Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-336/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
1-185-336/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15944-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-185-336/2016,Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15944-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 9 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiam A. V., jo atstovei pagal įstatymą V. V.,gynėjui adv. Antanui JarašiuiKėdainių r. VTAS atstovei Inai Aleksandravičei,

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirba oficialiai, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. ir BK 284 str. l d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. kovo mėn. 16 d. apie 24 val., K. V. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, K. V. priklausantį turtą - 80,00 Eur ir automobilio „Dodge Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktelius -50,00 Eur vertės, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš minėto kiemo, atrakinęs automobilį pavogtu rakteliu, slapta pagrobė K. V. priklausantį -1500 Eur vertės automobilį „Dodge Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viso pagrobė K. V. priklausančio turto už 1630 Eur.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. kovo mėn. 5 d. apie 19,30 val. viešoje vietoje – Didžiosios Rinkos aikštėje Kėdainių m., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam nepilnamečiui A. V. kumščiu sudavė 2 kartus į pilvą ir toliau tyčiodamasis iš nukentėjusiojo, tampydamas jį už sprando, nuplėšė striukės kapišoną, kumščiu sudavė į krūtinės, pilvo, galvos sritis ne daugiau 30 kartų, pargriuvus nukentėjusiajam A. V., jį pakėlė ir 10 kartų kojos keliu sudavė į pilvo sritį, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, padarė nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą: galvos sumušimą su odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nosies srityje, abiejų akių vokuose ir galvos smegenų sukrėtimą.

Kaltinamasis E. N. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. kovo mėn. 16 d. buvo pas nukentėjusįjį K. V. namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį kartu, išgėrė apie du butelius degtinės. Nukentėjęs nuėjo miegoti, jis liko vienas sėdėti. Begerdamas sugalvojo paimti nukentėjusio mašiną. Pasiėmė automobilio raktelius, kurie kabėjo ant spintelės. Apie 24 val. automobilį atsirakino, iš pradžių automobilį išsistūmė iš kiemo už vartų, apie 150 m į krūmus, atsisėdęs į automobilį jame užmigo. Po to paryčiais užsivedė automobilį ir išvažiavo pasivažinėti. Bevažinėjant sprogo automobilio padanga dėl to apgadino a/m, sulaužė priekinį buferį. Nurodė, kad su pavogtu automobiliu važinėjo beveik 2 savaites. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilį laikė Pelėdnagiuose, miškelyje. Padanga sprogo tą pačią dieną, kai ryte išvažiavo. Draugas atvežė atsarginį ratą, o sprogusį nuvežė į taisyklą. Po to pataisytą ratą uždėjo ant automobilio. Nurodė, kad ant stalo nukentėjusiojo rankinėje rado 80,00 Eur, kuriuos pagrobė. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju buvo susitarę dėl žalos atlyginimo, buvo žodinis susitarimas. Sutinka atlyginti nukentėjusiam 390 Eur turtinę žalą , kol kas žalos jam neatlyginęs. Nurodė, kad jis oficialiai nedirba, tačiau mama ūkininkauja, jai padeda ūkyje. Savo elgesį vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nurodė, kad 2016-03-05, apie 19.30 val. ėjo su draugu iš gimtadienio pro Rinkos aikštę pas jo draugę. Susitiko buvusį klasioką J. P. ir pamatė A. V.. Rinkos aikštėje stovėjo ir kalbėjosi, tuo metu buvo apie 10 žmonių, tarp jų kelios merginos. Bestovėdami su A. V. dėl kažko susiginčijo, kažkas įvyko, dėl ko vyko ginčas nepamena. Jis pats buvo išgėręs alaus skardinę. Nurodė, kad nukentėjusįjį anksčiau, iki įvykio pažinojo, jokio pykčio ant jo neturėjo. Nurodė, kad A. V. kumščiu sudavė du kartus į pilvą, nukentėjęs jam nei karto nesudavė. Toliau suėmęs nukentėjusį už sprando tampė, nuplėšė striukės kapišoną. Kumščiu sudavė į krūtinės, pilvo, galvos sritį, iš viso galėjo suduoti nukentėjusiajam apie 20-30 smūgių. Pargriuvus nukentėjusiajam, jį pakėlė ir apie 10 kartų kojos keliu sudavė į pilvą. Nurodė, kad nukentėjęs sako teisybę, jis buvo blaivus, gal ir suskaičiavo smūgius, pripažįsta tai ką sako nukentėjęs, jis pats smūgių neskaičiavo. Nurodė, kad taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Blaivus būdamas būtų padaręs tą patį, nes pyko ant nukentėjusio, kadangi nukentėjęs buvo apkalbėjęs jį, šneka nebūtus dalykus. Nurodė, kad suprato, kad taip elgdamasis pažeidžia viešąją tvarką. Nurodė, kad konfliktas baigėsi įsikišus pašaliniam asmeniui, atėjęs vyrukas nukentėjusįjį išsivedė. Kiti buvę žmonės, juokėsi, A. negynė. Nurodė, kad pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė turtinę žalą, suplėšė striukės kapišoną, nukentėjęs gydėsi. Pripažįsta, kad nukentėjęs patyrė ir neturtinę žalą, tačiau prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Žalos neatlygino nukentėjusiam. Nukentėjusio atsiprašė dėl savo veiksmų.

2015-03-16, Vagystė svetimo turto ir automobilio

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta byloje įrodymais ištirtais LR BPK 291 str. tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio nukentėjusio K. V. apklausos protokolo (b.l. 27, 28, 31-32, t.1) matyti, kad 2015-03-16 jis savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dviese su E. N. išgėrė vieną litrą degtinės. Jis pats užmigo, o prabudęs pasigedo jam priklausančio turto, kieme neberado jam priklausančio automobilio „Dodge“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) -1500 Eur vertės, namuose nerado 50 Eur vertės užvedimo raktelių ir 80 Eur. E. N. buvo dingęs taip pat. 2015-03-28 policijos pareigūnai paskambinę pranešė, kad yra surastas jam priklausantis automobilis „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiėmęs automobilį iš policijos pareigūnų pamatė, kad yra pakeistas automobilio priekinis keleivio pusės ratas, nudaužta šoninio posūkio lemputė, sudaužytas priekinis žibintas, sulankstytas dešinės pusės priekinis sparnas, sudaužytas priekinis bamperis bei sulankstytas priekinis posparnis. Nors automobilis ir rakteliai jam grąžinti, tačiau dėl automobilio sugadinimo padaryta 310,00 Eur žala. 2015-05-14 susitiko su E. N., kuris jo dėl vagystės atsiprašė, pripažino pilnai savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo dėl pavogtų 80 Eur ir automobilio sugadinimų iki 2015-09-15 atlyginti pilnai padarytą 390 eurų žalą. Nurodė, kad E. N. jo atsiprašė, kaltu prisipažino, pažadėjo atlyginti iki 2015-09-15 žalą, tačiau iki šiol žalos neatlygino, susisiekęs nebuvo, dėl to, kad tyrimas atnaujintas reiškia 390,00 Eur civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27, 28, 31-32, 33).

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir kitais įrodymais: liudytojos D. V. apklausos protokolu (b. l. 64-65, t.1; ); liudytojos S. L. apklausos protokolu (b. l. 63, t.1); liudytojo L. P. apklausos protokolu (b. l. 69-70, t.1); liudytojo G. U. apklausos protokolu (b. l. 72-73, t.1); nukentėjusio K. V. pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.19-23, t.1); apžiūros protokolu –apžiūrėtas a/m (b. l. 41-44, t.1); pakvitavimu grąžintas nukentėjusiam (b. l. 45, t.1);

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Nusikaltimas baigtas, kadangi kaltinamasis įgijo galimybę pagrobtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nustatyta, kad kaltinamasis turtą grobė iš gyvenamojo namo bei dalį turto – automobilį, pagrobė iš kiemo, jo veika padaryta vieninga tyčia, tais pačiais veiksmais, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama remiantis specialiųjų normų konkurencijos taisyklėmis, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 178 str. 2 d.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusio K. V. (b. l. 35, t.1), civ. ieškinį palaikė teisiamojo posėdžio metu, prokuroras, - 390,00 Eur sumai , t.y. už a/m sugadinimą: už sulaužytą šoninio posūkio žibintą -10,00 Eur; sudaužytą priekinį žibintą – 70,00 Eur; sulankstytą dešinės pusės priekinį sparną -70,00 Eur; sudaužyą priekinį bamperį -140,00 Eur; sulankstytą priekinį posparnį – 20,00 Eur; bei negrąžinti pinigai – 80 Eur, yra pagrįstas, realus, įrodytas išanalizuotų įrodymų visetu, jį visiškai pripažįsta kaltinamasis, todėl tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusio naudai.

2016-03-05 Viešos tvarkos pažeidimas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio parodymais bei byloje įrodymais ištirtais LR BPK 291 str. tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie metus laiko. Nurodė, kad 2016-03-05, apie 19.30 val. į Didžiosios Rinkos aikštę atėjo vienas, ten sutiko pažįstamus, iš pradžių penkis, po to dar penkis. Gal po pusvalandžio, t.y. valandos bėgyje atėjo kaltinamasis. Jis pats buvo blaivus. Atėjus kaltinamajam pasisveikino kaip su pažįstamu. Po to kaltinamasis pradėjo prie jo kibti, sakė, jog jis jį apkalbėjo. Nurodė, kad jis kaltinamojo nebuvo niekam apkalbėjęs, iš viso apie jį buvo pamiršęs, nebuvo jo iš viso matęs apie pusė metų. Nurodė, kad jis kaltinamajam bandė paaiškinti, kad jo neapkalbėjo. Nurodė, kad iš kaltinamojo kalbos, balso suprato, kad jis yra išgėręs. Nurodė, kad jis pats jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, jokio konflikto nebuvo tarp jų iki įvykio. Kaltinamasis prie jo priėjęs pasakė kažką panašaus kodėl jį apkalba, tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Tada kaltinamasis pradėjo jį mušti, kumščiu sudavė jam du kartus į pilvą, tampė už sprando, nuplėšė striukės kapišoną. Nurodė, kad jie su kaltinamuoju buvo kaip ir rate, kiti 10 žmonių stovėjo aplinkui. Nurodė, kad tiksliai nepamena kiek viso jam buvo suduota smūgių, bet tyrėjai sakė, kad galėjo būti suduota ne daugiau 80 kartų. Tokį skaičių pasakė, kad būtų ne per mažai, ir ne per daug. Nurodė, kad jam galėjo būti suduota 20-30 smūgių, taip kaip sako kaltinamasis. Kai jis nuo smūgių pargriuvo kaltinamasis jį pakėlė ir apie 10 kartų kojos keliu sudavė į pilvo sritį. Nurodė, kad po sumušimo jo savijauta buvo bloga. Sumušimai, nubrozdinimai praėjo per pora savaičių. O moraliniai išgyvenimai dėl įvykio tik neseniai pasibaigė. Nurodė, kad neturtinė žala susidarė, nes blogai jautėsi prieš pažįstamus, dėl įvykio patyrė baimę, gėdos jausmą. Po įvykio lankėsi pas psichologą, vartojo vaistus nuo depresijos ir nuo padarytų sužalojimų. Dėl gydymosi nukentėjo mokslai, daugiau nei vieną mėnesį negalėjo lankyti mokyklos, dėl to turėjo pataisų. Dabar jaučiasi gerai. Nurodė, kad buvo suplėšyta striukė 60 Eur vertės. Mano, kad neturtinė žala 5000 Eur yra per didelė, gal apie 2000 Eur turėtų būti neturtinės žalos dydis

Nukentėjusio A. V. atstovė pagal įstatymą V. V. paaiškino: kad ji nukentėjusiojo A. motina. Sūnus buvo sumuštas 2016-03-05. Paties įvykio aplinkybių nežino, nematė. Nurodė, kad minėtą dieną sūnus vakare grįžo namo, jį pavėžėjo žmogus, kuris sūnų išgelbėjo. Sūnus grįžęs į namus nedegė šviesos, atsisakė valgyti. Kilo įtarimas kodėl jis taip elgiasi. Uždegusi šviesą, pamatė, jog sūnaus galva, lūpa perskelta, veidas keturkampas. Sūnus dėl sužalojimų Kaune buvo laikomas priėmime visą parą, vėliau sūnus buvo gydomas dieniniame stacionare, buvo statomos lašelinės. Gydymas truko viso apie pora mėnesių, važinėjo pas akių, pas nervų ligų gydytojus, pas psichologą. Nurodė, kad sūnus po įvykio patyrė didelį stresą, išgąstį, kamavo nemiga, sūnus buvo labai išsiblaškęs, mieguistas, neaktyvus, negalėjo lankyti mokyklos apie 2 mėnesius, dėl ko liko su pataisomis, negalėjo užbaigti mokslo metų. Sūnui atrodo, kad jis yra pasveikęs, tačiau ji ir šiuo metu pastebi, kad sūnų vis dar kamuoja nemiga, jis tapo piktesnis, anksčiau, iki įvykio jis buvo ramesnis vaikas. Nurodė, kad civ. ieškinį palaiko, prašo priteisti 60,00 Eur turtinę žalą už suplėšytą striukę, buvo nuplėštas striukės kapišonas, taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad civ. ieškinyje prašoma 5000,00 Eur suma yra per didelė, prašo sumažinti ir galutinai reiškia civilinį ieškinį dėl 2500,00 Eur neturtinės žalos ir 60,00 Eur turtinės žalos už suplėšytą striukę.

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir kitais įrodymais: liudytojo E. B. apklausos protokolu (b. l. 28-30, t.2; ); liudytojo Ž. R. apklausos protokolu (b. l. 35-37, t.2); liudytojo S. S. apklausos protokolu (b. l.42-44, t.2); liudytojo J. P. apklausos protokolu (b. l. 49-51, t.2); liudytojo R. G. apklausos protokolu (b. l. 56-58, t.2); liudytojo D. B. apklausos protokolu (b.l.62-64, t.2); nukentėjusio atstovės pagal įstatymą pareiškimu (b. l. 114-115, t.1); 2016-03-15 apžiūros protokolu (b. l. 119-123, t.1); įvykio suvestine (b. l. 117, t. 1); 2016-03-18 specialisto išvada Nr. G734/2016(02) iš kurios matyti, kad A. V. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, su poodinėmis kraujosruvomis nosies srityje, abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą ( b. l. 147-148, t.1); 2016-04-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, užfiksuota, kad liudytoja V. V. pateikė juodos spalvos vyrišką striukę ( b. l. 15-17, t.2); 2016-05-16 daiktų apžiūros protokolu, užfiksuota, kad apžiūrėta striukė. Striukės nugarinėje dalyje, išorėje, ant apykaklės yra vienos dalies užtrauktukas kapišono įsegimui. Kapišono nėra. Striukė naudota, nešvari, be išoriškai matomų sugadinimų ( b. l. 18-22, t.2); pakvitavimu 2016-05-16 po apžiūros striukė grąžinta liudytojai V. V. ( b. l. 23-24, t.2).

Pagal LR BK 284str. 1d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, jos elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, jis pašalinių žmonių akivaizdoje panaudojo prieš nukentėjusį smurtą, padarė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje – Kėdainių m. Didžiosios rinkos aikštėje, matant kitiems asmenims, sutrikdė nukentėjusio ir aikštėje (pagrindinė miesto aikštė) buvusių miesto gyventojų poilsį, rimtį, sukėlė triukšmą ir sumaištį. Nusikaltimo padarymo vieta, Kėdainių m. Didžiosios rinkos aikštė – yra viešoji vieta. Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, tai patvirtino nukentėjęs, bei kaltinamasis, jog nukentėjusiam buvo suduota į įvairias kūno vietas ne 80 kartų, o ne daugiau 30 kartų. Teismas tikslina minėtą aplinkybę (LR BPK 305 str.), nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos. Iš kaltinimo šalintina 50 smūgių sudavimas kumščiu nukentėjusiam į įvairias kūno vietas.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 284 str.1 d.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio A. V. atstovės pagal įstatymą V. V. (b. l. 12, t.2), civ. ieškinį palaikė teisiamojo posėdžio metu, dėl 60,00 Eur turtinės žalos priteisimo nukentėjusiam t.y. už suplėšytą žieminę striukę, yra pagrįstas, realus, įrodytas išanalizuotų įrodymų visetu, jį visiškai pripažįsta kaltinamasis, todėl tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusio naudai.

Civ. ieškinys (b. l. 12, t.2, patikslintas teisiamojo posėdžio metu) pareikštas nukentėjusio A. V. atstovės pagal įstatymą V. V. , galutinai teismo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo - 2500,00 Eur nepilnamečio nukentėjusio sūnaus A. V. naudai. Civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teisiamojo posėdžio metu sukonkretino ir pilnai palaikė nukentėjusio A. V. atstovė pagal įstatymą V. V., kurį pripažino kaltinamasis, tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiam asmeniui. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Teismas įvertindamas padarytos turtinės žalos dydį – 60,00 Eur, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes – dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – jam konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas nosies srityje, abiejų akių vokuose ir galvos smegenų sukrėtimas, nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, nepatogumus, stresą, šoką, nerimą, pažeminimą, suprato kaltinamojo veiksmus kaip patyčias jo atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs yra nepilnametis, jis gėrė vaistus nuo depresijos, lankėsi pas psichologus, daugiau nei vieną mėnesį nelankė mokyklos, dėl to turėjo pataisų. Gydimosi periodas nebuvo ilgas, nurodė, kad šiuo metu jaučiasi gerai, liekamųjų reiškinių nėra.

Nustatyta, kad kaltinamasis oficialiai nedirba, jis padeda dirbti motinos ūkyje, tačiau teismo nuomone, kaltinamojo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, jis yra jauno amžiaus, darbingas. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusio atstovės pagal įstatymą pareikštas civ. ieškinys – dėl 2500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiam , tenkintinas iš dalies.

Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, pagal šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, žalos dydis nuo 144,81 Eur iki 2896,20 Eur (500 Lt -10000 Lt ) (LAT kasacinės bylos Nr.2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011,2K-144/2010 ir kt.) teismas nustato neturtinės žalos dydį nukentėjusiam - viso 800,00 Eur ir nukentėjusiam priteisia 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM – 121,21 Eur sumai (b. l.68, t.2) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l.70, t.2), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl tenkintinas pilnai, priteisiamas iš kaltinamojo.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimus pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjęs elgėsi provokuojančiai ar rizikingai t.y. jog nukentėjęs sąmoningai ar neatsargiai skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį ( BK 59 str. 6 p.), priešingai nustatyta, kad kaltinamasis miesto aikštėje pamatęs nukentėjusį, nesiaiškinęs dėl apkalbų jo atžvilgiu, neadekvačiai sureagavo ir panaudojo fizinį smurtą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 284 str. 1d. nesunkus (BK 11str.), pagal BK 178 str. 2d. apysunkis (BK 11 str.); sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas ( E. N. per vienerius metus , būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. padarė naują tyčinį nusikaltimą todėl 2016-05-09 prokuroro nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 2d. b.l.10, t.1, tyrimai sujungti b.l.13, t.1), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra baustas už KET pažeidimus ir ATPK 44 str. 2d. ( b. l. 117,-118, 123-124, t.2); jis nedirba (b.l.115, t.2), iš pateiktos SODROS DB išrašo matyti, kad nuo 2011-11-28 iki 2012-04-06 ir nuo 2014-03-25 iki 2014-08-29 dirbo I. N. vykdančios individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje , šiuo metu nedirba (b. l. 115, t.2 ; b. l. 12, t.3), kaip nurodė kaltinamasis jis padeda dirbti motinos ūkyje ir šiuo metu, darbas neįforminta juridiškai; neregistruotas darbo biržoje (b. l. 113, t.2). Iš VšĮ Kėdainių PSPC pateiktos informacijos matyti, kad jis psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas, buvo nuo 2010 m. iki 2012 m.( piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis), priklausomybės ligų priežiūros grupėje registruotas (b. l. 130, t.2).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos (nepateikė susitaikymo protokolo, nukentėjęs neišreiškė prašymo) ir netikslinga. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė byla Nr. 2K-580, 2006).

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo. Kaltinamasis sugebėjo pakankamai kritiškai įvertinti savo elgesį, jis kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino pilnai, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusių, šiuo metu susiformavę teigiami kaltinamojo socialiniai ryšiai. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriama sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės, bei yra pagrindo skirti bausmes mažesnes už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : kompiuterinė laikmena kurioje įrašytos nepilnamečių liudytojų apklausos, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos ( pašto) – 5,80 Eur, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297str. 302-303 str.,

nusprendė:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d., ir nubausti jį:

- pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu aštuoniems (8) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį iki 2016-11-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22,00 val. iki 06,00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir iki 2016-12-15 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ( nukentėjusiam A. V.).

- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu devyniems (9) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį iki 2016-11-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22,00 val. iki 06,00 val., jeigu tai nesusiję su darbu iki 2016-12-15 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ( nukentėjusiam K. V.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą – vieniems (1) metams įpareigojant nuteistąjį iki 2016-11-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22,00 val. iki 06,00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir iki 2016-12-15 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ( nukentėjusiam K. V.), bei iki 2016-12-15 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ( nukentėjusiam A. V.).

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą - aštuoniems (8) mėnesiams įpareigojant nuteistąjį iki 2016-11-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22,00 val. iki 06,00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir iki 2016-12-15 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ( nukentėjusiam K. V.), bei iki 2016-12-15 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ( nukentėjusiam A. V.).

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-03-27, 18,40 val. iki 2015-03-29 , 16,55 val. (BK 65 str., 66 str. tvarka)

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistojo E. N. – 121,21 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusio gydymą, Valstybinei ligonių kasai prie SAM .

Civ. ieškinį dėl 390,00 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistojo E. N., nukentėjusio K. V. naudai.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio A. V. atstovės pagal įstatymą V. V. dėl 60,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam tenkinti pilnai , priteisti iš nuteistojo E. N. , nukentėjusio A. V. naudai.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštą nukentėjusio A. V. atstovės pagal įstatymą V. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo E. N., nukentėjusio A. V. naudai – 800,00 (aštuonis šimtus) Eur , likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : kompiuterinę laikmeną kurioje įrašytos nepilnamečių liudytojų apklausos, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti iš nuteistojo E. N. proceso išlaidas – 5,80 Eur (pašto išlaidų) – valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė