Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. 2016-01-17 apie 6 val. bute, (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė L. M. į veido sritį, taip padarydamas nosies kaulų lūžį ir nesunkiai sutrikdydamas L. M. sveikatą.

Kaltinamasis D. T. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad su draugais tarp kurių buvo M. K., Ž. K. ir K. N. atvyko į butą Baltų prospekte pas L. M., kurio nepažinojo. Išgėrė kelis butelius alkoholio. L. M. sukonfliktavo su Ž. K.. L. M. sudavė kelis smūgius Ž. K. į galvą. Kadangi Ž. K. yra po avarijos, turi invalidumą, kaltinamasis norėjo jį apginti ir sudavė vieną smūgį į nosį L. M.. Jis nuvirto, pradėjo bėgti kraujas. Prie jo pribėgo K. N., nuvedė jį į vonią praustis. Kaltinamasis su draugais išvyko. Kitą dieną L. M. buvo atvažiavęs, prašė pinigų – žalos atlyginimo, tačiau tada ir vėliau bendraudami nesutarė dėl sumos ir jos mokėjimo terminų. Kaltinamojo teigimu, jis žalą galėtų atlyginti tik dirbdamas užsienyje, dabar pinigų neturi. Savo veiksmus vertino kritiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi.

Nukentėjusysis L. M. parodė, kad pas jį į butą atvyko M. K., Ž. K. D. T. ir kiti jaunuoliai, kuriems reikėjo vietos švęsti gimtadienį. Tam sutikimą jie gavo ir asmens, kuris kartu su nukentėjusiuoju nuomojosi butą. Jie pradėjo švęsti, siūlė išgerti. Nukentėjusysis kartu išgėrė alkoholio, vėliau nuėjo miegoti. Išgirdęs triukšmą, nuėjo į kambarį pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad Ž. N. ir Ž. K. trenkė vienas kitam per veidą, vos nesudaužė televizoriaus. Juos apraminęs nukentėjusysis vėl nuėjau miegoti, tačiau po 10 min. vėl kilo triukšmas. Tada L. M. pasakė visiems rinktis daiktus ir važiuoti namo. Ž. K. sakė, kad gali triukšmauti. Juos bandant išprašyti Ž. K. atsistojo ir grėsmingai artinosi, prasidėjo smūgiai. Nukentėjusiojo teigimu, jis Ž. K. smūgių nesudavė, tik pastūmė. D. T. pašoko ir trenkė į kaktos sritį. Užsidengęs ranka gavo antrą smūgį, vėliau buvo trečiais smūgis, atsitrenkė į sieną, sukniubo, pajuto, kad muša ne vienas. Buvo trenkiama ir spiriama kojomis. Po kurio laiko išgirdo, sakant „gana, užtenka“. K. N. jį pakėlė ir nuvedė apsiprausti. Vėliau jie visi išvažiavo į Raseinius. Nukentėjusiajam lūžo nosis, buvo kraujosruvos akyse, ant plaštakos, kaklas pasislinkęs, sulaužyti šonkauliai.

Buvo tariamasi dėl susitaikymo. D. T. buvo sutikęs sumokėti 2000 eurų moralinę žalą ir išlaidas advokatei, tačiau dėl mokėjimo tvarkos nebuvo sutarta.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad jis, K. N., E. M., G. D. ir D. T. atvažiavo į Kauną ir nuvyko pas L. M., kur visi kartu šventė gimtadienį. Tarp liudytojo ir L. M. kilo konfliktas, L. M. jam trenkė į veidą, tada D. T., gindamas liudytoją, sudavė smūgį L. M.. Liudytojo teigimu, vėliau L. M. siekė gauti 500 eurų žalos atlyginimą iš asmenų, kurie jam sudavė smūgius.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-17 apie 04.00 val. iš Raseinių su draugais Ž. K., K. N., M. K., G. D. ir D. T. automobiliu atvyko pas draugus, kurie Kauno mieste nuomavosi butą. Atvykę į minėtą butą, ten rado pažįstamą L. M.. Bute jie vėl vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo jau gerokai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų ir vienu metu nuėjo į tualetą. Tualete užtruko ne daugiau, kaip 5 minutes, o grįžęs pamatė, kad galimai K. N. L. M. atnešė rankšluostį, nes pastarajam iš nosies bėgo kraujas. Jis paklausė, kas čia įvyko, jam buvo paaiškinta, kad Ž. K. su L. M. susiginčijo, L. M. Ž. K. trenkė ranka į veidą. D. T., norėdamas apginti Ž. K., L. M. taip pat trenkė ranka į veidą. Jis šio įvykio nematė, nes buvo tualete, o viskas įvyko labai greitai. Jam sugrįžus iš tualeto, jokio konflikto kambaryje jau nebebuvo. Netrukus, po šio incidento visi išvažiavo į Raseinius, o L. M. pasiliko bute. Ar konflikto metu dar kas nors galėjo suduoti L. M. smūgius, pasakyti negali, nes nematė. Iki konflikto visi buvo draugiškai nusiteikę, ir jokių pykčių nebuvo. Po įvykio jis bendravo tik su K. N.. Ar buvo derinami klausimai dėl žalos atlyginimo L. M., nežino, nes tuose reikaluose nedalyvavo ir nieko apie tai negirdėjo (1 t., b. l. 48-49).

Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-17 apie 04.00 val. iš Raseinių miesto su draugais Ž. K., K. N., M. K., E. M. ir D. T. automobiliu atvyko pas draugus, kurie Kauno mieste nuomavosi butą. Atvyko į butą, kuriame buvo pažįstamas L. M.. Iš pažiūros jis buvo blaivus, o jie jau buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų. Bute jie vėl išgėrinėjo. Jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl nuėjo į kitą kambarį miegoti. Jokio konflikto, kol jis su draugais išgėrinėjo, nebuvo. Po kurio laiko, jį pažadino vienas iš draugų ir pasakė važiuoti iš buto. Kas jį pažadino, ir kiek buvo valandų, tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo prašvitę. Prieš išvažiuojant iš to buto, matė, kad L. M. veidas buvo šiek tiek kruvinas. Grįžtant į Raseinius, jam draugai pasakė, kad tarp L. M. ir Ž. K. buvo kilęs konfliktas, kurio metu L. M. trenkė Ž. į veidą ar į kaktą, o D. T., norėdamas Ž. K. užstoti, trenkė L. M. veidą. Kas ir kaip iš tikrųjų buvo, tiksliai papasakoti negali. Tos pačios dienos vakare, laiko tiksliai pasakyti negali, Raseiniuose sutiko L. M., kuris jam pasakė perduoti draugams, jog už sumušimą draugai surinktų L. M. 500 eurų, nes priešingu atveju kreipsis į policiją ir į medikus. Tai jis papasakojo D. T.. Matė patinusį L. M. veidą. Su Ž. K. ir D. T. apie tą įvykį nekalbėjo, nes mažai bendravo ir susitikinėjo. Apie žalos atlyginimą nieko negali papasakoti, nes tuose reikaluose nedalyvavo (1 t., b. l. 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1921/2016(02) nurodyta, kad L. M. nosies kaulų lūžis bei poodinė kraujosruva nosyje bei abiejų akių vokų vidiniuose paviršiuose galėjo ir greičiausiai išsivystė nuo vienintelio smūgio į šią sritį kietu buku daiktu (1 t., b. l. 21).

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo yra įrodyta duomenis, užfiksuotais nukentėjusiojo L. M., liudytojo Ž. K. parodymuose, specialisto išvadoje, iš kurių matyti, kad konflikto metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo D. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sužalojo L. M..

Nukentėjusysis L. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame patirtą turtinę žalą įvertino –477 eurų, neturtinę – 4000 eurų. Taip įvertino patirtą skausmą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, išgyvenimus, taip pat patyrė nuostolius dėl negalėjimo lankyti paskaitų. Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti išlaidas už teisinę pagalbą – 1775 eurus.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Šiuo atveju, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį smurtą, sužalojimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir nuostolius dėl mokymosi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas ir gali atlyginti padarytą neturtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes, ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad reikalavimas priteisti 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkintinas iš dalies, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 2000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-14 nutartis byloje 2K-24-895/2017).

Ieškinio dalis dėl 477 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1775 eurų atstovavimo išlaidų yra tenkintina visiškai, nes pagrįsta vaistų, medicininių paslaugų ir tyrimų pirkimo (1 t., b. l. 26-30), ir advokato pinigų priėmimo kvitais ( 2 t., b. l. 58-60) bei pažyma apie įmoką už studijas (2 t., b. l. 52). Duomenų, kad patirtos išlaidos būtų nesusijusios su patirtu sužalojimu, nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, todėl kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

L. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. T. L. M. 477 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 1775 eurų atstovavimo išlaidas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.