- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 1-179-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-38810-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- E. S.
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio - vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas 2010-12-31 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 182 str., 300 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta subendrinta bausmė 2 metais laisvės apribojimo ir 300 MGL dydžio bauda, Vilniaus apygardos teismo 2011-10-18 nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-31 nuosprendis dalyje ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2014-12-22 pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 157 str. 1 d., lygtinai prieš laiką nuo neatliktos 3 metų 3 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2017-05-23 nutartimi probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą, 2017-06-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. 29 min., kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 103 km, vairavo UAB „MOGO LT“ priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,61 promilės etilo alkoholio.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, su tuo sutiko ir prokurorė ir gynėjas, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis E. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-08-12 jis vairavo automobilį ir važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu Gardinas-Varėna-Vilnius. (duomenys neskelbtini) svečiavosi pas dėdę, ten gėrė alkoholį, susipyko ir išvažiavo į namus. Važiavo vienas. Važiuojant kliudė ir apgadino kitą automobilį, todėl buvo sustabdytas netoli Senosios Varėnos kaimo. Automobilį ,,Volvo V70" įgijo sudarydamas lizingo sutartį, nurodant automobilio vertę 1300 Eur. Kas mėnesį moka įmokas. Turėjo neįgalumą iki 2018-11-14. Pragyvena iš gaunamos pensijos. Nesutiko su priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, nes paskirta per didelė bauda, nurodyta per didelė konfiskuotino turto vertė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje:
liudytojo Lino Ivanausko, dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyr. patruliu, parodymais, kad jis 2018-08-12 dirbo nuo 07.00 val. iki 19.00 val. Apie 18.30 val. per radijo ryšį iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad netoli Bingelių k., Varėnos r., įvyko techninis eismo įvykis. Į įvykį jis nuvyko su vyr. patruliu Evaldu Didiku. Atvykus į įvykio vietą, kelio Vilnius -Varėna-Gardinas 103 km kelkraštyje rado stovinčius du apgadintus automobilius: "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) ir "Toyota Corola Verso". Šalia šių automobilių stovėjo vyriškiai, kaip vėliau buvo nustatyta, E. S. bei R. V.. R. V. nurodė, kad automobilis "Volvo V70" apgadino jo automobilį. Įvykio vietoje buvęs V. I. nurodė, kad važiavo iš paskos automobilio "Volvo V70" , matė, kaip šis automobilis šonu užkabino automobilį "Toyota Corola Verso" ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl automobilį "Volvo V70" pasivijo ir sustabdė. Nuo automobilio "Volvo V70" vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus alkotesteriu, šiam vairuotojui nustatytas 2,57 promilių girtumas. E. S. buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo, nuvežtas į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių dėl kraujo mėginio paėmimo. Vykstant į ligoninę, E. S. prisipažino, kad vairavo neblaivus. ( b. l. 36-37)
Liudytojo Evaldo Didiko, dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyr. patruliu, parodymais, kad 2018-08-12 apie 18.30 val. per radijo ryšį iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad netoli Bingelių k., Varėnos r., įvyko techninis eismo įvykis. Atvykę su vyr.patruliu Linu Ivanausku į įvykio vietą, kelio Vilnius -Varėna-Gardinas 103 km kelkraštyje rado stovinčius du apgadintus automobilius: ,,Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) ir "Toyota Corola Verso". Šalia šių automobilių stovėjo, kaip vėliau buvo nustatyta, E. S., R. V. ir V. I.. R. V. nurodė, kad automobilis ,,Volvo V70“, kurį vairavo E. S., apgadino jo automobilį. Šio įvykio liudytojas V. I. paaiškino, kad jis savo automobiliu važiavo iš paskos automobilio ,,Volvo V70“, matė, kaip šis automobilis šonu užkabino kelkraštyje stovintį automobilį ,,Toyota Corola Verso“ ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl jis pasivijo automobilį "Volvo V70“ ir sustabdė.V. I. nurodė, kad kai sustabdė automobilį ,,Volvo V70“ ir priėjo prie vairuotojo, tai nuo šio sklido alkoholio kvapas , matėsi, jog vairuotojas yra neblaivus. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, bendraujant su automobilio ,,Volvo V70“ vairuotoju E. S., nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus alkotesteriu, E. S. buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Automobilio ,,Toyota Corola Verso“ vairuotojas R. V. buvo blaivus. E. S. buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo ir nuvežtas į VšĮ Varėnos ligoninės priėmimo skyrių dėl kraujo mėginio paėmimo. Važiuojant į ligoninę, E. S. prisipažino,kad automobilį vairavo neblaivus.( b. l. 40-42)
Liudytojo Vilmanto Skopecko, dirbančio Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyr. patruliu, parodymais, kad 2018-08-12 apie 18 val. 35 min., atvykęs į darbo vietą, sužinojo, jog Evaldas Didikas, su kurio turėjo dirbti pamainoje, kartu su vyr. patruliu Linu Ivanausku išvažiavo į techninį eismo įvykį. Jis tarnybiniu automobiliu nuvyko į VšĮ Varėnos ligoninę, kad galėtų pakeisti vyr. patrulį L. Ivanauską, kuriam 19.00 val. baigėsi pamaina, į ligoninę atvyko ir minėti kolegos su neblaiviu vairuotoju. Bendraujant su atvežtu vairuotoju E. S., nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Po to, kai buvo paimtas vairuotojo kraujo mėginys, jie grįžo į įvykio vietą kelyje Vilnius- Varėna – Gardinas 103 km 700 m . Ten jis pamatė miško keliukyje prie pagrindinio kelio stovinčius du automobilius: "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) ir ,,Toyota“, nustatė automobilio "Toyota" vairuotojo ir keleivio asmens duomenis. Automobilio "Volvo V70" vairuotojas E. S. prisipažino, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. E. S. buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į (duomenys neskelbtini). esančią automobilių saugojimo aikštelę. ( b. l. 30-32).
Liudytojos L. K. parodymais, kad 2018-08-12 apie 18 val. ji su sugyventiniu R. V. ir kitais asmenimis važiavo automobiliu "Toyota Corola Verso", v/n (duomenys neskelbtini) Varėnos r., keliu Vilnius-Varėna-Gardinas, sustojo kelkraštyje, R. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie kelkraštyje stovėjusio pardavėjo nupirkti grybų. Sėdėdama automobilyje ji pajuto smūgį, kažkas atsitrenkė į automobilį, tuo metu pamatė keliu nuvažiuojantį automobilį. Tada visi išlipo iš automobilio, R. automobilį patraukė truputį toliau, kad šis nestovėtų kelkraštyje. Už kokių 20 min. prie jų privažiavo automobilis "Audi 100", iš kurio išlipęs vyras R. padavė kažkokio automobilio raktelius. Vyras pasakė, kad matė, kaip automobilis "Volvo" trenkėsi į jų automobilį, todėl šį pasivijo ir sustabdė, pasakė, kad turi važiuoti pas sustabdyto automobilio vairuotoją, kad nepabėgtų, vėl pasiėmė automobilio "Volvo" raktelius ir nuvažiavo atvežti patį vairuotoją. Greit privažiavo automobilis "Volvo", iš kurio išlipo automobilio "Audi 100" vairuotojas, iš keleivio pusės išlipo automobilio "Volvo" vairuotojas, kuris matėsi kad buvo neblaivus. Automobilio "Volvo V70" vairuotojas pats patvirtino, kad yra išgėręs alkoholio, taip pat R. siūlė pinigų. Kai R. atsisakė pinigų, automobilio "Volvo" vairuotojas pasakė, kad dabar jie patys galės 2 metus laukti, kol draudimas sumokės pinigus. Greitai atvyko policijos pareigūnai ( b. l. 55-58).
Liudytojo R. V. parodymais, kad 2018-08-12 apie 18 val. su dar keliais asmenimis jis važiavo savo automobiliu "Toyota Corola Verso", v/n (duomenys neskelbtini) Varėnos r., keliu Vilnius-Varėna-Gardinas. Bevažiuodamas sustojo kelkraštyje, išlipo iš automobilio ir priėjo prie pardavėjo nusipirkti grybų. Jis stovėjo nusisukęs nugara į kelią, kai staiga išgirdo daužymo garsą, dar pagalvojo, kad koks akmuo atsitrenkė į automobilį, atsisukęs pamatė nuvažiuojantį automobilį "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie savo automobilio pamatė, kad apgadintas automobilio galas ir kairė pusė, tada iškvietė policiją ir truputį toliau pavarė savo automobilį, kad šis nestovėtų prie kelio. Už kokių 20 min. prie jų privažiavo automobilis "Audi 100", iš kurio išlipo vyras ir jam padavė kažkokio automobilio raktelius. Jis iš karto nesuprato, kodėl jam duoda raktelius, tada vyras pasakė, kad matė, kaip automobilis "Volvo" trenkėsi į jo automobilį, todėl šį pasivijo ir sustabdė, paėmęs raktelius atvežė. Automobilio "Audi 100" vairuotojas pasakė, kad turi važiuoti pas sustabdytą vairuotoją, kad nepabėgtų, nuvažiavo atvežti patį vairuotoją. Greitai privažiavo automobilis "Volvo", iš kurio išlipo tas vyras, iš keleivio pusės išlipo automobilio "Volvo V70" vairuotojas, kuris buvo neblaivus, tai matėsi akivaizdžiai, išlipęs iš automobilio, svirduliavo. Tas vairuotojas, priėjęs prie jo bandė tartis, siūlydamas jam tai 300 eurų , tai 500 eurų už padarytą avariją, tačiau jis pasakė, kad tikrai nesutinka tartis, nes, būdamas toks girtas šis vėl gali sukelti avariją, per kurią galį nukentėti kiti žmonės. Nuo to vairuotojo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jiems buvo papasakotos visos įvykio aplinkybės ( b. l. 49-52).
Liudytojo V. I. parodymais, kad jis 2018-08-12 tarp 18.00 val. - 19.00 val. važiavo savo automobiliu "Audi 100" Varėnos rajone, keliu Vilnius - Varėna - Gardinas. Važiuodamas pastebėjo, kaip važiuojantis priešais jį automobilis "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį "Toyota Corola Verso", kuris tuo metu stovėjo kelkraštyje. Automobilis "Volvo" atsitrenkė į automobilio "Toyota Corola Verso" kairį šoną. Atsitrenkusio automobilio "Volvo" vairuotojas pavažiavo apie 300 metrų ir sustojo ties sankryža su šalutiniu keliu. Jis privažiavo prie to automobilio "Volvo" ir sustojo šalia. Automobilio "Volvo" vairuotojas pats išlipo iš automobilio. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, pats pasakė, kad yra išgėręs alkoholio. Buvo iškviesta policija, jis bei minėtų automobilių vairuotojai laukė atvykstančių policijos pareigūnų( b. l. 70-71).
Kaltinamojo kaltė pagrįsta ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, ištirta teisiamajame posėdyje:
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus vyr. patrulio E. Didiko 2018-08-12 tarnybinis pranešimas, kad 2018-08-12 apie 18 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, jog kelyje Vilnius - Varėna - Gardinas, netoli Varėnos r., Bingelių k., buvo techninis eismo įvykis, vienas iš vairuotojų yra galimai neblaivus. Įvykio vietoje buvo alkotesteriu patikrintas automobilio "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. S., kuriam nustatytas 2,57 promilių girtumas ( b. l. 13-14).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kai 2018-08-12 buvo apžiūrėta vieta kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 103 km 700 m , kur prie pagrindinio kelio miško keliuke rastas stovintis automobilis "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) kurio apgadinta dešinė pusė. Po įvykio vietos apžiūros automobilis paimtas. ( b. l. 17-27).
Automobilio "Volvo V70", v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas ( b. l. 80-85). Automobilio savininkas yra UAB "Mogo LT", valdytojas E. S.. ( b. l. 134)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvada Nr. T-A 8048/2018(01), kurioje nurodyta, kad E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,61 promilės etilo alkoholio ( b. l. 128).
Teismas konstatuoja:
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas.
Kaltinamojo E. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Byloje neginčijamai surinktais ir ištirtais įrodymais įrodytos aplinkybės, kad kaltinamasis E. S. vairavo transporto priemonę - automobilį kelyje Gardinas-Varėna-Vilnius 103 kilometre ir važiavo iš (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo 2.61 promilės etilo alkoholio. Nusikalstama veika baigta.
Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ((Kelių eismo taisyklių 14 punktas, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija)).
Esant kraujyje tokiam kiekiui alkoholio, asmuo negali jaustis taip, kaip būdamas blaivus ar esant įstatymo leistinam apsvaigimui nuo alkoholio – nuo 0,0 iki 0,4 promilės. Įvertinus tai, kad kaltinamajam E. S. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams yra žinomi, tai, kad jam buvo nustatytas girtumas, patvirtina, kad jis suvokė, jog yra apsvaigęs, o Kelių eismo taisyklės draudžia tokios būsenos vairuoti transporto priemonę, t. y. jo veiksmai buvo tyčiniai.
Pažymėtina, kad už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 423 straipsnis) atsakomybė. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, pagal pareikštą kaltinimą, nėra nurodomos ir inkriminuojamos aplinkybės dėl administracinio nusižengimo.
Pranešime apie įtarimą (b.l. 153), pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ( b.l. 174) yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad kaltinamasis E. S. jam inkriminuotą veiką padarė 2018 m. rugpjūčio 13 d., o ne 2018 m. rugpjūčio 12 d. Tiek pats kaltinamasis, tiek kiti liudytojai nurodė, kad E. S. inkriminuota nusikalstama veika padaryta 2018-08-12. Tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai, todėl patikslintina, kad E. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį padarymo laikas yra 2018 m. rugpjūčio 12 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė: prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Kaltinamasis E. S. 2011-10-18 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, pripažinus kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija) bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo redakcija), paskyrus subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 metams.Paleistas iš bausmės atlikimo vietos 2014-12-22 pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 157 str. 1 d., lygtinai prieš laiką nuo neatliktos 3 metų 3 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2017-05-23 nutartimi probuojamojo priežiūra nutraukta prieš terminą, 2017-06-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.
BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktis numato, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo - penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal šio straipsnio 5 dalį numatyta, kad šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Kaltinamasis E. S. klaidingai tapatina nusikaltimų recidyvistą pagal BK 27 straipsnio 1 dalį ir pavojingą recidyvistą. Asmuo pavojingu recidyvistu pripažįstamas BK 27 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka ir sąlygomis, o nusikaltimų recidyvistu nereikalingas joks jo atskiras pripažinimas, o kai jis atitinka sąlygas, numatytas BK 27 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis praeityje teistas ir teistumas neišnykęs bei nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Kaip nurodė kaltinamasis jis nedirba, nesiregistruoja bedarbiu Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, kadangi yra neįgalus (darbingas tik 35 procentus).
Pagal byloje pateiktą E. S. neįgaliojo pažymėjimą jam nedarbingumas buvo pripažintas laikotarpiu 2016-10-27 iki 2018-11-14 ( b.l. 171). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nepateikė įrodymų, kad jam pratęstas nedarbingumas, teigdamas, kad tik sprendžiama dėl jam nedarbingumo pratęsimo. Dėl to daroma išvada, kad šiuo metu nėra pagrįsta aplinkybė, jog kaltinamasis E. S. yra nedarbingas ( ar iš dalies darbingas) asmuo, kai tokios aplinkybės nepagrįstais įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Paprastai nedarbingumas pratęsiamas iki nustatyto termino pabaigos.Nedarbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 "Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ ir kitais teisės aktais.
Kaltinamasis E. S. į psichiatrinio ir priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 416 str.2 d. ( b.l. 136).
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką sankcijose yra numatytos bausmės: bauda; areštas; laisvės atėmimas.
Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Būtent BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaltinamajam E. S. parinktina ir skirtina bausmės rūšis – bauda, kitos numatytos bausmės rūšys, už jo padarytą nusikalstamą veiką, būtų aiškiai per griežtos (arešto ar terminuoto laisvės atėmimo), kadangi jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Šia bausmės rūšimi bus pasiekti baudos tikslai. Tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmės būtų atliekamos realiai, o ir pats kaltinamasis sutinka su bausmės rūšimi – bauda, tik prašo skirti kuo mažesnę, motyvuodamas, kad jo gaunamos pajamos yra minimalios pragyvenimui.
Kaltinamasis E. S. vairavo transporto priemonę stipriai apgirtęs, kai alkoholio koncentracija kraujyje buvo ne mažiau 2.61 promilių, vairavo ir važiavo magistraliniu A4 keliu Gardinas-Varėna- Vilnius.
Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kas yra magistraliniai keliai. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą. Dėl nurodytų aplinkybių ir kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didesnis, atsižvelgiant į kelio, kuriuo važiavo pažeisdamas įstatymų reikalavimus, eismo intensyvumą, socialinę ir ekonominę jo reikšmę.
Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę (praeityje teistas dėl sunkaus nusikaltimo ir teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka transporto srityje), taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad skiriamos baudos dydis nustatytinas mažesnis, negu numatytos baudos vidurkis, bet ne minimalus baudos dydis. Vis tik E. S. tyčia nusikalsta ne pirmą kartą, vairuojantis automobilį buvo priverstinai sustabdytas kito asmens. Nežiūrint, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ši aplinkybė nėra laikytina reikšmingesne už nustatytą sunkinančią aplinkybę, kadangi kaltinamojo vairuotojo stažas nuo 2000 metų, jis žinojo, kad vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam yra draudžiama, o darant tyčinius nusikaltimus atitinkamai ir kyla kaltininkui neigiamos pasekmės. Kaltinamajam jo nedarbingumas (neįgalumas) netrukdė nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus ir apsvaigus nuo alkoholio padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.
BPK 352 straipsnio 1 dalis numato, kad paskyrus baudą, teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Taip pat šią nuostatą nurodo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, kad teismas nustato terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bauda išdėstytina 36 mėnesių laikotarpiui.
BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Kaltinamasis sąmoningai padarė nusikalstamus veiksmus, todėl ir kylančias neigiamas pasekmes turi pats prisiimti.
Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai kaltinamajam turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.
Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu transporto priemonės, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Kaltinamasis E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudojo nusikalstamai veikai daryti. Taip jo vairuojamas automobilis tampo nusikaltimo padarymo priemone.
Kaltinamojo E. S. nurodomos aplinkybės, kad baustas tik už mažareikšmį nusižengimą transporto srityje (greičio viršijimą), niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, nėra pakankami teigti ir daryti išvadas, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Taip pat ir kaltinamojo asmeniniai ar jo šeimos narių interesai yra svarbūs, tačiau negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą.
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje nurodoma automobilio „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 1300 Eur. Kaltinamasis, jo gynėjas nurodo, kad šio automobilio vertė gali būti 800-1000 Eur.
2018-09-24 apžiūros protokole buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nustatytos tokios aplinkybės: objektas yra juodos spalvos kėbulu lengvasis automobilis „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis yra keturių durų, 5 sėdimų vietų. Automobilio visi 4 ratai yra su oru. Apžiūrint automobilio vidų, matosi, kad salonas yra tvarkingas. Taip pat protokole aprašyti automobilio išoriniai kėbulo apgadinimai ( b.l. 80).
Pastebėtina, kad pagal fotolenteles prie automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis yra 4/5 durų, kadangi universalaus kėbulo galinė dalis taip pat atidaroma.
Pagal pateiktus automobilio apžiūros duomenis neįmanoma tiksliai nustatyti automobilio vertę net ir pagal viešai skelbtiną informaciją, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Tokia išvada padaryta dėl to, kad nėra tinkamai aprašyta automobilio komplektacija, pvz., rida, pavarų dėžė, varantieji ratai, salono komplektacija ir pan.
Aplinkybės, kurios nėra pagrįstos ir įrodytoss baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, vertinamos ir traktuojamos kaltinamojo naudai. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui teigti, kad minėto automobilio vertė yra 800 Eur, kaip teigia gynybos pusė, neįrodžius jo didesnės vertės.
Tokios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo, nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės taikymo, šioje situacijoje visuomenės ir E. S. interesų pusiausvyra nebus pažeista. Negali būti formuojama asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.
BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teismas pažymi, kad minėtame BPK straipsnyje nėra numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas gali būti išdėstoma dalimis.
Baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje taikytina tada, kai kaltininkas tokią teisę buvo įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
E. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones. Jis vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs nuo (duomenys neskelbtini) ( b.l. 131).
Kaltinamojo E. S. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, esant neblaiviam.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. S. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatyta 2,61 promilių alkoholio kraujyje, ir padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Pabrėžtina, kad net kai transporto priemonę vairuoja asmuo (vairuotojas), kuriam nustatomas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį jam privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Kaltinamasis E. S. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas neblaivumas ( girtumas - 2.61 promilių), todėl adekvačiai ir turi būti taikomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas pagal padarytos veikos pavojingumą.
2018-08-29 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėjos nutarimais kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) ir rašytinis pasižadėjims neišvykti ( b. l. 158-163).
Teismų praktikoje buvo suformuota praktika, kad uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemone įskaitytina nuo šios kardomosio priemonės taikymo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Tačiau po šios teisminės praktikos suformavimo pasikeitė įstatymų taikymo reikalavimai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalis nustatė, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (suvestinė įstatymo redakcija nuo 2018-07-01 iki 2019-03-31). Taigi vairuotojo pažymėjimo paėmimas nesukėlė transporto priemonės vairuotojui pasekmių, kadangi pritaikius jam kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo paėmimą) jis galėjo vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis E. S. nenurodė, kad parinkta ir paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo paėmimas) jam sukėlė kokias nors teisines pasekmes dėl transporto priemonės vairavimo.
Kadangi kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį padarė 2018-08-12, t.y. po to, kai motorinės transporto priemonės vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalėjo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, kai jis gali pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nėra įskaitytinas į uždraudimo naudotis specialia teise – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą.
ANK 682 straipsnis numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą ((2018 12 20 įstatymo redakcija Nr. XIII-1862 (galiojimas nuo 2019 01 01)).
Tiek vairuotojų registro išraše ( b.l. 131), tiek administracinių nusižengimo išraše ( b.l. 135-136) nėra duomenų apie įrašus dėl E. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, sustabdymą ar naudojimosi apribojimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas E. S. nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
Atkreiptinas dėmesys, kad netgi ir ANK 28 straipsnio 4 dalis numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus. Byloje neginčijamai nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad kaltinamasis E. S. nors ir būdamas nedarbingas, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (girtas).
Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – dvejiems metams terminas yra adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei.
Alytaus apskrities VPK pažymoje apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime dėl transporto priemonės „Volvo V70“ transportavimo ir saugojimo (b.l. 87) apmokėjo E. S. 2018-10-29 (b.l. 125).
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos 2018-08-29 nutarimais E. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 158-163). Įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos paskirtos kardomosios priemonės.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Transporto priemonė automobilis „Volvo V70“ grąžinta valdytojui E. S..
Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio pagrindu. Kaltinamajam nebuvo laikinai apribotos nuosavybės teisės.
Taikytinos BK 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nes kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Nenustatyti pagrindai kaltinamajam E. S. taikyti 2018-11-15 Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl amnestijos akto“ Nr.XIII-1640.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 , 301 - 305, 307 - 308 str., teismas
nusprendžia:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 90 MGL (4500,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad E. S. paskirta 60 MGL (3000,00 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti E. S. 36 (trisdešimt šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą, nustatant, kad kiekvieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti po 83 eurus, o paskutinį nustatyto termino mėnesį sumokėti likusią paskirtos baudos dalį. Nesumokėjus nustatytos baudos dalies bent vieną (1) mėnesį, panaikinti baudos išdėstymą mėnesiais ir taikyti visos likusios baudos dalies priverstinį išieškojimą. Bauda gali būti sumokėta ir visa arba sumokėta anksčiau nustatyto baudos išdėstymo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtį – bauda. Apie baudos/baudos dalies sumokėjimą E. S. nedelsiant (kiekvieną mėnesį, kiekvieną kartą sumokėjus) privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g.15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė). Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš E. S. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią aštuonių šimtų eurų (800 Eur) sumą.
Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.
Išaiškinti, kad įmokėjus konfiskuotiną sumą E. S. nedelsiant privalo pateikti rašytinį įrodymą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g.15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, BK 68 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus, paskirto draudimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą grąžinti savininkui E. S..
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.