- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- A2-145-717/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Ieškovas
- L. A.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Brigita Pauliukevičienė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, Danguolei Muravjovienei,
ieškovei L. A.; jos atstovei, advokatei Marijai Editai Šlapikienei
bei išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, dėl jo ir ieškovės santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė prašė: atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10308-752/2015,
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10308-752/2015, pripažinti tarp jo ir L. A. sudarytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, taikyti restituciją ir įpareigoti jį grąžinti gautas dalines kompensacijas iš L. A.,
pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jam ir L. A. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, jam priteisiant visą butą natūra o L. A. priteisiant iš jo buto dalies vertą 7 964,55 EUR kompensaciją,
priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje jis ir buvusi sutuoktinė L. A. susitarė geruoju pasidalinti jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis sutiko gauti iš ieškovės 7 964,55 EUR piniginę kompensaciją, o butas, pilnai išmokėjus kompensaciją, turėjo nuosavybės teise atitekti jo buvusiai sutuoktinei. Dėl buto pasidalinimo buvo sudaryta ir patvirtinta taikos sutartis. Taikos sutartyje taip pat buvo numatyta, kad piniginė kompensacija jam bus išmokėta per šešis mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo.
Kadangi ieškovė sutartu terminu jam neišmokėjo piniginės kompensacijos, jis kreipėsi į teismą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas dėl priteistos kompensacijos priverstinio išieškojimo. Teismui išdavus vykdomąjį raštą, jis jį pateikė antstoliui vykdyti. Kadangi ieškovė neturėjo lėšų pilnai atlyginti priteistą piniginę kompensaciją, išieškojimą buvo bandoma nukreipti į vienintelį turtą – ginčo butą. Buvo paskelbtos turto varžytynės. Tokius vykdymo veiksmus ieškovė apskundė, motyvuodama tuo, kad su ja gyvena nepilnametis vaikas. Tuo pagrindu išieškojimas iš turto buvo nutrauktas, o ieškovė pradėjo mokėti kompensaciją iš gaunamo atlyginimo.
Toks piniginės kompensacijos mokėjimas pernelyg užsitęsė. Jis negali įsigyti kitų gyvenamųjų patalpų, negali patekti į ginčo butą, nes ieškovė jo neįleidžia. Ieškovė jam taip pat nemoka kompensacijos už buto nuomą. Dėl to jis atsidūrė sunkesnėje padėtyje negu ieškovė, todėl norėtų ieškovei grąžinti visą jos sumokėtą kompensaciją bei sumokėti piniginę kompensaciją už priklausančią buto dalį, o jis pageidautų ginčo butą gauti natūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atnaujinti procesą ir pakeisti taikos sutartį prašo dėl to, kad sudarant taikos sutartį jam nebuvo žinoma tai, kad ieškovė neturės galimybės išmokėti jam piniginės kompensacijos. Tuo metu ji aiškino, kad gaus pasiskolinti reikiamą pinigų sumą, tačiau kai reikėjo mokėti kompensaciją, ji pareiškė, kad neturi pinigų. Mano, kad ieškovė sąmoningai jį apgavo.
Pareiškėjas nurodė, kad ieškovės materialinė padėtis jam buvo žinoma, tačiau ieškovė taikos sutarties pasirašymo metu žadėjo gauti pasiskolinti pinigų kompensacijai už buto dalį sumokėti. Kodėl jis po to, kai sužinojo, kad ieškovė negali jam sumokėti kompensacijos nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, o pasiėmė vykdomąjį raštą ir pateikė jį priverstiniam vykdymui, paaiškinti negalėjo. Jis taip pat negalėjo paaiškinti aplinkybių dėl ko praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Ieškovė ir jos atstovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad jos teta buvo pažadėjusi jai paskolinti pinigų, kuriuos ji būtų atidavusi pareiškėjui kaip kompensaciją už jam priklausančią buto dalį. Tetai susirgus, ji tik dalinai galėjo sumokėti piniginę kompensaciją. Toliau kompensacija buvo mokama iš jos gaunamo atlyginimo.
Išieškoti kompensaciją iš ginčo turto nebuvo galimybės, nes su ja kartu gyvena nepilnametis vaikas, o jos turimas ginčo butas yra vienintelis jos ir nepilnamečio vaiko būstas.
Šiuo metu pareiškėjui ji yra išmokėjusi 5245 EUR piniginę kompensaciją, liko neišmokėta 2720 EUR, kuriuos ji taip pat stengiasi kiek įmanoma greičiau išmokėti.
Pareiškėjui buvo žinoma situacija apie jos materialinę padėtį. Ji nieko nenuslėpė ir pareiškėjo neapgavo – paprasčiausiai taip susiklostė aplinkybės dėl tetos ligos, kad ji neturėjo galimybės iš ko pasiskolinti pinigų kompensacijai sumokėti.
Mano, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo, be to, jis savo reikalavime nenurodo sumų, kurias jis turėtų grąžinti kaip kompensacinius mokėjimus. Taip pat nėra duomenų, kad jis galėtų pilnai sumokėti jai piniginę kompensaciją. Mano, kad jeigu jis iš tikrųjų turi lėšų sumokėti jai piniginę kompensaciją – tai už tas lėšas galėtų įsigyti sau kitą būstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2015-10-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-10308-752/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp A. A. ir L. A. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (t.6, b.l. 12). Taikos sutartimi buvo dalijamasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įvertintas 15 929 EUR, o tarp sutuoktinių dalinamas lygiomis dalimis. Kiekvienam sutuoktiniui buvo nustatyta po 7 965 EUR buto vertės. Sutarties 2 punktu buvo sutarta, kad ginčo butas nuo piniginės kompensacijos išmokėjimo tampa asmenine L. A. nuosavybe. L. A. už jai atitenkantį visą butą turėjo per šešis mėnesius nuo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos, išmokėti A. A. 7 965 EUR piniginę kompensaciją, t.y. tą turėjo padaryti iki 2016-04-30 (sutarties 3 punktas). Sutarties 5 punktas nustatė, kad L. A. iki piniginės kompensacijos išmokėjimo moka A. A. kompensaciją po 60 EUR kas mėnesį būsto nuomos išlaidų.
Butas (duomenys neskelbtini) 2017-11-28 Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teise priklauso A. A. (t.6, b.l. 14). Šiuo adresu yra deklaruota ir jo gyvenamoji vieta (b.l. 19).
Šalys turi nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini) (bt.6, b.l. 34).
L. A. pateikė teismui išrašus iš medicininių dokumentų (t.6, b.l. 37-43), iš kurių seka, kad ji serga hipertenzine liga be širdies nepakankamumo. Duktė E. A. serga išplitusia (generalizuota) idiopatine epilepsija ir epilepsiniu sindromu, neminint sunkiai gydomos epilepsijos.
Antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo 2016-09-06 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10308-752/2015 dėl 5515,00 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės L. A. A. A. naudai. Skolos likutis 2019-01-14 yra 2720,91 EUR (t.6, b.l. 59).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-10-19 pateikė išvadą byloje (t.6, b.l. 47), kurioje nurodė, kad vadovaujantis LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, visur ir visada pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Ne vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, vaikui turi būti užtikrinta teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės. Nė vienas vaikas neturi būti paliktas be gyvenamojo būsto.
Teismo posėdyje pasisakiusi vaiko teisių apsaugos atstovė nurodė, jog ji nepritaria pareiškėjo prašymui atnaujinti procesą byloje ir jam paskirti butą natūra, o L. A. priteisiant iš jo piniginę kompensaciją.
Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.
CK XVIII skyrius numato atvejus kai gali būti atnaujinamas procesas bylose, užbaigtas nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi).
Vienas iš proceso atnaujinimo atvejų gali būti tada, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Negalėjimą išmokėti piniginės kompensacijos už buto dalį galima laikyti esmine aplinkybe. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas, gyvendamas santuokoje su L. A. žinojo jos materialinę padėtį, galimybę išmokėti jam piniginę kompensaciją. Jų santuokos nutraukimo byloje vienintelis vertingas turtas buvo jų bendrai užgyventas vieno kambario butas. L. A. baigusi profesinę mokyklą, kurioje įgijo sekretorės-mašininkės specialybę. Akivaizdu, kad turėdama tokią specialybę ji galėjo gauti mažesnį negu vidutinį arba geriausiu atveju vidutinį atlyginimą. Taikos sutarties sudarymo metu L. A. tikėjosi gauti pasiskolinti pinigų iš savo tetos, tačiau teta susirgo ir negalėjo jai paskolinti pinigų, reikalingų kompensacijai sumokėti. Šios aplinkybės negalėjo numatyti nei pareiškėjas, nei skolininkė L. A.. Atsižvelgiant į visą faktinę situaciją, buvusią taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo metu, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo žinoma reali L. A. materialinė padėtis ir jos galimybės sumokėti jam piniginę kompensaciją. Paaiškėjimas, kad L. A. negali sumokėti kompensacijos už buto dalį negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pareiškėjas nebūtų žinojęs sprendimo priėmimo metu.
CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis buvo priimta 2015-10-16, antstoliui pateikta vykdyti 2016-09-06. Pareiškėjas neįvardijo datos kada jis sužinojo aplinkybę, jog L. A. negalės jam sumokėti piniginės kompensacijos, tačiau jo kreipimasis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo rodo, kad jis pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą, t.y. ne proceso atnaujinimą, o priverstinį skolos išieškojimą. Pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2018-10-10, t.y. daugiau negu po dviejų metų nuo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo. Šio termino atnaujinti jis neprašė, nenurodė svarbių priežasčių dėl ko šį terminą būtų praleidęs.
Nesant įstatymo nustatytų pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10308-752/2015 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.