Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21458-191/2017 pagal ieškovės Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl negyvenamųjų patalpų suteikimo panaudos pagrindais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suteikti Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“ panaudos pagrindu Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas, naudotojams neperduotas administracines patalpas Centro seniūnijoje, adresu (duomenys neskelbtini)Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - negyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), arba kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė nenurodė visiškai jokių argumentų ir motyvų, kuriais grindžia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė parduoda (duomenys neskelbtini), ar kitaip siekia apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje nei teismo išvadų, nei teisinio pagrindo iš viso nėra, nutartis priimta neįsigilinus į ieškinyje pateiktus argumentus bei pridėtus rašytinius įrodymus, nutartis be jokių motyvų ir teisinio pagrindimo.Ieškovas pagrindė savo ieškinio reikalavimą, nurodė ieškinio teisinį pagrindą. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas įgyvendins savo internetinėje svetainėje viešai išreikštą ketinimą parduoti ginčo patalpas, kaip jau pardavė prašytas suteikti patalpas. Pardavus ginčo patalpas ieškovui palankus teismo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomas.Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog teismui nusprendus dėl pagrįstų ieškovo reikalavimų, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakys vykdyti tokį teismo sprendimą ar imsis nesąžiningų priemonių, siekdama išvengti ar apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti neproporcingai sunkius padarinius viešajam interesui, nes visuomenė yra suinteresuota, kad savivaldybė nekilnojamą turtą valdytų, naudotų ir disponuotų vadovaujantis viešosios teisės principais, kad būtų surenkama kuo daugiau lėšų visuomenės poreikiams tenkinti, kad visos procedūros būtų vykdomos laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir pan.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus ieškovės ieškinį, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti ieškovės teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas, o taip pat aplinkybių, leidžiančių spręsti apie teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, egzistavimas. Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suteikti Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“ panaudos pagrindu Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomas, naudotojams neperduotas administracines patalpas, esančias(duomenys neskelbtini).Ieškovė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nei teismo išvadų, nei teisinio pagrindo iš viso nėra, nutartis be jokių motyvų ir teisinio pagrindimo.Pažymėtina, kad nepakankamas teismo išvados motyvavimas, kuo skunde remiasi ieškovė, nesudaro prielaidų panaikinti iš esmės teisingos ir pagrįstos nutarties. Absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas yra tik visiškas teismo motyvų nebuvimas, o teisinga teismo nutartis negali būti panaikinta vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš nutartyje nurodytų motyvų galima spręsti, kodėl teismas padarė nutartyje nurodytą išvadą ir priėmė tokį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismo sprendimą (nutartį) CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu galima panaikinti tik kai jame arba visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-271/2000, 2000 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-486/2000). Iš skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies galima padaryti išvadą, kad teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nenurodė visiškai jokių argumentų ir motyvų, kuriais grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nenustatęs teisinio ryšio dėl galimybės ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.Atsakant į atskirojo skundo argumentą, kad ieškovė pagrindė savo ieškinio reikalavimą, nurodė ieškinio teisinį pagrindą, pasakytina, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Vien tik ieškinio preliminarus pagrįstumas savaime nėra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms tenkinti. Ieškovė teigia, kad teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. pardavus ginčo patalpas, ieškovei palankus teismo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomas.Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė UAB Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. L-(Ž)-237 paprašė suteikti panaudos pagrindais vienas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 60-2-1057 informavo, kad Kauno miesto savivaldybė šiuo metu nesvarsto klausimo dėl profesinės sąjungos rašte nurodytų negyvenamųjų patalpų perdavimo panaudos pagrindais, kadangi dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), panaudojimo jau yra priėmusi sprendimą, o dėl patalpų(duomenys neskelbtini), negali būti priimamas sprendimas, kol nėra baigtos patalpų perplanavimo įteisinimo procedūros. Pažymėtina, kad savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones svarbu atsižvelgti ir į tai, jog tai yra specifinis juridinis asmuo, kuris vykdo jam valstybės priskirtas funkcijas. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tik tada, jeigu į bylą būtų pateikti įrodymai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimybė įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą sumažėtų arba sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė parduoda ginčo patalpas ir kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeidžia ieškovės interesus ir kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 137 straipsnio 6 dalis nustato teismo pareigą priėmus pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai pranešti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Toks faktas yra įregistruojamas viešame registre, iš dalies išviešinant, koks ginčas kilęs dėl to nekilnojamojo daikto ir tokia priemonė iš dalies eliminuoja riziką, kad daiktas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, nežinantiems apie kilusį ginčą ir/ar kurio nors asmens pretenzijas dėl nuosavybės dalies į šį daiktą nustatymo. Iš elektroninės bylos apyrašo nematyti, kad pirmosios instancijos teismas tokį pranešimą būtų išsiuntęs, todėl toks pranešimas išsiųstinas. Nors CPK 137 str. 6 dalyje nurodytas pranešimas nelaikomas laikinąja apsaugos priemone, tačiau iš esmės atlieka tą pačią funkciją. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. d. nutartį palikti nepakeistą.

Pranešti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, (Valstybės įmonei Registrų centras, V. K. g. 18-3, 03105 Vilnius) kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-21458-191/2017 (teisminio proceso numeris 2-69-3-14520-2017-2) dėl teisinio statuso šio nekilnojamojo daikto: pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.