažinėtas tarpas tarp medžių, kurį Apeliantas įvardina „keliu” negalėtų būti naudojamas kaip kelias, nepažeidžiant miško paklotės, žolinės dangos, (duomenys neskelbtini) steigimo tikslų bei SŽNSĮ apribojimų taikomų pajūrio juostai.

45. Apeliantas nurodė, kad teismo išvažiuojamojo į ginčo vietą posėdžio metu buvo nustatyta, kad prašomo buvusio keliuko vietoje nustatyti kelio servituto plote nėra smėlio, o yra išvažinėtas juodžemis ir pieva, ką konstatavo ir antstolė. Taigi, prašomoje nustatyti servitutus vietoje (natūroje) nėra jokių smėlio kopų. Prasidėjus ginčui, Palangos miesto savivaldybė iki pat tos vietos, kur yra ginčo keliukas per Ginčo sklypą ir dar toliau, įrengė kelią, t. y. vietomis nukasdama smėlio kopas, ji supylė kelio dangą ir įrengė kelią.

46. Teisėjų kolegija sutinka, kad išvada dėl kopos nebuvimo grindžiama tik Apelianto atstovo, apžiūra, kuris neturi specialių žinių išvadai pagrįsti dėl kopos buvimo ar nebuvimo. Tarnyba kartu su Tarnybos darbuotojais - specialistais geografais, kartografais įvertinusi ginčo situaciją bei keliuką, kuriam siekiama nustatyti servitutą, teigia, kad keliukas, kuriam siekiama nustatyti servitutą yra kopose. Tarnyba savo išvadas grindžia ir įrodymais - reljefo žemėlapiu (kuris yra viešai prieinamas).

47. Tarnybai patikrinus Lietuvos reljefo žemėlapį buvo nustatyta, kad Apelianto prašomas nustatyti servitutinis kelias yra kopose (ekrano nuotraukoje matyti nurodyti žemės paviršiaus aukščiai). Todėl servituto nustatymas Apelianto nurodytam ir savavališkai išvažinėtam keliui būtų nesuderinamas su Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, SŽNS - 97 straipsnio 2 punkto nuostatomis, nes nustačius servitutinį kelią, kurio dalis yra kopose, bus ardomas reljefas - kopos, kas iš esmės pažeistų (duomenys neskelbtini) draustinio steigimo tikslus. Tarnyba nurodė, kad keliuko (esančio kopose), žemės paviršiaus aukštis yra trys metrai, tai įrodo, kad ginčo vietoje yra kopa, kurios nuožulnumas, plokštumas, ar kiti vizualiai (nepasitelkiant papildomų priemonių) neįžvelgiami kopos elementai apibrėžiantys kopą, nnegali būti vertinami ir suprantami, kaip kopos nebuvimas.

48. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nenustatė, ar yra parengtas koks nors teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis šios teritorijos ribas, teismas taip pat nieko nepasisakė šiuo klausimu, t. y. nenustatė, koks teritorijų planavimo dokumentas šioje teritorijoje numato, kad yra (duomenys neskelbtini) draustinis, apimantis Ginčo sklypą. Apelianto teigimu, teismas netyrė aplinkybių, susijusių su šio draustinio ribomis, nustatymu, teismas turi aiškiai įvardinti, kokio oficialaus dokumento (teisės akto) pagrindu yra nustatytos draustinio ribos ir kurioje vietoje jos yra, o tik tada daryti išvadą, ar Ginčo sklypas patenka į draustinį, ar ne.

49. Tarnyba pagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) draustinis įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti pajūrio kopų ruožą; ir yra Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. (duomenys neskelbtini) draustinio ribos yra aiškios ir nustatytos Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Saugomų teritorijų valstybės kadastro informacija yra vieša, kiekvienas asmuo gali patikrinti draustinių (ar kitų saugomų teritorijų) ribas, taip pat ar asmenų sklypai patenka į saugomą teritoriją. Duomenys esantys Saugomų teritorijų valstybės kadastre yra teisingi ir nėra nuginčyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apelianto teiginiai dėl ginčo keliuko galimo nepatekimo į (duomenys neskelbtini) draustinį yra nepagrįstos įrodymais.

50. SŽNSĮ aiškiai nurodo draudimus numatančius pajūrio juostos apsaugą (SŽNSĮ 69 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 97 straipsnio 2 punktas) bei Saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, numatanti saugotinas vertybes. Teismas, Skundžiamame sprendime yra nurodęs, kad „Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) draustinis (toliau - Draustinis) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, siekiant išsaugoti pajūrio kopų ruožą. Šio nutarimo 2-ame punkte nurodoma „įsteigti draustinius pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių projektus (2-8 priedėliai)“. 1992 m. draustiniai buvo įsteigti pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių ribų planus. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas priimtas 1993 m., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas priimtas tik 1995 m. 2008 m. vasario 26 d. pradėjus veikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrui, Draustinio skaitmeninės ribos įregistruotas jame, jo ribos nebuvo keičiamos, nebuvo rengiamas kitas ribų planas. (duomenys neskelbtini) draustinio ruožas išskiriamas Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2023-2032 m., kuri patvirtinta 2023 m. balandžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-117 „Dėl Pajūrio juostos tvarkymo programos 2023-2032 m. patvirtinimo", kurios 27 punktu numatoma „Saugoti natūralius krantodaros procesus - draustinio teritorijoje saugomi tipiniai ir unikalūs reljefo formų kompleksai”. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad prašomas nustatyti kelio servitutas patenka į Draustinio teritoriją.

51. Atsakovė paggrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamo turto kadastro ir Nekilnojamo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Mišku kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančiu miško masyvo, miško kvartalo plota ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).

52. Apeliantas nurodo, kad sprendimas yra grindžiamas tuo, kad ieškiniu yra prašoma statyti (įrengti) kelią ir tai yra klaidingas suvokimas pačios ginčo esmės. Teismas iš esmės byloje sprendė prevencinį ieškinį, kuris byloje nebuvo pareikštas, nes ieškovas nekelia statinių statybos klausimo, o prašo teismo suteikti jam galimybę ir toliau naudotis tuo pačiu keliuku valstybinėje žemėje, kuriuo nuo seno buvo patenkama į Ieškovo sklypą. Kadangi ieškovas byloje nekelia jokių statinių Ginčo sklype įrengimo klausimo, tai akivaizdu, kad jokiais statybos darbai nenumatomas ir reljefo žalojimas.

53. Minėtas argumentas prieštarauja ieškinio argumentams, nes Apeliantas Ieškinyje nurodė „<...> Nagrinėjamu atveju išvažinėtas keliukas neturi tvirto pagrindo, todėl jį reikėtų sustiprinti užpilant grunto, o tokiems darbams (tiesti) atlikti taip pat reikalingas servitutas kelio, kaip antžeminės komunikacijos, tiesimui, o vėliau - jo naudojimui ir aptarnavimui. <...>."

54. Sutiktina, kad servituto nustatymas kenktų saugomai teritorijai, nes nustačius servitutą būtų važinėjama keliu per saugomą teritoriją, t. y. per kopas, o tai darytų neigiamą poveikį kopoms, taip pat miško žemei. Nustačius servitutą, ir važinėjant keliu, tokie veiksmai kels žalą saugomai teritorijai ir darkys jos reljefą, kas šiuo atveju ir yra viena iš saugomų gamtos vertybių (duomenys neskelbtini) draustinyje.

55. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių apie teritorijų planavimo dokumentų sprendinius taikomus Ginčo sklypui. Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad teritorijų planavimo dokumentuose būtų numatyta galimybė Ginčo sklype įrengti kelio servitutą.

56. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo išvada, kad Apeliantas neišnaudojo kitų patekimo į sklypą galimybių, nesikreipė į valstybės institucijas su prašymais dėl alternatyvių patekimo į sklypą galimybių, ir ši aplinkybė įrodo, kad nėra įgyvendintos Civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

57. Apie alternatyvias patekimo į sklypą galimybes nurodė ir teismas skundžiamame sprendime. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybė nurodė, jog yra galimybė ieškovui ir trečiajam asmeniui suplanuoti ir finansuoti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos ir valstybinio miško. Be to, patvirtino ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog yra rengiama Palangos m. bendrojo plano B1 kvartalo (būtent tos teritorijos) korektūra TPD Nr. K-RJ-25-21-725, kuria pagal išduotas planavimo sąlygas numatyta spręsti (optimizuoti) socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą. Vykstant viešinimo procedūroms, ieškovas turės galimybę teikti savo norimus pasiūlymus (neliečiant valstybinio miško ir draustinio). Tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui reikia kreiptis į Palangos miesto savivaldybę su prašymu įsirengti kelią ir šis klausimas bus sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių apie savo pastangas suplanuoti ir įsirengti privažiavimą šiaurės rytine puse, nekliudant (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijos ir valstybinio miško.

58. Teismas taip pat nevertina Apelianto nurodytų argumentų apie galimai atliekmus statybos darbus Ginčo sklype, nes Apeliantas niekaip nepagrindė kokią įtaką ši aplinkybė turi servituto nustatymui.

59. Sprendime nurodyti argumentai, įrodymai, teisės aktai yra teisingi ir pagrįsti ir nekelia abejonių ir būtent todėl teismas perkėlė į sprendimą (juos patikrinęs). Civilinio proceso dalyvių, procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nurodymas sprendime nereiškia, kad teismas priėmė Skundžiamą sprendimą neįvertinęs visų aplinkybių. Priešingai, teismas ne tik, kad patikrino proceso dalyvių argumentus ir įrodymus, bet ir jais grindė skundžiamą sprendimą.

Dėl ginčo procesinės baigties

60. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė servituto nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

61. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ieškovo G.J. apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasVaclovas Paulikas