- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-877-198/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01525-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2425-494/2017 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, VĮ „Registrų centras“, antstolių V. M., D. M. kontorai dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti antstolio neteisėtą nuosavybės teisių registravimą atsakovo V. P. vardu; registruoti nuosavybės teises į turtą: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1A1/b? 1964 metų pastatas gyvenamasis namas 64 m2) L. J. vardu VĮ „Registrų centras“; jei buvo uždėtos hipotekos ar antstolio areštai, juos visiškai panaikinti; panaikinti turto pardavimą per varžytines ir leisti registruoti turtą tinkamai per Nacionalinę žemės tarnybą. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir uždrausti bet kokį šio turto pardavimą.Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas iki 2017 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovei išaiškinta, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.Vilniaus rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 10 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi ieškovės L. J. ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, VĮ „Registrų centras“, antstolių V. M. ir D. M. kontorai dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nurodė, jog ieškovė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė teismui patikslintą ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pateiktame procesiniame dokumente ieškovė nurodo performuluotas neaiškias aplinkybes, motyvus bei prašymus, t. y. tinkamai registruoti nuosavybės teisę L. J. vardu, įpareigoti naudotoją sklypo V. P. nemeluoti proceso metu ir atsiliepimo surašymo metu.Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė, kad ieškovės siekiamas pateikti procesinis dokumentas neatitinka bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes jame neapibrėžtas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Trūkumai nustatyti dėl to, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio turinio elementai, itin reikšmingi dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu pakankamai aiškiai suformuluotas reikalavimas ir to reikalavimo faktinis pagrindas.Teismas sprendė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti performuluoti argumentai bei neaiškios aplinkybės neleidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir nesudaro sąlygų priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnis). Laikytina, kad ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pateikto procesinio dokumento trūkumų, nurodytų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje, nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti.Nurodo, kad pašalino teismo nurodytus trūkumus – suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė banko išrašą. Nežino, kaip dar aiškiau galėtų tai padaryti. Pažymi, kad turtas jai priklauso 2001 m. birželio 5 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, žemės sklypo su pastatu preliminaraus pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo paruošti dokumentai dėl sklypo naudotojo, bet dokumentų dėl savininko iki šiol nėra.Mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis iš dalies teisėta, todėl trūkumai tinkamai ištaisyti. Ieškinio forma ir turinys atitinka EPP teismų sistemos.Teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinio nepriimti.Mano, kad teisėja buvo šališka. Prašo paskirti naują teisėją, nes ieškovė ja nepasitiki.Teigia, kad EPP sistemoje matosi, jog 2017 m. balandžio 21 d. pateiktas atsiliepimas į ieškinį, nors jo turinio ji nemato. Skundžiama nutartis netinkama, nes byloje priimtas atsiliepimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės L. J. ieškinys, per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė nepašalino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų (nesuformulavo ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo), ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog visi trūkumai buvo pašalinti pateikiant patikslintą ieškinį, ieškinys nepriimtas dėl teisėjos šališkumo.Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).Pagal Civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.Priimdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė L. J. nepašalino visų teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, patikslintame ieškinyje nurodyti performuluoti argumentai bei neaiškios aplinkybės neleidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribų ir nesudaro sąlygų priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę aiškiai suformuluoti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžia reiškiamą reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus. Ieškovė teismo nustatytu terminu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame reiškia reikalavimus tinkamai registruoti nuosavybės teises L. J. vardu, įpareigoti sklypo naudotoją V. P. nemeluoti proceso metu ir atsiliepimo surašymo metu; paikinti visų (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ „Registrų centras“, antstolių V. M., D. M. kontoros) neteisėtus veiksmus, jeigu jie proceso metu bus rasti, taip pat panaikinti neteisėtus dokumentus, patvarkymus ir kitą, kurie turėjo įtakos neteisėtai registruoti V. P. kaip savininką, nurodo, kad kiti ieškinio reikalavimai (dalykas) gali būti išdėstomas tiesiogiai proceso metu. Nors, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė performulavo ieškinio reikalavimus ir argumentus, bet jie taip ir liko neaiškūs, nekonkretūs, dėl to, negalima apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribų ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradedamas. Pagal ieškovės ieškinio reikalavimą, koks jis yra suformuluotas, ir nurodytas faktines aplinkybes, neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, t. y. ar ieškovė siekia nuginčyti atsakovo nuosavybės teisių į ginčo objektą atsiradimo (įgijimo) pagrindą ir siekia jos pačios nuosavybės teisių į šį objektą pripažinimo (tokiu atveju turėtų būti ginčijamas atsakovo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – sandoris, įvykis, aktas ar kt.), ar siekia nuginčyti ginčo objekto teisinę registraciją, ar kitokių teisinių pasekmių. Teisinė registracija žymi nuosavybės teisės atsiradimo ar perėjimo faktą, todėl gali būti atliekama dokumentų pagrindu, kurie rodo, jog nuosavybės teisė atsirado ar iš vieno subjekto perėjo kitam. Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais. Ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką. Be kita ko, iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad ieškovė nesutinka su antstolių, kitų institucijų veiksmais, tačiau patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas – panaikinti visų neteisėtus veiksmus, jei jie bus rasti proceso metu, negali būti laikomas konkrečiu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai ištaisytais tinkamai. Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Ieškovas pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato, ar kito asmens (Teismų praktika Nr. 14, psl. 154). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartyje ieškovei, kaip ji pati ieškinyje nurodo, nelabai gerai mokančiai lietuvių kalbą, siūlė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovei dar kartą siūlo apsvarstyti galimybę kreiptis teisinės pagalbos reiškiant ieškinį dėl galimai pažeistų jos teisių gynimo.Pažymėtina, kad ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su tinkamai parengtu ieškiniu, atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.Apeliantė nurodo mananti, jog teisėja buvo šališka, tačiau šis atskirojo skundo argumentas yra deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismas pirmos instancijos teismo šališkumo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, išankstinio nuomonės turėjimo nenustatė. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė reiškė teisėjai nušalinimą. Dėl to, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad tik priėmus nepalankų apeliantei sprendimą, ji suabejojo teisėjos nešališkumu. Apeliantė nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dar ir dėl to, kad byloje priimtas atsiliepimas, kurio turinio EPP sistemoje ji nemato. Apeliantei paaiškintina, kad byloje pateikto atsiliepimo EPP sistemoje ji nemato, nes, priešingai, nei ji pati teigia, atsiliepimas, nepaisant to, kad yra pateiktas, tačiau nėra priimtas.Kiti apeliantės atskirojo skundo teiginiai, argumentai ir prašymai nevertintini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla ir jos teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.