Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

A. K. pažeisdamas 2005 m. spalio 26 d. Europos parlamento ir tarybos Reglamento (EB)( Nr.1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „Bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis vyksta į bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai“, bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275( su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. XIII-568) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „Kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)Nr. 1889/2005 Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – reglamentas (EB) Nr. 1889/2005_ nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2020 m. rugpjūčio 1 d. 08,33 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 213 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta. Paaiškino, kad kovo mėnesį susipažino su savo moterimi vardu L., bendravo su ja. Kartą per savaitę atvažiuodavo pas ją į Vilnių, nakvodavo, padėjo atlikti remontą, tvarkyti namą. L. yra firmos direktorė, ji pasakė, kad kita firma jai skolinga. Ji paprašė parvežti iš Rusijos pinigus. Jis sutiko. Vyko į Rusiją, kai išsikrovė prie Maskvos, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), jam paskambino ir atvežė pinigus. Už tuos pinigus jis pasirašė, jo paprašė parodyti pasą, jis parodė. Išvažiavo iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą. Rugpjūčio 2 d. kirto sieną. Pravažiavo Baltarusijos muitinę, įvažiavo į Lietuvos, paėmė dokumentus ir nuėjo formintis. Jis nieko nevežė, todėl buvo kita eilė, eini ir paduodi automobilio dokumentus apiforminimui. Moteris pareigūnė, kuri formino dokumentus, pasakė eiti apžiūrėti transporto priemonės. Jis įlipo į mašiną iš vairuotojo pusės, moteris iš kitos pusės, ir jo krepšyje moteris rado tuos pinigus. Kai klausė, kas čia, jis pasakė, kad pinigai, kad gali juos uždeklaruoti. Bet pareigūnė pasakė, kad jau per vėlu ir iškvietė policiją.

Dar atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad jo paprašė atvežti 213 tūkstančių eurų grynais pinigais. Pinigus paprašė parvežti, nes sunki padėtis Rusijoje. Paimant pinigus jis parodė pasą ir pasirašė spausdintą tekstą, kuriame buvo nurodyta pinigų suma, kurią jis gavo, ir kad gavo pinigus. Pasienyje pinigų nedeklaravo, iki 10 000 galima nedeklaruoti. Taip gavosi ne specialiai, viskas greitai vyko. Jis kai atėjo pas pareigūnę forminti dokumentų, ji paėmė dokumentus jo ir dar kito asmens. Paprastai formina vieno asmens dokumentus. Pareigūnė apžiūrėjo ir atleido to kito asmens mašiną ir tada atėjo į jo automobilį. Ir kai pareigūnė rado, klausė, kas tai ir jis pasakė, kad pinigai, gali uždeklaruoti juos, bet pareigūnė pasakė, kad per vėlu. Jis tų pinigų neslėpė. Pinigai buvo jo asmeniniame krepšyje. Paprasčiausiai iškrito iš galvos, nes niekada nereikėjo deklaruoti, niekada nevežė. Jis žinojo, kad pinigus reikia deklaruoti, tačiau suveikė žmogiškasis faktorius. Pareigūnė, kai rado pinigus, klausė, kokia pinigų suma, tačiau jis nepasakė tokios sumos, kokia buvo, nes kai viskas įvyko, jis suprato mastą viso šito, ji neleido deklaruoti ir buvo pasimetęs.

Dar nurodė, kad L. jam paaiškino, kad firma jai buvo skolinga pinigų. Tą žmogų, kuris perdavė pinigus, matė pirmą kartą. Viskas vyko oficialiai, jis pasirašė už tuos pinigus. Jei nebūtų pamiršęs, tai prieš forminimą būtų deklaravęs. Nedažnai jam reikia deklaruoti pinigus, tai buvo vienintelis kartas, kada reikėjo deklaruoti, ir jis pamiršo. Kai rado rankinę su pinigais ir kai pareigūnė klausė, kokia pinigų suma, jis nepasakė, kad ten 213 tūkstančių, pasakė, kad ne daugiau 10 tūkstančių. Taip pasakė, nes pasimetė. Žinojo, kad iki 10 tūkstančių nereikia deklaruoti. Jis nesitikėjo, kad pareigūnė neskaičiuos pinigų, jis buvo pasimetęs. Pareigūnei radus pinigus, nuėjo pas ją į kabinetą, ten, kur dokumentus apiformino. Neprašė pareigūnės pinigų neskaičiuoti, prašė tik leisti uždeklaruoti. Pirmos apklausos metu sakė, kad pinigai priklauso jo šeimai, nes turi moterį – L., kurią laiko savo šeima, planuoja vedybas. Kai L. jo prašė parvežti pinigus, jis teiravosi, ar pinigai legalūs ar ne, ir jam sakė, kad tai pinigai už darbą, pinigai priklauso firmai, kuri skolinga L. už pervežimus. Kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta.

Liudytoja V. D., Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė, parodė, kad dirbo Medininkų kelio poste, tikrino į Lietuvą atvykstančias transporto priemones. Kiek pamena buvo Baltarusijos pilietis, kurio vardo ir pavardės, neatsimena. Ji tikrino jo automobilio kabiną, asmeninus daiktus ir sportiniame krepšyje rado du ryšulius. Į jos klausimą, kas čia yra, asmuo atsakė, kad jo paprašė perduoti. Paklausus, kas viduje, jis atsakė, kad pinigai, o paklausus kiek, atsakė, kad jis žino, kad reikia deklaruoti ir kad ten nėra tos sumos, kurią reikia deklaruoti. Kai jo paklausė, kiek tiksliai ten yra, jis atsakė „nežinau“, atrodo. Kai ji pasiūlė nueiti ir paskaičiuoti tuos pinigus, tada pilietis pasakė. „gal nereikia“. Ji pasakė, kad reikia, paėmė tuos pinigus ir kartu nuėjo į tarnybines patalpas. Dalyvaujant jos kolegai paskaičiavo pinigus. Praplėšus pirmą ryšuliuką, pamatė, kad jame kupiūros po 500 eurų. Ji dirbo SEB banke ir iš karto suprato, kad ten yra didesnė suma, negu jis sakė, kad iki 10 tūkstančių. Paskaičiavo ir ten buvo žymiai daugiau pinigų. Ji pranešė pamainos viršininkui, iškvietė kriminalinę ir ten jau aiškinosi. Asmuo atvykęs užpildo grynųjų pinigų deklaraciją, o jie įveda į sistemą. Žmogus prieš kertant sieną prieš įforminant dokumentus užpildo deklaraciją, arba tikrinimo metu jau paklausus ar turi ką deklaruoti, jis pasako, kad nori deklaruoti. Jei A. K., jai prieš tikrinant automobilį būtų pasakęs, kad nori deklaruoti pinigus, būtų galimybė juos uždeklaruoti. Tikrinimo metu, kai ji jau pamatė ryšulėlius, A. K. galėjo pasakyti, kad tai pinigai ir nori juos deklaruoti, tačiau jis to nepasakė, pasakė, kad „čia manęs paprašė perduoti”, ten mažiau nei 10 tūkstančių suma. O jau beeinant į tarnybines patalpas jai pasakė: „gal nereikia”, reiškia žinojo, kiek pinigų. Ji bendravo su A. K. rusų kalba, kuria ji gerai kalba. Kai ji priėjo prie automobilio, galimai pirmiausia pradėjo tikrinti puspriekabę, tačiau dėl to ji nėra tikra, nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinta dalis liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18-19). Po pagarsinimo liudytoja patvirtino savo parodymus, nurodė, kad jie teisingi.

Po parodymų garsinimo, liudytoja dar paaiškino, kad vilkiko su puspriekabe patikrinimas, kol buvo surasti pinigai, užtruko apie 5-10 minučių. Vairuotojas iš pradžių paduoda dokumentus, techninį pasą, kad važiuoja tuščias. Vairuotojas pasakė jai, kad iki 9 tūkstančių nereikia deklaruoti, o iš tikrųjų iki 10 tūkstančių nereikia deklaruoti. Tuo metu ji tikrino vieną automobilį, tačiau galimai ir du, tiksliai nepamena. Būna, kad ji tikrina vieną automobilį ir iš karto tikrina kitą, o po to grįžus suveda duomenis.

Liudytojas R. P. Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektorius parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. V. D. atėjo į kabinetą su ryšuliu pinigų ir atvedė vairuotoją, ir pasakė, kad rado pinigus ir vairuotojas sako, kad suma mažesnė negu 10 000 eurų. Jis paklausė vairuotojo, ar pastarasis žino, kad reikia pinigus deklaruoti. Į šį jo klausimą vairuotojas pasakė, kad žino, bet iki 10 tūkstančių pinigų deklaruoti nereikia. Tada jie nusprendė skaičiuoti pinigus, paprašė vairuotojo, kad jis pats juos praplėštų. Vieną krūvelę suskaičiavus paaiškėjo, kad ten yra 50 tūkstančių eurų. Pranešė pamainos viršininkui, jis atėjo su fotoaparatu ir tada kartu skaičiavo tuos pinigus, buvo iš viso 213 tūkstančių. Vairuotojas nenorėjo deklaruoti pinigų. Vėliau jis sakė, kad gali deklaruoti, tačiau tai buvo jau suskaičiavus pinigus. Vairuotojo, kokia suma yra iš viso, jie neklausė. Skaičiuojant pinigus ant popieriaus lapo surašė rastų pinigų sumą ir pasirašė, vairuotojas irgi pasirašė. Žmogus, kuris veža daugiau kaip 10 tūkstančių, juos deklaruoja pats. Deklaraciją gauna pas muitininką. Jeigu atėjus muitininkui asmuo pasako, kad turi deklaruojamų daiktų, jis gali uždeklaruoti, o pradėjus atlikti muitinį tikrinimą, jau deklaruoti pinigų negalima. Jau kai pareigūnė atėjo su vairuotoju į administracines patalpas, jau nebuvo galima deklaruoti pinigų.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pažįsta L. Š. labai seniai, apie 15-20 metų, dėl verslo santykių. Jo įmonė verčiasi logistikos paslaugomis, tai apima labai plačią sferą nuo prekių įsigijimo, transportavimo ir jų pristatymo nuo durų iki durų. Paaiškino, kad atsirado problemos su Rusijos bankais, su atsiskaitymais. Jo įmonė turi atstovybę Maskvoje. Nutiko taip, kad susikaupė pinigų suma, reikalinga gauti iš prekių pirkėjo Maskvoje, pradėjo kauptis atsiskaitymai tiekėjams. Viena iš tiekėjų buvo L. įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Jis pasakė L., kad greitai atsiskaityti negali, paprašė, kad esant galimybei, kad nereikėtų tų pinigų už paslaugas ilgai laukti atvežti jo įmonei susikaupusius pinigus. Jis išrašė įgaliojimus, nusiuntė partneriams į Rusiją, L. pasakė, kad turi patikimą žmogų, galėtų pagelbėti, nes važinėja į Rusiją ir galėtų atvežti pinigus. Jis apiformino visus reikiamus dokumentus, siuntė partneriams įgaliojimą, turėjo vairuotojo paso kopiją ir telefono numerį. Jis įgaliojo L. draugą paimti pinigus ir parvežti į Vilnių. Sutarė su L. Š., kad jos nurodytas žmogus paims pinigų sumą – 213 tūkstančių eurų ir atveš iš Maskvos į Vilnių, pagal jo pateiktus įmonės buhalterinius dokumentus. Po to kai buvo perduoti pinigai Maskvoje, jam paskambino ir tai patvirtino, buvo įforminti kasos dokumentai Maskvoje ir jis laukė, kada bus parvežti pinigai. L. jam paskambino pirmadienį ir atvykus į ofisą ji papasakojo, kad pinigų nėra, nes sulaikė vairuotoją su nedeklaruotais pinigais. L. nurodė sakiusi vairuotojui pinigus deklaruoti. Rusijoje firma OOO „(duomenys neskelbtini)“, iš jos turėjo gauti pinigus. Jis sprendė, kad tokiu būdu pinigus gabenti saugu. Ir anksčiau vairuotojai veždavo pinigus, tik mažesnes pinigų sumas. Nežino, ar važiuojant iš Rusijos į Baltarusiją reikia deklaruoti pinigus. Įmonei ši suma yra reikšminga, jis pageidautų atgauti įmonės pinigus. Ta pinigų suma atsispindi įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Jo įmonės metinė apyvarta apie 2 milijonus eurų.

Liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2020 m. pavasario artimai bendrauja su kaltinamuoju A. K., kuris yra jos sugyventinis. Ji yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, įmonė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais, daugiausia su Rusija ir Gruzija, krovininių automobilių pardavimu. Pagrindinis užsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas Ž. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga už pervežimus apie 16 000 jos įmonei. Žino, kad stringa pervedimai iš Rusijos. Ž. pasakė, kad yra galimybė parvežti iš Rusijos grynus pinigus. Ir ji tada atgautų savo įmonės skolą. Ji pasakė Ž., kad turi tokį žmogų, kuris galėtų parvežti. Tada duodamas vairuotojo dokumentas, jis deda parašą, kai gauna pinigus ir kai atveža įneša į įmonės sąskaitą. Šiuo atveju ji padavė Ž. A. K. paso kopiją ir telefono numerį. Žino, kad kaltinamasis Rusijoje pinigus gavo ir pasirašė, pats ją apie tai informavo. Kai jau paleido A. K. po sulaikymo, jis sakė, kad pinigus sulaikė, nes jis pinigų neuždeklaravo. Ji jam buvo sakiusi, kad turės pasirašyti Rusijoje, ir kad Ž. atidavus vėl reikės pasirašyti. Ji sakė A. K., kad jam Rusijoje atstovas, atveš dokumentus pasirašyti. Kad reikia pinigus deklaruoti jis ir pats turėtų žinoti, o ji pati sakė, kad reikės pinigus uždeklaruoti, kai su juo kalbėjo telefonu, kai jis pasakė, kad jau turi pinigus.

BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu, nepateikiant muitiniam tikrinimui, tai yra nuslepiant nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, – kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, ir nori taip veikti. Gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikomas bet kokių daiktų – kontrabandos dalyko, per muitinės postus arba juos apeinant, pernešimas pėsčiomis, pervežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, transportavimas kitais būdais (pvz. panaudojant vamzdynus, elektros linijas, vandens ir oro sroves, persiuntimas paštu ir pan.)

Kaltinimas A. K. pareikštas dėl to, kad pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus 2020 m. rugpjūčio 1 d., 08.33 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 213 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Iš kaltinamojo A. K. paaiškinimų, liudytojų V. D., R. P. parodymų, rašytiniuose protokoluose fiksuotų duomenų neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis pinigus kontrabandos būdu gabeno per muitinę, vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent vilkiko kabinoje, pareigūnei V. D. tikrinant asmeninius daiktus, ant miegamojo gulto sportiniame krepšyje buvo aptikta du ryšuliai su grynaisiais pinigais, kurie nebuvo pateikti muitinės kontrolei, nebuvo deklaruoti. Nustatyta, kad grynųjų pinigų suma sudarė 213 000 Eur. Šias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, papildo vieni kitus, prieštaravimų tarp jų nėra, minėtos aplinkybės nėra ginčijamos, tad teismas jais vadovaujasi priimdamas procesinį sprendimą.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad postas yra dvišalis, tarptautinis, esantis Lietuvos - Baltarusijos pasienyje. Per posto vidurį yra muitinės administracinis pastatas. Iš dešinės pusės yra išvažiuojančiųjų transporto priemonių tikrinimo kanalai, o iš kairės pusės - įvažiuojančių transporto priemonių tikrinimo kanalai. Link išvažiavimo iš posto yra taip pat atskiras administracinis pastatas ir šalia jo įvažiuojančiųjų į Lietuvos Respubliką krovininių transporto priemonių tikrinimo juostos. Už tikrinimo juostų stovi baltos spalvos vilkikas Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Koegel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkiko kabinoje, už vairuotojo ir keleivių sėdinių yra miegamasis gultas, ant kuriuo yra juodos spalvos sportinis krepšys su ženklu "Nike". Krepšyje, pagrindiniame skyriuje yra asmeniniai daiktai - rūbai. Šoninis skyrius yra atidarytas, jis yra tuščias. Apžiūrėjus vilkiko kabiną tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų nerasta (b. l. 8-16).

Iš 2020 m. rugpjūčio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. D. pateikė pas V. K. rastus - 213 000 EUR grynais pinigais, A. K. pasą, 2 vnt. ryšulių, apvyniotų lipnia juosta. Prie minėto protokolo yra ranka rašytas raštas, kuriame fiksuota 213 tūkstančių eurų radimo faktas (b. l. 20-21).

Iš 2020 m. rugpjūčio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta: apžiūros objektas Nr. 1 yra ryšuliai, apvynioti lipnia juosta, kuriuos pateikė 2020 m. rugpjūčio 1 d. muitinės pareigūnė V. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Anot jos, į šiuos ryšulius buvo įdėti pas A. K. rasti pinigai. Ryšuliai yra iš plastikinių maišelių baltos spalvos, su užrašais. Kiekvienas iš maišelių yra daug kartų apvyniotas plačia lipnia juosta. Ryšuliai yra prakirpti. Ryšuliai yra įdedami į paketą Nr. IB2384852. Apžiūros objektas Nr. 2 yra 213 000 Eur, kuriuos pateikė 2020 m. rugpjūčio 1 d. muitinės pareigūnė V. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Tai yra pinigai, rasti pas A. K.. Pinigai yra suskirstyti į 5 pakelius. Pirmosiose keturiuose yra po 100 vnt. 500 Eur vertės kupiūrų, taigi viename pakelyje yra po 50 000 Eur. Penktajame pakelyje yra įvairių nominalų banknotų - ir 500 Eur vertės, ir 200 Eur vertės ir 100 Eur vertės. Viso penktajame pakelyje yra 13 000 Eur. Keturi pakeliai yra aprišti įvairių spalvų gumytėmis, o vienas, kuriame yra 50 000 Eur, aprištas baltos spalvos popieriuku (b. l. 22-29).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos Medininkų kelio poste, vaizdo įrašas įrašytas į DVD. Pasinaudojant programa SMAVIA, atidarius failą pavadinimu "Patikrinimas po stogine", atsidaro vaizdo stebėjimo kameros, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., 05:59:59 val., iki 12:00:00 val., užfiksuotas administracinio pastato su rampa, kuriame įrengti interesantų aptarnavimo langeliai - Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės pareigūnų darbo vietos, vaizdo įrašas. Peržiūrėjus įrašą, 08:44:02 kameros veikimo zonoje pasirodo A. K., kuris po pažastimi neša segtuvą. 08:44:28 jis prieina prie paskutinio langelio ir sustoja kartu su prie minėto langelio laukiančiais interesantais. Toliau, dėl vaizdo įrašymo trukdžių, nėra galimybės identifikuoti A. K. tolesnių veiksmų (b. l. 53-56).

Dėl tyčios

2) Liudytojai V. D. pasiūlius pinigus perskaičiuoti, A. K. sakė, „gal nereikia”, toks kaltinamojo elgesys sustiprina teismo išvadą, kad jis nebuvo pamiršęs deklaruoti vežamų pinigų, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo jo paties sąmoningai pasirinktas elgesio variantas.

4) Atėjusiai pareigūnei tikrinti vilkiko apie gabentus pinigus savo iniciatyva nieko nepasakė. Priešingai, kai pareigūnė V. D. klausė, ar neveža draudžiamų daiktų (šią aplinkybę nurodė ir pats kaltinamasis) jis atsakė, kad neveža. Nors sutiktina su gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytu argumentu, kad pinigus vežti per sieną nėra draudžiama, tačiau šiuo atveju buvo vežama pinigų suma ją nuslepiant nuo muitinės kontrolės, jos nedeklaruojant, kaltinamasis tai suvokė, tačiau to sąmoningai nepadarė.

5) Liudytoja V. D. nurodė, kad su kaltinamuoju ji kalbėjosi pastarajam suprantama rusų kalba, to neneigė ir kaltinamasis A. K., tad pareigūnės klausimą, ar neveža draudžiamų daiktų, šis turėjo suprasti ir suprato tinkamai.

6) Liudytoja L. Š. patvirtino sakiusi A. K., kad reikės deklaruoti pinigus, kai šis su ja kalbėjo telefonu jau turėdamas 213 000 Eur, kuriuos reikia parvežti į Lietuvą. Minėta aplinkybė taip pat patvirtina, kad kaltinamasis A. K. iš anksto žinojo apie būtinumą deklaruoti pinigus.

Apibendrindamas išsakytus argumentus bei vadovaudamasis aptartais įrodymais, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis A. K., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, žinojo apie pareigą deklaruoti gabentus 213 000 Eur grynais pinigais, tačiau sąmoningai to nepadarė, pinigų muitinės kontrolei nepateikė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Dėl veikos teisinės kvalifikacijos

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. XIII-568) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją. Šių teisės normų pagrindu A. K. gabenti 213 000 Eur grynais pinigais yra privalomi pateikti (pateikiant deklaraciją) muitinės kontrolei daiktai, tačiau muitinės kontrolei pateikti nebuvo. Gabenta suma akivaizdžiai viršija 250 MGL dydį. Veika baigta, nes atsiradus pareigai deklaruoti vežtus pinigus kaltinamasis A. K. to nepadarė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes kaip nustatyta suvokė savo veikos pavojingumą, suvokė vežtų grynųjų pinigų kiekį, savo pareigą juos deklaruoti, tačiau to sąmoningai nepadarė siekdamas pervežti pinigus per valstybės sieną jų nedeklaruojant. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad nustatyti aukščiau įvardyti A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes visuomenei.

BK 199 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą už sunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio.

Kaltinamasis A. K. padarė baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą, jis neteistas, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas. Kaltinamasis bylos duomenimis yra išsiskyręs, dirba, oficialių duomenų apie gaunamą atlyginimą nėra pateikta. Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrijos, priklausomybės ligų gydymo įstaigose nėra. Jo gabentų grynųjų pinigų suma 17 kartų viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą, tačiau pastebėtina ir tai, kad minėta aplinkybė yra tik vienas iš kriterijų, į kurį teismas atsižvelgia parinkdamas kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamajame akte prokuroras nurodė, kad nėra kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Su tokia prokuroro pozicija, sutiktina.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kai pagal bylos medžiagą konstatuojama, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-381-507/2016). Kaltinamasis A. K. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nors pripažino žinojęs, kad gabena 213 000 Eur grynųjų pinigų, kuriuos turėjo deklaruoti, tačiau neigė turėjęs tyčią juos gabenti kontrabandos būdu, o parodymus toje dalyje, kam priklauso pinigai – keitė (ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje nurodė, kad pinigai priklauso šeimai ir vežė perduoti giminaičiui, o vėliau ir teisme nurodė, kad pinigai įmonės), todėl nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nusikaltimu nepadaryta žala konkretiems asmenims, byloje nėra nukentėjusiųjų, daro išvadą, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti realią laisvės atėmimo bausmę, jam skirtina BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas mažesnis už vidurkį, artimesnis minimaliam. Tokia bausmės rūšis ir dydis, teismo vertinimu, atitinka ir padaryto nusikaltimo aplinkybes, ir kaltininko asmenybę bei užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam A. K. 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas 15 000 Eur (b. l. 120-122). Užstato davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)” 2020 m. rugpjūčio 1 d. į Generalinės prokuratūros sąskaitą banke Luminor LT10 4010 0510 0466 1939 įmokėjo 15 000 Eur dydžio užstatą (b. l. 93). Pagal įgaliojimą veikiantis UAB „(duomenys neskelbtini)” įgaliotas asmuo M. J. (b. l. 119), buvo supažindintas su prokuroro nutarimu, įspėtas, kad, jei A. K. nevykdys jam išaiškintos pareigos, užstatas pereis valstybei ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. M. J. prokuroro nutarimą pasirašė (b. l. 122). Taigi šios piniginės lėšos - 15 000 Eur saugomos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė duomenis, kad 2020 m. lapkričio 23 d. į „AB Šiaulių bankas“ esančią sąskaitą Nr. 44 7180 3001 3573 3227 (Vilniaus apygardos teismo sąskaita) J. J. įnešė 15 000 Eur sumą , kurio paskirtis „užstatas už A. K., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje Nr. 1-324-576/2020”. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas prašė UAB „(duomenys neskelbtini)” sumokėtą užstatą grąžinti įmonei, o vėliau sumokėtą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą užstatą užskaityti. Prokuroras nuomonės dėl šio klausimo neišreiškė.

Pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Šio straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad priimant užstatą, užstato davėjui turi būti išaiškinta jo, kaip užstato davėjo, atsakomybė. Minėtų įstatymo nuostatų buvo laikomasi prokurorui priimant procesinį sprendimą skirti šią kardomąją priemonę. Tačiau savanoriškai sumokėta 2020 m. lapkričio 23 d. pinigų suma, kuri atitinka paskirtą užstato sumą, negali būti pripažįstama kaip užstatas, nes užstato mokėtojas pagal dokumentus yra J. J., o ne pats kaltinamasis A. K. (kaip tai nurodė gynėjas), jai nebuvo išaiškinta jos, kaip užstato davėjo atsakomybė, ir ji nėra išreiškusi jokios nuomonės dėl minėtos pinigų sumos užskaitymo. Todėl gynybos prašymas nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Teismas sprendžia, kad paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ši kardomoji priemonė užtikrins BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį. Duomenų, kad užstato davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)” būtų išreiškusi poziciją dėl sumokėtos pinigų sumos nėra, todėl vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, baigus taikyti kardomąją priemonę – užstatą, užstatas grąžintinas užstato davėjui.

Dėl konfiskavimo

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

Kaltinamasis A. K. nurodė teismui, kad jo gabenti 213 000 Eur nėra jo asmeniniai pinigai, jis turėjo tik atvežti šiuos pinigus iš Rusijos į Lietuvą, ši suma priklauso įmonei. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais jo parodymais. Aplinkybę, kad nurodyta pinigų suma priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino ir liudytoju apklaustas šios įmonės direktorius Ž. M.. Analogiškai pinigų priklausomybę bei paskirtį patvirtino ir liudytoja L. Š.. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. K. pinigus turėjo parvežti iš Rusijos į Lietuvą ir perduoti Ž. M.. Rašytiniai bylos duomenys taip pat patvirtina šią aplinkybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 27 d. įgaliojimu įgaliojo A. K. paimti pinigines lėšas pagal išrašytas sąskaitas faktūras iš bendrovės OOO “(duomenys neskelbtini)“; šis įgaliojimas galiojo iki piniginių lėšų perdavimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ momento (b. l. 66). Kasos išlaidų orderis (b. l. 61) patvirtina 213 000 Eur sumą iš OOO“ (duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina ir tai, kad tarp įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 12 d. buvo surašytas skolų suderinimo aktas, patvirtinantis 16 405 Eur įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą, kas patvirtina tiek liudytojos L. Š., tiek liudytojo Ž. M. nurodytas aplinkybes dėl šių įmonių tarpusavio santykių ir skolų (b. l.50). Šių įrodymų visuma iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą ir leidžia teismui konstatuoti, kad A. K. gabenti grynais pinigais 213 000 Eur priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“

BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais teismas neturi pagrindo išvadai, kad yra bent vienas iš BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančias A. K. kontrabandos būdu gabentas pinigines lėšas. Kaltinamasis kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais savavališkai neįvykdė pareigos deklaruoti pinigus. Byloje nėra įrodyta, kad teisėtam pinigų savininkui buvo ar turėjo ir galėjo būti žinoma, kad A. K. nedeklaruos pinigų juos gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti šią teisės normą ir išieškoti iš kaltinamojo 213 000 Eur, būtina atsižvelgti į visumą aplinkybių, kurios turi tam įtakos, formuojamą teismų praktiką bei vadovautis proporcingumo principu. Konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo. Nagrinėjamu atveju aktuali minėto teismo praktika, suformuota 2008-11-6 sprendime byloje Ismayilov prieš Rusiją; 2009-02-05 sprendime byloje Gabrić prieš Kroatiją, 2009-02-26 sprendime byloje Grifhorst prieš Prancūziją; 2009-07-09 sprendime byloje Moon prieš Prancūziją.

Nustatyta, kad byloje nėra duomenų, kad minėtos A. K. gabentos piniginės lėšos buvo nusikalstamos ar neteisėtos kilmės arba turi nusikalstamą ar neteisėtą paskirtį. Pinigų suma, kuri gali būti teisėtai gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama. Gabenant grynuosius pinigus nekyla jokia pareiga mokėti kokius nors mokesčius ar panašiai. Tai reiškia, kad šiuo atveju nei A. K., nei joks kitas subjektas iš nustatytos kaltinamojo nusikalstamos veikos negavo jokios turtinės naudos, o valstybė savo ruožtu nepatyrė ir negalėjo patirti jokios finansinės žalos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Praeityje kaltinamasis teistas nebuvo. Jis dirba, tačiau 213 000 Eur suma neabejotinai jam būtų labai didelė finansinė našta, tuo labiau, kad jam yra skirta ir bauda. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įvertinus nustatytos nusikalstamos veikos, o būtent pinigų deklaravimo reikalavimo nesilaikymo, pavojingumą, kitas nustatytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad skirta bauda yra pakankama priemonė, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, atgrasymo, nubaudimo ir prevencijos tikslus, teisingumo ir proporcingumo principus, todėl papildomos poveikio priemonės – nedeklaruotų pinigų konfiskavimo – paskyrimas būtų neproporcingas ir sukeltų kaltinamajam pernelyg didelę finansinę naštą. Toks procesinis sprendimas neprieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiškose baudžiamosiose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-222/2020).

Daiktai, o būtent ikiteisminio tyrimo metu pas A. K. paimti 213 000 Eur, buvo įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinę sąskaitą Nr. LT80 7230 0000 0012 0020 UAB Medicinos banke (b. l. 31). Šių pinigų teisėtas savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorius Ž. M. apklausiamas teisme, prašė grąžinti įmonei pinigus. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu minėtos piniginės lėšos grąžintinos jų teisėtam savininkui UAB „Idestus“.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (10 000 – dešimt tūkstančių Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti A. K., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – 15 000 Eur užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir užstatą grąžinti užstato davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)”.

Daiktus, o būtent 213000 Eur (du šimtai trylika tūkstančių eurų), saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. LT80 7230 0000 0012 0020 UAB Medicinos banke, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.