- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 1S-616-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00641-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. U.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, išnagrinėjęs nuteistojo V. U. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties, kuria V. U. prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 str. 1 d. (M. R. 2009-09-02 epiz.) – 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 260 str. 1 d. (R. K. 2009-09-02 epiz.) – 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 253 str. 1 d. – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 str. 1 d. – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 str. 1 d. – 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. - 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmės paskirtos pagal BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė paskirta apėmimo būdu subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2012-11-02 nutartimi nuteistųjų V. U. ir R. K. apeliaciniai skundai atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendis paliktas nepakeistas.
Kauno apylinkės teismas 2015-03-04 V. U. prašymą dėl bausmės sušvelninimo tenkino iš dalies, atleido V. U. nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. vykdymo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-29 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 str. 2 d., 260 str. 1 d. (dvi veikos), 253 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. subendrino jas iš dalies sudedant ir paskyrė subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. U. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-03-04 nutartį, prašo ją panaikinti ir teisingai pritaikyti BK pakeitimus, esant galimybei sušvelninti bausmės atlikimo laiką. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 190 str. nuostatų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. atžvilgiu, kadangi buvo pagrobtas nedidelė vertės turtas, padaryta žala sudarė tik 400 Lt. Pažymėjo, kad atleisdamas V. U. nuo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. vykdymo, pirmosios instancijos teismas tokį patį sprendimą turėjo priimti ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., ir 215 str. 1 d. padarymo, kadangi šie nusikaltimai tarpusavyje yra susiję, kadangi padaryti su ta pačia banko mokėjimo kortele. Atkreipė dėmesį, kad pasikeitė BK 56 str. nuostatos, todėl šiuo metu ypatingai pavojingam recidyvistui gali būti paskirta nebūtinai su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Mano, jog yra pagrindai peržiūrėti jam paskirtą bausmę ir ją sušvelninti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. U. skundas atmestinas.
Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus, bei teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015-03-04 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal šiuo metu galiojančio BK 190 str. 1 d., BK XXVIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad V. U. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančiųjų požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Nagrinėjamu atveju nuteistajam inkriminuotas vienas kvalifikuojamasis požymis – vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje turto vertė, ar tai būtų mažiau negu 3 MGL ar viršytų 3 MGL, neturi reikšmės veikos vertinimui, nes veikos kvalifikavimą šioje byloje nulemia kvalifikuojančio požymio (šiuo atveju įsibrovimas į patalpą) konstatavimas. Taigi nuteistojo skundo argumentai, kad BK 190 str. nuostatos turėtų būti taikomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, V. U. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 3 d., už tai, kad pasikėsino apgaulės būdu ir panaudojant svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, užvaldyti nedidelės vertės svetimą turtą – 57,92 Eur (200 Lt). Kadangi pasikėsinto apgaulės būdu įgyti turto vertė neviršija 3 MGL, pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis šiuo metu galiojančio BK 190 str. nuostatomis pagrįstai V. U. atleido nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. vykdymo. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skunde dėstomomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo analogišką sprendimą priimti ir BK 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. atžvilgiu, kadangi šios veikos tarpusavyje yra susijusios. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-29 priėmęs nuosprendį nustatė visų trijų nusikalstamų veikų sudėtį V. U. veiksmuose, tai, kad pastarasis buvo atleistas nuo paskirtos bausmės vykdymo už baudžiamąjį nusižengimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, nepaneigia jo veiksmuose esant kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. sudėties buvimo. Juolab, tam neturi įtakos tai, kad nusikalstamai veikai daryti buvo panaudota ta pati elektroninė banko mokėjimo kortelė. Šiuo atveju taip pat sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog BK 214 str., 215 str., numatytos veikos nepatenka į BK XXVIII skyrių, todėl BK 190 str. pakeitimai minėtų nusikalstamų veikų perkvalifikavimui netaikomi.
Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, jis taip pat yra grindžiamas ir nuo 2015-03-24 įsigaliojusios BK 56 str. redakcijos taikymu, kuri numato, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 str. numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleidęs V. U. nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., vykdymo bei iš naujo subendrindamas bausmes bei paskyręs subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, kurios keisti ar dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.
Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.