Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. Z. (H. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. (M. V.) ieškinį atsakovams H. Z. ir R. Z. dėl akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui iš dalies panaikinti.

Byloje nustatyta, kad H. Z. 2008-03-06, pasirašydamas paskolos raštelį, iš M. V. ir R. Z. (buvusi V.) gavo 16000 Lt sumą namo statybai (b.l. 6). Šalys tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui neneigė, jog M. V. ir R. Z. minėtą pinigų sumą perdavė atsakovui H. Z., o pastarasis pinigus gavo. Ieškovas 2011-04-29 kreipėsi į teismą dėl 8000 Lt skolos priteisimo (b.l. 2-3). Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė 2011-05-18 prievolės įvykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas H. Z. 2009-05-04 perdavė R. V. 18000 Lt, taip grąžindamas visą paskolą su palūkanomis, gautą iš R. V. ir M. V. pagal 2008-03-06 sutartį (b.l. 11). Pirmosios instancijos teismas laikė, jog 2011-05-18 atsakovų pasirašytas prievolės įvykdymo aktas nelaikytinas atskiru aktu, ar sandoriu, o yra vertintinas tik kaip įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis jame išdėstytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl skolos grąžinimo, todėl reikalavimo dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu netenkino. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės pateiktą aktą įvertinęs kritiškai, padarė išvadą, jog 2011-05-18 atsakovų pasirašytas prievolės įvykdymo aktas neįrodo skolos grąžinimo fakto. Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas skolą pagal paskolos sutartį grąžino. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str.). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 str. 2 d.). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 str. 5 d.). Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja taip pat CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Kaip jau minėta, ieškovas ieškinio reikalavimą dėl skolos iš atsakovo H. Z. priteisimo grindė 2008-03-06 pasirašytu paskolos rašteliu, kuriuo ieškovas ir atsakovė R. Z., būdami sutuoktiniais, bendrai paskolino 16000 Lt sumą H. Z.. Motyvuodamas tuo, kad yra preziumuojama, jog santuokoje įgytos lėšos yra lygiomis dalimis priklausančios abiems sutuoktiniams, ieškovas prašė priteisti jo naudai iš atsakovo pusę paskolintos sumos - 8000 Lt. Atsakovas H. Z. visuose procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad jis visą skolą pagal 2008-03-06 paskolos sutartį grąžino, ką patvirtina 2011-05-18 atsakovų sudarytas prievolės įvykdymo aktas (b.l. 11). Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šis aktas neįrodo skolos grąžinimo fakto, motyvuodamas tuo, kad atsakovų H. Z. ir R. Z. paaiškinimai teisme dėl pinigų perdavimo aplinkybių skiriasi, atsakovus sieja labai artimas giminystės ryšys (jie yra tėvas ir dukra), bankinių ar kitų dokumentų, pagrindžiančių nurodomos 18000 Lt sumos sukaupimą, turėjimą ir gavimą, atsakovai nepateikė ir atsisakė pateikti, kad prievolės grąžinimo aktas tarp atsakovų pasirašytas, kai jau buvo iškelta byla teisme, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vidiniu įsitikinimu. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė bei įvertino netinkamai, ne pagal įstatymo ir teismų praktikos suformuluotus įrodymų tyrimo reikalavimus.

Byloje esantis 2011-05-18 atsakovų sudarytas prievolės įvykdymo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovas H. Z. 2009-05-04 perdavė R. V. 18000 Lt, taip grąžindamas visą paskolą su palūkanomis, gautą iš R. V. ir M. V. pagal 2008-03-06 sutartį, yra patvirtintas jį sudariusių šalių parašais ir vertintinas kaip sandoris, nes juo atsakovai siekė panaikinti atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.65 str. 1 d.). Todėl tokiu įrodymu, jo nenuginčijus įstatymų nustatyta tvarka, nesiremti nėra pagrindo (CPK 177 str.). Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti negaliojančiu minimą 2011-05-18 prievolės įvykdymo aktą CK 1.86 straipsnio pagrindu (b.l. 46), tačiau pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė ir ieškovas teismo sprendimo šioje dalyje neapskundė. Be to, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovų H. Z. ir R. Z. paaiškinimai dėl pinigų grąžinimo fakto iš esmės nesiskiria, nėra prieštaringi, t.y. abu nurodo, jog atsakovas H. Z. 18000 Lt sumą grąžino R. Z., kuri tuo metu buvo santuokoje su M. V., taip pat, kad grąžinti skolą pinigus atsakovas H. Z. surinko iš atlyginimo, padėjo giminės, pinigai buvo perduoti tėvų namuose (b.l. 52-53). Pirmosios instancijos teismas sprendime konkrečiai nenurodė, kurios atsakovų nurodomos aplinkybės, patvirtinančios paskolos grąžinimą atsakovei, yra nesutampančios, prieštaraujančios ir paneigiančios pinigų perdavimo faktą. Aplinkybė, jog atsakovus sieja artimas giminystės ryšys, taip pat nepripažintina svaria aplinkybe dėl kurios negalima remtis šalių paaiškinimais, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, įvertinus ir tai, kad atsakovų paaiškinimai, kaip minėta, patvirtina nurodomas bylos faktines aplinkybes ir iš esmės nesiskiria. Be to pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės neteisingai nurodė, jog bankinių ar kitų dokumentų, pagrindžiančių nurodomos 18000 Lt sumos sukaupimą, turėjimą ir gavimą, atsakovai nepateikė ir atsisakė pateikti, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovų atstovas teismo posėdyje nurodė, jog tokius dokumentus galėtų pateikti (b.l. 23), tačiau pats teismas 2011-06-08 protokoline nutartimi ieškovo atstovo prašymus išreikalauti iš atsakovo dokumentus atmetė (b.l. 23), o 2011-09-08 protokoline nutartimi, pradėdamas bylą nagrinėti iš esmės, nutarė, esant būtinumui, išreikalauti dokumentus, bet taip jų ir neišreikalavo (b.l. 48), nes ieškovo atstovas nurodė, kad „dokumentų nereikia išreikalauti iš atsakovų“ (b.l. 53 antroji pusė).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui H. Z. ieškovas M. V. ir atsakovė R. Z. pinigus skolino būdami santuokoje, todėl konstatuotina, jog ieškovas ir atsakovė R. Z. žinojo apie paskolos suteikimą, ko neneigia nei ieškovas, nei atsakovė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, prasidėjus ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo procesui ir tuo pačiu metu vykstant Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinės bylos nagrinėjimui dėl skolos priteisimo, tiek ieškovas, tiek atsakovė R. Z. teismui patvirtino, jog santuokoje jokio turto neįgijo, kreditorių neturi, todėl santuokoje įgytas turtas, į kurio balansą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įeina ir teisės, kylančios iš suteiktos paskolos, liko nepadalintas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad sutuoktiniai (M. V. ir R. V.) jokio turto santuokoje neįgijo, kreditorių neturi (b.l. 31-35), yra įsiteisėjęs (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-580/2009). Tai, kad reikalavimo teisė ir/arba pareiga neskaidomos į dalis, suponuoja aktyvųjį ir/ar pasyvųjį solidarumą. Aktyviajam solidarumui būdingas kreditorių, pasyviajam – skolininkų daugetas. Nors santuokos nutraukimas sudaro pagrindą pasibaigti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.100 str. 4 p.) ir modifikuoti teisinius santykius, tačiau ieškovas ir atsakovė, žinodami, jog pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama byla dėl atsakovo skolos ieškovui grąžinimo, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam teismui nenurodė skolininkų, todėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nepadalino jųdviejų reikalavimo teisės į atsakovui suteiktą 16000 Lt paskolą ir solidarus reikalavimo teisės pobūdis liko nepakitęs. Dėl to nagrinėjamu atveju, interpretuodamas paskolos sutartį, paskolos grąžinimo faktą, pirmosios instancijos teismas ignoravo paskolos grąžinimo metu paskolos davėjų pusėje buvusias aplinkybes - tai, kad paskola suteikta ieškovo ir atsakovės santuokoje, kurie santuokos bylą nagrinėjančiam teismui nenurodė savo skolininkų. Aktyvusis solidarumas sudaro sąlygas kiekvienam iš kreditorių pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Skolininkas turi teisę pasirinkti solidarų kreditorių, kuriam įvykdys prievolę (CK 6.19 str.), ką atsakovas H. Z. ir padarė, paskolą grąžindamas atsakovei R. Z.. Tuo tarpu atsakovė, gavusi prievolės įvykdymą, kaip solidari kreditorė, turi kitam kreditoriui – nagrinėjamu atveju ieškovui atlyginti jam priklausančią dalį, jeigu ko kita nelemia jų tarpusavio santykiai (CK 6.18 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinamas dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė nurodytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog atsakovai neįrodė esminio paskolos sutartinių santykių elemento, t.y. kad skolininkas H. Z. grąžino skolą vienam iš solidariųjų kreditorių - atsakovei R. Z.. Dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė dalį jau grąžintos paskolos iš skolininko - atsakovo H. Z. ieškovo naudai (CK 6.38 str., 6.873 str.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog prievolės grąžinimo aktas buvo pasirašytas 2011-05-18, kai byla jau buvo iškelta teisme, nepaneigia aplinkybės, jog ginčo paskola nebuvo grąžinta, kadangi, be kita ko, paskolos grąžinimo faktą patvirtina ne tik prievolės grąžinimo aktas, bet ir šalių paaiškinimai (b.l. 51-53).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas ieškinys, dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.) ir ieškovo ieškinį atmeta visiškai.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą – patenkina atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.) – iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 240 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b.l. 65), 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (b.l. 43). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 333 Lt už advokato pagalbą, padarytinas priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymas, ir iš ieškovo atsakovo naudai papildomai priteistina 907 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, kadangi jis nepateikė šias išlaidas pateisinančių dokumentų.

Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo valstybei priteistina 16,45 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. priteista iš atsakovo H. Z. ieškovo M. V. naudai 8000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2011-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 16,45 Lt pašto išlaidų valstybei, ir šioje dalyje ieškovo M. V. ieškinį atsakovui H. Z. atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo H. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 907 Lt (devynis šimtus septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo M. V. (asmens kodas 38005300214) 16,45 Lt (šešiolika litų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.