Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo I. M. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) organizavo administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), elektroninį aukcioną (duomenys neskelbtini) (toliau – Aukcionas (duomenys neskelbtini), Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos). Teigė, kad bendra pradinė turto kaina buvo (duomenys neskelbtini).Ieškovas nurodė, kad aukciono dalyvis atsakovas, pasiūlęs už šį turtą didžiausią kainą – (duomenys neskelbtini), vadovaujantis VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P1-123 patvirtintų VĮ Turto banko organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklių (toliau - Taisyklės) 31 punktu, tapo aukciono laimėtoju. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, remiantis Taisyklių, su kuriomis atsakovas buvo supažindintas registruojantis dalyvauti elektroniniame aukcione, 32 punktu, atsakovas privalėjo per 30 dienų nuo turto pardavimo elektroniniame aukcione dienos pasirašyti parduoto nekilnojamojo turto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiskaityti už įgytą turtą. Nurodė, kad atitinkamai 2016 m. gegužės 2 d. elektroninio ryšio priemonėmis ieškovas išsiuntė atsakovui nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties projektą derinimui. Ieškovo teigimu, šis sutarties projekto derinimas tęsėsi iki 2016 m. birželio 21 d., kai atsakovas ieškovui pateikė prašymą dėl garantinio įnašo grąžinimo. Nurodė, kad teiktame atsakovo prašyme pastarasis nurodė, kad atsisako įforminti su ieškovu įvykusį sandorį, nes negavo komercinių bankų finansavimo ir prašo grąžinti garantinio įnašo dalį.Ieškovo teigimu, VĮ Turto banko nuolatinės valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu aukciono organizavimo ir vykdymo komisija (toliau – Komisija) tokį atsakovo elgesį laikė nesąžiningu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 46.5 punktu, priėmė sprendimą pripažinti Aukcioną (duomenys neskelbtini) neįvykusiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, pastarasis 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad garantinis įnašas grąžinamas nebus. Ieškovas nurodė, kad siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą bei kilusį ginčą išspręsti neteisminiu keliu, 2017 m. vasario 28 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, tačiau 2017 m. kovo 30 d. raštu atsakovas atsisakė geranoriškai atlyginti ieškovo patirtus netiesioginius nuostolius.Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad atsakovas, siekdamas įsigyti pirmo ir antro aukšto administracines patalpas tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo dvejuose elektroniniuose aukcionuose, t. y. (duomenys neskelbtini) (Aukciono (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (Aukciono (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nurodė, kad Aukcione (duomenys neskelbtini) parduoto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2017 m. birželio 27 d., tačiau dėl Aukcione (duomenys neskelbtini) įsigytų patalpų atsakovas priėmė sprendimą atsisakyti įforminti jau įvykusį sandorį su ieškovu, atsisakymo motyvus išdėstydamas prašyme dėl garantinio įnašo grąžinimo bei atsakyme į ieškovo pretenziją. Paaiškino, kad viena iš atsakovo nurodomų atsisakymo sudaryti sandorį priežasčių tai, jog administracinių patalpų įsigijimą atsakovas planavo su daliniu kredito įstaigų finansavimu, tačiau jo negavus, atsakovas įsigyti patalpų negalėjo. Ieškovo teigimu, atsakymą į pretenziją atsakovas grindė jau įsigytų patalpų Aukcione (duomenys neskelbtini) trūkumais, nors 2016 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas pats patvirtino, kad jam buvo parduotas tinkamos kokybės daiktas ir jis yra susipažinęs su perkamo turto technine, teisine būkle ir dėl jų jokių pretenzijų neturi, taip pat patvirtindamas, kad jam yra žinoma, jog turto išplanavimas yra iš dalies pakeistas ir neatitinka turto kadastro matavimo byloje pažymėto išplanavimo ir dėl to pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, vertinant atsakovo elgesį pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų, atsakovas, turintis teisinį išsilavinimą bei patirtį, pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus asmuo, todėl jo elgesys remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai laikytinas nesąžiningu ir šiuo pagrindu ieškovas įgyja teisę į netiesioginių nuostolių atlyginimą iš nesąžiningo pirkėjo.Ieškovas paaiškino, kad nepardavus nekilnojamojo turto Aukcione (duomenys neskelbtini), VĮ Turto banko Valdyba nusprendė nepardavinėti turto tomis pačiomis sąlygomis, o atlikti naują administracinių patalpų turto vertinimą. Teigė, jog atlikus 2016 m. rugsėjo mėnesį naują turto vertinimą ir nustačius turto rinkos vertę esant (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos su žemės sklypu naujame aukcione buvo pardavinėjamos 45 procentais didesne pradine kaina nei pirmajame aukcione (bendra pradinė kaina (duomenys neskelbtini) aukcione – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukcione – (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovo pasiūlytos kainos ((duomenys neskelbtini)) antrajame aukcione pasiekta nebuvo. Ieškovas nurodė, kad skelbimai apie parduodamą objektą buvo skelbiami nuo 2016 m. lapkričio mėnesio įvairiuose internetiniuose skelbimų portaluose, tokiuose kaip www.aruodas.lt, www.skelbiu.lt, www.nztzemelapis.lt. ir www.evarzytines.lt portale. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, jis buvo pakankamai rūpestingas ir atlikęs aktyvius veiksmus per trumpą laiko tarpą sudarė visas palankias sąlygas gauti kuo aukštesnę kainą už parduodamą turtą, tačiau (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) mažesne kaina nei pirmajame aukcione.Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsakovas, tapęs aukciono laimėtoju, privalėjo per 30 dienų nuo turto pardavimo elektroniniame aukcione dienos pasirašyti parduoto nekilnojamojo turto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį bei atsiskaityti už įsigytą turtą, tačiau savo pareigos elgtis sąžiningai nevykdęs ir atsisakęs įforminti įvykusį sandorį, pažeidė ieškovo teises, o tai suponuoja, ieškovo nuomone, vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų, buvimą. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolių. Teigė, kad administracinės patalpos su žemės sklypo dalimi naujame aukcione buvo parduotos už (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) mažesne kaina lyginant su (duomenys neskelbtini) elektroniniame aukcione atsakovo pasiūlyta (duomenys neskelbtini) kaina. Papildomai pažymėjo, kad elektroniniame aukcione dalyvavo ir dėl nekilnojamojo turto lygiais pagrindais rungėsi iš viso 10 dalyvių ir jei ne atsakovo pasiūlyta suma, aukcioną būtų laimėjęs dalyvis, pasiūlęs (duomenys neskelbtini) ir dėl to, pagrįstai tikėtina, kad ieškovas nebūtų apskritai patyręs jokių nuostolių. Ieškovo teigimu, jo negautos pajamos yra realios ir pagrįstos įrodymais, todėl remiantis visiško nuostolių atlyginimo principu, atsakovas privalo jas atlyginti visa apimtimi.Ieškovas nurodė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusių nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo atsisakymas įforminti jau įvykusį sandorį lėmė aplinkybę, kad ieškovas privalėjo iš naujo rengti aukcioną, kuriame nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad pažeidimas buvo padarytas dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas sąmoningai atsisakė įforminti jau įvykusį sandorį, nes galimai įsigijęs tame pačiame pastate didesnio ploto administracines patalpas prarado suinteresuotumą dėl mažesnių patalpų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas daro išvadą, kad atsakovas yra laikytinas kaltu dėl ieškovo nuostolių (parduodant turtą už mažesnę kainą) atsiradimo ir jam dėl savo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo kyla civilinė atsakomybė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis.).Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakingo ir sąžiningo pirkėjo esminė pareiga - užtikrinti savo mokumo buvimą, ir ši pareiga, atstovės nuomone, negali būti perkelta tretiesiems asmenims. Atstovės teigimu, pirkėjas šiuo atveju turėjo įvertinti aukciono sąlygas, taisykles bei įstatymo normas, savo poreikius bei galimybes, tačiau atsakovas nagrinėjamu atveju dalyvavo aukcione be ketinimo įsigyti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, nes galimai atsakovo poreikius patenkino kitų didesnių patalpų įsigijimas. Nurodė, kad atsakovo elgesys nesąžiningas, atsisakymas įforminti sandorį yra be jokių pateisinamų priežasčių.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu, grindžiamu neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis bei netinkamai teisiškai kvalifikuojamas, todėl atmestinas, priteisiant atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad apie Aukcione (duomenys neskelbtini) ir Aukcione (duomenys neskelbtini) parduodamas patalpas sužinojo 2016 m. balandžio mėnesį. Teigė, kad apie šio nekilnojamojo turto pardavimą atsakovas pranešė savo seseriai l. S. ir jos sutuoktiniui M. S., kadangi I. S. ir M. S. ilgą laiką gyveno kaimyniniame name esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl planuojamo šeimos pagausėjimo jau kurį laiką ieškojo didesnio ploto buto, esančio maždaug toje pačioje Vilniaus vietoje. Tuo tarpu, atsakovo teigimu, ilgą laiką neradę didesnio ploto buto, esančio panašioje Vilniaus vietoje, 2016 m. vasario 5 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. vasario 25 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, I. S. ir M. S. atsakovui nurodė, kad norėtų vis dėlto įsigyti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, o vėliau pakeitus jų paskirtį į gyvenamąją, ten apsigyventi. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, buvo sutarta, kad aukcione dalyvaus atsakovas, ir jeigu laimės, tai I. S. ir M. S. parduos neseniai įsigytą butą, kuriam dar buvo reikalingas remontas, ir atsakovas jiems perleis aukcione įsigytas patalpas. Atsakovas pažymėjo, kad I. S. ir M. S. 2016 m. gegužės 13 d. (kartu su kitais atsakovo giminaičiais) dalyvavo ieškovo organizuotoje, tiek aptariamų, tiek kitų Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūroje, kas, atsakovo nuomone, patvirtina ketinimo įsigyti aptariamas patalpas realumą. Paaiškino, kad aprašyta turto įsigijimo schema atsakovo šeimoje jau buvo panaudota, todėl atsakovui atrodė priimtina ir patikima.Atsakovo teigimu, dalyvaudamas Aukcione (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo rimtus ketinimus ir sąžiningą tikslą šiame aukcione parduodamas patalpas įsigyti. Savo ruožtu naudoti savo poreikiams atsakovas su sutuoktine ketino įsigyti Aukcione (duomenys neskelbtini) parduodamas patalpas. Paaiškino, kad iki registracijos į ieškovo organizuojamų patalpų aukcionus, atsakovas sumokėjo aukciono dalyvio registravimo mokesčius (už abu aukcionus) ir aukciono dalyvio garantines įmokas - 5 300 Eur už dalyvavimą Aukcione (duomenys neskelbtini) ir 9 400 Eur už dalyvavimą Aukcione (duomenys neskelbtini) bei pateikė kitus reikalaujamus dokumentus.Atsakovo teigimu, 2016 m. gegužės 13 d. ieškovas suteikė galimybę potencialiems pirkėjams apžiūrėti tiek Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, tiek Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas. Nurodė, kad Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros metu ieškovo darbuotojo, vykdžiusio apžiūrą, buvo paprašyta leisti apžiūrėti palėpę, esančią virš Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų tam, kad būtų galima įvertinti laikančiąsias stogo konstrukcijas ir bent vizualiai apžiūrėti, ar nepažeistas stogas, tačiau ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas neturi raktų nuo palėpės ir tokia galimybė nebus sudaryta. Taip pat buvo patikinta, atsakovo teigimu, kad jokių laikančiųjų konstrukcijų ir stogo defektų nėra, kitu atveju, prieš pardavimą tie defektai būtų ištaisyti. Pažymėjo, kad palėpės ir laikančiųjų konstrukcijų apžiūra buvo ypač aktuali I. S. ir M. S., nes jie ketino vėliau apsigyventi Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpose. Teigė, kad atsakovas prie atsiliepimo pridėjo nuotraukas, padarytas 2017 m. vasario 21 d. (po to kai buvo sužinota apie ieškovo reiškiamas pretenzijas atsakovui), kuriomis ketina įrodinėti, kad virš Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų esančio stogo laikančiosios konstrukcijos ir palėpė yra su defektais, dėl kurių drėksta Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų sienos. Nurodė, kad minėti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų trūkumai nesimatė nei ieškovo skelbimuose apie Aukcioną (duomenys neskelbtini) nuotraukose, jų neįmanoma pastebėti taip pat ir šiltuoju metų laiku, nes vizualiai jie tampa matomi tik esant neigiamai temperatūrai. Atsakovo teigimu, apie trūkumus taip pat būtų galima sužinoti tik apžiūrėjus palėpę virš Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir stogo konstrukcijas. Nurodė, jog tikėtina, kad būtent dėl minėtos priežasties ieškovas Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros metu nesuteikė galimybės jų apžiūrėti, o atsižvelgiant į tai, kad antrasis pakartotinis tų pačių patalpų aukcionas buvo organizuojamas šaltuoju metų laiku ir atsakovo nurodyti patalpų trūkumai buvo akivaizdžiai matomi vizualiai, Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos pakartotiname aukcione ir buvo parduotos pigiau.Atsakovas nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. ieškovo organizuotų tiek Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų, tiek Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros metu taip pat buvo nustatyta, kad pirmame aukšte esančių Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų išplanavimas neatitinka ieškovo skelbiamų Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų inventorizacinių duomenų ir plano - realiai patalpų nešančiose konstrukcijose yra padarytas papildomas įėjimas į vieną patalpą, iš lango, buvusių patalpų lauko sienoje (nešančioje konstrukcijoje) padarytas išėjimas į lauką, ant valstybės žemės įrengti laiptai. Teigė, kad ieškovo darbuotojas aptariamų Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros metu paaiškino, kad ieškovas jokių remonto ir/ar perplanavimo darbų nedarė, kad perplanavimai buvo padaryti iki aptariamų patalpų perdavimo ieškovo žinion ir visi dokumentai bus pateikti aukciono laimėtojui.Nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. atsakovas skambino ieškovo nurodytu kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini) ir prašė, kad atsakovui būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukcijos legalumą ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų bei Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų vertinimais (ieškovo skelbimuose apie aptariamus aukcionus buvo įdėtos nuotraukos, paimtos iš (duomenys neskelbtini) atliktų turto vertinimo ataskaitų), tačiau atsakovui buvo paaiškinta, kad tokia galimybė nebus sudaryta ne tik dėl to, kad užimtų labai daug laiko ir sąnaudų, jeigu kiekvienam aukciono dalyviui būtų suteikta tokia galimybė, bet ir dėl to, kad ieškovas iš principo tokių dokumentų neduoda potencialiems aukcionų dalyviams.Atsakovas paaiškino ir patvirtino, kad Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas ketino įsigyti dalinai pasinaudojęs „Swedbank", AB finansavimu. Pažymėjo, kad savo ruožtu ieškovas skelbimuose apie Aukcioną (duomenys neskelbtini) ir Aukcioną (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsiskaitymas už Aukcione (duomenys neskelbtini) ir Aukcione (duomenys neskelbtini) parduotą turtą galimas ir pasinaudojant įsigyto turto sąlygine hipoteka (Aprašo 65 punktas). Atsakovas nurodė, kad dar iki Aukciono (duomenys neskelbtini) ir Aukciono (duomenys neskelbtini) pabaigos atsakovas sąžiningai tikėjo, kad egzistuoja reali galimybė ieškovo organizuotame Aukcione (duomenys neskelbtini) ir Aukcione (duomenys neskelbtini) įsigytą turtą apmokėti finansavimo sąlyginės hipotekos būdu pagalba. Teigė, kad 2016 m. gegužės 27 d. 10:14 elektroniniu laišku ieškovas patvirtino, kad ieškovas, vadovaudamasis Aprašo 65 punktu, galės suteikti sąlyginę hipoteka atsakovą finansuojančiai kredito įstaigai.Atsakovas paaiškino, kad maždaug tuo pačiu metu iš ieškovo darbuotojų atsakovas sužinojo, kad ieškovas neturi jokių Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukciją patvirtinančių dokumentų. Savo ruožtu maždaug 2016 m. birželio 2 d., atsakovo teigimu, jis sužinojo, kad ir sąlyginė Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų hipoteka negalės būti pateikta ir nuosavybės teisė į Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas bus perleista tik gavus „Swedbank", AB mokėjimo garantiją neužtikrintą sąlygine hipoteka arba visą apmokėjimą už Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas iki nuosavybės teisės į jas perleidimo.Taigi, atsakovo teigimu, po Aukciono (duomenys neskelbtini) ir Aukciono (duomenys neskelbtini) laimėjimo atsakovas sužinojo dvi aplinkybes, kurios turėjo esminės įtakos tolimesniems atsakovo ir ieškovo teisiniams santykiams: a) sąlyginė Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų hipoteka nebus pateikta; b) atsakovas sužinojo, kad galimai visa Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukcija buvo padaryta nelegaliai. Paaiškino, kad, suprasdamas, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų sąlyginės hipotekos nepateikimas ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukcijos galimas nelegalumas gali užkirsti kelią Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų įsigijimo finansavimui, dėl situacijos išsiaiškinimo ir galimo problemos sprendimo būdo atsakovas bendravo su dviem iš keturių „Swedbank", AB mažmeninio paskolų komiteto narių, atsakovui išaiškinant, kad tokiu atveju „Swedbank", AB negalėtų suteikti trūkstamų lėšų apmokėjimui tiek už Aukcione (duomenys neskelbtini), tiek už Aukcione (duomenys neskelbtini) įsigytas patalpas. Todėl, atsakovo teigimu, kaip vienas iš finansavimo būdų, atsakovui buvo pasiūlytas kredito suteikimas jį išmokant be turto įkeitimo (įkeičiant per mėnesį laiko nuo patalpų įsigijimo), tačiau ne tokio dydžio, kad būtų užtekę apmokėti tiek už Aukcione (duomenys neskelbtini), tiek už Aukcione (duomenys neskelbtini) įsigytas patalpas.Nurodė, jog, kaip matyti iš atsakovo pasiūlytų tiek Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų, tiek Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimų, atsakovas siūlė išbraukti abiejų pirkimo-pardavimo sutarčių 9.3 punkto sąlygą, kas būtų suteikę galimybę atsakovui ieškoti kito finansavimo tuo atveju, jeigu vis dėlto „Swedbank", AB nebūtų jam suteikęs finansavimo.Teigė, jog, įvertinęs aplinkybę, kad už Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas atsakovas buvo sumokėjęs beveik dvigubai didesnį garantinį įnašą nei už Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, kuris, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms liktų ieškovui, atsakovas nusprendė iš pradžių prašyti finansavimo Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpoms, o vėliau Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpoms. Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu atsakovas dar tikėjo, kad sąlyginė Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų hipoteka bus pateikta (kaip buvo deklaruota 2016 m. gegužės 27 d. 10:14 elektroniniu laišku) ir kad ieškovas vis dėl to pateiks leidimus ir/ar kitus dokumentus, patvirtinančius, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukcija atlikta teisėtai ir legaliai.Atsakovas nurodė, kad ieškovo darbuotojai neabejotinai žinojo, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos buvo rekonstruotos/perplanuotos nelegaliai, bet atsakovui to neatskleidė, į Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartį įtraukdami 4.9 punktą, numatantį, kad ieškovas taip pat patvirtino, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų išplanavimas iš dalies yra pakeistas ir neatitinka Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų kadastro matavimo byloje pažymėto išplanavimo, o atsakovas, sąžiningai tikėdamas Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukcijos teisėtumu, jokių pretenzijų dėl to nereiškia.Atsakovo teigimu, „Swedbank", AB priėmė sprendimą, jog suteikto kredito ir įkeisto turto rinkos vertės santykis turi būti ne didesnis nei 60 proc., dėl ko, įvertinus, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų (be dalies žemės sklypo) rinkos vertė 2016 m. birželio 2 d. buvo (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) kreditas, jį išmokant iki nuosavybės teisės į Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų įkeitimo.Atsakovo teigimu, jis 2016 m. birželio 20 d. ieškovo darbuotojams nurodė, dėl kokių priežasčių atsakovas negali pasirašyti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, o ieškovo darbuotojai atitinkamai atsakovui paaiškino, jog dėl nepalankiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių atsakovas gali prašyti grąžinti dalį garantinio įnašo už Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, kurių pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. 7:26 elektroniniu laišku atsakovas ieškovui pateikė prašymą dėl garantinio įnašo už Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas grąžinimo, tačiau, atsakovo teigimu, jeigu jis būtų žinojęs, kad ieškovas ketina ateityje iš atsakovo reikalauti netiesioginių nuostolių atlyginimo, atsakovas nebūtų prašęs grąžinti dalies garantinio įnašo, nes tai nebūtų logiška. Atsakovas paaiškino, jog nei telefonu, nei viename laiške nebuvo atsakovui užsiminta, jog tuo atveju, jeigu atsakovas nepasirašys Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, ateityje atsakovui gali tekti atlyginti ieškovo netiesioginius nuostolius. Atsakovo teigimu, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jam buvo suteikti lūkesčiai, jog dėl susiklosčiusių konkrečių faktinių aplinkybių atsakovui gali būti grąžinta dalis garantinio įnašo. Atsakovo nuomone, ieškovas neatskleidė savo ketinimų ateityje iš atsakovo reikalauti netiesioginių nuostolių, todėl atsakovą iš esmės suklaidino.Atsakovas nurodė, kad 2016 m. birželio 27 d. buvo sudaryta Aukcione (duomenys neskelbtini) parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, o 2016 m. birželio 29 d. atsakovas elektroniniu paštu gavo ieškovo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio sužinojo, kad jokia garantinio įnašo dalis atsakovui nebus grąžinta. Teigė, kad nuo to momento, kai buvo pasirašytas Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų perdavimo-priėmimo aktas iki 2017 m. vasario 28 d. ieškovas atsakovui nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų ir/ar reikalavimų dėl galimų netiesioginių nuostolių atlyginimo, nebuvo pareikalavęs, kad atsakovas pasirašytų Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo pranešęs apie tai, kad ieškovas atsakovą pripažino nesąžiningu pirkėju, nebuvo pranešęs apie skelbiamą Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų naują aukcioną, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) ir t. t. Atsakovo teigimu, jis 2017 m. vasario 28 d. 15:22 elektroniniu laišku iš ieškovo gavo 2017 m. vasario 28 d. pretenziją Nr. (22.4-32)-SK4-2470, atsakymas į kurią buvo pateiktas 2017 m. kovo 30 d. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje privalo įrodyti, bet neįrodo ne tik atsakovo nesąžiningumą, bet ir savo, kaip kreditoriaus sąžiningumą, rūpestingumą ir atidumą (Civilinio kodekso 6.259 straipsnis) ir, kas yra svarbiausia, įstatymų numatytų kitų sąlygų, kuriomis galima atsakovo civilinė atsakomybė, egzistavimą. Atsakovo nuomone, ieškovas taip pat privalo įrodyti, bet neįrodo Civilinio kodekso 6.422 straipsnio taikymo pagrindų, visų atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, atsakovo kaltės dėl tariamų ieškovo nuostolių atsiradimo ir/ar padidėjimo (Civilinio kodekso 6.259 straipsnis).Atsakovo teigimu, vertinant pasiūlytą kainą subjektyviai, atsižvelgiant į atsakovo žinomas aplinkybes, susijusias su I. S. parduoto buto kaina, pripažintina, kad atsakovas elgėsi sąžiningai ir neketino nesąžiningai sutrukdyti kitiems asmenims įsigyti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, o atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su derybomis dėl Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo patvirtina, kad atsakovas dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo derėjosi sąžiningai, ko negalima pasakyti apie ieškovą (ieškovas derybų pradžioje raštiškai išreiškęs poziciją (elektroniniu laišku) dėl Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų sąlyginės hipotekos suteikimo, vėliau jos nepateikė ir tokiais savo veiksmais sukūrė situaciją, kuri nagrinėjama šioje byloje). Pažymėjo, kad ieškovas, žinodamas, kad Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos rekonstruotas neteisėtai ir nelegaliai, derybų metu to neatskleidė, todėl atsakovas, sąžiningai tikėdamasis, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukcija atlikta teisėtai, tik ieškovas neturi teisėtumą patvirtinančių dokumentų, pasirašė Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartį.Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo pasekmes, atsakovas vertino ne tik konkrečias faktines aplinkybes, kurios atsakovo subjektyviu matymu, akivaizdžiai patvirtino ne atsakovo, bet ieškovo nesąžiningumą aptariamoje situacijoje, bet ir teisės normas, numatančias skirtingas teisines pasekmes, atsirandančias nepasirašius Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarties ir nutraukus pasirašytą Aukciono (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas paaiškino, kad sistemiškai analizuodamas Aprašo 24 punkto, 49 punkto, 52 punkto ir 53 punkto sąlygas, atsakovas daro išvadą, kad Aprašas numato du skirtingus aukciono organizatoriaus nuostolių atlyginimo atvejus, t. y.: 1) tuo atveju, jeigu nepasirašoma aukcione parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tai aukciono laimėtojo sumokėtas garantinis įnašas negrąžinamas ir laikomas šalių sutartais minimaliais aukciono organizatoriaus nuostoliais dėl aukciono laimėtojo įsipareigojimų nevykdymo (Aprašo 24 punktas, 49 punktas ir 52 punktas); 2) jeigu aukciono laimėtojas pasirašo aukcione parduodamo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri vėliau įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama dėl aukciono laimėtojo kaltės, tai aukcione parduotas nekilnojamasis turtas grąžinamas aukciono organizatoriui, o aukciono laimėtojui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Ir tik tokiu atveju, atsakovo teigimu, (esant pasirašytai pirkimo-pardavimo sutarčiai) aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas (kai žemės sklypas yra parduodamas) ar kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas (Aprašo 53 punktas).Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iki to laiko, kai atsakovas 2017 metais sužinojo apie galimas ieškovo pretenzijas, ieškovas atsakovui nebuvo pranešęs nei apie atsakovo atžvilgiu priimtą sprendimą - atsakovo pripažinimą nesąžiningu pirkėju, nei apie (duomenys neskelbtini) įvyksiant naują Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcioną. Nurodė, jog atsakovas žinodamas apie galimas pretenzijas ir minėtas aplinkybes, būtų dėjęs visas pastangas, kad Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) aukcione būtų parduotos kaip galima brangiau, tuo labiau, kad I. S. ir M. S. ketinimai grįžti gyventi į tą pačią vietą, kurioje jie gyveno iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, buvo rimti.Atsakovas nurodė, kad ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, t. y. asmuo, turintis didelę patirtį organizuojant valstybei ir savivaldybei priklausančio turto pardavimo aukcionus (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 3 dalis), privalėjo atsakovui pranešti, kad nepasirašius Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, iš atsakovo bus reikalaujama netiesioginių nuostolių atlyginimo.Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Komisija 2016 m. birželio 27 d. 2 klausimu (Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovo elgesį traktavo kaip nesąžiningą ir priėmė sprendimą Aukcioną (duomenys neskelbtini) pripažinti neįvykusiu, tačiau iš ieškovo pateikto protokolo matyti, jog aptariamos Komisijos posėdyje visiškai nebuvo svarstomas atsakovo sąžiningumas ar nesąžiningumas, nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, dėl kurių buvo nesudaryta Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, todėl teigti, kad ieškovo Komisija atsakovo elgesį pripažino nesąžiningu, o tuo labiau nesąžiningu Civilinio kodekso 6.422 straipsnio prasme, visiškai nėra jokio pagrindo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat neįrodo, kad atliko visus būtinus veiksmus tam, kad (duomenys neskelbtini) įvykusiame naujame Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcione, Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos būtų parduotos kaip galima brangiau. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalavimai patvirtina, kad ieškovas, būdamas nesąžiningu ir nerūpestingu atsakovo atžvilgiu organizuojant bei vykdant Aukcioną (duomenys neskelbtini) ir Aukcioną (duomenys neskelbtini), derantis dėl Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo bei organizuojant naują Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcioną, taip pat pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus (Civilinio kodekso 6.422 straipsnio 2 dalis) surengus naują Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcioną, vis viena siekia nesąžiningai ir neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita.Atsakovas teigė, kad teisinis faktinių aplinkybių kvalifikavimas nesuteikia ieškovui teisės į nuostolių atlyginimą remiantis Civilinio kodekso 6.422 straipsniu, o šioje konkrečioje situacijoje, atsakovo nuomone, turi būti taikomas Civilinio kodekso 6.259 straipsnis, numatantis skolininko atleidimą nuo atsakomybės dėl kreditoriaus veiksmų.Atsakovas nurodė, kad ieškovas tariamų netiesioginių nuostolių dydį įrodinėja tik prielaidomis, dėl ko pripažintina, kad ieškovas jų neįrodė. Atsakovas teigė, kad jis neatliko ir jokių neteisėtų veiksmų, nes Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartis buvo nepasirašyta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, atsiradusių dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant susiklosčiusią situaciją per neteisėtų veiksmų prizmę, atsakovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš elgesio variantų, todėl tokio pasirinkimo negalima laikyti neteisėtu elgesiu. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtos veikos ir tariamų netiesioginių nuostolių arba priežastinis ryšys yra per daug nutolęs, nors įrodinėjimo pareiga tenka jam. Atsakovo nuomone, jo kaltės dėl tariamų ieškovo netiesioginių nuostolių taip pat nėra: ieškovas nepateikia jokių atsakovo kaltės dėl ieškovo neva patirtos netiesioginės žalos įrodymų, o nepagrįstai remiasi aiškiai nepagrįsta prielaida, kad atsakovui Aukcione (duomenys neskelbtini) įsigijus tame pačiame pastate esančias didesnes Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, nei buvo parduodamos Aukcione (duomenys neskelbtini), Aukcione (duomenys neskelbtini) parduodamos patalpos tapo atsakovui nebereikalingos. Atsakovas nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad ieškovas įrodė faktinį ir teisinį savo reikalavimo pagrindą, įskaitant ir visas privalomąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), dėl atsiliepime nurodytų nesąžiningų, nerūpestingų ir neatidžių ieškovo veiksmų atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės Civilinio kodekso 6.259 straipsnio pagrindu.Taigi, atsakovo nuomone, visos nurodytos aplinkybės neabejotinai sąlygojo, kad tariami ieškovo nuostoliai laikytini ieškovo veiksmų rezultatu, kurie buvo patirti dėl ieškovo nesąžiningumo, neatidumo ir nerūpestingumo.Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įstatymas numato nesąžiningo ir sąžiningo pirkėjo sąvokas, dėl ko šioje byloje, atsakovo nuomone, turi būti įrodytas faktas dėl atsakovo kaip nesąžiningo pirkėjo. Pažymėjo, kad ieškovas konstatavo atsakovo nesąžiningumą nenagrinėdamas net jokių faktinių aplinkybių. Paaiškino, kad, išaiškėjus aplinkybei, kad nebus galima įkeisti ginčo turto, atsakovas turėjo spręsti dėl tolimesnių veiksmų. Nurodė, kad atsakovas buvo įsitikinęs, jog, nepasirašydamas sutarties, rizikuoja tik pradiniu įnašu. Atkreipė dėmesį, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos buvo su paslėptais trūkumais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio pažymėjo, jog ieškinys yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.422 straipsnio 2 dalimi, tačiau šiuo atveju pats ieškovas nebuvo įgyvendinęs visų šios teisės normos nuostatų, t. y. šia teisės norma pats nesivadovavo, dėl ko Civilinio kodekso 6.422 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju nėra taikytinos. Nurodė, jog nesąžiningumas yra fakto klausimas, ir šiuo atveju nesąžiningumas nėra įrodytas. Atkreipė dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo rimtų ketinimų įsigyti ginčo patalpas. Nurodė, kad dalyvaudamas aukcione atsakovas buvo sąžiningas. Atstovo teigimu, šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis dėl ginčo objekto nebuvo sudaryta, dėl ko remiantis Apraše įtvirtintu reglamentavimo, laikytina, jog ieškovas nėra įgijęs teisės reikalauti kainų skirtumo. Nurodė, kad neegzistuoja ir civilinės atsakomybės sąlygos, kurių pagrindu galėtų atsirasti atsakovo pareiga atlyginti patirtus ieškovo nuostolius. Trečiasis asmuo I. M. B. atsiliepime prašė teismo ieškinį atmesti ir trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad palaiko visas atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad apie organizuojamą Aukcioną (duomenys neskelbtini) bei Aukcioną (duomenys neskelbtini) sužinojo maždaug 2016 m. balandžio mėnesį. Pažymėjo, kad yra labai nusivylusi, jog ieškovo atstovo darbuotojai sąmoningai ar nesąmoningai siekė nuslėpti informaciją apie Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų paslėptus trūkumus bei sąmoningai siekė kuo ilgiau neatskleisti informacijos apie Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų nelegalią rekonstrukciją/statybą. Teigė, kad trečiojo asmens ir atsakovo ketinimai įsigyti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas bei už jas sumokėti buvo realūs ir patvirtinami atsakovo pateiktais įrodymais. Nurodė, kad ieškovo atstovai žinojo, kad Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos įsigyjamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau jokia informacija apie tai, kad trečiasis asmuo ir/arba atsakovas buvo pripažinti nesąžiningais pirkėjais trečiajam asmeniui nebuvo pranešta. Nurodė, kad šios bylos teisingam išnagrinėjimui yra svarbios dvi aplinkybės: 1) kad nepaisant ieškovo deklaruoto įsipareigojimo sudaryti hipotekos sandorį įsigytų patalpų finansavimui užtikrinti, Aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų hipoteka nebuvo pateikta; 2) ieškovas neturi jokių Aukciono Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų rekonstrukciją patvirtinančių dokumentų. Nurodė, kad trečiasis asmuo palaiko atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą faktinių aplinkybių ir ginčo situacijos teisinį kvalifikavimą, dėl ko visų argumentų šiame atsiliepime nekartoja, tik pažymi, kad šioje konkrečioje situacijoje ieškovas pažeidė imperatyvią pareigą apie naują Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcioną pranešti trečiajam asmeniui ir atsakovui (ar bent jau atsakovui), todėl ši aplinkybė ne tik šalina atsakovo civilinę atsakomybę, bet ir suteikia teismui teisę ex officio pripažinti (duomenys neskelbtini) įvykusį Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcioną ir jo pagrindu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.Trečiojo asmens teigimu, dėl nesąžiningų, nerūpestingų ir neatidžių ieškovo veiksmų atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės Civilinio kodekso 6.259 straipsnio pagrindu.Paaiškino, kad atsakovas nepasirašė Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, nes negavo pilno finansavimo, o pilno finansavimo negavimas buvo sąlygotas ieškovo veiksmų nepateikiant Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų ir Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų hipotekos bei Aukcione (duomenys neskelbtini) parduodant nelegaliai ir neteisėtai rekonstruotas patalpas, dėl ko atsakovą finansuojantis bankas suteikė tik 60 proc. Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų rinkos vertės kreditą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovas neįgyvendino pardavėjo teisių ir nepareikalavo, jog atsakovas sumokėtų už Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas, nepareikalavo, kad Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažinta sudaryta. Nurodė, kad ieškovas, nepranešdamas nei trečiajam asmeniui, nei atsakovui nusprendė suorganizuoti naują Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų aukcioną, kurio organizavimui pasirinko netinkamą laiką ir apie aukcioną neinformavo visų potencialių Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkėjų. Teigė, kad po Aukciono (duomenys neskelbtini) ir Aukciono (duomenys neskelbtini) ieškovas pakeitė skelbimų apie turto pardavimo aukcionus turinį bei VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-134 patvirtino VĮ Turto banko organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisykles (toliau – aktualios Taisyklės). Liudytoja G. V. ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas atsisakė pasirašyti Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau liudytoja nurodė, jog priežasties, dėl kurios nebuvo pasirašyta sutartis, neatsimena. Teigė, jog nebuvo nei vieno karto, jog būtų pateikta mokėjimo garantija sąlyginei hipotekai suteikti. Paaiškino, kad Komisijos protokole apie pirkėjų nesąžiningumą nėra nurodoma. Nurodė, kad liudytoja nedalyvavo priimant sprendimą dėl atsakovo pripažinimo nesąžiningu ir liudytojos skyriuje tokio sprendimo nėra priimta. Liudytojos nuomone, buvo nuspręsta skelbti naują aukcioną, nes atsakovas informavo ieškovą apie atsisakymą sudaryti sutartį. Nurodė, kad atsakovui nebuvo pranešta apie naują aukcioną, kadangi atsakovas negalėjo jame dalyvauti. Liudytojas D. J. ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvienas pirkėjas gali apžiūrėti aukciono objektus 30 dienų laikotarpiu. Anot liudytojo, Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpos nebuvo įsigytos dėl to, jog atsakovas atsisakė sudaryti sutartį. Paaiškino, kad naujas aukcionas yra skelbiamas, kai pirmas aukcionas paskelbiamas neįvykusiu. Nurodė, kad naujam aukcionui buvo atliktas naujas vertinimas, siekiant įsitikinti esančia realia patalpų verte. Liudytojas A. T. ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo vienas iš asmenų, kuris svarstė finansavimo klausimą pagal atsakovo pateiktą paraišką. Nurodė, kad dėl atsakovo paraiškos finansavimui suteikti vyko 2-3 svarstymai. Teigė, kad galutinis sprendimas suteikti atsakovui mažesnį finansavimą negu buvo planuota per pradinį svarstymą dėl finansavimo suteikimo, buvo priimtas, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, jog atsakovas ilgą laiką dirba tam pačiam banke, ir pats dalyvavo patalpų finansavime pakankamai didele apimtimi. Pagrindinė priežastis, liudytojo nuomone, sąlygojusi mažesnio finansavimo atsakovui skyrimą - turto neįkeitimas, kuriam įkeisti turėjo būti pateiktas ieškovo sutikimas (neprieštaravimas). Paaiškino, kad priimti klientų atžvilgiu neigiami sprendimai dėl finansavimo suteikimo iš esmės galėtų sukelti tokiu atveju ir neigiamų pasekmių klientui, tačiau visa tai priklauso nuo faktinių aplinkybių. Liudytoja I. S. ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu patvirtino, kad kreipėsi į atsakovą dėl patalpų pirkimo. Nurodė, kad liudytoja su vyru bei kitais asmenimis dalyvavo ginčo patalpų apžiūroje, kuri buvo organizuojama konkrečiu laiku. Anot liudytojos, pati dalyvauti aukcione negalėjo, kadangi buvo tuo metu tik ką įsigijusi naują butą. Liudytojas M. S. ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpas siekė įsigyti liudytojo iniciatyva. Teigė, jog preliminariai buvo aptarta iš anksto ir turto pirkimo kaina. Liudytojas A. B. rašytiniuose liudytojų parodymuose nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Teigė, jog liudytojas bendravo su atsakovu 2016 metų pavasarį ir jam buvo žinoma, kad atsakovas dalyvaus aukcionuose dėl ginčo patalpų įsigijimo. Anot liudytojo, atsakovas minėjo, kad antrame aukšte esančias patalpas ketina vėliau perleisti savo seseriai su vyru. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės mėnesį bankas patvirtino iki (duomenys neskelbtini) paskolos atsakovui ir jo sutuoktinei suteikimą, kurios tikslas – ginčo patalpų įsigijimas, kaip paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę numatant - įsigytų patalpų ir joms priskirto žemės sklypo įkeitimą. Nurodė, kad pradėjus rengti dokumentus paaiškėjo, kad paskolos grąžinimo užtikrinimui negali būti pateikta įsigyto turto hipoteka, kadangi įstatymais valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įkeistas. Atsižvelgiant į tai, liudytojo teigimu, negalėjo būti tokiu atveju išmokėtas ir iki (duomenys neskelbtini) kreditas. Nurodė, kad, įvertinus aplinkybes, kad atsakovas ir jo sutuoktinė buvo vertinami kaip patikimi paskolų gavėjai, ginčo patalpų finansavime dalyvavo taip pat didele apimtimi (naudojo virš (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų), turėjo nemažą sumą vertybinių popierių, apskaitomų „Swedbank“, AB, buvo svarstyta galimybė suteikti paskolą iki (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto ginčo patalpų įsigijimui, paskolą išmokant nepateikus įsigyjamų patalpų įkeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl Civilinio kodekso 6.422 straipsnio nuostatų taikymo galimumo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo Civilinio kodekso 6.422 straipsnio pagrindu, kadangi, anot ieškovo, ginčo sutartis nebuvo pasirašyta (įforminta) dėl atsakovo kaltės, Komisijai atsakovo elgesį nagrinėjamoje situacijoje traktavus kaip nesąžiningą.Pagal bylos medžiagą, Aukcionas (duomenys neskelbtini) buvo skelbiamas dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų aukciono būdu pirkimo-pardavimo. Teismas nurodo, kad iš esmės teisiniai santykiai, susiklostantys dėl valstybės turto pardavimo aukciono būdu, pasižymi specifika, kurią sąlygoja viešasis interesas. Pažymėtina, jog valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimą-pardavimą aukciono būdu reglamentuoja Civilinio kodekso VI knygos IV dalies XXIII skyriaus Dvyliktojo skirsnio „Daiktų pardavimas aukciono būdu“ nuostatos. Minėto Civilinio kodekso skirsnio nuostatos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita (Civilinio kodekso 6.419 straipsnio 3 dalis). Savo ruožtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu, tvarką, 1 dalis numato, kad valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 buvo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), o tuo tarpu VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. P1-123 patvirtintos ir VĮ Turto banko organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taigi, akivaizdu, jog valstybei ir savivaldybei priklausančių daiktų pirkimo-pardavimo tvarka aukciono būdu yra detaliai reglamentuota poįstatyminiame teisės akte – Apraše. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei tam tikrų santykių reglamentavimą detalizuoja poįstatyminis teisės aktas, tai teismas, spręsdamas šalių ginčą, turi vadovautis būtent tuo teisės aktu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-302/2017). Įvertinus tai, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas iš valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo viešo aukciono būdu teisinių santykių, darytina išvada, jog šiuo atveju, sprendžiant iš tokių teisinių santykių kylančių ieškovo reikalavimų atsakovui pagrįstumą, taikytinos būtent šių teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Aprašo, bet ne Civilinio kodekso 6.422 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrįstai savo ieškinio reikalavimus grindžia būtent Civilinio kodekso 6.422 straipsnio nuostatomis, kadangi ginčo šalių teisiniams santykiams jos nėra aktualios.

Dėl teisinių pasekmių, pirkėjui atsisakius pasirašyti (įforminti) pirkimo-pardavimo sutartį, atsiradimo galimumo

Įvertinus skelbimo dėl organizuoto Aukciono (duomenys neskelbtini) turinį, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vykęs ginčo aukcionas buvo organizuojamas vadovaujantis tiek Aprašo, tiek Taisyklių nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. kovo 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 163 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo bei VĮ Turto banko generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P1-134 patvirtintos naujos VĮ Turto banko organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklės. Teismo vertinimu, nors šiuo metu yra aktualios naujos redakcijos Aprašo bei Taisyklių nuostatos, nagrinėjamo ginčo teisiniai santykiai turi būti vertinami būtent pagal Aukciono (duomenys neskelbtini) organizavimo bei vykdymo metu galiojusias Aprašo bei Taisyklių nuostatas. Pagal Civilinio kodekso 6.419 straipsnį, daiktų pirkimas-pardavimas aukcionu būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą. Pirkimo-pardavimo aukcionu būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu (Civilinio kodekso 6.421 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-2006). Nustatyta, jog Aukciono (duomenys neskelbtini) laimėtoju buvo paskelbtas atsakovas, pasiūlęs už ginčo patalpas didžiausią kainą – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirkimo-pardavimo sutartis tarp ginčo šalių faktiškai buvo sudaryta. Bylos duomenimis, atsakovas pranešė 2016 m. birželio 20 d. prašymu ieškovui apie galimybės pasirašyti ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvimą. Atitinkamai Komisija 2016 m. birželio 27 d. vykusio posėdžio metu nutarė pripažinti Aukcioną (duomenys neskelbtini) neįvykusiu bei suorganizavo naują ginčo patalpų aukcioną. Šios aplinkybės liudija, jog nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta, kadangi nebuvo įstatymų nustatyta tvarka pasirašyta (įforminta). Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti galinčias atsirasti dėl pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo (neįforminimo) bei atitinkamai dėl jos nutraukimo teisines pasekmes, būtina išanalizuoti Aprašo bei Taisyklių nuostatas, kurios ir reglamentuoja ginčo aukciono vykdymo tvarką. Remiantis Aprašo 53.6 punktu, nutraukus nekilnojamojo turto ar žemės pirkimo–pardavimo sutartį dėl aukciono laimėtojo kaltės, aukcione parduotas nekilnojamasis turtas grąžinamas aukciono organizatoriui, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Be to, tokiu atveju Aprašo 53.6 punkto pagrindu aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas (kai žemės sklypas yra parduodamas) ar kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas. Atkreiptinas dėmesys, kad Apraše įtvirtinta aukciono organizatoriaus teisė į netiesioginių nuostolių atlyginimą numatyta Aprašo 53 punkte, kuris reglamentuoja nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties, taip pat žemės pirkimo – pardavimo ar nuomos sutarties turinį, jame nurodant, be kita ko, ir sutarties nutraukimo atvejus, iš kurių vienas – pirkimo kainos nesumokėjimas. Taigi, teismo vertinimu, Aprašo 53 punkto kontekste, kainos sumokėjimas nustatytu terminu yra esminė aukcione parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga, kurios neįvykdymas (netinkamas įvykdymas) sukelia Apraše nurodytas pasekmes, įskaitant pareigos atlyginti aukciono organizatoriui netiesioginius nuostolius atsiradimą.Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Aprašo 53 punkto nuostatos įtvirtina aukciono organizatoriaus teisę reikalauti netiesioginių nuostolių iš aukciono laimėtojo tik tuo atveju, jeigu tarp aukciono organizatoriaus ir aukciono laimėtojo yra jau sudaryta ir tinkamai pasirašyta (įforminta) nekilnojamojo turto ar žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas pažymi, kad toks Aprašo 53 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimas atitinka šalių teisėtų lūkesčių principą bei užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą tokio pobūdžio sandoriuose. Teismo vertinimu, tik esant abiejų šalių suderintoms sutarties nuostatoms, abi sandorio šalys gali įvertinti sudarytos sutarties teisines pasekmes, žinoti aiškias pasirašytos sutarties vykdymo sąlygas bei atitinkamai įvertinti savo elgesio po sandorio sudarymo ribas. Todėl darytina išvada, kad teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą atsiradimas iš esmės turi būti sąlygotas netinkamai vykdytos jau šalių pasirašytos (įformintos) atitinkamos pirkimo-pardavimo sutarties. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl Aukciono (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta (įforminta), darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Aprašo 53.6 punkte numatytas teisines pasekmes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja Apraše įtvirtintos sąlygos netiesioginiams nuostoliams atlyginti, dėl ko laikytina, jog ieškovas neturi teisės Aprašo pagrindu reikalauti šių nuostolių atlyginimo iš atsakovo šalims tinkamai nepasirašius (neįforminus) pirkimo-pardavimo sutarties dėl ginčo patalpų. Savo ruožtu, įvertinus Aprašo nuostatas, laikytina, jog atsisakymas pasirašyti (įforminti) pirkimo-pardavimo sutartį, nors ir nelemia teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą Aprašo 53.6 punkto pagrindu, tačiau sukelia pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai atsisakiusiai pasirašyti šaliai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių atsiradimą Aprašo 24, 49 bei 52 punkto nuostatų pagrindu. Aprašo 49 punkte įtvirtinta, jog įstatymų nustatytos formos nekilnojamojo turto, kito nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo arba nuomos sutartis su aukciono laimėtoju turi būti sudarytos per 30 dienų nuo pardavimo aukcione vykdymo dienos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 36 punkte. Tiek Aprašo 52 punktas, tiek Taisyklių 37 punktas įtvirtina analogiškas nuostatas, jog jeigu per nurodytą terminą nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ar žemės nuomos sutartis nesudaroma dėl elektroninio aukciono laimėtojo kaltės, laikoma, kad elektroninio aukciono laimėtojas atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu atveju, remiantis Aprašo 24 punktu, Aprašo 52 punkte ir nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytais atvejais aukciono laimėtojui negrąžinamas ir garantinis įnašas, kuris laikomas šalių sutartais minimaliais aukciono organizatoriaus nuostoliais dėl aukciono laimėtojo įsipareigojimų nevykdymo. Taigi, darytina išvada, kad už nepagrįstą atsisakymą pasirašyti (įforminti) pirkimo-pardavimo sutartį per nustatytą terminą taikytina kitokio pobūdžio teisinė sankcija negu esant netinkamai vykdomai pasirašytai (įformintai) pirkimo-pardavimo sutarčiai, t. y. garantinio įnašo negrąžinimas aukciono laimėtojui. Remiantis ieškovo 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl garantinio įnašo grąžinimo“ nustatyta, kad atsakovo sumokėtas garantinis įnašas atsakovui nebuvo grąžintas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovo atžvilgiu dėl nepasirašytos (neįformintos) ginčo sutarties šiuo atveju buvo taikyta konkreti sankcija – garantinio įnašo negrąžinimas. Šioje byloje klausimas dėl atsakovo atžvilgiu taikytos sankcijos – garantinio įnašo negrąžinimo, nėra sprendžiamas. Šalys dėl to jokių reikalavimų bei argumentų neteikė, dėl ko teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Įvertinus tai, jog šioje byloje klausimas dėl garantinio įnašo (ne)grąžinimo, kaip galimos vienintelės Aprašo pagrindu galinčios atsirasti teisinės pasekmės dėl pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašymo (neįforminimo), nėra keliamas bei nagrinėjimas, darytina išvada, jog tokiu atveju atsakovo kaip aukciono laimėtojo kaltės klausimas šiuo aspektu (dėl taikytinų teisinių pasekmių Aprašo pagrindu) nėra aktualus bei negali būti sprendžiamas. Pažymėtina, jog esant nagrinėjamu atveju nustatytai aplinkybei, jog ieškovas neturi teisės į netiesioginių nuostolių atlyginimą tiek Civilinio kodekso 6.422 straipsnio, tiek ginčo patalpų aukciono būdu pirkimo-pardavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, darytina išvada, jog klausimas dėl atsakovo (ne)sąžiningumo nėra aktualus, dėl ko nevertintinas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo

Nagrinėjamu atveju ieškovas teisę į nuostolių atlyginimą grindė ne tik Civilinio kodekso 6.422 straipsnio pagrindu, bet taip pat ir Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindus bei tvarką. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas pasirašyti (įforminti) pirkimo-pardavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, lėmė nuostolių (negautų pajamų) ieškovui atsiradimą. Taigi šiuo atveju svarbu įvertinti bei nustatyti, ar egzistuoja visos atsakovo atžvilgiu galimai taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (Civilinio kodekso 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).Bylos duomenimis, pripažinus Aukcioną (duomenys neskelbtini) neįvykusiu, ieškovas nusprendė atlikti naują ginčo patalpų vertinimą (ginčo patalpos įvertintos (duomenys neskelbtini) suma) bei paskelbė (duomenys neskelbtini) naują ginčo patalpų aukcioną. Nustatyta, jog atitinkamai naujame (duomenys neskelbtini) vykusiame aukcione ginčo patalpų pradinė kaina buvo 45 proc. didesnė negu pradinė ginčo patalpų kaina, buvusi Aukciono (duomenys neskelbtini) metu. Aplinkybės, jog ieškovas skelbė šiuo atveju naują aukcioną, kuris įvyko net po beveik septynių mėnesių nuo įvykusio Aukciono (duomenys neskelbtini), šventinės dienos išvakarėse, pagal naujai atliktą turto vertinimą, nustatant žymiai didesnę pradinę turto kainą, teismo vertinimu, liudija, jog naujas aukcionas faktiškai įvyko kitokiomis negu organizuotas Aukcionas (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo atsakovas, sąlygomis. Taigi, tokiu atveju, akivaizdu, jog naujo aukciono, kuris įvyko (duomenys neskelbtini) didžiausios pasiūlytos kainos dydį galėjo sąlygoti eilė nuo paties atsakovo nepriklausančių veiksnių, kurie nebuvo Aukciono (duomenys neskelbtini) vykdymo metu. Įvertinus tai, laikytina, jog šioje situacijoje nėra net galimybės vertinti Aukcione (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) vykusiame aukcione pasiūlytų didžiausių ginčo patalpų kainų lyginamuoju aspektu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti (duomenys neskelbtini) suma, kuri ieškovo apskaičiuota, vertinant atsakovo pirmame aukcione pasiūlytos kainos ir naujame aukcione pasiūlytos kainos skirtumą, negali būti vertinama kaip ieškovo negautos pajamos. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo atsisakymas pasirašyti (įforminti) prikimo-pardavimo sutartį tiesiogiai sąlygojo tik tai, jog ieškovas tokioje situacijoje dėl ginčo patalpų turėjo imtis tolimesnių veiksmų, siekiant realizuoti (parduoti) ginčo patalpas. Kadangi ieškovas savo turimų teisių įgyvendinimo užtikrinimui pasirinko – Aukcioną (duomenys neskelbtini) pripažinti neįvykusiu ir paskelbti naują aukcioną, laikytina, jog šiuo atveju galimi tik ieškovo nuostoliai, kurie gali būti sąlygoti būtinumo atlikti tolimesnius turto pardavimo veiksmus. Pažymėtina, jog šių nuostolių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, dėl ko teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė patirtų nuostolių fakto. Taigi, esant šiuo atveju neįrodytai vienai iš civilinės atsakomybės sąlygų – nuostoliams, nėra teisinio pagrindo vertinti kitas civilinės atsakomybės sąlygas.Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad egzistuoja civilinės atsakomybės pagrindai, lemiantys atsakovo pareigą atlyginti ieškovui (duomenys neskelbtini) dydžio nuostolius. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti, dėl ko ieškinys atmestinas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Kadangi ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pateikė teismui įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 96, banko sąskaitos išrašą), jog viso turėjo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje vyko net 4 posėdžiai, buvo kviečiami 6 liudytojai, byloje buvo sprendžiami sudėtingi klausimai, kylantys iš pirkimo-pardavimo aukciono būdu teisinių santykių, laikytina, jog 1 500 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, dėl ko priteistina iš ieškovo atsakovo naudai.Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 100 Eur dydžio užstatą galimoms liudytojų išlaidoms atlyginti. Įvertinus tai, jog šios piniginės lėšos nebuvo panaudotos, atsakovui grąžintina 100 Eur suma.Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, į. k. 112021042, atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) užstatą, sumokėtą 2017 m. spalio 25 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Šią sprendimo dalį, sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyrių.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.