Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), Minske, Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Scania (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,26 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-09-24 apie 9.00-10.00 val. jis vairuodamas vilkiką Scania, priklausantį įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, atvažiavo į Baltarusijos - Lietuvos pasienį. Apie 10.00 val. jis praėjo Baltarusijos pasienį ir įvažiavo į Lietuvos teritoriją. Duty free parduotuvėje jis nupirko degtinės butelį 0,5 l talpos, išgėrė apie 200-300 ml degtinės. Negalvojo, kad taip greit ateis jo eilė prie Lietuvos muitininkų. Taigi, būdamas išgėręs minėtą degtinės kiekį, jis po truputį judėjo link Lietuvos pasienio punkto. Privažiavus prie pasų patikros, pasienietis, paprašė pateikti dokumentus ir išlipti iš mašinos. Jis suprato, kad pareigūnas įtarė dėl jo neblaivumo. Labai gailisi, kad vairavo mašiną, būdamas neblaivus (41, 52 b. l.).

Kaltinamojo A. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.

Liudytojas R. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-24 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. Apie 18.56 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punkte yra sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, į patrulius kreipėsi (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialistas, kuris paaiškino, kad reikia patikrinti vilkiko Scania vairuotojo A. K. blaivumą, kadangi nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 2.37 prom. girtumas (13 b .l.);

Liudytojas V. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-24 apie 18.20 val. dirbo Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje (duomenys neskelbtini) PKP. Atvykstant į Lietuvos Respubliką, įvažiuojant vilkikui Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), poste suveikė radiacijos daviklis, todėl jis atkreipė dėmesį į minėtą vilkiką. Pagal instrukciją jis turi patikrinti tokią mašiną su specialiu prietaisu dėl radiacijos. Nuėjo prie mašinos pamatuoti radiacijos lygį, prietaisas nieko rimto neparodė, todėl pasienietis grįžinėjo link posto atgal. Tuo metu priekyje minėto vilkiko stovėjęs kitas vilkikas praėjo patikrą ir pavažiavo į priekį. Tada minėtas, patikrintas dėl radiacijos, vilkikas pajudėjo iš vietos, įveikė maždaug 15 m ir sustojo prie STOP linijos. Viena pareigūnė jam pasakė, kad jai kažkoks lietuvis pasakė, kad minėto vilkiko vairuotojas elgiasi keistai. Minėtą vilkiką vairavo Baltarusijos pilietis A. K., jis paprašė jo pateikti dokumentus ir praeiti į postą. Bendraujant su vairuotoju, jam kilo įtarimų, kad vairuotojas yra išgėręs, nes jis kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido kažkoks kvapas, lipdamas laiptais jis vos nenugriuvo. Klausė vairuotojo, ar jis nevartojo alkoholio. Šis sakė, kad vartojo vakar, 2 dienas jau stovi pasienyje, o šiandien alkoholio nevartojo (16 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito, matyti, kad A. K. buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas (19 b. l.);

Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,26 ‰ (promilės) etilo alkoholio (22 b. l.);

Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad vilkikas Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijos), priklauso OOO „E. T." (9 b. l.);

Iš byloje esančio išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio Scania (duomenys neskelbtini), dyzelinas, kategorija krovininiai a/m virš 3,5 t. kaina Lietuvoje 42000 Eur (10 b. l.).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti įrodymai yra pakankami A. K. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. A. K. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 63).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu teismas pažymi, kad parenkant konkrečią bausmę ir nustatant jos dydį, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, todėl teismo vertinimu prokuroro siūlomas skirti baudos dydis bei teisės vairuoti atėmimo terminas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 2,26 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – Scania (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui, t. y. įmonei, kurioje A. K. dirba vairuotoju, OOO „E. T.". BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės Scania (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal byloje surinktus duomenis sudaro 42000 eurų (b. l. 10).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. K. buvo sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. 18:20 val. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. 10:01 val. (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nubaustu 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. 18:20 val. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. 10:01 val. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę A. K. paskirti 48 MGL (2400 eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Paskirti A. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš A. K. automobilio Scania (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 42000 eurų.

Paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą panaikinti, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.