Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. L. ir jos atstovei adv. Z. Kastėnienei, atsakovo A. L. kuratorei J. K., Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. R., nedalyvaujant atsakovui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠRVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2014-11-05 su ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydama, kad jos ir atsakovo A. L. santuoka yra įregistruota Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nors bendrą gyvenimą su atsakovu ji pradėjome dar iki santuokos sudarymo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovė nurodė, kad po santuokos įregistravimo sutuoktinio elgesys pasikeitė - jis pradėjo išgėrinėti, dėl to šeimoje kildavo konfliktai. Vyras pradėjo smurtauti prieš ieškovę, nors į policiją ji nesikreipė. Iš Palangos, kur jie gyveno su atsakovo motina, jų šeima persikraustė į Šiaulius. Ieškovė galvojo, kad čia atsakovo elgesys pasikeis. Pradžioje viskas buvo gerai, vyras buvo ramus, nes neturėjo čia draugų. Bet kai atsirado draugai, jis vėl pasikeitė, pradėjo gerti. Ieškovė tuo metu pastojo. Ieškovė nurodė, kad jai esant nėščiai, atsakovas yra ją ir pastūmęs. Jis dirbo nereguliariai, pinigų šeimai neužtekdavo, faktiškai, juos išlaikydavo jos tėvai.

Atsakovas pradėjo važinėti į užsienį. Buvo išvažiavęs į Ispaniją, vaikui tada dar nebuvo ir metukų. Nieko neuždirbo, dėl jo išvykimo atsirado tik papildomų išlaidų. Paskui važiavo į Angliją, iš Anglijos grįžo į Lietuvą be pinigų ir sumuštas.

Atsakovo labai blogas charakteris, jis labai konfliktiškas, todėl barniai šeimoje kildavo labai dažnai.

2013 metais visa šeima išvažiavo dirbti į Angliją, abu įsidarbino, pradirbo 3 mėnesius, bet nerado nuolatinės gyvenamosios vietos ir ji su vaiku grįžo į Lietuvą. Vyras pasiliko užsienyje vienas, bet ieškovė žino, kad jis ten labai gėrė, todėl jį išmetė iš darbo, jis nieko neuždirbo, neturėjo pinigų sugrįžimui į Lietuvą, todėl pardavė kompiuterį, grįžo 2013 m. kovo mėn. Po jo sugrįžimo, ieškovė pasakė atsakovui, kad jiems neišeina gyventi kartu, reikia skirtis. Jis prašė jam suteikti dar vieną šansą, žadėjo, kad pasikeis, pradės dirbti. Ieškovės tėčio dėka jis 2014 m. liepos mėn. išvažiavo dirbti į Švediją, po pusantro mėn. buvo grįžęs į Lietuvą, bet pirmą sugrįžimo dieną prisigėrė, ir „apsirūkė“ (ieškovė įtaria, kad jis vartoja narkotikus). Iki kol turėjo Švedijoje uždirbtus pinigus, atsakovas nuolat gėrė.

Tada ieškovės kantrybė pasibaigė, ji suprato, kad nieko gero iš jų santuokos nėra, reikia skirtis. Kai eilinį kartą atsakovas girtas grižo namo, ieškovė jo neįsileido į butą, jis lipo į butą pro balkoną, girtaudamas, net pragėrė vestuvinį žiedą, telefonus.

Jų santykiai visiškai nutrūko 2014 m. rugsėjo mėn. Jis vaikui jau seniai neteikia jokio finansinio išlaikymo, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą nuo 2014-09-01.

Ieškovė siūlė atsakovui santuoką nutraukti be ginčo, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kol buvo blaivas, jis sutiko, bet paskui staiga išvažiavo į užsienį, sakė, kad važiuos į Daniją. Išvažiavo jis 2014 m. spalio mėn. pradžioje. Iki šiol jis trumpai paskambino tik vieną kartą, pranešė, kad jis dabar Danijoje, kad pradės dirbti kažkur prie statybos, savo gyvenamosios vietos nepranešė. Nuo to laiko ieškovė apie jį nieko nežino, net nežino kokiame mieste jis gyvena. Išlaikymo sūnui jis nesiunčia.

Gyvenant kartu su atsakovu ieškovė visada buvo jam rūpestinga, rūpinosi šeima, stengėsi išsaugoti santuoką, viską darė dėl jų šeimos ir dėl sūnaus. Savo abejingumu, netinkamu elgesiu, sutuoktinio pareigų nevykdymu bei smurtu, atsakovas įrodė, kad jam nereikalinga nei žmona nei sūnus, todėl ieškovė prašė teismo jų santuoką nutraukti tik dėl atsakovo kaltės. Jis kaip sutuoktinis bei jų nepilnamečio vaiko tėvas prarado pasitikėjimą ir pagarbą, būdamas girtas jis yra nenuspėjamas. Mano, kad ne tik ji, bet ir vaikas jautė jo moralinę skriaudą, nes nuolat būna nervinėje įtampoje, kai girtas atsakovas šalia.

Daugiau taip ieškovė gyventi negali, todėl kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad atsakovo kaltę įrodinės liudytojų parodymais, kuriuos į teismą atsives pati. Teigė, kad nereikia skirti termino susitaikymui.

Po santuokos nutraukimo prašė teismo palikti jai ikisantuokinę pavardę. Išlaikymo sau priteisti iš atsakovo ji neprašė.

Santuokoje jie neįsigijo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl ginčo dėl jo dalybų nėra.

Kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu bei narkotikais, nepilnamečiu sūnumi visiškai nesirūpina, atsižvelgiant į vaiko sūnaus Ar. L. norus ir interesus, ieškovė mano, jog vaiko gyvenamoji vieta besąlygiškai nustatytina su ieškove, nes tik ji gali jam užtikrinti deramą auklėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad jų nepilnamečio sūnaus Ar. L. gyvenamoji vietą nustatytina su ieškove, atsakovas privalo sūnui teikti išlaikymą iki jo pilnametystės.

Ieškovė pateikė teismui pajamų - išlaidų suvestinę, kurioje apskaičiuotos išlaidos, susijusios su sūnaus Ar. L., išlaikymu. Ieškovės paskaičiavimais, sūnui į mėnesį reikia skirti apie 800 litų (arba 231,70 Eur), bet ji tiek jam skirti dabar negali, nes gyvena tik iš savo invalidumo pensijos (yra nuo vaikystės neįgali ir gauna 540,00 Lt (arba 156,39 Eur) pensiją, bei išmoką vaikui 52,00 Lt (arba 15,06 Eur), kitų pragyvenimo šaltinių neturi). Jos išlaidos viršija pajamas, todėl nepilnametį sūnų išlaikyti jai padeda jos tėvai. Atsakovas fiziškai sveikas vyras, suranda pinigų alkoholiniams gėrimas, rūkalams, o sūnui neteikia jokio išlaikymo. Atsisakius poreikių sau, ieškovė gali į mėnesį sūnui skirti išlaikymą apie 400 Lt (arba 115,85 Eur), todėl mano, kad ir atsakovas turi skirti vaiko išlaikymui po 400 Lt (arba 115,85 Eur) per mėnesį.

Ieškovę paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Vadovaujantis tuo, kad atsakovas girtauja, sūnaus materialiai neišlaiko, ieškovė prašė teismo, ginant sūnaus interesus, priteisti iš atsakovo A. L. sūnui Ar. L., laikinąjį išlaikymą nuo 2014-09-01 iki sprendimo priėmimo periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (arba 115,85 Eur) per mėnesį (LR CK 3.196 str. 2d.).

Ieškovė teigė, kad asmeniškai neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams. Gyvenant kartu su atsakovu, jie nebuvo pasiėmę jokių kreditų /paskolų šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė neatmeta tikimybės, kad atsakovas dėl savo gyvenimo būdo gali turėti skolų, apie kurias jai nėra žinoma, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo skolas. Paaiškėjus, kad jis turi kreditorių, pripažinti, kad įsipareigojimai kreditoriams yra jo asmeninė prievolė, nes jai apie jų atsiradimą nėra žinoma. Nurodė, jog neturtinės žalos iš atsakovo neprašo priteisti.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir LR CK 3.60 str. 1, 2 d., 3.69 str., 3.109 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1p., 2 d., 3.200 str., LR CPK 99 str., 135 str., ieškovė teismo prašė:

1. Iš atsakovo A. L., priteisti nepilnamečiam sūnui A. L., laikinąjį išlaikymą nuo 2014-09-01 iki sprendimo priėmimo dienos periodinėmis išmokomis po 400,00 litų į mėnesį.

2. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp S. L. ir A. L., nutraukti dėl atsakovo kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę S. pavardę.

4. Nepilnamečio sūnaus A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina - ieškove S. L. Motinos gyvenamoji vieta laikytina vaiko gyvenamąja vieta.

5. Nepilnamečiam sūnui Ar. L. priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėn., pradedant nuo 2014-09-01 iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatytą tvarką atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Vaiko motiną, ieškove S. L. paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoją uzufrukto teisėmis.

7. Priteisti iš atsakovo A. L., valstybei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme.

8. Įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo darbo užmokestį užsienyje bei Lietuvoje už paskutinius kalendorinius metus.

9. Įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie jo turimus kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams. Jeigu tokių atsiras, tai visas turimas skolas kreditoriams pripažinti tik vieno atsakovo asmeninėmis prievolėmis kreditoriams, nes skoliniai įsipareigojimai atsirado be ieškovės žinios ir nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas J. S. duodamas parodymus teismui parodė, kad yra ieškovės tėvas ir atsakovo uošvis. Teigė, jog žentas per 5 metus blaivas buvo tik kokią vieną savaitę. Nurodė, kad žentas yra sėdėjęs kalėjime, lakstė pas panas, jo draugai vartoja narkotikus. Parodė, kad siūlė žentui dirbti kartu su juo, tačiau jis tingėjo, nenorėjo mokytis statybininko amato. Kada žentas būna girtas tampa labai agresyvus. Uošvis siekė jam padaryti teigiamą poveikį, tačiau žentas nereaguoja. Nurodė, kad žento tėvai irgi nėra iš tų žmonių, kuriuos galėtų apibūdinti teigiamai. Tėvai jam įtakos irgi neturi. Parodė, kad ne žentas, o jis teikia dukrai ir vaikaičiui išlaikymą.

Liudytoja V. S. parodė teismui, jog yra ieškovės kaimynė, gyvena tame pačiame name. Teigė, kad matė atsakovą ne kartą girtą miegantį prie buto durų. O kuomet kaimynė (ieškovė) jo neįsileido į butą, tuomet jis eilinį kartą būdamas girtas per kitų butų balkonų turėklus lipo į savo buto balkoną. Žino, kad ieškovė kilus barniams kviesdavo ir policijos pareigūnus. Girdėjo kaip atsakovas grasino ieškovei. Taip pat žino, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, kadangi ieškovė ne kartą kreipėsi į ją pasiskolinti maisto.

Teismas 2014-11-06 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl sūnui laikinojo išlaikymo iš tėvo (atsakovo) priteisimo ir priteisė jam po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-11-05 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jos ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos paliktina nuostata, jog jis bendrauja pagal šalių susitarimą. Teigė, jog atsakovas nuo 2014 metų spalio mėnesio su šeima negyvena. Nuo to laiko atsakovas nebendrauja su vaiku ir neteikia šeimai materialinės paramos. Ieškovė nurodė, jog ji net nežino tiksliai kur atsakovas šiuo metu gyvena, nes jis jai retai paskambina telefonu ir nesako kur gyvena. Kadangi šeima yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau apie metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo.

Pats atsakovas į teismo posėdį neatvykdavo, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo pranešta. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių įrodymų, pateisinančių jo neatvykimą į posėdį, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į parengiamąjį ir teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Be to teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2015-01-22 nutartimi skyrė byloje atsakovui kuratorę. Pastaroji 2015-02-06 pateikė atsakovo vardu teismui atsiliepimą į bylą, nurodydama, kad su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Teigė, jog šalių santuoka gali būti nutraukta, paliekant ieškovei ikisantuokinę pavardę. Sutinka, jog sūnaus Ar. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, priteisiant pastarajam išlaikymą iš atsakovo po 300 Lt (arba 86,89 Eur) mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o ne po 400 Lt (arba 115,85 Eur), kaip prašė ieškovė. Taip pat prašė teismo atmesti ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, kadangi į bylą nėra pateikta duomenų, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas neteikė sūnui išlaikymo.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė pakartojo išvados motyvus, kartu papildomai nurodydama šiuos argumentus.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą, bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3,192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai, esant galimybei turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt (arba 115,85 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nurodydama, jog sūnaus poreikiams patenkinti vidutiniškai reikia 800 Lt (arba 231,70 Eur) mėnesiui. Motina geriausiai žino vaiko poreikius. Todėl anot ieškovės prašoma suma geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Nurodė, kad skyriui nėra žinoma atsakovo A. L., turtinė padėtis, jo išlaikomų asmenų skaičius.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai.

Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia virš 1 000 Lt (arba 289,62 Eur) per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaiko išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA. Be to nurodė, kad didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Palangos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ar. L. (9 b.l.). Ieškovė su vaiku gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, kaip ir atsakovas (1, 24 b.l.), tačiau faktinė jo gyvenamoji vieta šiuo metu yra nežinoma. Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2014 metų spalio mėnesio (1-2 b.l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2014 metų spalio mėnesio palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos jau nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas prieš ją smurtavo, tačiau dėl to, kad jo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ji į policijos įstaigą nesikreipė (67-68 b.l.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, bei į vaiką, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė įrodymus (67-68 b.l.). Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-2 b.l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vienas mėnuo, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino daug mėnesių, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir daug mėnesių ja nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, bet ir dėl jo žiauraus elgesio su sutuoktine. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą, bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Taip pat atsakovas ryšium su byla nesuteikė duomenų ir jo interesus atstovaujančiai kuratorei (91-92 b.l.). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas, kaip ir jo kuratorė sutinka iš dalies. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas ir į jos pasiūlymą nutraukti santuoka bendru sutikimu ne tik sutiko, bet po to ėmė jį ignoruoti, todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir jų santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečio vaiko Ar. L. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Ieškovė su vaiku šiuo metu gyvena kartu, todėl nėra teisinio pagrindo netenkinti šio jos prašymo. Be to atsakovas dėl to prieštaravimo nepareiškė. Šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Iš dalies tenkintinas ir ieškovės, bei jos atstovės teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, o esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka. Pirmiausia, tokia teismo išvada yra sietina su tuo, jog duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku byloje nėra. Antra, LR šeimos teisės nuostatos kalba apie bendravimo tvarką, o ne apie būdą, dėl to teismui tokiu atveju nėra teisinio pagrindo remtis ieškovės siūlymu dėl atsakovo bendravimo su vaiku tik pastarajam esant blaiviam. Trečia, atsakovo atžvilgiu LR teisėsaugos pareigūnai, įskaitant ir teismą, nėra priėmę jokių apribojimo jo bendravimui su vaiku. Ketvirta, teismas pažymi, kad esant teisiniam pagrindui gali kilti atsakovo bendravimo su vaiku aktualijos remiantis LR teisėsaugos pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau tokiu nesant, nėra ir teisinio pagrindo suvaržyti atsakovui jo bendravimą su sūnumi.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti ar sumažinti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo.

Ieškovės ir atsakovo vaikas Ar. L. yra nepilnametis, todėl jam būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos šiandien yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius (16, 43-45, 61-62 b.l.). Įstatymas nustato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 400 Lt (arba 115,85 Eur) periodinių išmokų nuo 2014-11-05, tai yra nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaiko išlaikymo, o atsakovas bylos duomenimis jo ir neteikė (CK 3.194 str, 3.200 str.). Pažymėtina, kad teismas priteisdamas iš atsakovo vaiko išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaiko poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas pinigines lėšas.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (16 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas gera valia nesutinka kompensuoti.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas savo sprendimu. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaiko motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sutuoktinių vaikui priteisimo iš atsakovo (CPK 150 str. 3d.) (20-21 b.l.).

Vienas iš ieškovės prašymų susijęs su reikalavimų atsakovui priteisti iš jo išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-11-05 (CK 3. 200 str.). Ieškovė teigė, kad atsakovui negyvenant kartu jis neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir ji viena turėjo jį išlaikyti arba jai padėdavo jos tėvas. Atsakovas kaip jau minėta teismui atsikirtimų ir dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Tačiau atsakovo kuratorė nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui tinkamų įrodymų, jog atsakovas nurodytu laikotarpiu neteikė vaikui išlaikymo. Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu jau neturėjo darbo santykių, o kad būtų tuo metu irgi teikęs išlaikymą nepilnamečiam vaikui, byloje tokių įrodymų nėra (25 b.l.).

Kadangi atsakovas kartu su kuratore šių aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė, dėl to teismas atsižvelgdamas ir į Sodros pateiktą pažymą pripažįsta, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu (nuo 2014-09-01 iki 2014-11-05 irgi neteikė vaikui reikalingo išlaikymo ir dėl to liko jam įsiskolinęs. Todėl remiantis aukščiau nurodytais argumentais dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo jis priteistinas už nurodytą laikotarpį, po 400 Lt (arba 115,85 Eur) (CK 3. 200 str.). Šioje dalyje ieškovės reikalavimas irgi tenkintinas visiškai.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (12-15 b.l.).

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai ikisantuokinę pavardę – S. (CK 3.69 str. 1d.).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas turėjo įsipareigojimų kreditoriui UAB ,,Snoro lizingas“ (Palangos m. apylinkės teismo 2011-03-01 sprendimas, civ. byloje Nr. 2-194-588/2011). Ieškovė nurodė, kad ji neėmė paskolą iš jokių kreditorių bendriems šalių poreikiams tenkinti. Kreditorius minėtoje byloje nėra nurodęs, kad jo skolininke laikytina ir ieškovė pagal atsakovui pareikštą ieškinį. Iš bylos duomenų seka, kad ieškovė nesiskolino iš UAB ,,Snoro lizingas“, kai ji dar vedė bendrą ūkį su atsakovu ir jie gyveno kaip šeima.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas (CK 3.109 str. 1-3 d.). Todėl pripažintina, kad esama atsakovo skola minėtam kreditoriui nėra solidari abiejų sutuoktinių atžvilgiu ir pagal ją skolingas nurodytam kreditoriui tik atsakovas, nes tai jo asmeninė prievolė.

Atskirai pažymėtina, kad ir visos esamos bei galimos atsakovo skolos kitiems kreditoriams, įskaitant ir valstybę ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini jo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės galėjo atsirasti dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais ir jos ieškovei nežinomos. Antra, šių prievolių pagrindu, galimai atsiradusios (atsirasiančios) teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditorių, bei negali būti sietinos su ieškove. Todėl esamas (galimas) skolininkas A. L. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios (atsirasiančios) teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriumi ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Be to ir atsakovo skolos valstybei, pavyzdžiui, už administracinius teisės pažeidimus jam skirtos baudos, laikytinos jo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis kreditoriui (valstybei) (72 b.l.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (17-18, 63 b.l.), tai šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes jis be to pripažintinas ir kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88 str. 1d. 6p.) (112 b.l.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

1. Santuoką tarp S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2009 m. birželio 15 d. Palangos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio A. L. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „L“ ir ,,S“.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad A. L. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku Ar. L. bei dalyvauti jo auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina S. L. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos, bei būdo.

5. Priteisti nepilnamečiam vaikui Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) arba po 115,85 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų ir 85 euro ct) nuo 2014-11-05 iki jo pilnametystės.

6. Priteisti nepilnamečiam vaikui Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) arba po 115,85 Eur (vieną šimtą penkioliką eurų ir 85 euro ct) nuo 2014-09-01 iki 2014-11-05.

7. Į. S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.

8. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

9. Ieškovei S. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas nepriteisiamas.

10. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas 285,88 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 88 euro ct) už advokato teisines paslaugas ieškovei pagal VGTP Šiaulių tarnybos sprendimą ir kuratoriaus išlaidoms atlyginti.

11. Įpareigoti VGTP Šiaulių tarnybą išmokėti kuratorei J. K. (gim. 1982-09-15, adv. S. Šulcaitės padėjėjai) 52,61 Lt Eur ( penkiasdešimt du eurus 61 euro ct).

12. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 41,00 Eur žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas ir 5,67 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per LR pašto bendrovę išlaidų atlyginimui, iš viso: 87,67 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 67 euro ct).

13. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

14. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2014-11-06 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiam sūnui Ar. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš tėvo A. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.