Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė

kaltinamiesiems R. T., juridinio asmens – UAB „C.A.R.“ atstovui Gintautui Vaškeliui, adv. G. Gustainiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse 300 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir 222 straipsnio 1 dalyje;

Juridinis asmuo – UAB „C.A.R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2005-08-11 įregistruota juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., būdamas UAB „C.A.R.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2005-08-11 Jurinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, generaliniu direktoriumi, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-10-01 apgaulingai tvarkė UAB „C.A.R." buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnio nuostatas „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“, 1999-06-03 LRV nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą“ ir to paties nutarimo 3 punkto nuostatas „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“, neinventorizavo UAB „C.A.R.“ ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, prekes, bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas – mokėtinas skolas (toliau vadinama – turtas), ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;

Motyvuojamoji dalis

pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingu už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalį „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, bendrovės „C.A.R.“ finansinės atskaitomybės už 2006 metus, VMI nepateikė;

UAB „C.A.R.“ vyr. finansininkei Ž. C., laikotarpyje nuo 2006-10-04 iki 2006-11-27, į UAB „C.A.R.“ buhalterinę apskaitą nurodė įtraukti tikrovės neatitinkantį UAB „C.A.R.“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, dėl 265.000 Lt priėmimo iš UAB „L.“;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnį „Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai“, UAB „C.A.R.“ apskaitos registrus nuo 2006-11-28 saugojo tik kompiuterinėje laikmenoje;

pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, to paties įstatymo 11 straipsnio pagrindu, nuo 2006-11-28 būdamas atsakingas ir už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodamas, kad visos lengvųjų automobilių finansinės nuomos sutartys su UAB „S.B.L.“ nutrauktos ir pagal 57 Turto grąžinimo aktus, kuriais nuo 2007-04-11 iki 2007-08-07 UAB „S.B.L.“ grąžinti bendrovės „C.A.R.“ lizingo būdu išsinuomoti ir kitoms įmonėms išnuomoti 57 automobiliai, pagal tris 2006-04-24 perdavimo-priėmimo aktus, UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) grąžinti 3 automobiliai, UAB „C.A.R.“ ilgalaikio turto apskaitos registruose ir toliau apskaitė ilgalaikį turtą, kurio įsigijimo savikainą sudarė 3.906.624,19 Lt, tame tarpe: 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 64 transporto priemonės pagal sutartis su UAB „S.B.L.“, 176.741,60 Lt įsigijimo savikainą sudarė 3 transporto priemonės pagal sutartis su UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti), nesumažino apskaitomo ilgalaikio turto ir neapskaičiavo į biudžetą mokėtinos 477.894 Lt PVM sumos. Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos PVM 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio 2 dalies nuostatas „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“, neišrašęs PVM sąskaitų faktūrų, UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. balandžio mėn. atvaizdavo 35.484 Lt ir 6.387 Lt PVM suteiktų paslaugų pirkėjams.

Dėl R. T. padarytų įstatymų pažeidimų, registruojant ūkines operacijas pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus - neįrašius duomenų apie įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu buvo iškreipta Bendrovės tikroji ūkinė, komercinė, finansinė būklė, dėl ko negalima nustatyti UAB „C.A.R." turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2007 metų laikotarpį. Tokiu būdu R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Juridinis asmuo - UAB „C.A.R.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-08-11 Jurinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovaujama R. T., kuris būdamas UAB „C.A.R.“ generaliniu direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti veiklą, veikdamas UAB „C.A.R." vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-10-01 apgaulingai tvarkė UAB „C.A.R." buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnio nuostatas „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“, 1999-06-03 LRV nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą“ ir to paties nutarimo 3 punkto nuostatas „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“, neinventorizavo UAB „C.A.R.“ ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, prekes, bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas – mokėtinas skolas (toliau vadinama – turtas), ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;

pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 dalies nuostatas būdamas atsakingu už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalį „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, bendrovės „C.A.R.“ finansinės atskaitomybės už 2006 metus, VMI nepateikė;

UAB „C.A.R.“ vyr. finansininkei Ž. C., laikotarpyje nuo 2006-10-04 iki 2006-11-27, į UAB „C.A.R.“ buhalterinę apskaitą nurodė įtraukti tikrovės neatitinkantį UAB „C.A.R.“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, dėl 265.000 Lt priėmimo iš UAB „L.“;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnį „Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai“, UAB „C.A.R.“ apskaitos registrus nuo 2006-11-28 saugojo tik kompiuterinėje laikmenoje;

pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, to paties įstatymo 11 straipsnio pagrindu, nuo 2006-11-28 būdamas atsakingas ir už buhalterinių įrašų teisingumą, žinodamas, kad visos lengvųjų automobilių finansinės nuomos sutartys su UAB „S.B.L.“ nutrauktos ir pagal 57 Turto grąžinimo aktus, kuriais nuo 2007-04-11 iki 2007-08-07 UAB „S.B.L.“ grąžinti bendrovės „C.A.R.“ lizingo būdu išsinuomoti ir kitoms įmonėms išnuomoti 57 automobiliai, pagal tris 2006-04-24 perdavimo-priėmimo aktus, UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) grąžinti 3 automobiliai, UAB „C.A.R.“ ilgalaikio turto apskaitos registruose ir toliau apskaitė ilgalaikį turtą, kurio įsigijimo savikainą sudarė 3.906.624,19 Lt, tame tarpe: 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 64 transporto priemonės pagal sutartis su UAB „S.B.L.“, 176.741,60 Lt įsigijimo savikainą sudarė 3 transporto priemonės pagal sutartis su UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti), nesumažino apskaitomo ilgalaikio turto ir neapskaičiavo į biudžetą mokėtinos 477.894 Lt PVM sumos. Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos PVM 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio 2 dalies nuostatas „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“, neišrašęs PVM sąskaitų faktūrų, UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. balandžio mėn. atvaizdavo 35.484 Lt ir 6.387 Lt PVM suteiktų paslaugų pirkėjams.

Dėl R. T. padarytų įstatymų pažeidimų, registruojant ūkines operacijas pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus - neįrašius duomenų apie įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu buvo iškreipta Bendrovės tikroji ūkinė, komercinė, finansinė būklė, dėl ko negalima nustatyti UAB „C.A.R." turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2007 metų laikotarpį. Tokiu būdu juridinis asmuo – UAB „C.A.R.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaltinamuoju R. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad bendrovėje „C.A.R.“ jis pradėjo dirbti nuo 2005 metų rudens vadybininku. Vėliau laikinai ėjo direktoriaus pareigas, po to tapo direktoriumi ir galiausiai valdybos nariu. Savo kaltę dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo pripažįsta, tačiau mano, kad tai atsitiko tik dėl jo užimtumo. Įmonė buvo kūrimosi stadijoje, augo darbuotojų skaičius, jis pats nuolat vykdavo į komandiruotes. Todėl per savo darbo krūvį, galimai nepakankamai prižiūrėjo šią, jam patikėtą funkciją ir dėl to prisiima atsakomybę.

Apklaustas kaltinamojo UAB „C.A.R.“ atstovas Gintautas Vaškelis parodė, kad su juridiniam asmeniui pareikštu kaltinimu sutinka.

Kaltinamojo R. T. ir juridinio asmens - UAB „C.A.R.“ kaltė, be jų prisipažinimo, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklausta liudytoja J. Ž. parodė, kad UAB „C.A.R.“ ji dirbo nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2006-08-31, vyr. finansininkės pareigose. Tuo pačiu metu dirbo ir bendrovėje „M.“. Pradėjusi dirbti UAB „C.A.R.“ inicijavo buhalterinės apskaitos programos „Euroskaita“ įdiegimą. Visos operacijos buvo įvedamos į šią programą. Ji, kaip vyr. finansininkė, buvo šios programos administratorius bei vienintelis vartotojas. Nurodė, kad pagal jos įsitikinimą, naudojant labai pažangią buhalterinės apskaitos programą „Euroskaita“, atspausdinti buhalterinės apskaitos registrai nėra reikalingi. Ji bet kuriuo metu galėdavo reikiamą apskaitos sąskaitą už reikiamą laikotarpį atspausdinti. Visus dokumentus buhalterinei apskaitai teikdavo įmonės vadovas, kuriuo buvo R. T. Pateiktus dokumentus ji suvesdavo į programą. Mokesčių inspekcija vykdė patikrinimus, viskas buvo gerai, jokių problemų nekilo.

Apklausta liudytoja Ž. C. parodė, kad ji 2006 m. dirbo UAB „C.A.R.“ vyr. finansininke, kaltinamasis R. T. tuo metu buvo jos direktorius.

2006-09-07, apie pietus, R. T. pasikvietė ją į savo kabinetą, kuriame buvo dar vienas, kaip paaiškino jai direktorius, pinigus atvežęs, asmuo. Šis asmuo buvo apie 50 metų amžiaus, kiek pamena, gana aukštas, tačiau jai pristatytas nebuvo. Pastarajam padavus lagaminą su pinigais, R. T. liepė juos perskaičiuoti. Skaičiuoti teko ilgai, kadangi pinigai buvo įvairių nominalų. Suma buvo 265.000 Lt. R. T. užsiminė, kad šie pinigai yra nuo UAB „L.“ ir paklausė, ar šiuos pinigus už minėtą bendrovę gali įnešti kita įmonė. Ji pasakė, kad tokia galimybė yra, jei yra trišalė sutartis. Tuomet R. T. jai liepė surašyti kasos pajamų orderį, nurodant mokėtoją UAB „P.“, pateikė šios įmonės kodą. Orderį ji surašė, tačiau tuo metu jo niekas nepasirašė. R. T., kaip ir paprastai, pasiėmė jos surašytą kasos pajamų orderį. Iš to ji suprato, kad jis susitiks su pinigų mokėtoju, ir kuomet bus pasirašytas minėtas orderis, jį gražins. Pinigų mokėtojo išlaidų orderio nebuvo. Pinigai – 265 000 lt, tiek į įmonės kasą, tiek ir į UAB „S.B.L.“ sąskaitą banke, buvo įnešti tą pačią dieną. Kiek praėjo laiko po to, kai R. T. jai nurodė perspausdinti 2006-09-07 kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, pinigų mokėtoju nurodant jau ne UAB „P.“, o UAB „L.“ – nepamena. Gali tiksliai pasakyti, kad, sprendžiant iš UAB „C.A.R.“ sąskaitos Nr. 27 „Sąskaitų aktyvumas“ už 2006-09-01 – 2006-09-30, atspausdintos 2006-10-04, kur figūruoja įrašas apie tai, kad 2006-09-07 pagal kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, 265.000 Lt įnešė UAB „P.“, iki 2006-10-04, kasos pajamų orderis, kur 265.000 Lt įnešėjas UAB „L.“, buhalterinėje programoje jei ir buvo suvestas, tačiau patvirtintas nebuvo. Perspausdinus kasos pajamų orderį su įnešėju UAB „L.“, šį orderį pasiėmė R. T. ir gana greitai, kelių dienų laikotarpyje, grąžino jai su UAB „L.“ antspaudu bei šios įmonės direktorės V. T. parašu. Gavusi šį kasos pajamų orderį ji galutinai sutvarkė įmonės kasos registrą. Kada tiksliai buvo sutvarkyti registrai – nepamena, ar būtent dėl orderio RAC Nr. 000022 pakeitimo buvo perspausdinti ir patvirtinti 2006-11-27 įmonės registrai, ne tik kasos registrai, – nepamena, jie taip pat galėjo būti perspausdinti ir dėl gramatinių ar aritmetinių klaidų, suvedant pirminius duomenis į programą. Finansinių metų eigoje galima taisyti registrus nesurašant buhalterinės pažymos. Registrai yra susiuvami metų pabaigoje.

Dėl 2006-10-03 PVM sąskaitos faktūros CAR000306, pagal kurią UAB „C.A.R.“ išnuomojo 3 mėn. laikotarpiui automobilį VW TOUREG (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), P. R. už 10243,22 Lt ir 1843,78 Lt PVM, iš viso 12087 Lt sumai, ir kuri pagal specialisto išvadą neįtraukta į įmonės „C.A.R.“ apskaitą, paaiškino, kad už automobilio nuomą dėl apyvartinių lėšų trūkumo, R. T. prašymu, P. R. apmokėjo avansu. Kasos registruose ir pirminiuose kasos dokumentuose nurodoma, kad pinigai iš P. R. buvo gauti. Kasos registruose parodžiusi pinigų gavimą iš P. R., esant sutarčiai dėl automobilio nuomos, negalėjo šios ūkinės operacijos neparodyti pardavimų apskaitoje bei pardavimų PVM atskaitoje, be to, reikia žiūrėti į pinigų gavimo bei sąskaitos išrašymo laikotarpius. Mano, kad specialistas, atlikęs tyrimą, vadovavosi kompiuteriniais registrais, o ne suskaičiavęs ir sulyginęs deklaracijos ir pačių PVM sąskaitų faktūrų duomenis. VMI nuolat atliekant mokestinius tyrimus dėl PVM permokos grąžinimo, įmonėje buvo atspausdintų PVM registrų segtuvas. VMI tikrindavo sutartis, atspausdintus PVM registrus, pirmines sąskaitas faktūras. Išėjus jai iš šios įmonės, apskaitos dokumentai pagal priėmimo – perdavimo aktą buvo perduoti įmonės direktoriui.

Nurodė, kad „L.“ 2006-06-27 komercinio pasiūlymo, galimai ji nėra mačiusi, kadangi šis dokumentas jai jokių asociacijų nesukelia. Taipogi ji nėra mačiusi ir UAB „L.“ 2006-08-31 Prašymo dėl nuomos sutarčių, kuriame UAB „L.“, teigia, kad yra pasiruošusi įnešti 260.000 Lt, kaip ir Priedo Nr. 1 prie prašymo prie nuomos sutarčių, kuriame UAB „L.“ neprieštarauja, kad sumokėtas užstatas būtų panaudotas kaip pradinė 5 procentų įmoka UAB „S.B.L.“. Tuo tarpu Įsakymo, kad visas sutartis dėl UAB „C.A.R.“ būsimų finansinių įsipareigojimų turi vizuoti ir įmonės vyr. finansininkas, nepamena, kaip ir nepamena, ar jai teko rašyti ir pasirašyti 2006-09-29 paaiškinimą dėl 2006 m. rugsėjo mėn. pajamų ir išlaidų plano sudarymo. Šių aplinkybių, t.y. kad ji nežinojo apie UAB „C.A.R.“ 2006-08-31 susitarimus su UAB „L.“ ir 2006-09-29 jos vardu surašyto paaiškinimo dėl sąnaudų plano tekstu, nesusieja.

Atlikus UAB „C.A.R.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20, nustatyta, kad UAB „C.A.R.” (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-08-11 (2 priedas).

PVM mokėtoja įsiregistravo nuo 2005-08-25, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) (2.1 priedas). Nuo 2007-05-10 iš PVM mokėtojų registro įmonė išregistruota (2.2 priedas).

Tiriamuoju laikotarpiu UAB „C.A.R.” valdybos pirmininku buvo J. M. (3, 3.1 priedai), valdybos nariai: nuo 2005-08-04 iki 2006-05-03 - A. S. (3, 3.3 priedai), nuo 2006-05-03 - J. U. (3.3 priedas), nuo 2005-08-04 iki 2006-04-03 - Ž. N. (3, 3.2 priedai), nuo 2006-04-03 - R. T. (3.3 priedas).

Nuo 2005-11-28 R. T. pavesta laikinai eiti UAB „C.A.R.” gen. direktoriaus pareigas (2005-11-15 valdybos posėdžio protokolas Nr. 3 – 4 priedas), nuo 2006-02-01 R. T. paskirtas UAB „C.A.R.” vadovu (generaliniu direktoriumi, 2006-01-30 valdybos nutarimas – 4.1 priedas).

UAB „C.A.R.” vyr. finansininke nuo 2005-08-24 iki 2006-08-31 dirbo J. Ž. (5, 5.1 priedai), nuo 2006-08-10 iki 2006-11-27 finansininke dirbo Ž. C. (6, 6.1 priedai).

Pagal UAB „C.A.R.” įstatus, įregistruotus 2005-08-11 juridinių asmenų registre (7 priedas), bendrovės valdymo organai (įstatų 5.1 punktas): 1) visuotinis akcininkų susirinkimas; 2) valdyba – kolegialus bendrovės valdymo organas; 3) bendrovės vadovas – vienasmenis bendrovės valdymo organas. Įstatų 5.37 numatyta, kad valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovė įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovė įstatinio kapitalo (5.37 punktas). Įstatuose (5.39 p.) numatyta, kad valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. Bendrovės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (įstatų 5.57.2 p.). Bendrovės vadovas privalo pateikti valdybai metinės finansinės atskaitomybės projektą, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą <...> (įstatų 5.58 p.).

UAB „C.A.R.“ gen. direktoriaus R. T. pasirašyta 2006-12-31 dienai sudaryta bendrovės finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VMI. Pagal 2001-12-20 LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalį „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, t.y. UAB „C.A.R.“ finansinę atskaitomybę už 2006 metus turėjo pateikti VMI iki 2007 m. spalio 1 dienos. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyrius 2007-10-22 raštu Nr. (21.20.)-47-6960 informavo, kad UAB „C.A.R.“ nėra pateikusi inspekcijai 2006 metų pelno mokesčio deklaracijos (36 priedas). Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“ – UAB „C.A.R.“ gen. direktorius R. T.

Tyrimui atlikti buvo pateikti kompiuterinėse laikmenose išsaugoti UAB „C.A.R.“ apskaitos registrai. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnį „Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. To paties įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą“. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Pagal UAB „C.A.R.“ ilgalaikio turto apskaitos registrus įmonėje 2007-07-20 dienai buvo apskaitoma ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, t.t. 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 64 transporto priemonės (lizingo būdu) pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ ir 3 transporto priemonės (lizingo būdu), kurių įsigijimo savikaina 176.741,60 Lt, pagal sutartis su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti). Tačiau minėto ilgalaikio turto grąžinimas įmonėms UAB „S.B.L.“ ir UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti) bendrovės UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas. Pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturias) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM, iš viso 3.155.261,86 Lt sumai, įmonėje nebuvo sumažintas apskaitomas ilgalaikis turtas bei neapskaičiuota į biudžetą mokėtina 463.970,40 Lt PVM suma. Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX–574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. UAB „C.A.R.“ gen. direktorius R. T.

Pagal UAB „C.A.R.“ ilgalaikio turto apskaitos registrus įmonėje 2007-07-20 dienai buvo apskaitoma ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, t.t. 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikaina sudarė 64 transporto priemonės (lizingo būdu) pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ ir 3 transporto priemonės (lizingo būdu) įsigijimo savikaina 176.741,6 Lt pagal sutartys su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti). Tyrimui atlikti buvo pateiktos UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytos 64 (šešiasdešimt keturios) kreditinės PVM sąskaitos faktūros (visas jas išrašė L. B.) įmonei „C.A.R.“, iš viso 3.155.261,86 Lt sumai (2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM) už mokėjimus pagal sutartis ir 57 Turto grąžinimo aktai, pagal kuriuos nuo 2007-04-11 iki 2007-08-07 dienos UAB „S.B.L.“ buvo grąžinti lizingo būdu UAB „C.A.R.“ išsinuomoti ir kitoms įmonėms išnuomoti 57 vnt. automobilių. Kitų 7 vnt. transporto priemonių išsinuomotų lizingo būdu iš UAB „S.B.L.“ ir išnuomotų įmonėms UAB „R.“ (Toyota RAV-4), UAB „L.“ (VOLVO XC70), UAB „A.G.“ (Toyota Avensis) bei fiziniams asmenims V. P. (Mercedes Benz G500L), J. A. (Toyota Hillux XTRA2,5), P. R. (VW Toureg 3,0 TDI), E. P. (Toyota Avensis) grąžinimo aktai tyrimui pateikti nebuvo. Taip pat buvo pateikti ir 3 perdavimo-priėmimo aktai (2006-04-24), kuriais UAB „C.A.R.“ įmonei UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti) grąžino 3 vnt. transporto priemonių (VOLVO S80, VW Caddy (2 vnt.) gautų lizingo būdu pagal lizingo sutartis su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturios) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM, iš viso 3.155.261,86 Lt sumai, įmonėje nebuvo sumažintas apskaitomas ilgalaikis turtas bei neapskaičiuota į biudžetą mokėtina 463.970,40 Lt PVM suma. Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX–574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas. Duomenys apie nuo 2006-11-28 bendrovėje „C.A.R.“ vyr. finansininko pareigose dirbusius asmenis tyrimui pateikti nebuvo.

Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnio nuostatomis „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“.

Tyrimui atlikti nebuvo pateikti bendrovėje „C.A.R.“ nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20 atliktų inventorizacijų duomenys, t.y. įmonės turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rasto turto ir įsipareigojimų palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

Pagal 1999 m. birželio 3 d. LRV nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 3 punkto nuostatas „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“. Pagal to paties nutarimo 9 punktą „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą“.

Dėl tyrimo metu nustatytų įstatymų pažeidimų, registruojant ūkines operacijas pagal UAB „C.A.R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus – neįrašyti duomenys apie įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, negalima iš dalies nustatyti UAB „C.A.R.“ 2006 – 2007 m. veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį arba struktūrą.

Pagal 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnį „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra“. Tačiau UAB „C.A.R.“ pagal 2006-10-03 PVM sąskaitą faktūrą CAR000306 (automobilio VW TOUREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuoma 3 mėn. laikotarpiui P. R.) 10.243,22 Lt ir 1.843,78 Lt PVM, neapskaičiavo ir nesumokėjo valstybei 1.843,78 Lt pardavimo PVM.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. UAB „C.A.R.“ pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturios) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 463.970,40 Lt mokėtino PVM.

Iš viso tyrimo metu nuo UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų ūkinių operacijų (2006-10-03 PVM sąskaitą faktūrą CAR000306 ir UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytos 64 kreditinės PVM sąskaitos faktūros) papildomai apskaičiuojama 465.814 Lt (1843,78+463970,40) į biudžetą mokėtino PVM.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio 2 dalies nuostatomis „PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“. UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. balandžio mėn. buvo atvaizduota 35484 Lt ir 6387 Lt PVM suteiktų paslaugų pirkėjams, tačiau šių paslaugų suteikimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros tyrimui atlikti nebuvo pateiktos (3 t. b.l. 115-193, 4 t. b.l. 1-160).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VMI 2008-07-30 UAB „C.A.R.“ patikrinimo akto Nr. 05-77-15, matyti, kad bendrovėje tikrinamu laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuterizuotu būdu, naudojant apskaitos programą “Euroskaita".

Bendrovė nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20 nepateikė atliktų inventorizacijų duomenų, t.y. įmonės turto ir įsipateigojimų patikrinimo ir faktiškai rasto turto ir įsipareigojimų palyginimo su buhalterinės apskaitos duomenimis. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnį apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Pagal 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 "Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo" 3 punkto nuostatas įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo ir tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau - turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Pagal to paties nutarimo 9 punktą įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą.

Bendrovės ilgalaikio turto apskaitos registruose 2007-07-20 dienai buvo apskaitoma ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19, tarp jų 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 67 transporto priemonės (lengvieji automobiliai), įsigytos lizingo būdu pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ 176741,60 lt įsigijimo savikainą sudarė 3 transporto priemonės (lengvieji automobiliai), įsigytos lizingo būdu pagal sutartis su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

Tyrimui atlikti buvo pateiktos UAB "S.B.L." 2007-04-18 dieną Bendrovei išrašytos 64 (šešiasdešimt keturios) kreditinės PVM sąskaitos faktūros iš viso 3155261,86 Lt (2691291,46 Lt ir 463970,40 Lt PVM) sumai ir 2007-04-11 - 2007-08-07 laikotarpio 57 vnt. turto grąžinimo aktai. Kitų 7 vnt. transporto priemonių išsinuomotų lizingo būdu iš UAB "S.B.L." ir išnuomotų įmonėms UAB "R.", UAB "L.", UAB "A.G." bei keturiems fiziniams asmenims grąžinimo aktai nepateikti. Taip pat buvo pateikti 2007-04-24 perdavimo-priėmimo aktai, kuriais Bendrovė grąžino UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti) 3 vnt. transporto priemonių gautų lizingo būdu pagal lizingo sutartis su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

Nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nesumažino šio apskaitomo ilgalaikio turto, kad pagal UAB "S.B.L." 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturias) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2691291,46 Lt ir 463970,40 Lt PVM, iš viso 3155261,86 Lt, neįformino buhalterinėje apskaitoje, neapskaičiavo į biudžetą mokėtino 463970,40 Lt PVM. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė į apskaitą neįtraukė 2006-10-03 savo vardu išrašytos P. R. PVM sąskaitos faktūros CAR000306 (sąskaitą pasirašė Ž. C.) už automobilio VW TOUREG (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomą. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2006 m. spalio mėn. 10243,22 Lt pajamų ir 1843,78 Lt pardavimo PVM.

Patikrinimo metu atlikus UAB "S.L." operatyvųjį patikrinimą, nustatyta, kad Bendrovė 2007-04-24 dienos susitarimais Nr.03-670 "Dėl 2006 11 20 finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-110304 nutraukimo" ir Nr.03-671 "Dėl 2006 10 04 finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100061 nutraukimo" nutraukė sutartis dėl lizingo būdu įsigytų 3 vnt. automobilių. Bendrovė šiuos automobilius pagal 2007-04-24 priėmimo perdavimo aktus grąžino UAB "S.L.". UAB "S.L." išrašė Bendrovei 3 (tris) kreditines PVM sąskaitas faktūras: 1) 2007-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr.0700784 už 77353,88 Lt ir 13923,70 Lt PVM, iš viso 91277,58 Lt (patikslinta PVM sąskaita faktūra serija PD Nr.06185299); 2) 2007-05-24 PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr.0700785 už 30443,75 Lt ir 5479,88 Lt PVM, iš viso 35923,63 Lt (patikslinta PVM sąskaita faktūra serija PD Nr.06164385); 3) 2007-05-24 PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr.0700786 už 26122,65 Lt ir 4702,08 Lt PVM, iš viso 30824,73 Lt (patikslinta PVM sąskaita faktūra serija PD Nr.06164381).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nesumažino šio apskaitomo ilgalaikio turto, UAB "S.L." 2007-04-27 ir 2007-05-24 išrašytų 3 (trijų) kreditinių PVM sąskaitų faktūrų už 133920,28 Lt ir 24105,66 Lt PVM, iš viso 158025,94 Lt, neįformino buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaravo Inspekcijai į biudžetą mokėtino 24105,66 Lt PVM.

Pagal 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debitiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX -574 21 str. 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Dėl nustatytų pažeidimų, registruojant ūkines operacijas pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus - neįrašyti duomenys apie įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant Bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB "C.A.R." 2006 - 2007 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

PVM mokestiniam patikrinimui atlikti buvo pateikti kompiuterinėse laikmenose išsaugoti Bendrovės PVM apskaitos registrai perkelti į "Exel" formatą bei atspausdinti. Bendrovėje PVM apskaitos registrai už 2007 m. balandžio - gegužės mėn. nesuvesti.

Pridėtinės vertės mokestis patikrintas vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr.IX-751 (toliau - Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas).

Bendrovė už tikrinamąjį laikotarpį deklaravo 1804311 Lt PVM apmokestinamų tiekimų, apskaičiavo ir deklaravo 324776 Lt pardavimo PVM, deklaravo iš ES valstybių narių įsigytų prekių, kurių įsigijimo vieta laikoma Lietuva, už 207101 Lt, pirkėjo apskaičiuotą iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM 37277 Lt, deklaravo 810409 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 816860 Lt atskaitomo pirkimo PVM, apskaičiavo ir deklaravo 454807 Lt grąžintino iš biudžeto PVM.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nepagrįstai padidino 2005 m. gruodžio mėn. PVM atskaitą 7147 Lt, t.y. pirkėjo įrašytą į PVM deklaracijos (FR0600) 22 laukelį (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) 7147 Lt pirkimo PVM už iš kitos valstybės narės įsigytas prekes, Bendrovė į 2005 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijos 30 laukelį (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įkėlė du kartus ir deklaravo Inspekcijai. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 6 dalies nuostatą, „kad jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas, už užsienio asmens šalies teritorijoje pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pardavimo PVM įtraukiamas į pirkėjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM, ir taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos šiame įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM“ bei pažeidė PVM deklaracijos FR0600 užpildymo tvarką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29.

Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neįformino 64 (šešiasdešimt keturių) UAB "S.B.L." 2007-04-18 išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų (PVM suma 463970,40 Lt) ir 3 (trijų) UAB "S.L." 2007-04-24 (PVM suma 13923,70 Lt) bei 2007-05-24 (PVM suma 10181,96 Lt) išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų (akte aprašyta 4 pusl.), nepatikslino PVM atskaitos bei nedeklaravo Inspekcijai 2007 m. balandžio mėn. 477894 Lt (463970,40+13923,70), 2007 m. gegužės mėn. 10182 Lt mokėtinos į biudžetą PVM sumos. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, „kad bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debitiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“.

Bendrovė į PVM apskaitą neįtraukė ir 2006 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo Inspekcijai 1844 Lt pardavimo PVM pagal P. R. 2006-10-03 dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą CAR000306 už automobilio VW TOUREG (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomą. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, „kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas arpaslaugų teikimas“.

Bendrovė, 2007-05-10 išregistravus ją iš PVM mokėtojų registro, Inspekcijai nepateikė 2007 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos ir 899 Lt (1079,24 Lt pirkimo PVM: 48 nustatytas naudojimo laikotarpis x 40 mėn. nuo išreg. momento iki nusidėv. laikotarpio pabaigos) nepatikslino ilgalaikio turto, t.y. 2006-08-10 įsigytos stiklinės pertvaros, PVM atskaitos. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų, išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijoje šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka, patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos Šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 dalimi dėl nepagrįstai sumažintos apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą PVM sumos (padidintos apskaičiuotos grąžintinos iš biudžeto PVM sumos) už tikrinamąjį laikotarpį papildomai į biudžetą apskaičiuota 497966 Lt (7147+477894+10182+1844+899) PVM.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 2 dalimi už papildomai apskaičiuoto mokesčio mokėjimą ne laiku apskaičiuojama 87455,97 Lt delspinigių.

Pagal Inspekcijoje vedamą PVM mokesčio mokėtojo kortelę apskaitoma PVM nepriemoka 50696,22 Lt, iš jų 1197,33 Lt už pavėluotą mokesčio deklaracijų pateikimą padidinta mokesčio suma. Iš viso pagal patikrinimo aktą apskaičiuota 585421,97 Lt, iš jų: 497966 Lt PVM (įmokos kodas 3414) ir 87455,97 Lt PVM delspinigių (įmokos kodas 3415; 6 t. b.l. 5-11 ).

Atlikus UAB „L.“ dokumentų apžiūrą, nustatyta, kad ši įmonė, ir tai konstatuota Klaipėdos VMI 2008-09-25 Patikrinimo akte Nr. AC1-26, yra ne PVM mokėtoja, buvo naudojama kaip įmonė tarpininkė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų interesų, išvengiant mokestinės prievolės valstybei ir padedant kitoms 3 įmonėms neteisėtai suformuoti 302.580 Lt sąnaudų.

Kasos dokumentuose, UAB „L." kasos išlaidų 2006-09-06 orderio 265.000 Lt sumai UAB „C.A.R.", nėra. UAB „L." kasos išlaidų orderis 265.000 Lt sumai, esantis UAB „L." buhalterinėje apskaitoje, surašytas 2006-12-30, kuriame nurodyta, kad minėtą dieną pinigus V. T. perdavė direktorius A. P. Pastarasis direktoriumi paskirtas UAB „L." 2006-10-25 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 06/02 nuo 2006-10-25. Minėtą dieną jis iš V. T. turėjo perimti bendrovės dokumentaciją ir turtą, t.y. ir kasą. Perimant kasą - 265.000 Lt trūkumas kasoje turėjo būti nustatytas. 2006-12-31 patvirtinta ir V. T. avanso apyskaita 265.000 Lt sumai (2006-12-31 V. T. pagimdė dukrą L. N.)

UAB „C.A.R." 2006-09-07 kasos pajamų orderis RAC Nr. 000022 265.000 Lt sumai UAB „L." buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „A.P." buvo pateiktas tik 2007-04-17.

Tyrimui pateikta UAB „L." kasos knyga pradėta pildyti 2004-07-01, visi rankraštiniai įrašai knygoje atlikti vieno asmens rašysena, laikotarpyje nuo 2004-07-01 iki 2005-04-30 kasos knygos lapai užpildyti, bet nepasirašyti atsakingų asmenų, knygos lapai pasirašyti V. T. nuo 2005-05-01 iki 2006-09-30. Vėlesni kasos knygos lapai pasirašyti direktoriaus A. P. Laikotarpyje nuo 2005-05-01 iki 2006-09-30 265.000 Lt pinigų išmokėjimo V. T. pagal kasos registrus - nėra.

Apžiūrėjus UAB „L.“ 2006-01-01 - 2006-12-31 pirminius kasos apskaitos dokumentus bei jų registrus: kasos knygą, žiniaraštį sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“, atskaitingo asmens Avanso apyskaitas nustatyta, kad UAB „L.“ (direktorius A. P. nuo 2006-10-25 pagal 2006-10-23 vienintelio akcininko UAB „T." sprendimą Nr. 06/02) kasininkas A. P. 2006-12-30 Kasos išlaidų orderiu Nr. 32 pagrindė 265.000 Lt išmokas iš UAB „L.“ kasos, atskaitingam asmeniui - buvusiai UAB „L.“ direktorei V. T. Ši ūkinė operacija užregistruota kasos knygoje už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31 bei žiniaraštyje sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“ už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31.

Pagal apžiūrai pateiktas finansines ataskaitas, pateiktas Valstybiniam socialinio ir sveikatos draudimo fondo valdybai, Klaipėdos skyriui nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio direktorė V. T. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose ir UAB „L.“ nedirbo.

Pagal apžiūrai pateiktą 2006-12-31 Avanso apyskaitą Nr. 06/12/03 (pasirašė atskaitingas asmuo V. T., direktorius A. P.) nustatyta, kad atskaitingas asmuo V. T. 2006-12-31 avanso apyskaitoje užregistravo 265000 Lt išmokas UAB „C.A.R.“, kurias pagrindė UAB „C.A.R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2006-09-07 kasos pajamų orderio kvitu, kurio serija RAC Nr. 000022 (pasirašė: UAB „L." direktorė V. T. bei UAB „C.A.R.“ vyr. finansininkė Ž. C., kasininkas R. T.). Pažymėtina, kad ant 2006-09-07 kasos pajamų orderio kvito, pažymėto serija RAC Nr. 000022, yra žyma, kad dokumentas gautas 2007-04-17 (8 t. b.l. 12, 21-25).

Taigi iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad R. T. nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis, laikotarpiu nuo 2005-11-01 iki 2006-02-01 laikinai eidamas UAB „C.A.R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2005-08-11 įregistruotos juridinių asmenų registre, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje) generalinio direktoriaus pareigas, UAB „C.A.R.“ valdybos 2006-01-30 nutarimu Nr. 06/1 paskirtas ir nuo 2006-02-01 eidamas šios bendrovės vadovo (generalinio direktoriaus) pareigas, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-10-01 apgaulingai tvarkė UAB „C.A.R.“ buhalterinę apskaitą.

Tokią išvadą leidžia daryti ne tik paties kaltinamojo R. T. bei byloje apklaustos liudytoja – bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2005-08-24 iki 2006-11-27 tvarkiusios darbuotojos Ž. C. parodymai, bet ir UAB „C.A.R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu gauti duomenys. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. T., kaip ūkio subjekto vadovas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies nuostatą, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o nuo 2006-11-28 būdamas atsakingas ir už buhalterinę apskaitą bei žinodamas, kad laikotarpyje nuo 2007-04-11 iki 2007-08-07 pagal Turto gražinimo aktus, UAB „S.B.L.“ buvo gražintos iš šios bendrovės lizingo būdu išsinuomotos 57 transporto priemonės bei pagal tris 2006-04-24 priėmimo perdavimo aktus UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) gražintos iš šios bendrovės lizingo būdu išsinuomotos 3 transporto priemonės, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 12 straipsnio 4 dalį, pagal kurią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, bendrovės buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo šių transporto priemonių gražinimo. To pasėkoje pagal įmonės ilgalaikio turto 2007-07-20 apskaitos registrus ir toliau buvo apskaitomas ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo savikaina sudarė 3 906 624, 19 Lt, iš kurių 3 710 105,93 lt įsigijimo savikainą sudarė 67 transporto priemonės įsigytos lizingo būdu. Tokiu būdu bendrovės buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 išrašytas 64 kreditines PVM sąskaitas faktūras 2691291,46 lt sumai ir 463970,40 lt PVM, nebuvo sumažintas apskaitomas ilgalaikis turtas bei neapskaičiuota į biudžetą mokėtina 463 970, 40 lt PVM suma. Pagal UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) 2007-04-27 ir 2007-05-24 išrašytas 3 kreditines PVM sąskaitas faktūras, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo sumažintas apskaitomas ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo savikainą sudarė 176741,60 lt bei neapskaičiuota į biudžetą mokėtina 2007 m. balandžio mėnesį 13 923,70 lt PVM, o 2007 m. gegužės mėnesį 10182 lt PVM suma ( 3 t. b. l. 115-139, 6 t. b.l. 5-11).

Be to, nors UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. balandžio mėnesį buvo atvaizduota 35484 lt ir 6387 lt PVM suteiktų paslaugų pirkėjams, tačiau šių paslaugų suteikimą patvirtinančių PVM sąskitų faktūtų, neišrašyta, ko pasėjoje buvo pažeistos LR PVM įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias „PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“.

Byloje nustatyta ir tai, kad laikotarpyje nuo 2006-10-04 iki 2006-11-27, kaltinamasis R. T., UAB „C.A.R." buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui - Ž. C., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, pateikė į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti, kas ir buvo padaryta, suklastotą tikrą dokumentą, neatinkantį objektyvios tikrovės duomenų - UAB „C.A.R.“ 2006-09-07 kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, pagal kurį neva tai iš UAB „L." per kasą bendrovėje „C.A.R.“ buvo gauti 265000 lt.

Kaltinamasis R. T., pagal 1999-06-03 LRV nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 9 punktą, kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės turto inventorizacijos organizavimą ir atlikimą, inventorizavimo duomenų išsaugojimą“, pažeisdamas LR įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnio nuostatas, pagal kurias „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20, neinventorizavo UAB „C.A.R.“ ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto, žaliavų, medžiagų, kuro, prekių bei kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, pinigų, gautinų ir mokėtinų skolų, t. y. viso įmonės turto, nors pagal 1999-06-03 LRV nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 3 punktą, ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atsakitomybės sudarymą, įmonės vadovui tai daryti buvo privalu. Be to, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnį, pagal kurį „Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai“, nuo 2006-11-28 bendrovės apskaitos registrus saugojo kompiuterinėse laikmenose, o apskaitos registrai už 2007 m. balandžio - gegužės mėnesius, iš viso nebuvo suvesti.

Dėl apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, t.y. sąmoningo buhalterinės apskaitos nevedimo, apskaitos tvarkymo, sąmoningai pažeidžiant reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą teisės aktus, t.y. apskaitos dokumentuose nefiksuojant ūkinių ir finansinių operacijų - neįrašius duomenų apie UAB „C.A.R.“ įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, į buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotą dokumentą -2006-09-07 kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, iškreipus bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „C.A.R.“ 2006-2007 metų veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Juridinio asmens - UAB „C.A.R." nusikalstama veika pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį taipogi kvalifikuota teisingai.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamasis R. T., kaip jau aukščiau minėta, buvo šios bendrovės direktorius ir dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą. Todėl R. T. padėtis, UAB „C.A.R." nusikalstamos veikos padarymo metu visiškai atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir juridinis asmuo, specifinius požymius, juolab, kad kaip nustatyta bylos medžiaga, R. T. veikė bendrovės interesams bei siekė juridiniam asmeniui materialinės naudos, t.y. tam tikrą laikotarpį nesumokėti mokesčių arba bent juos sumažinti, išvengti ekonominių sankcijų ir pan. Dėl to nekyla jokių abejonių, kad už R. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsno 1 dalyje, yra atsakingas ir juridinis asmuo - UAB „C.A.R." (BK 20 str. 2 d.).

R. T. kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2005-11-28 laikinai vykdydamas UAB „C.A.R.“ (įm.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje), generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2006-02-01 - UAB „C.A.R.“ vadovo – generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2006-04-03 būdamas UAB „C.A.R.“ valdybos nariu, nuo 2006-12-27 vieninteliu UAB „C.A.R.“ akcininku ir tuo pačiu UAB „C.A.R.“ generaliniu direktoriumi, pagal UAB „C.A.R.“ įstatų 5.57.1p. reikalavimus, atsakydamas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, valdybos patvirtintos strategijos įgyvendinimą, pagal UAB „C.A.R.“ įstatų 5.57.8 p., įpareigotas vykdyti bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų pareigų vykdymą, vadovaudamas įmonei – UAB „C.A.R.“, turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus bei turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu, t.y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, laikotarpyje nuo 2005-12-31 iki 2007-06-12, Vilniaus mieste, siekdamas turtinės naudos sau per bendrovę „C.A.R.“, kurioje jis buvo direktoriumi, o nuo 2006-12-27 vieninteliu šios bendrovės akcininku, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apgaule UAB „C.A.R.“ naudai išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 37.524 Lt PVM ir UAB „C.A.R.“ naudai apgaule panaikino prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 477.894 Lt PVM, ir tuo valstybei padarė didelę -515.418 Lt dydžio žalą, o būtent:

žinodamas, kad pagal UAB „C.A.R.“ balansus ir didžiosios knygos duomenis nuo 2005-12-31, kaip ir 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30, 2006-07-31, 2006-12-31 dienai bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įmonės turimą trumpalaikį turtą, t.y., kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis - bendrasis mokumo koeficientas buvo mažesnis nei 1, pagal savo aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, buvusį darbo komerciniame banke valdybos pirmininko pavaduotojo pareigose pobūdį, darbo UAB „C.A.R.“ generalinio direktoriaus pareigose praktiką, suprasdamas, kad UAB „C.A.R.“ jau nuo 2005-12-31 negali toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, bei, kad vykdant UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų - nuomojant finansinio lizingo būdu įgytus automobilius, kai veiklos sąnaudos nuolat viršija bendrąjį pelną - įmonė bankrutuos,

bet žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ finansinio lizingo būdu įsigydama lengvąjį automobilį, pagal finansinio lizingo sutarties sąlygas, automobilio kainą kartu su PVM išmoka per eilinius mėnesinius mokėjimus, o pagal PVM įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, bendrovė įsigijusi automobilį, skirtą veiklos nuomai, įgyja teisę į visos automobilio vertės PVM pirkimo atskaitą, tokiu būdu UAB „C.A.R.“ realiai dar nesumokėjusi viso finansinio lizingo PVM sąskaitose faktūrose išskirto pirkimo PVM, turi teisę deklaruoti PVM permokas, teikti prašymus VMI susigrąžinti PVM permokas, sukūrė bei nuo 2005-12-31 iki 2007-06-12 įgyvendino nusikalstamos veiklos planą, kaip apgaule UAB „C.A.R.“ naudai išvengti sumokėti didelės vertės PVM:

UAB „C.A.R.“ veiklos planuose deklaruojant, kad pagrindinė įmonės veiklos sritis turėtų būti prekyba žemės ūkio technika, kurios rentabilumas turėjo užtikrinti įmonės pelną, ir veiklos nuoma, o papildoma – lengvųjų automobilių veiklos nuoma, UAB „C.A.R.“ pagrindinė veiklos sritimi tapo tik lengvųjų automobilių veiklos nuoma, kurios įkainiai iki 2006-10-27 buvo patvirtinti UAB „C.A.R.“ valdybos 2005-11-28 sprendimu, t.y. bendrovė „C.A.R.“ UAB Koncernas „A.“ įmonėms už automobilių nuomą turėjo taikyti fiksuotą – 75 lt pajamų dydį, nepriklausomai nuo automobilio vertės.

Žinodamas, kad pagal bendrovės „C.A.R.“ 2005-12-31, 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30, 2006-07-31 ir 2006-12-31 balansus įmonės nuostoliai viršijo jos įstatinį kapitalą, bei, kad nuo 2005-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, neužtikrinęs 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 38 straipsnio nuostatų, kad „bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip 1/2 įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį“, bei to paties įstatymo 59 straipsnio 8 dalies nuostatų, kad „finansinių metų pradžioje susidarius bendrovėje nuostoliams visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius, atkuriant bendrovės nuosavą kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio“, pažeisdamas 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba“, UAB “C.A.R.” įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2005-08-11 bei 2006-10-18 5.37 punktuose numatytus reikalavimus, kad „sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba“, viršydamas savo kaip UAB „C.A.R.“ vadovo įgaliojimus, tikslu, UAB „C.A.R.“ nesumokėjus visos automobilio pirkimo PVM sumos, įgauti teisę į šios PVM permokos grąžinimą, su UAB „S.B.L.“ sudarė finansinio lizingo sutartis: 2006-04-10 200604F-5364 28799,98 Lt sumai, 2006-04-10 200604F-5363 28799,98 Lt sumai, 2006-04-10 200604F-5362 23400,01 Lt sumai, 2006-04-10 200604F-5361 23400,01 Lt sumai, 2006-04-12 200604F-5392 155999,99 Lt sumai, 2006-04-12 200604F-5391 155999,99 Lt sumai, 2006-04-26 200604F-5478 37750,01 Lt sumai, 2006-04-26 200604F-5477 37750,01 Lt sumai, 2006-04-26 200604F-5476 37750,01 Lt sumai, 2006-05-10 200604F-5480 37877,01 Lt sumai, 2006-05-10 200604F-5479 55000,00 Lt sumai, 2006-05-18 200605F-5642 142439,98 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5704 43055,00 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5703 43055,00 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5702 43055,00 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5701 43055,00 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5786 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5785 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5784 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5783 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5782 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5781 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5780 37750,01 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5911 38169,98 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5912 38169,98 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5913 38169,98 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5914 38169,98 Lt sumai, 2006-06-20 200606F-5978 78483,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6052 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6051 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6050 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6048 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6047 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6046 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6045 37750,01 Lt sumai; įpareigojęs UAB „C.A.R.“ komercijos direktorių J. Š. sudaryti finansinio lizingo sutartis su UAB „S.B.L.“ 2006-06-27 200606F-6036 165122,01 Lt sumai, 2006-07-03 200607F-6087 61869,96 Lt sumai, 2006-07-14 200607F-6174 136348,00 Lt sumai, 2006-07-14 200607F-6175 68309,99 Lt sumai, 2006-07-14 200607F-6173 174666,00 Lt sumai, 2006-08-07 200608F-6373 71934,01 Lt sumai.

Net ir po 10 Volvo vilkikų finansinio lizingo 2006-06-29 sutarčių pasirašymo, kuriomis prisiimti ne mažesni kaip 4.443.083 Lt įsipareigojimai UAB „S.B.L.“, ir toliau vykdant UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų, pagal UAB „C.A.R. balanso duomenis, 2006-06-30 turint 271.968 Lt grynojo nuostolio, 2006-07-31 turint jau 298.257 Lt grynojo nuostolio, su UAB „S.B.L.“ sudarinėjo finansinio lizingo sutartis: 2006-07-18 200607F-6192 153.400,00 Lt sumai, 2006-07-18 200607F-6191 45.540,02 Lt sumai, 2006-08-30 200608F-6509 38.750,01 Lt sumai, 2006-08-30 200608F-6511 38.750,01 Lt sumai, 2006-08-30 200608F-6510 38.750,01 Lt sumai. Pagal UAB „C.A.R. balanso duomenis 2006-09-30 turint 425.757 Lt grynojo nuostolio, su UAB „S.B.L.“ sudarė finansinio lizingo sutartis: 2006-09-13 200609F-6611 82.520,99 Lt sumai, 2006-10-03 2006010F-6774 50.690,00 Lt sumai, 2006-10-03 2006010F-6775 50.690,00 Lt sumai. Pagal UAB „C.A.R. balanso duomenis, 2006 m. spalio mėn. turint 553.201 Lt grynojo nuostolio, su UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) sudarė finansinio lizingo sutartį 2006-11-06 2006-110304-01 117.948,96 Lt sumai, įpareigojo UAB „C.A.R.“ komercijos direktorių J. Š. su UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) sudaryti finansinio lizingo sutartį 2006-10-04 2006-100061 41.882,04 Lt sumai.

Žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ 2006 metų rugsėjo mėn. turėdama 425.757 Lt grynojo nuostolio, neturėdama pakankamai lėšų nei įmonės kasoje, nei įmonės banko sąskaitoje, neturi jokių finansinių galimybių įsigyti turto už 254.982,88 Lt, tačiau žinodamas, kad įtraukęs pirkimo dokumentus į PVM atskaitą, turės teisę deklaruoti ir prašyti susigražinti pirkimo PVM permoką, iš UAB „M.“ 2009-09-08 už 28.458,85 Lt, tame tarpe 4.341,18 Lt PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00079 įsigijo priekabą Pronar T663/1, bei 2006-09-25 iš UAB „M.“ už 226.524,03 Lt, tame tarpe 34.554,51 Lt PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00078 įsigijo automobilį VW Phaeton. Nors šiose PVM sąskaitose faktūrose ir nurodyti apmokėjimo terminai - už priekabą Pronar T663/1 iki 2006-09-22, o už VW Phaeton - iki 2006-10-09, iš anksto žinodamas, kad už pateiktas prekes su UAB „M.“ nebus atsiskaityta, įtraukęs PVM sąskaitų faktūrų MOB Nr. 00079 ir MOB Nr. 00078 pirkimo PVM į 2006 metų rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, 2006-10-30 kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti PVM permoką. Po mokestinio tyrimo, 2006-11- 24 VMI grąžinus PVM permoką, 2006 metų gruodžio mėn., priekaba Pronar T663/1 ir automobilis VW Phaeton, pagal UAB „C.A.R.“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras 2006-12-07 CAR Nr.000348 ir CAR Nr.000349, grąžinti UAB „M.“. Pardavimo bei mokėtinas PVM už 2006 metų gruodžio mėn., o tuo pačiu ir 37.329,39 Lt PVM už VW Phaeton ir Pronar T663/1, turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas iki 2007-01-25. Jis laikotarpyje nuo 2007-01-19 iki 2007-01-23 sumokėjo UAB „S.B.L.“, UADB „I.G.“, UAB „M.A.“, UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) 29.823,72 Lt, ir kai turimų lėšų pakako tik UAB „C.A.R.“ darbuotojų atlyginimams, 2006-02-10, deklaravo 2006 m. gruodžio mėn. mokėtiną PVM, kurio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, ir kuris, nesant įplaukų į UAB „C.A.R.“ bankinę sąskaitą, nebuvo išieškotas net ir VMI nusprendus dėl nesumokamų mokesčių priverstinai išieškoti iš UAB „C.A.R.“ banko sąskaitų 53.951,40 Lt.

Žinodamas, kad UAB „A.“ įsiskolinimas už UAB „C.A.R.“ 2007 m. sausio – kovo mėn. suteiktas paslaugas sudaro 75.188,60 Lt, jį panaudojo ne UAB „C.A.R.“ įsiskolinimui valstybės biudžetui dengti, o 2007-04-16 susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo, padengė UAB „C.A.R.“ 16.840,29 Lt įsiskolinimą UADB „I.G.“ bei 2007-04-18 susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo, padengė 17.362,82 Lt UAB „C.A.R.“ įsiskolinimą UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

Tokiu būdu per 2006 metų sausio – lapkričio mėn. laikotarpį, bendrovei UAB „C.A.R.“ deklaravus 566.168 Lt PVM permokas, o per tą patį laikotarpį deklaravus tik 7.034 Lt mokėtino PVM, pagal UAB „C.A.R.“ prašymus, VMI į UAB „C.A.R.“ sąskaitas pervedus: 2006-04-10 40.000 Lt, 2006-06-12 155.000 Lt, 2006-08-10 190.000 Lt, 2006-09-28 80.000 Lt, 2006-11-24 40.000 Lt, viso 505.000 Lt, bei, 86.170,47 Lt PVM skirtumo įskaičius kitiems mokesčiams dengti, kai bendrovės veiklos sąnaudos nuolat viršijo bendrąjį pelną, UAB „C.A.R.“ veiklą faktiškai tesė tik iš lėšų, kurias gavo prašydama Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinti PVM mokesčio skirtumą arba įskaityti PVM skirtumą kitiems mokesčiams.

Žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ turto didžiausią dalį sudaro finansinio lizingo būdu įgyti automobiliai, bei, kad pagal finansinio lizingo sutarties sąlygas, kai lizingo gavėjas daugiau kaip 20 dienų vėluoja sumokėti bet kokius mokėjimus, finansinio lizingo sutartys gali būti vienašališkai lizingo bendrovės nutrauktos, o automobiliai per 3 dienas privalo būti grąžinti lizingo bendrovėms, pagal 2006-12-31 dienai sudarytą ir jo pasirašytą bendrovės finansinę atskaitomybę, kurioje už 2006 metus deklaruojama 620.505 Lt nuostolių, pažeidžiant 2001-12-20 LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalį „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, ji nebuvo išsiųsta į VMI bei nepateikta VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui.

UAB „S.B.L.“ 2007 m. sausio - kovo mėn. laikotarpiu, realizuojant Reikalavimo teisių perleidimo sutartyse su UAB „L.“, UAB „A.“, numatytas sąlygas, pareikalavus perleisti UAB „C.A.R.“ piniginius reikalavimus už automobilių nuomą UAB „S.B.L.“ naudai, t.y. pagrindinėmis pajamomis už nuomojamus automobilius dengti tik UAB „C.A.R.“ įsiskolinimą UAB „S.B.L.“, 2007-03-23 UAB „S.B.L.“ įteikus UAB „C.A.R.“ pranešimą Nr. 2007-2050, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis lizingo sutarčių 14.1.2 p. nuo 2007-03-26 nutraukiamos su UAB „C.A.R.“ 64 lizingo sutartys bei pareikalavus 2007-03-28 pristatyti visus lengvuosius automobilius UAB „S.B.L.“, 2007 metais bendrovei UAB „C.A.R.“ neįsigijus jokio turto, o nutraukus finansinio lizingo sutartis bei grąžinus UAB „S.B.L.“ ir UAB „S.L.“ automobilius ir motociklus, kai bendrovės daugiau kaip tris mėn. pradelsti mokėjimai viršijo pusę į UAB „C.A.R.“ balansinio turto vertės, jis, tyčia, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio „Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo“, numatančio, kad „ Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio „Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai“ 4 punkte – (2) „įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų“; įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo“, nes vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsniu numatančiu, kad „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o UAB „C.A.R.“ daugiau kaip 3 mėn. pradelsti mokėjimai jau nuo 2007-05-01 viršijo pusę į UAB „C.A.R.“ balansą įrašyto turto vertės, pirmiausiai ir geriausiai žinodamas įmonės finansines galimybes bei privalėdamas tinkamai ir operatyviai reaguoti į bet kokius finansinės padėties pasikeitimus, priimant dėl to atitinkamus sprendimus, tyčia neužtikrino įmonės kreditorių, tame tarpe ir VMI, turtinių interesų apsaugos, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „C.A.R.“ iškėlimo.

Jam perdavus lengvuosius automobilius ir motociklus UAB „S.B.L.“ atstovams, pasirašius automobilių priėmimo – perdavimo aktus, 2007-04-11 perdavus 5 transporto priemones, 2007-04-12 - 4 transporto priemones, 2006-04-16 - 2 transporto priemones, 2006-04-20 - 1 transporto priemonę, 2007-05-18 - 1 transporto priemonę, taip pat 2007-04-24 automobilių priėmimo – perdavimo aktais grąžinus UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) atstovams 3 automobilius, jis žinodamas, kad vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“, kad UAB „S.B.L.“ ir UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) turi pateikti kreditines PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad įtraukus į apskaitą kreditines UAB „S.B.L.“ ir UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, UAB „C.A.R.“ privalės deklaruoti bei mokėti kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 477.894 Lt PVM, 2007-04-14 nutraukęs UAB „C.A.R.“ biuro (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį, nenurodė naujo UAB „C.A.R.“ buveinės adreso, ar korespondencinio adreso.

Privalėdamas žinoti, kad UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) PVM sąskaitos faktūros pateikiamos elektroniniame formate, bet nesiėmęs jokių priemonių joms peržiūrėti, žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ neturi jokių transporto priemonių, pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „C.A.R.“ ilgalaikio turto apskaitos registruose ir toliau apskaitė ilgalaikį turtą, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, t.t. 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 64 transporto priemonės pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ ir 3 transporto priemonės, kurių įsigijimo savikaina 176.741,60 Lt, pagal sutartis su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

Nesiėmęs jokių priemonių gauti UAB „S.B.L.“ bei UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, laiku nepateikė UAB „C.A.R.“ 2006 metų gruodžio mėn., taip pat 2007 metų sausio, vasario ir kovo mėn. PVM deklaracijų. Jas pateikė tik 2007-05-31, kai Vilniaus apskrities VMI 2007-05-10 sprendimu įmonę išregistravo iš PVM mokėtojų registro. Privalėdamas žinoti, kad vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro 47 p., įmonei 2 mėnesius iš eilės neteikiant PVM deklaracijų, įmonė išregistruojama iš PVM mokėtojų, po ko vadovaujantis PVM įstatymo 69 straipsnio „PVM atskaitos tikslinimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų arba likvidavimo“ 1 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad „Apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų arba PVM mokėtojui pasibaigiant dėl likvidavimo, išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijoje šio Įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM“, pagal to paties įstatymo 88 str. per 20 d. privaloma pateikti išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaraciją ir joje PVM įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, nepateikė UAB „C.A.R.“ 2007 metų balandžio mėn. PVM deklaracijos bei išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijos, kuriose privalėjo atsispindėti 64 kreditinėse 2007-04-18 UAB „S.B.L.“ PVM sąskaitose faktūrose išskirtas mokėtinas 463.970,40 Lt PVM bei 2007-04-27 UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje išskirtas 13.923,70 Lt PVM.

Tokiu būdu R. T., vadovaudamas privačiai įmonei – UAB „C.A.R.“, turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus bei turėdamas teisę veikti šios įmonės vardu, t.y. būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, žinodamas, kad vykdant UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų - nuomojant finansinio lizingo būdu įgytus automobilius, kai veiklos sąnaudos nuolat viršija bendrąjį pelną - įmonė bankrutuos, bet įvertinęs PVM įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, suteikiantį teisę deklaruoti ir susigrąžinti PVM permokas, jis įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą - apgaule panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą didelės vertės PVM, siekdamas turtinės naudos sau per bendrovę „C.A.R.“, kurioje jis vykdė direktoriaus pareigas, o nuo 2006-12-27 tapo vieninteliu šios bendrovės akcininku, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl sprendimų įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, neužtikrinęs 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 38 straipsnio nuostatų reikalavimų dėl įmonės įstatinio kapitalo dydžio, vykdė UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų, didindamas UAB „C.A.R.“ nuostolius nuo 271.968 Lt grynojo nuostolio 2006-06-30 dienai iki 620.505 Lt nuostolių 2006-12-31 dienai, tikslu, UAB „C.A.R.“ nesumokėjus visos automobilio pirkimo PVM sumos, ar 2006 metų rugsėjo mėn. iš vis nesumokėjus pagal UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras dėl priekabos Pronar ir automobilio VW Phaeton pardavimo, įgauti teisę į PVM permokos grąžinimą, 2006 metų laikotarpyje sudarė 67 finansinio lizingo sutartis bei, finansinio lizingo būdu įsigijęs lengvuosius automobilius, teikė prašymus VMI grąžinti PVM permokas. VMI į UAB „C.A.R.“ sąskaitas pervedus viso 505.000 Lt, R. T., žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ didžiausią turto dalį sudaro finansinio lizingo įgyti automobiliai, kurie, vėluojant sumokėti bet kokius mokėjimus, privalo būti grąžinti lizingo bendrovėms, po ko sektų prievolė sumokėti PVM nuo grąžintų automobilių vertės, grąžinus UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) ir UAB „S.B.L.“ atstovams visus automobilius, žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ neturi jokių transporto priemonių, pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, suprasdamas, kad UAB „C.A.R.“ privalo deklaruoti bei mokėti kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 477.894 Lt PVM , nenurodė UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje finansinio lizingo būdų įgytų automobilių grąžinimo operacijų, ilgalaikio turto apskaitos registruose ir toliau apskaitė lizingo bendrovėms grąžintą 3.906.624,19 Lt vertės ilgalaikį turtą, bei, pradelstiems daugiau kaip 3 mėn. mokėjimams viršijant pusę į UAB „C.A.R.“ balansinio turto vertės, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, neužtikrino įmonės kreditorių turtinių interesų apsaugos, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „C. A. R.“ iškėlimo, tyčia nepateikė UAB „C.A.R.“ 2007 metų balandžio mėn. PVM deklaracijos, nepateikė išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijos, kuriose privalėjo atsispindėti kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtas mokėtinas 477.894 Lt PVM, t.y. pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos sau per UAB „C.A.R.“, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku jis buvo, UAB „C.A.R.“ naudai apgaule panaikino prievolę 477.894 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetą ir, laiku nedeklaravęs ir nesumokėjęs pardavimo PVM pagal PVM sąskaitas faktūras CAR Nr. 00348 ir CAR Nr. 00349, apgaule UAB „C.A.R.“ išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 37.524 Lt PVM, dėl ko valstybė patyrė didelę 515.418 Lt dydžio žalą, t.y. R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje.

Juridinis asmuo – UAB „C.A.R.“ (įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje) kaltinama tuo, kad ji, atstovaujama direktoriaus R. T., kuris turėjo teisę atstovauti jai, priimti jos vardu sprendimus bei kontroliuoti jos veiklą, veikė UAB „C.A.R.“ vardu, jos naudai ir interesais, nuo 2005 metų gruodžio 31 d. iki 2007 metų birželio 12 d., Vilniuje, - apgaule UAB „C.A.R.“ naudai išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 37.524 Lt PVM ir UAB „C.A.R.“ naudai apgaule panaikino prievolę 477.894 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

R. T. nuo 2005-11-28 laikinai vykdęs UAB „C.A.R.“ generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2006-02-01 vykdęs UAB „C.A.R.“ vadovo – generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2006-04-03 būdamas UAB „C.A.R.“ valdybos nariu, nuo 2006-12-27 vieninteliu UAB „C.A.R.“ akcininku ir tuo pačiu vykdęs UAB „C.A.R.“ generalinio direktoriaus pareigas iki 2007-06-12, žinodamas, kad pagal UAB „C.A.R.“ balansus ir didžiosios knygos duomenis nuo 2005-12-31, kaip ir 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30, 2006-07-31, 2006-12-31 dienai bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įmonės turimą trumpalaikį turtą, t.y., kad trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis - bendrasis mokumo koeficientas buvo mažesnis nei 1, pagal savo aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, buvusį darbo komerciniame banke valdybos pirmininko pavaduotojo pareigose pobūdį, darbo UAB „C.A.R.“ generalinio direktoriaus pareigose praktiką, suprasdamas, kad UAB „C.A.R.“ jau nuo 2005-12-31 negali toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, suprasdamas, kad vykdant UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų - nuomojant finansinio lizingo būdu įgytus automobilius, kai veiklos sąnaudos nuolat viršija bendrąjį pelną - įmonė bankrutuos, bet žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ finansinio lizingo būdu įsigydama lengvąjį automobilį, pagal finansinio lizingo sutarties sąlygas, automobilio kainą kartu su PVM išmoka per eilinius mėnesinius mokėjimus, o pagal PVM įstatymo 62 str. 2 d. 3 punktą, bendrovė įsigijusi automobilį, skirtą veiklos nuomai, įgyja teisę į visos automobilio vertės PVM pirkimo atskaitą, tokiu būdu UAB „C.A.R.“ realiai dar nesumokėjusi viso finansinio lizingo PVM sąskaitose faktūrose išskirto pirkimo PVM, turi teisę deklaruoti PVM permokas, teikti prašymus VMI susigrąžinti PVM permokas, sukūrė bei nuo 2005-12-31 iki 2007-06-12 įgyvendino nusikalstamos veiklos planą, kaip apgaule UAB „C.A.R.“ naudai išvengti sumokėti didelės vertės PVM:

UAB „C.A.R.“ veiklos planuose deklaruojant, kad pagrindinė įmonės veiklos sritis turėtų būti prekyba žemės ūkio technika, kurios rentabilumas turėjo užtikrinti įmonės pelną, ir veiklos nuoma, o papildoma – lengvųjų automobilių veiklos nuoma, UAB „C.A.R.“ pagrindinė veiklos sritimi tapo tik lengvųjų automobilių veiklos nuoma, kurios įkainiai iki 2006-10-27 buvo patvirtinti UAB „C.A.R.“ valdybos 2005-11-28 sprendimu, t.y. bendrovė „C.A.R.“ UAB Koncernas „A.“ įmonėms už automobilių nuomą turėjo taikyti fiksuotą – 75 lt pajamų dydį, nepriklausomai nuo automobilio vertės.

Žinodamas, kad pagal bendrovės „C.A.R.“ 2005-12-31, 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30, 2006-07-31 ir 2006-12-31 balansus įmonės nuostoliai viršijo jos įstatinį kapitalą, bei, kad nuo 2005-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, neužtikrinęs 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 38 straipsnio nuostatų, kad „bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip 1/2 įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį“, bei to paties įstatymo 59 straipsnio 8 dalies nuostatų, kad „finansinių metų pradžioje susidarius bendrovėje nuostoliams visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius, atkuriant bendrovės nuosavą kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio“, pažeisdamas 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba“, UAB “C.A.R.” įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2005-08-11 bei 2006-10-18 5.37 punktuose numatytus reikalavimus, kad „sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba“, viršydamas savo kaip UAB „C.A.R.“ vadovo įgaliojimus, tikslu, UAB „C.A.R.“ nesumokėjus visos automobilio pirkimo PVM sumos, įgauti teisę į šios PVM permokos grąžinimą, su UAB „S.B.L.“ sudarė finansinio lizingo sutartis: 2006-04-10 200604F-5364 28799,98 Lt sumai, 2006-04-10 200604F-5363 28799,98 Lt sumai, 2006-04-10 200604F-5362 23400,01 Lt sumai, 2006-04-10 200604F-5361 23400,01 Lt sumai, 2006-04-12 200604F-5392 155999,99 Lt sumai, 2006-04-12 200604F-5391 155999,99 Lt sumai, 2006-04-26 200604F-5478 37750,01 Lt sumai, 2006-04-26 200604F-5477 37750,01 Lt sumai, 2006-04-26 200604F-5476 37750,01 Lt sumai, 2006-05-10 200604F-5480 37877,01 Lt sumai, 2006-05-10 200604F-5479 55000,00 Lt sumai, 2006-05-18 200605F-5642 142439,98 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5704 43055,00 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5703 43055,00 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5702 43055,00 Lt sumai, 2006-05-23 200605F-5701 43055,00 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5786 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5785 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5784 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5783 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5782 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5781 37750,01 Lt sumai, 2006-05-30 200605F-5780 37750,01 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5911 38169,98 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5912 38169,98 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5913 38169,98 Lt sumai, 2006-06-13 200606F-5914 38169,98 Lt sumai, 2006-06-20 200606F-5978 78483,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6052 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6051 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6050 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6048 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6047 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6046 37750,01 Lt sumai, 2006-06-28 200606F-6045 37750,01 Lt sumai; įpareigojęs UAB „C.A.R.“ komercijos direktorių J. Š. sudaryti finansinio lizingo sutartis su UAB „S.B.L.“ 2006-06-27 200606F-6036 165122,01 Lt sumai, 2006-07-03 200607F-6087 61869,96 Lt sumai, 2006-07-14 200607F-6174 136348,00 Lt sumai, 2006-07-14 200607F-6175 68309,99 Lt sumai, 2006-07-14 200607F-6173 174666,00 Lt sumai, 2006-08-07 200608F-6373 71934,01 Lt sumai.

Net ir po 10 Volvo vilkikų finansinio lizingo 2006-06-29 sutarčių pasirašymo, kuriomis prisiimti ne mažesni kaip 4.443.083 Lt įsipareigojimai UAB „S.B.L.“, ir toliau vykdant UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų, pagal UAB „C.A.R. balanso duomenis, 2006-06-30 turint 271.968 Lt grynojo nuostolio, 2006-07-31 turint jau 298.257 Lt grynojo nuostolio, su UAB „S.B.L.“ sudarinėjo finansinio lizingo sutartis: 2006-07-18 200607F-6192 153.400,00 Lt sumai, 2006-07-18 200607F-6191 45.540,02 Lt sumai, 2006-08-30 200608F-6509 38.750,01 Lt sumai, 2006-08-30 200608F-6511 38.750,01 Lt sumai, 2006-08-30 200608F-6510 38.750,01 Lt sumai. Pagal UAB „C.A.R. balanso duomenis 2006-09-30 turint 425.757 Lt grynojo nuostolio, su UAB „S.B.L.“ sudarė finansinio lizingo sutartis: 2006-09-13 200609F-6611 82.520,99 Lt sumai, 2006-10-03 2006010F-6774 50.690,00 Lt sumai, 2006-10-03 2006010F-6775 50.690,00 Lt sumai. Pagal UAB „C.A.R. balanso duomenis, 2006 m. spalio mėn. turint 553.201 Lt grynojo nuostolio, su UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) sudarė finansinio lizingo sutartį 2006-11-06 2006-110304-01 117.948,96 Lt sumai, įpareigojo UAB „C.A.R.“ komercijos direktorių J. Š. su UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) sudaryti finansinio lizingo sutartį 2006-10-04 2006-100061 41.882,04 Lt sumai.

Žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ 2006 metų rugsėjo mėn. turėdama 425.757 Lt grynojo nuostolio, neturėdama pakankamai lėšų nei įmonės kasoje, nei įmonės banko sąskaitoje, neturi jokių finansinių galimybių įsigyti turto už 254.982,88 Lt, tačiau žinodamas, kad įtraukęs pirkimo dokumentus į PVM atskaitą, turės teisę deklaruoti ir prašyti susigražinti pirkimo PVM permoką, iš UAB „M.“ 2009-09-08 už 28.458,85 Lt, tame tarpe 4.341,18 Lt PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00079 įsigijo priekabą Pronar T663/1, bei 2006-09-25 iš UAB „M.“ už 226.524,03 Lt, tame tarpe 34.554,51 Lt PVM, pagal PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00078 įsigijo automobilį VW Phaeton. Nors šiose PVM sąskaitose faktūrose ir nurodyti apmokėjimo terminai - už priekabą Pronar T663/1 iki 2006-09-22, o už VW Phaeton - iki 2006-10-09, iš anksto žinodamas, kad už pateiktas prekes su UAB „M.“ nebus atsiskaityta, įtraukęs PVM sąskaitų faktūrų MOB Nr. 00079 ir MOB Nr. 00078 pirkimo PVM į 2006 metų rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, 2006-10-30 kreipėsi į VMI su prašymu grąžinti PVM permoką. Po mokestinio tyrimo, 2006-11- 24 VMI grąžinus PVM permoką, 2006 metų gruodžio mėn., priekaba Pronar T663/1 ir automobilis VW Phaeton, pagal UAB „C.A.R.“ pardavimo PVM sąskaitas faktūras 2006-12-07 CAR Nr.000348 ir CAR Nr.000349, grąžinti UAB „M.“. Pardavimo bei mokėtinas PVM už 2006 metų gruodžio mėn., o tuo pačiu ir 37.329,39 Lt PVM už VW Phaeton ir Pronar T663/1, turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas iki 2007-01-25. Jis laikotarpyje nuo 2007-01-19 iki 2007-01-23 sumokėjo UAB „S.B.L.“, UADB „I.G.“, UAB „Moller auto“, UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti)29.823,72 Lt, ir kai turimų lėšų pakako tik UAB „C.A.R.“ darbuotojų atlyginimams, 2006-02-10, deklaravo 2006 m. gruodžio mėn. mokėtiną PVM, kurio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo, ir kuris, nesant įplaukų į UAB „C.A.R.“ bankinę sąskaitą, nebuvo išieškotas net ir VMI nusprendus dėl nesumokamų mokesčių priverstinai išieškoti iš UAB „C.A.R.“ banko sąskaitų 53.951,40 Lt.

Žinodamas, kad UAB „A.“ įsiskolinimas už UAB „C.A.R.“ 2007 m. sausio – kovo mėn. suteiktas paslaugas sudaro 75.188,60 Lt, jį panaudojo ne UAB „C.A.R.“ įsiskolinimui valstybės biudžetui dengti, o 2007-04-16 susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo, padengė UAB „C.A.R.“ 16.840,29 Lt įsiskolinimą UADB „I.G.“ bei 2007-04-18 susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo, padengė 17.362,82 Lt UAB „C.A.R.“ įsiskolinimą UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

Tokiu būdu per 2006 metų sausio – lapkričio mėn. laikotarpį, bendrovei UAB „C.A.R.“ deklaravus 566.168 Lt PVM permokas, o per tą patį laikotarpį deklaravus tik 7.034 Lt mokėtino PVM, pagal UAB „C.A.R.“ prašymus, VMI į UAB „C.A.R.“ sąskaitas pervedus: 2006-04-10 40.000 Lt, 2006-06-12 155.000 Lt, 2006-08-10 190.000 Lt, 2006-09-28 80.000 Lt, 2006-11-24 40.000 Lt, viso 505.000 Lt, bei, 86.170,47 Lt PVM skirtumo įskaičius kitiems mokesčiams dengti, kai bendrovės veiklos sąnaudos nuolat viršijo bendrąjį pelną, UAB „C.A.R.“ veiklą faktiškai tesė tik iš lėšų, kurias gavo prašydama Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinti PVM mokesčio skirtumą arba įskaityti PVM skirtumą kitiems mokesčiams.

Žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ turto didžiausią dalį sudaro finansinio lizingo būdu įgyti automobiliai, bei, kad pagal finansinio lizingo sutarties sąlygas, kai lizingo gavėjas daugiau kaip 20 dienų vėluoja sumokėti bet kokius mokėjimus, finansinio lizingo sutartys gali būti vienašališkai lizingo bendrovės nutrauktos, o automobiliai per 3 dienas privalo būti grąžinti lizingo bendrovėms, pagal 2006-12-31 dienai sudarytą ir jo pasirašytą bendrovės finansinę atskaitomybę, kurioje už 2006 metus deklaruojama 620.505 Lt nuostolių, pažeidžiant 2001-12-20 LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalį „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, ji nebuvo išsiųsta į VMI bei nepateikta VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui.

UAB „S.B.L.“ 2007 m. sausio - kovo mėn. laikotarpiu, realizuojant Reikalavimo teisių perleidimo sutartyse su UAB „L.“, UAB „A.“, numatytas sąlygas, pareikalavus perleisti UAB „C.A.R.“ piniginius reikalavimus už automobilių nuomą UAB „S.B.L.“ naudai, t.y. pagrindinėmis pajamomis už nuomojamus automobilius dengti tik UAB „C.A.R.“ įsiskolinimą UAB „S.B.L.“, 2007-03-23 UAB „S.B.L.“ įteikus UAB „C.A.R.“ pranešimą Nr. 2007-2050, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis lizingo sutarčių 14.1.2 p. nuo 2007-03-26 nutraukiamos su UAB „C.A.R.“ 64 lizingo sutartys bei pareikalavus 2007-03-28 pristatyti visus lengvuosius automobilius UAB „S.B.L.“, 2007 metais bendrovei UAB „C.A.R.“ neįsigijus jokio turto, o nutraukus finansinio lizingo sutartis bei grąžinus UAB „S.B.L.“ ir UAB „S.L.“ automobilius ir motociklus, kai bendrovės daugiau kaip tris mėn. pradelsti mokėjimai viršijo pusę į UAB „C.A.R.“ balansinio turto vertės, jis, tyčia, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio „Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo“, numatančio, kad „ Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio „Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai“ 4 punkte – (2) „įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų“; įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo“, nes vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsniu numatančiu, kad „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, o UAB „C.A.R.“ daugiau kaip 3 mėn. pradelsti mokėjimai jau nuo 2007-05-01 viršijo pusę į UAB „C.A.R.“ balansą įrašyto turto vertės, pirmiausiai ir geriausiai žinodamas įmonės finansines galimybes bei privalėdamas tinkamai ir operatyviai reaguoti į bet kokius finansinės padėties pasikeitimus, priimant dėl to atitinkamus sprendimus, tyčia neužtikrino įmonės kreditorių, tame tarpe ir VMI, turtinių interesų apsaugos, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „C.A.R.“ iškėlimo.

Jam perdavus lengvuosius automobilius ir motociklus UAB „S.B.L.“ atstovams, pasirašius automobilių priėmimo – perdavimo aktus, 2007-04-11 perdavus 5 transporto priemones, 2007-04-12 - 4 transporto priemones, 2006-04-16 - 2 transporto priemones, 2006-04-20 - 1 transporto priemonę, 2007-05-18 - 1 transporto priemonę, taip pat 2007-04-24 automobilių priėmimo – perdavimo aktais grąžinus UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) atstovams 3 automobilius, jis žinodamas, kad vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“, kad UAB „S.B.L.“ ir UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) turi pateikti kreditines PVM sąskaitas faktūras, žinodamas, kad įtraukus į apskaitą kreditines UAB „S.B.L.“ ir UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras, UAB „C.A.R.“ privalės deklaruoti bei mokėti kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 477.894 Lt PVM, 2007-04-14 nutraukęs UAB „C.A.R.“ biuro (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį, nenurodė naujo UAB „C.A.R.“ buveinės adreso, ar korespondencinio adreso.

Privalėdamas žinoti, kad UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) PVM sąskaitos faktūros pateikiamos elektroniniame formate, bet nesiėmęs jokių priemonių joms peržiūrėti, žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ neturi jokių transporto priemonių, pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, UAB „C.A.R.“ ilgalaikio turto apskaitos registruose ir toliau apskaitė ilgalaikį turtą, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, t.t. 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 64 transporto priemonės pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ ir 3 transporto priemonės, kurių įsigijimo savikaina 176.741,60 Lt, pagal sutartis su UAB “S.V.L.” (duomenys pakeisti).

Nesiėmęs jokių priemonių gauti UAB „S.B.L.“ bei UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, laiku nepateikė UAB „C.A.R.“ 2006 metų gruodžio mėn., taip pat 2007 metų sausio, vasario ir kovo mėn. PVM deklaracijų. Jas pateikė tik 2007-05-31, kai Vilniaus apskrities VMI 2007-05-10 sprendimu įmonę išregistravo iš PVM mokėtojų registro. Privalėdamas žinoti, kad vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro 47 p., įmonei 2 mėnesius iš eilės neteikiant PVM deklaracijų, įmonė išregistruojama iš PVM mokėtojų, po ko vadovaujantis PVM įstatymo 69 straipsnio „PVM atskaitos tikslinimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų arba likvidavimo“ 1 d. nuostatomis, nurodančiomis, kad „Apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų arba PVM mokėtojui pasibaigiant dėl likvidavimo, išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijoje šio Įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM“, pagal to paties įstatymo 88 str. per 20 d. privaloma pateikti išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaraciją ir joje PVM įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu, nepateikė UAB „C.A.R.“ 2007 metų balandžio mėn. PVM deklaracijos bei išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijos, kuriose privalėjo atsispindėti 64 kreditinėse 2007-04-18 UAB „S.B.L.“ PVM sąskaitose faktūrose išskirtas mokėtinas 463.970,40 Lt PVM bei 2007-04-27 UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje išskirtas 13.923,70 Lt PVM.

Tokiu būdu R. T. žinodamas, kad pagal UAB „C.A.R.“ balansus ir didžiosios knygos duomenis nuo 2005-12-31 bendrovė negalės toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pagal savo aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, buvusį darbo komerciniame banke valdybos pirmininko pavaduotojo pareigose pobūdį, darbo UAB “C.A.R.“ generalio direktoriaus pareigose praktiką, žinodamas, kad vykdant UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų - nuomojant finansinio lizingo būdu įgytus automobilius, kai veiklos sąnaudos nuolat viršija bendrąjį pelną - įmonė bankrutuos, bet įvertinęs PVM įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, suteikiantį teisę deklaruoti PVM permokas bei teikti prašymus VMI susigrąžinti PVM permokas, sukūrė bei nuo 2005-12-31 iki 2007-06-12 įgyvendino nusikalstamos veiklos planą, kaip apgaule UAB „C.A.R.“ naudai išvengti sumokėti didelės vertės PVM, t.y. jis, žinodamas, kad pagal bendrovės „C.A.R.“ balansus įmonės nuostoliai viršijo jos įstatinį kapitalą, žinodamas, kad nuo 2005-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, neužtikrino 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 38 straipsnio nuostatų reikalavimų, pažeisdamas 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl sprendimų įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, vykdė UAB „C.A.R.“ veiklą vien tik iš skolintų lėšų, didindamas UAB „C.A.R.“ nuostolius nuo 271.968 Lt grynojo nuostolio 2006 m. birželio 30 dienai iki 620.505 Lt nuostolių 2006 m. gruodžio mėn. 31 dienai, t.y. 2006 metų laikotarpyje sudarė 67 finansinio lizingo sutartis, bei finansinio lizingo būdu įsigijęs lengvuosius automobilius, UAB „C.A.R.“ nesumokėjus visos automobilio pirkimo PVM sumos, ar 2006 metų rugsėjo mėn. iš vis nesumokėjusi pagal UAB „M.“ PVM sąskaitas faktūras dėl priekabos Pronar ir automobilio VW Phaeton pardavimo, bet žinodamas, kad turi teisę į automobilių vertės PVM pirkimo atskaitą, tai pat žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ negalės įvykdyti finansinių įsipareigojimų, teikė prašymus VMI dėl PVM permokos grąžinimo, VMI į UAB „C.A.R.“ sąskaitas pervedus viso 505.000 Lt PVM permokos, nors ir žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ turto didžiausią dalį sudaro finansinio lizingo įgyti automobiliai, kurie vėluojant sumokėti bet kokius mokėjimus, privalo būti grąžinti lizingo bendrovėms, o nuo 2007 m. gegužės 01 dienos pradelstiems daugiau kaip 3 mėn. mokėjimams viršijant pusę į UAB „C.A.R.“ balansinio turto vertės, jis pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, neužtikrino įmonės kreditorių turtinių interesų apsaugos, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „C. A. R.“ iškėlimo, grąžinus UAB „S.V.L.” (duomenys pakeisti) ir UAB „S.B.L.“ atstovams visus automobilius, žinodamas, kad UAB „C.A.R.“ neturi jokių transporto priemonių, pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, suprasdamas, kad UAB „C.A.R.“ privalės deklaruoti bei mokėti kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtą 477.894 Lt PVM, nenurodė UAB „C.A.R.“ buhalterinėje apskaitoje finansinio lizingo būdų įgytų automobilių grąžinimo operacijų, ilgalaikio turto apskaitos registruose ir toliau apskaitė ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, nepateikė UAB „C.A.R.“ 2007 metų balandžio mėn. PVM deklaracijos, nepateikė išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijos, kuriose privalėjo atsispindėti kreditinėse PVM sąskaitose faktūrose išskirtas mokėtinas 477.894 Lt PVM ir tuo UAB „C.A.R.“ naudai apgaule panaikino prievolę 477.894 Lt PVM sumokėti į valstybės biudžetą, laiku nedeklaravęs ir nesumokėjęs pardavimo PVM pagal PVM sąskaitas faktūras CAR Nr. 00348 ir CAR Nr. 00349, apgaule išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 37.524 Lt PVM, t.y juridinis asmuo - UAB „C.A.R.“ kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas kaltinamuoju R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikalstamo veiklos plano, kaip išvengti sumokėti didėlės vertės PVM, nekūrė. Atėjęs dirbti į „C.A.R.“, jis vykdė bendrovės veiklos tęstinumą. Įmonės veiklą grindė UAB Koncernas „A.G.“ įsakymais ir nurodymais, kurie UAB „C.A.R.“ buvo privalomi. Šių nurodymų pagrindu jiems buvo liepta susigrąžinti PVM permokas. Jie tai ir darė. Be to, PVM susigrąžinimą sąlygojo ir „S.B.L.“. Kiekvienų derybų su „S.B.L.“ metu buvo sakoma, kad susigražinti PVM yra privalu, iš VMI gautą dalį lėšų buvo reikalaujama nukreipti kaip pradinę įmoką Lizingo bendrovei. Pradėjęs nuolatinį darbą įmonės direktoriaus pareigose, su buhaltere atliko analizę ir pastebėjo, kad 75 Lt įkainis, patvirtintas valdybos, buvo ženkliai per mažas. Iš gaunamų įplaukų įmonė negalėjo padengti savo išlaidų. Todėl tam, kad įmonė gautų didesnes pajamas reikėjo pakeisti įkainį bei gauti valdybos pirmininko leidimą automobilių nuomai ne tik „A.G.“ bet ir kitiems asmenims.

Nurodė, kad yra valdybos sprendimas, kuriuo jis buvo įpareigotas pasirašyti su UAB „S.B.L.“ sutartis 20 milijonų, ribose. Visoje medžiagoje nėra nei vienos nuobaudos, kad jis būtų viršijęs ar savo veiksmais pažeidęs valdybos sprendimus. Jis buvo atskaitingas ne tik UAB „M.“, bet ir „A.G.“. Pasirašyti su UAB „S.B.L.“ sutartis dėl transporto, tame tarpe ir sunkiojo, įsigijimo, kaltinamojo teigimu, jis turėjo leidimą tiek žodžiu, tiek ir raštu.

Apklaustas kaltinamojo – juridinio asmens - UAB „C.A.R.“ atstovas Gintautas Vaškelis parodė, kad su juridiniam asmeniui pareikštais kaltinimais jis sutinka. Jam kaip, turinčiam ekonominį išsilavinimą asmeniui, yra keista, kad įmonėje buvo sukurta schema, kuri aiškiai ją pasmerkė žlugimui. Tam kad įmonė išsilaikytų su buvusiu darbuotojų skaičiumi, jo paskaičiavimu, bendrovėje turėjo būti netoli 1000 automobilių parkas. Ar UAB „C.A.R.“ sandoriai su Lizingu buvo kaip nors garantuoti, atsakyti negali, taipogi nežino ar už šiuos bendrovės sandorius bankui garantavo UAB „M.“. Mano, kad taip. Su „M.“ yra sudaryta taikos sutartis. Ją sudarė pagrindinis kreditorius „D.B.“.

2011 m. liepos mėnesį paskelbta įmonės likvidacija. Bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 7 mln. 200 000 lt, iš kurių 86% sudaro „D.B.L.“, virš 10% VMI, 1,5 % galimai „M.“ ir kiti. UAB „C.A.R.“ turto neturi.

Apklaustas liudytoju J. M. parodė, kad UAB Koncernas „A.G.“ turi nemažą automobilių parką, šiam nuomojamų automobilių parkui administruoti bei žemės ūkio technikos prekybos vystymui buvo įkurta UAB „C.A.R.“, kurios steigėjas buvo UAB „M.“. Nuo įmonės įsteigimo iki 2005 metų lapkričio mėnesio, įmonės direktoriumi buvo L. J.. Pastarajam išėjus iš UAB „C.A.R.“, įmonės direktoriaus pavaduotojo pareigas laikinai vykdė R. T. UAB „C.A.R.“ generaliniu direktoriumi R. T. buvo paskirtas 2006-02-01.

UAB „C.A.R.“ veiklos pradžioje lengvųjų automobilių įsigijimą finansavo UAB „M.“. Tačiau dėl didelės automobilių paklausos, R. T. ieškojosi ir kitų finansavimo šaltinių. Paieškų išdavoje pastarasis pasiūlė lengvuosius automobilius įsigyti finansinio lizingo būdu per UAB „S.B.L.“.

UAB „M.“ biure įvyko UAB „S.B.L.“ atstovų ir UAB „M.“ vadovybės susitikimas, kuriame dalyvavo ir UAB „C.A.R.“ direktorius R. T. Susitikimo metu UAB „S.B.L.“ atstovė S. G. patikino, kad UAB „S.B.L.“ yra pasirengęs suteikti UAB „C.A.R.“ finansinius lizingus bendrai 20 milijonų Lt sumai.

2006 metų kovo mėnesį, buvo sudarytos 10 lengvųjų automobilių finansinio lizingo sutarčių. R. T. kreipėsi į UAB „M.“ dėl garantijos UAB „S.B.L.“ naudai. Todėl 2006-03-03 buvo sušauktas UAB „C.A.R.“ valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta kreiptis į UAB „M.“ valdybą, kad suteikti UAB „S.B.L.“ prašomą garantiją. R. T. buvo leista pasirašyti sutartis dėl turto, kurio ketvirtinė balansinė vertė ne didesnė nei 1 milijonas Lt. Pasirašant šias sutartis, R. T. turėjo vadovautis turto veiklos planais, jiems nesant - gauti valdybos leidimą.

2006-03-03 buvo buvo pasirašytas Garantijos raštas, kuriuo UAB „M.“ įsipareigojo už UAB „C.A.R.“ sumokėti iki 700.000 Lt arba ne daugiau kaip 3 mėn. eilinius mokėjimus, kas taipogi atitiko garantiniame rašte minimą 700.000 Lt sumą. Į garantijos raštą buvo įtrauktos ir jau sudarytos 10 finansinio lizingo sutarčių, iš kurių didžioji dalis buvo paties UAB „M.“ nuomojamų iš UAB „C.A.R.“ automobilių. Žodžiu su UAB „S.B.L.“ atstovais buvo sutarta, kad sudarant naujas finansinio lizingo sutartis, bus surašomi priedai prie šio garantijos rašto, į kurį bus įtraukiamos naujai UAB „S.B.L.“ ir UAB „C.A.R.“ sudarytos sutartys. Tai atsispindi ir šio garantinio rašto 4.1 punkte, kuriame sakoma, kad UAB „M.“ atsako tik pagal vizuotas savo parašu ir antspaudu lizingo sutartis. Tačiau UAB „S.B.L.“ nesikreipė į UAB „M.“, kad ji papildytų 2006-03-03 garantiją įtraukiant į ją naujai sudarytas finansinio lizingo sutartis.

2006-03-29 R. T. Valdybos nutarimu buvo leista pirkti automobilius, žemės ūkio techniką, kvadrociklus, vandens motociklus, katerius. Tuo pačiu nutarimu R. T. buvo įpareigotas kas mėnesį pateikti valdybai dokumentus, atspindinčius įsigytų automobilių skaičių, jų kainą. Nurodė, kad R. T., kaip bendrovės direktorius, bandė spręsti vilkikų klausimą, siūlė savo nuosavybę, tačiau Koncerne šių klausimų spręsti jiems neleido. Byloje yra schema, kaip S.B. siūlė bendrovei dirbti toliau ir netgi buvo pasiruošęs ją toliau finansuoti, kad UAB „C.A.R.“ išeitų iš tos situacijos.

Nors, kaip parodė liudytojas, pradžioje UAB „C.A.R.“ veikla buvo nuostolinga, tačiau patvirtintas veiklos planas rodė būsimus teigiamus rezultatus.Todėl tai, kad UAB „M.“ didino įstatinį kapitalą, vienareikšmiai nėra susiję su Lizingo reikalavimu.

Neigiamus rezultatus pagrinde įtakojo tai, kad UAB „S.B.L.“ 2006 metų rugpjūčio mėn. pradžioje sustabdė lizingo sutarčių finansavimą dėl tuo metu nesuprantamų priežasčių ir įvairiais būdais pradėjo prašyti, reikalauti garantijos, minkštos garantijos – t.y. eilinio rašto iš UAB Koncerno „A.G.“, kuris vėliau, po pusmečio, galėtų virsti tikra garantija. Tai atsispindi jo pateiktuose UAB „S.B.L.“ 2006-11-08 bei 2006-12-14 raštuose dėl papildomo finansavimo suteikimo UAB „C.A.R.“ bei dėl informacijos pateikimo.

Dėl UAB Koncerno „A.G.“ garantijos suteikimo UAB „S.B.L.“ jis buvo prieš ir apie tai informavo Koncerno Ekonomikos ir Teisės reikalų departamentus. Visa jo pozicija yra išdėstyta rašte Koncerno Teisės reikalų direktoriui R. Ž.. R. T. pozicija ir nuomonė, visos šios istorijos klausimas yra jo pateikiamuose dokumentuose, adresuotuose valdybai ir sudarytai komisijai, kuri tyrė sunkvežimių istoriją.

Kaip parodė liudytojas, pagal nagrinėjamo įvykio metu galiojusius įstatymus, PVM buvo galima atskaityti tik tai įmonei, kuri užsiėmė konkrečia lengvųjų automobilių nuomos veikla. Tokia įmonė, įsigijusi nuomai iš Lizingo automobilius, mokesčių inspekcijai pateikdavo pirkimo sąskaitas. Mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, gražindavo įmonei PVM. Ši PVM suma valstybei grįždavo pagal PVM sąskaitas faktūras, kai įmonė išnuomuodavo automobilius. Tai darydavo ir UAB „C.A.R.“, nes be šito nebuvo įmanoma dirbti.

Nurodė, kad UAB „M.“ iš UAB „C.A.R.“ nuomojosi penkis lengvuosius automobilius ir ketino juos įsigyti rinkos kaina iš UAB „S.B.L.“, sumokant visus pinigus. Tuo tikslu pateikė Lizingui raštišką pasiūlymą. Tai būtų leidę valstybei grąžinti PVM. Nežiūrint, kad įmoka už kiekvieną automobilį buvo padaryta 15% ribose, t.y. 15% visų nuomojamų autombilių priklausė UAB „C.A.R.“ nuosavybės teise, jiems buvo atsakyta neigiamai.

Apklausta liudytoja J. Ž. parodė, kad UAB „C.A.R.“ veikla buvo susijusi su lengvųjų automobilių, lizinguojamų iš UAB „S.B.L.“ bei nuomojamų kitiems, nuoma. Tai, kiek ji pamena, buvo vienintelės bendrovės pajamos. Tačiau, pagal jos nuomonę, nuomos mokestis buvo ženkliai per mažas, kad normaliai išlaikyti tokia įmonę kaip UAB „C.A.R.“, t.y. įmonės sąnaudos: darbuotojų atlyginimai, patalpų nuoma, mokesčiai ir t.t. buvo žymiai didesni, nei buvo gaunama iš lizinguojamų automobilių nuomos. Vienok R. T. pats padidinti nuomos mokesčio negalėjo, nes buvo saistomas susitarimu su „A.“ grupe ir jo privalėjo laikytis. Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė einamųjų metų įsipareigojimus Lizingui už lizinguojamus automobilius, kurie kas mėnesį mažėjo mokant pinigais, gaunamais už šių automobilių nuomą.

Dėl UAB „C.A.R.“ planų įsigyti Volvo vilkikus, kol ji dirbo UAB „C.A.R.“, nieko nebuvo girdėjusi.

Apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad UAB „C.A.R.“ jis įsidarbino 2006 metų birželio mėnesį. UAB „C.A.R.“ vadovavo R. T., kurio jis anksčiau nepažinojo. Iš pradžių, liudytojo teigimu, jis dirbo transporto skyriaus vadybininku, o kai baigėsi bandomasis laikotarpis, tapo transporto skyriaus vadovu. Minėtas pareigas jam pasiūlė UAB „C.A.R.“ valdybos pirmininkas J. M. Pagrindinė jo, kaip transporto skyriaus vadovo, funkcija buvo organizuoti naujų lengvųjų automobilių pirkimą bei jų trumpalaikę ar ilgalaikę nuomą. Užsakymų nuomoti naujus lengvuosius automobilius buvo gana daug, daug užsakymų turėjo ir žemės ūkio technikos skyrius.

Maždaug 2006 metų spalio mėnesį, vykdant išaugusį lengvųjų automobilių nuomos poreikį buvo susidurta su problema dėl finansinio lizingo limito. Tuomet ir paaiškėjo, kad UAB „C.A.R.“ direktorius R. T. buvo pradėjęs sunkiojo transporto projektą, t. y. kad pinigai buvo išnaudoti sunkiajam transportui įsigyti. To pasėkoje atsirado bėdos ir su lengvuoju transportu. Sampo bankui sustabdžius finansavimą, jie negalėjo vykdyti savo funkcijų. Realiai dėl šios sutarties įmonė nustojo vykdyti savo veiklą. Bendrovėje kilusias problemas jie pradėjo spręsti su UAB koncernas „A.G.“ .

2006 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, iš UAB koncernas „A.G.“ buvo gautas raštas, nurodantis ištirti galimybę įsigyti specialios paskirties skystų trąšų, dujų pervežimo autotransporto priemones. Šiuo klausimu jam teko bendrauti su D. K. Buvo apklaustos dar kelios įmonės. Gauti komerciniai pasiūlymai buvo apibendrinti ir išsiųsti koncernui. Tačiau prie šios specialios paskirties automobilių įsigijimo temos jam grįžti, t.y. jos įgyvendinti neteko.

Apklausta liudytoja L. V. parodė, kad 2006 metais ji dirbo Vilniaus apskrities VMI, II patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausiąja specialiste. Pagal pavedimą atlikdama mokestinį tyrimą dėl UAB „C.A.R.“ PVM permokos grąžinimo, 2006-11-07 buvo nuvykusi į minėtos bendrovės buveinę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur susipažino su UAB „C.A.R.“ 2006 metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. buhalteriniais dokumentais: pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos, banko dokumentais. UAB „C.A.R.“ prašė grąžinti 40.000 Lt PVM permokos. Permoka susidarė UAB „C.A.R.“ finansinio lizingo būdu iš UAB „S.B.L.“ ir UAB „M.“ įsigijus keletą automobilių, skirtų nuomos veiklai vykdyti. UAB „C.A.R.“ kasos registras buvo sudarytas bei užpildytas tinkamai, registruose įtraukti visi pirminiai kasos dokumentai. Atliekant patikrinimą jokių pažeidimų įmonės buhalterinėje apskaitoje nepastebėjo, priešingu atveju tai būtų atsispindėję jos pasirašytame pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą. 265.000 Lt suma, sumokėta grynais į UAB „C.A.R.“ kasą, neužkliuvo. Priešingu atveju, pamačiusi tokios didelės pinigų sumos įnešimą grynais, butų turėjusi pasidomėjusi šių pinigų įnešimo aplinkybėmis. Šiuo metu ji tikrai negali prisiminti to, kad įmonės buhalterijoje tuo metu buvo pavaizduotas šis 265.000 Lt įnešimas. Patikrinimo metu jai susidarė įspūdis, kad apskaita šioje įmonėje tvarkoma nepriekaištingai.

Atliekant mokestinius patikrinimus dėl PVM grąžinimo, buvo vadovautasi Mokesčių administravimo įstatymu, PVM įstatymu. Atliekant patikrinimus dėl PVM permokos grąžinimo buvo tikrinamas ir įmonės tinkamas PVM apmokestinamų pirkimų ir pardavimų atvaizdavimas įmonės apskaitoje bei teisingas PVM deklaravimas. Norint nustatyti įmonės finansinę būklę būtina daryti patikrinimą, apimantį įsipareigojimus, turto analizę, pelną ir t.t., t.y. faktiškai patikrinti įmonės balansą patikrinimo dienai, o tai jau žymiai platesnis ir žymiai daugiau laiko užimantis įmonės veiklos patikrinimas, kuris nebuvo numatytas jos pavedimuose atlikti mokestinius tyrimus dėl įmonės PVM permokos grąžinimo.

Atlikus UAB „C.A.R.“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20, nustatyta, kad UAB „C.A.R.” (adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-08-11 (2 priedas).

PVM mokėtoja įsiregistravo nuo 2005-08-25, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) (2.1 priedas). Nuo 2007-05-10 iš PVM mokėtojų registro įmonė išregistruota (2.2 priedas).

Bendrovės ūkinės veiklos pobūdis – automobilių, žemės ūkio mašinų ir įrenginių nuoma bei didmeninė (mažmeninė) prekyba.

Tiriamuoju laikotarpiu UAB „C.A.R.” valdybos pirmininku buvo J. M. (3, 3.1 priedai), valdybos nariai: nuo 2005-08-04 iki 2006-05-03 - A. S. (3, 3.3 priedai), nuo 2006-05-03 - J. U. (3.3 priedas), nuo 2005-08-04 iki 2006-04-03 - Ž. N. (3, 3.2 priedai), nuo 2006-04-03 - R. T. (3.3 priedas).

Nuo 2005-11-28 R. T. pavesta laikinai eiti UAB „C.A.R.” Gen. direktoriaus pareigas (2005-11-15 valdybos posėdžio protokolas Nr. 3 – 4 priedas), nuo 2006-02-01 R. T. paskirtas UAB „C.A.R.” vadovu (generaliniu direktoriumi, 2006-01-30 valdybos nutarimas – 4.1 priedas).

UAB „C.A.R.” vyr. finansininke nuo 2005-08-24 iki 2006-08-31 dirbo J. Ž. (5, 5.1 priedai), nuo 2006-08-10 iki 2006-11-27 finansininke dirbo Ž. C. (6, 6.1 priedai).

Pagal UAB “C.A.R.” įstatus, įregistruotus 2005-08-11 juridinių asmenų registre, bendrovės įstatinis kapitalas buvo 30 000 Lt.

UAB „C.A.R.“ vienintelio akcininko 2006-05-03 sprendimu Nr. 2 (12 priedas), UAB “C.A.R.” įstatinis kapitalas padidintas nuo 30.000 Lt iki 160.000 Lt piniginiais akcininko įnašais, išleidžiant 1300 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt.

2006-12-27 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties (16 priedas) pagrindu, UAB „M.“ gen. direktorius J. M. įsipareigojo parduoti 1.600 paprastų nematerialių UAB “C.A.R.” akcijų R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) už 160.000 Lt, apmokant per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo į pardavėjo banko sąskaitą. Pagal akcijų pirkimo-pardavimo 2006-12-27 sutarties 4.1 punktą, pirkėjas įgijo nuosavybės teisę į perkamas akcijas nuo sutarties pasirašymo dienos.

Garantijos sutarties, sudarytos 2006-12-27 tarp UAB „M.“ gen. direktoriaus J. M. ir R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) pagrindu, už visus UAB “C.A.R.” skolinius įsipareigojimus ir bet kokio pobūdžio pretenzijas, kuriuos tretieji asmenys gali pareikšti UAB „M.“ kaip akcininkui, R. T. garantavo savo turimu turtu (17 priedas) .

UAB „M.“ gen. direktorius J. M. ir R. T. (a/k (duomenys neskelbtini)) pasirašė 2006-12-27 Skolos perleidimo sutartį (18 priedas), pagal kurią UAB „M.“ perleido R. T. visą UAB “C.A.R.” skolą, kurią priima ir įsipareigoja ją UAB „M.“ pilnai sumokėti per 1 mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos.

Tyrimo metu nustatyta, kad pagal pateiktus bendrovės „C.A.R.“ 2005-12-31, 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30 ir 2006-12-31 balansus bei didžiosios knygos duomenis, 2005-12-31, 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30, 2006-07-31 ir 2006-12-31 dienai bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įmonės turimą trumpalaikį turtą, t.y. trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis (bendrasis mokumo koeficientas) buvo mažesnis nei 1. Mažesnis nei 1 bendrojo mokumo koeficientas rodo, kad UAB „C.A.R.“ nuo 2005-12-31 negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Detalūs bendrojo mokumo rodiklio apskaičiavimo duomenys pateikti specialisto išvados priedu Nr. 19.

Pagal pateiktus bendrovės „C.A.R.“ 2005-12-31, 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30, 2006-07-31 ir 2006-12-31 balansus įmonės nuostoliai viršijo jos įstatinį kapitalą (nuo 49248 Lt (2005-12-31 d.) iki 539753 Lt (2006-12-31)), t.y. jau 2005-12-31 bendrovės nuosavas kapitalas buvo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis.

Pagal 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 38 straipsnio nuostatas bendrovės nuosavam kapitalui tapus mažesniam kaip 1/2 įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis, susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Vadovaujantis to paties įstatymo 59 straipsnio 8 dalies nuostatomis finansinių metų pradžioje susidarius bendrovėje nuostoliams, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius, atkuriant bendrovės nuosavą kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Pagal 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 59 straipsnio 10 dalies nuostatas neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: 1) įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba 2) pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį, arba 3) bendrovės likvidavimo.

UAB „C.A.R.“ vienintelio akcininko 2006-04-03 sprendimu Nr. 1 patvirtintas bendrovės 2005 m. ataskaitinio laikotarpio 79.248 Lt nuostolis. Tačiau nei bendrovės „C.A.R.“ visuotinio akcininkų susirinkimo, nei valdybos sprendimai dėl nuosavo kapitalo atkūrimo iki LR AB įstatymu Nr. VII-1835 numatyto 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio nebuvo priimti.

Pagal UAB „C.A.R.” įstatus, įregistruotus 2005-08-11 juridinių asmenų registre (7 priedas), bendrovės valdymo organai (įstatų 5.1 punktas): 1) visuotinis akcininkų susirinkimas; 2) valdyba – kolegialus bendrovės valdymo organas; 3) bendrovės vadovas – vienasmenis bendrovės valdymo organas. Įstatų 5.37 numatyta, kad valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovė įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai); sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovė įstatinio kapitalo (5.37 punktas). Įstatuose (5.39 p.) numatyta, kad valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. Bendrovės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (įstatų 5.57.2 p.). Bendrovė vadovas privalo pateikti valdybai metinės finansinės atskaitomybės projektą, pelno paskirstymo projektą, bendrovės veiklos ataskaitą <...> (įstatų 5.58 p.).

UAB „C.A.R.“ valdyba 2006-03-03 sprendimu (2006-03-03 valdybos posėdžio protokolas Nr. 06/4 – 20 priedas) leido įmonės gen. direktoriui R. T. savarankiškai priimti sprendimus, pagal iš anksto valdybai pateiktus ir valdybos patvirtintus veiklos planus, įsigyjant, nuomojant, perleidžiant bendrovės ilgalaikį turtą, kurio ketvirtinė balansinė vertė negali būti

didesnė negu 1.000.000 Lt. Pagal 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba.

UAB „C. A. R.“ valdyba 2006-03-29 nutarimu (2006-03-29 valdybos nutarimas Nr. 06/7 – 21 priedas) leido įmonės gen. direktoriui R. T. „pirkti automobilius, žemės ūkio techniką, keturračius kvadrociklus, vandens motociklus ir katerius, valtis, įvairius agro paskirties padargus ir visai aukščiau išvardintai technikai, aptarnavimui skirtą įrangą lizingo būdu ir pasirašyti su tuo susijusius dokumentus“. Tuo pačiu nutarimu UAB „C. A. R.“ gen. direktorius R. T. buvo įpareigotas „kas mėnesį pateikti valdybai reikiamus dokumentus dėl įsigytų automobilių skaičiaus, sumos ir pan.“ Duomenys apie gen. direktoriaus R. T. valdybai pateiktus dokumentus dėl įsigytų automobilių skaičiaus, sumos ir pan., tyrimui nebuvo pateikti. Pagal UAB „C. A. R.“ valdybos 2006-02-24 nutarimu Nr. 06/3 patvirtintą bendrovės veiklos planą 2006 metams buvo numatytos šios pagrindinės veiklos kryptys (22 priedas): 1) prekyba žemės ūkio technika (derybos su B.G. dėl „Ursus“ traktorių); 2) prekyba ir nuoma naujais ir naudotais lengvaisiais automobiliais (išnuomoti nuo 93 iki 95 lengvųjų automobilių); 3) prekyba žemės ūkio padargais ir jų nuoma; 4) prekyba kita technika (derybos su UAB „B.“ dėl kvadrociklų prekybos). Tokiu būdu bendrovės 2006 metų veiklos plane derybos su Vokietijos įmonėmis (N., B. N.) dėl vilkikų su šaldytuvu VOLVO nebuvo numatytos.

UAB „C. A. R.“ veiklos 2006 metų plane nurodyta, kad bendrovės valdybos posėdžiai numatomi kiekvieno mėnesio 12-15 ir 25-28 dienomis, kiekvieno pirmojo mėnesio posėdžio metu teikiama praeito mėnesio ataskaita. Pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „C. A. R.“ valdybos posėdžių protokolus nėra duomenų apie bendrovėje svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus dėl 10 vnt. 2006 m. vilkikų su šaldytuvu VOLVO FH 4440 4*2 SZM CHH-STD įsigijimo.

Pažymėtina, kad 2006-06-19 UAB „C. A. R.“ valdybos posėdžio metu buvo nutarta (2006-06-19 valdybos posėdžio protokolas Nr. 06/10 – 23 priedas) įgalioti bendrovės gen. direktorių R. T. pasirašyti reikiamus dokumentus su UAB „S.B.L.“ dėl 20 mln. Lt. limito gavimo sunkiajam ir lengvajam transportui lizinguoti. Tyrimui atlikti buvo pateiktas N. 2006-06-09 pasiūlymas bendrovei „C. A. R.“ Nr. 5678/06 su automobilio VOLVO FH 440 4*2 SZM CHH-STD (1 vnt.) techninėmis charakteristikomis (24 priedas) ir 2006-06-09 pirkimo sutartis dėl 10 vnt. VOLVO FH 4440 4*2 SZM CHH-STD su pneumatine pakaba (1 vnt. kaina 75.000 EUR), bendra kaina 750.000 EUR ir 10 vnt. „Schmitz-C.A.R.gobull“ šaldomųjų puspriekabių (1 vnt. kaina 53.690 EUR), bendra kaina 536900 EUR, nurodytas pristatymo terminas (4 savaitės nuo užsakymo pateikimo dienos) ir 45 proc. išankstinis apmokėjimas iš viso 57.9105 EUR (24.1 priedas). 2006-06-09 pirkimo sutartyje nurodyta pardavėjo E. H. banko sąskaita D. B. (duomenys neskelbtini). 2006-06-09 pasiūlymas Nr. 5678/06 ir 2006-06-09 pirkimo sutartis nepatvirtintos pirkėjo ir pardavėjo parašais, UAB „C. A. R.“ išsiųstos ir gautos korespondencijos registavimo žurnaluose įrašų, patvirtinančių vestas derybas su N., nėra.

Remiantis tyrimui atlikti pateiktais dokumentais UAB „C. A. R.“ gavo iš bendrovės „L.“ 2006-06-20 užklausimą (įmonėje „C. A. R.“ raštas registruotas 2006-06-21 Nr. 06/645) (25 priedas) dėl 10 komplektų VOLVO šaldytuvų (vilkikas+puspriekabė) nuomos 4 metų terminui. UAB „L.“ direktorė V. T. 2006-06-20 rašte nurodė, kad pasiūlys keletą specializuotų įmonių Vokietijoje, turinčių tokios komplektacijos šaldytuvų. UAB „C. A. R.“ gen. direktorius R. T., po savaitės, 2006-06-27 (raštas reg. Nr. RT/GD/120) (25.1 priedas), pateikė įmonei „L.“ (direktorei V. T.) komercinį pasiūlymą išsinuomoti 10 vnt. automobilių VOLVO FH 4440 4X2 SZM CHH-STD su šaldytuvais 48 mėn. laikotarpiui, 1 vnt. automobilio 1 mėn. nuomos kaina – 12841 Lt. 2006-06-27 komercinis pasiūlymas patvirtintas direktorės V. T. spaudu ir parašu bei prierašu: „su sąlygomis sutinku“.

Lizingo davėjas, atstovaujamas UAB S.B.L. direktoriaus G. Š. ir direktoriaus pavaduotojos D. U., ir Pirkėjas, atstovaujamas UAB „C. A. R.“ gen. direktoriaus R. T., 2006-06-29 pasirašė 10 Finansinio lizingo sutarčių Nr. 200606F-6062, 200606F-6063, 200606F-6064, 200606F-6065, 200606F-6066, 200606F-6067, 200606F-6068, 200606F-6069, 200606F-6070, 200606F-6071, 200606F-6072, kurių kiekviena susideda iš bendrosios ir specialiosios dalių, 2006-06-29 papildomo susitarimo bei sutikimo dėl debeto pavedimų. Visų 10 finansinio lizingo sutarčių turinys ir forma analogiškas. Visas šias sutartis pasirašė UAB S.B.L. direktorius G. Š., pagal įstatymą veikiantis projektų vadovas A. C. ir UAB „C. A. R.“ gen. direktorius R. T. Finansinio lizingo sutarties Nr. 200606F-6062 Specialiojoje dalyje nurodytas turtas – 2006 m. vilkikas su šaldytuvu VOLVO FH 4440 4*2 SZM CHH-STD, kurio kaina 444.340,83 Lt ir 79.981,35 Lt PVM, iš viso 524.322,18 Lt; nurodytas pardavėjas – N. (kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vokietija, direktorius E. H.); nurodant 26.216,11 Lt pradinę įmoką ir 48 mėn. lizingo terminą (26 priedas). Finansinio lizingo sutarties Nr. 200606F-6062 Specialiosios dalies pastabose (4 punktas) nurodyta, kad lizingo gavėjas įsipareigoja padidinti įstatinį kapitalą akcininkų piniginiais įnašais 160.000 Lt. Kitų 9-ių Finansinio lizingo sutarčių specialiojoje dalyje nurodytas to paties pavadinimo ir tokio pat dydžio kainos turtas, tas pats pardavėjas bei analogiškos mokėjimo sumos ir terminai bei pastabos. Finansinio lizingo sutarties Nr. 200606F-6062 Bendrojoje dalyje (26.1 priedas) 3 skyriaus „Turto įsigijimas iš pardavėjo“ 3.1. punkte nurodyta, kad „pirkimo-pardavimo sutartis su Pardavėju sudaroma ir įsigalioja tik po to, kai Lizingo gavėjas sumoka Administracinį mokestį ir pradinę įmoką bei pateikia S.B.L. pasirašytus sutikimus dėl debetinių pavedimų pagal S.B.L. paruoštą pavyzdį“. Tos pačios sutarties Bendrosios dalies 4 skyriaus „Turto perdavimas lizingo gavėjui“ 4.2 punkte numatyta, kad „jei pagal Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas turto priėmimas-perdavimas turi būti įformintas tarp Pardavėjo, Lizingo gavėjo ir S.B.L. pasirašomu trišaliu priėmimo-perdavimo aktu, Turtas laikomas priimtu iš Pardavėjo tik esant visų šalių atstovų parašams“. Pagal 4.3 punktą „jei vadovaujantis Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis turto priėmimas iš Pardavėjo nesiejamas su priėmimo perdavimo akto su Pardavėju pasirašymu, Turto perdavimas Lizingo gavėjui įforminamas priėmimo-perdavimo aktu, kurį Lizingo gavėjas ir S.B.L. pasirašo per 2 darbo dienas nuo su Turtu susijusių muitinės procedūrų Lietuvos respublikoje atlikimą patvirtinančių dokumentų pateikimo S.B.L. dienos“. 4.18.3 punkte nurodyta, kad „nepaisant Pardavėjui pareikštų pretenzijų, Lizingo gavėjas, privalo laiku mokėti visus Lizingo mokėjimų grafike-sąskaitoje numatytus Eilinius mokėjimus bei kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokesčius“.

2006-06-29 papildomu susitarimu, sudarytu tarp UAB „S.B.L.“ ir UAB „C. A. R.“ prie 2006/06/29 finansinio lizingo sutarties Nr. 200606F-6062 (26.2 priedas) numatyta, kad lizingo gavėjas gali „perduoti Turtą naudotis subnuomos teise tik UAB „A.G.“ < ... > tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamoms įmonėms <...>“.

UAB „C. A. R.“ gen. direktorius R. T., pasirašydamas 2006-06-29 sutikimą dėl debeto pavedimų su UAB S.B.L., įsipareigojo „ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų delsiant sumokėti bet kokius 2006/06/29 tarp Skolininko ir UAB S.B.L., sudarytoje finansinio lizingo sutartyje Nr. 200606F-6062 numatytus mokėjimus, bankai, kuriuose Skolininkas turi sąskaitas, pagal S.B.L. pateiktą vieną ar daugiau debeto pavedimų nurašytų nurodytas piniginių lėšų sumas nuo visų skolininko sąskaitų litais ir/arba užsienio valiuta ir pervestų jas S.B.L., Skolininko įsiskolinimams pagal Lizingo sutartį dengti“ (26.3 priedas).

Tą pačią dieną, t. y. 2006-06-29, tarp Pardavėjo N. (įm/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vokietija), atstovaujamos direktoriaus E. H., Lizingo davėjo UAB S.B.L. (įm/k (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), atstovaujamos direktoriaus G. Š. ir direktoriaus pavaduotojos D. U. bei Pirkėjo UAB „C. A. R.“ (įm/k (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius), atstovaujamos gen. direktoriaus R. T., buvo sudaryta sutartis Nr. 200606C-6062/6063/6064/6065/6066/6067 /6068/6069/6070/6071 (toliau Nr. 200606C-6062/.../6071; 27 priedas). Sutarties dalykas – Pardavėjo pagal specifikaciją (sutarties priedas Nr.1 – 27.1 priedas) parduodami Pirkėjui 2006 m. vilkikai su šaldytuvais VOLVO FH 4440 4*2 SZM CHH-STD, 10 vnt., už 1.286.900 EUR (sutarties 1, 3 punktai). Pardavėjas įsipareigojo pristatyti prekes Pirkėjui per 30 dienų , kai Lizingo davėjo bankas išleidžia akredityvą Pardavėjui (sutarties 4 punktas). Sutartyje numatytos mokėjimo sąlygos: 45 % prekių kainos apmokama avansu Pardavėjui per 3 darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 7.1.1. punktas), likusi dalis - 55 % akredityvo sumos apmokama per 3 darbo dienas pateikus šiuos dokumentus: 1) komercinę sąskaitą – 3 egz.; 2) įpakavimo lapą, nurodant pakuočių vienetų skaičių, bendrą ir gryną masę – 3 egz.; 3) kilmės sertifikatą patvirtinantį, kad prekės pagamintos Vokietijoje; 4) kokybės sertifikatą, išrašytą prekių gamintojo; 5) CMR, patvirtintą pardavėjo (sutarties 7.1.2. punktas).

2006-06-29 sutartį Nr. 200606C-6062/.../6071 pasirašė UAB „S.B.L.“ direktorius G. Š. ir verslo plėtros skyriaus vadovas veikiantis pagal įsakymą A. K., parašus patvirtinant apvaliu UAB „S.B.L.“ spaudu, pardavėjas direktorius E. H., parašą patvirtinant H. spaudu, bet ne įmonės N. antspaudu, bei pirkėjas gen. direktorius R. T., parašą patvirtinant apvaliu UAB „C. A. R.“ antspaudu.

Šios sutarties 16, 17 punktuose numatyta, jei Pardavėjas vėluoja pristatyti prekes nedaugiau kaip 4 savaites, Pardavėjas turi mokėti Lizingo davėjui 0,1 % delspinigių nuo visos prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną, o jei daugiau kaip 4 savaites nuo sutartyje nustatyto termino ar padaro kitą esminį šios sutarties pažeidimą, pardavėjas privalo grąžinti visas sumokėtas įmokas ir sumokėti papildomą 10 % dydžio baudą nuo visos sutarties sumos bei delspinigius.

Baigiamosios sutarties sąlygos numatė, kad „Šalys neturi teisės perleisti savo teisių ir pareigų, kylančių iš šios Sutarties, trečiosioms šalims be raštiško kitų Šalių sutikimo“ (sutarties 23 punktas) ir „visi šios Sutarties pakeitimai galioja tik tuo atveju, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti visų Šalių“ (sutarties 25 punktas).

Pažymėtina, kad 2006-06-29 sutartyje Nr. 200606C-6062/.../6071 (įskaitant sutarties priedus) Pardavėjo banko sąskaitos rekvizitai nenurodyti.

Pagal tyrimui atlikti pateiktą tarptautinio pervedimo sandorio informaciją (27.2 priedas) UAB „S.B.L.“ (vyr. buhalterė L. B.) 2006-07-03 pervedė 579.105 EUR (1.999.533,74 Lt) gavėjui N. (sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), Germany).

Tyrimui atlikti buvo pateiktas 2006-08-11 priedas Nr. 2 prie sutarties Nr. 200606C-6062/.../6071 (28 priedas). Šiame priede nurodyta, kad jis sudaromas tarp Teisių Perdavėjo – N. (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vokietija, į/k (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. H.), Lizingo davėjo – UAB S.B.L. (atstovaujama direktoriaus G. Š. ir l.e.p. direktoriaus pavaduotojo A. C.), Pardavėjo – FA. B. N. (buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vokietija, į/k (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus H. K.) ir Pirkėjo – UAB „C. A. R. (atstovaujama gen. direktoriaus R. T.) (priedas). Pagal šį priedą šalys susitarė, kad Pirkėjo ir Lizingo davėjo sutikimu, Pardavėjas, t.y. FA. B. N., sutinka perimti visas teises ir pareigas iš Teisių Perdavėjo, t.y. N. (priedo Nr. 2 1, 2 punktai). Pažymėtina, kad Priedo Nr. 2, 3-4 punktuose nurodyta, jog Lizingo davėjas sumokėjo Pardavėjui, o Pardavėjas gavo visą prekių kainą 2006-09-08, nors Priedo Nr. 2 prie sutarties Nr. 200606C-6062/.../6071 sudarymo data nurodyta 2006-08-11. Priedu Nr. 2 (6 punktas) Pardavėjas įsipareigojo prekes pristatyti Lizingo davėjui 2006-11-17. To paties priedo 7 punktas numato, kad „Priedas Nr. 2 įsigalioja po to, kai jį pasirašo visos Šalys ir galioja iki visiško Sutarties įvykdymo“. Tačiau tyrimui atlikti pateiktas Priedas Nr. 2 prie sutarties Nr. 200606C-6062/.../6071 pasirašytas tik dviejų šalių – Lizingo davėjo, t.y. UAB S.B.L. direktoriaus G. Š. ir verslo plėtros skyriaus vadovo A. K., bei Pirkėjo, t.y. UAB „C. A. R. gen. direktoriaus R. T. Kitų dviejų šalių – Pardavėjo, t.y. FA. B. N., ir Teisių Perdavėjo, t.y. N., spaudų bei jų įgaliotų asmenų parašų, patvirtinančių priedo Nr. 2 įsigaliojimą, nėra.

Tyrimui atlikti buvo pateikta tarp firmų UAB „C. A. R.“ (asmuo atstovaujantis įmonę nenurodytas) ir N. E. H. sudarytos Sutarties, kuri patvirtinta 2006-07-14 šių įmonių antspaudais ir parašais, faksu atsiųstos sutarties kopija (29 priedas). Pažymėtina, kad 2006-07-14 Sutartis patvirtinta iš raidžių ir skaičių surenkamu spaudu, o ne apvaliu UAB „C. A. R.“ antspaudu, kuriuo buvo patvirtintos aukščiau aprašytos įmonės sudarytos sutartys. 2006-07-14 Sutartyje nurodyta, kad UAB „C. A. R.“ patvirtina savo sutikimą, kad visas teises ir pareigas iš N. E. H. perimtų bendrovė „B. G.“ (sutarties 1 punktas).

Taip pat tyrimui buvo pateikta B. G. N. rašto, atsiųsto 2006-08-11 faksu, kopija. Kam adresuotas šis raštas ir rašto data nenurodyta. Šiuo raštu pranešama, kad bendrovė „B. G. N.“ perima 2006-06-29 sutarties Nr. 200606C-6062/.../6071, sudarytos tarp N., E. H., UAB „S.B.“ ir UAB „C. A. R.“, vykdymą (30 priedas). Šiame rašte nurodyta, kad S.B. turi vykdyti mokėjimus, kurie išsamiau yra detalizuoti sutarties Nr. 200606C-6062/.../6071 7 punkte, bendrovei „B.“, nurodant bendrovės sąskaitos rekvizitus: B. L., banko kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija. Taip pat pažymėta, kad 2006-06-29 sutarties 7 punkte išvardinti kilmės ir kokybės sertifikatai bus sunkvežimiuose, kai jie atvyks į Vilnių, o akredityvas bus atidaromas iškart, kai CMR kopija bus nusiųsta faksu į „S.B.“ ir sąskaitos originalas bus pateiktas „S.B.“. Raštas patvirtintas bendrovės B. N. GmbH spaudu ir įmonę atstovaujančio asmens parašu bei H. spaudu ir parašu. Sprendžiant iš UAB „C. A. R.“ direktoriaus R. T. parodymų, jis su 2006-08-11 raštu, gautu faksu iš B. G., turiniu, pažyminčiu, kad N. teisės ir pareigos perleidžiamos B. G., susipažino ir pasirašė 2006-11-14 dieną, t.y. praėjus 2 mėn. po AB Sampo bankas 2006-09-08 atlikto tarptautinio mokėjimo pavedimo (707 795 EUR) gavėjui B. L., Germany.

Tyrimui atlikti buvo pateikta 2006-08-29 sąskaita faktūra (Invoice) Nr. 216/2/2006 ir CMR važtaraštis (kopijos), gauti UAB „S.B.L.“. B. N. GmbH vardu 2006-08-29 išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 216/2/2006 nurodytos prekės – sunkvežimiai vilkikai su šaldytuvais VOLVO FH 4440 4*2 SZM CHH-STD, 10 vienetų už 1286900 EUR, iš jų: išankstinis mokėjimas 579105 EUR ir 707795 EUR mokėtina pagal akredityvą Nr. 1A608191 (29 priedas). Tyrimui pateiktame CMR važtaraštyje nurodyta: 1) krovinio siuntėjas ir vežėjas – B. N. GmbH; 2) gavėjas – S.B.L.; 3) krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva; 4) krovinio pakrovimo vieta ir data – (duomenys neskelbtini), Vokietija, 2006-08-29; 5) pridedami dokumentai - kilmės ir kokybės sertifikatai; 6) krovinio, t.y vilkikai su šaldytuvais VOLVO FH 4440 4*2 SZM CHH-STD, kiekis 10 vnt., jų numeriai, vietų skaičius 20, svoris bruto 138700 kg; 7) siuntėjo nurodymai – įspėti UAB „C. A. R.“; 8) sudarymo data ir vieta – 2006-08-29 (duomenys neskelbtini) (30.1 priedas).

Pagal tyrimui pateiktą tarptautinio mokėjimo pavedimą AB S.B. 2006-09-08 pervedė 707.795 EUR (2.443.874,58 Lt) gavėjui B. L., Germany ((duomenys neskelbtini)) (30.2 priedas). Dokumentai, patvirtinantys, kad S.B.L. prieš atliekant galutinį mokėjimą pardavėjui, būtų įspėjęs UAB „C. A. R.“ apie prekių pristatymo laiką ir pardavėjo pasikeitimą, tyrimo metu nepateikti.

UAB „C. A. R.“ iš bendrovės „L.“ gavo 2006 08-31 prašymą (registruotas 2006-09-01 Nr. BG/1071) dėl nuomos sutarčių (31 priedas). Šiuo 2006-08-31 prašymu UAB „L.“ direktorė V. T. patvirtino, kad įmonė „L.“ pasiruošusi pasirašyti nuomos sutartį ir kaip garantiją gali įnešti 260.000 Lt užstatą į UAB „C. A. R.“ kasą. Pagal 2006-08-31 prašymo priedą Nr. 1 prie nuomos sutarčių UAB „L.“ neprieštarauja, kad įmonės sumokėtas užstatas automobilių VOLVO FH 4440 4X2 SZM CHH-STD nuomai būtų pervedamas į UAB „S.B.L.“ sąskaitą, kaip UAB „C. A. R.“ pradinė 5 proc. įmoka. Taip pat šiame 2006-08-31 priede Nr. 1 nurodyta, kad UAB „L.“ pasiruošusi išleisti vekselius už kiekvieno automobilio šešių mėnesių mokėjimus ir pasibaigus terminui atnaujinti bei pasiruošusi įkeisti akcijas nuomos metu (31.1 priedas).

Pagal UAB „C. A. R.“ kasos dokumentus, bendrovės kasoje 2006-09-07 buvo užpajamuoti 265.000 Lt (32 priedas), kuriuos įmokėjo UAB „L.“ direktorė V. T. pagal susitarimą už transporto nuomą (2006-09-07 KPO serija RAC Nr. 000022 – 32.1 priedas). Iš UAB „L.“ gauti 265.000 Lt įmonės apskaitoje atvaizduoti sąskaitoje Nr. 460001 „Gauti išankstiniai mokėjimai (Lietuvos)“. UAB „C. A. R.“, gavusi šias pinigines lėšas iš UAB „L.“, tą pačią dieną (2006-09-07) iš įmonės kasos išmokėjo 262.163,10 Lt pradinę įmoką pagal sutartį Nr. 200606F-6062-6071 įmonei „S.B.L.“ (32, 32.2 priedai), bendrovės apskaitoje 2006-09-07 atvaizduojant 262.163,10 Lt išankstinį apmokėjimą tiekėjui „S.B.L.“ (sąsk Nr. 220001).

Pagal UAB „C. A. R.“ atsiskaitymų su partneriais registrą 2007-07-20 dienai bendrovė buvo skolinga įmonei „L.“ 267.526,33 Lt, t.t 265.000 Lt sumokėti 2006-09-07, kaip avansinis mokėjimas už automobilių VOLVO FH 4440 4x2 SZM CHH-STD nuomą, ir 2.526 Lt už automobilių VOLVO XC90 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), VOLVO XC70 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomą.

UAB „C. A. R.“ 2006-03-31 Pelno (nuostolių) ataskaitoje, pateiktoje UAB „S.B.L.“, atvaizduota 72.626 Lt patirtų nuostolių. Pagal bendrovės didžiosios knygos duomenis bendrovės patirti nuostoliai 2006-03-31 sudarė 86.092 Lt, t.y. buvo 13.466 Lt didesni negu nurodyti tai dienai sudarytame balanse. Detalūs skirtumai tarp UAB „C. A. R.“ 2006 metų kovo 31 d., balandžio 30 d., gegužės 31 d., birželio 30 d. ir liepos 31 d. sudarytose finansinėse atskaitomybėse, kurias įmonė pateikė UAB „S.B.L.“, pateiktų ir UAB „C. A. R.“ didžioje knygoje atitinkamo laikotarpio pabaigai užfiksuotų duomenų pateikti specialisto išvados priedu Nr. 34.

Tyrimui atlikti buvo gauta UAB „C. A. R.“ gen. direktoriaus R. T. pasirašyta 2006-12-31 dienai sudaryta bendrovės finansinė atskaitomybė (11.7 priedas).

Pagal bendrovės didžiosios knygos duomenis bendrovės patirti nuostoliai 2006-12-31 sudarė 632.359 Lt, t.y. buvo 11.854 Lt didesni negu tai dienai sudarytame balanse (34.1 priedas).

UAB „C. A. R.“ gen. direktoriaus R. T. pasirašyta 2006-12-31 dienai sudaryta bendrovės finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta VMI. Pagal 2001-12-20 LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalį „Metinė pelno mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, t.y. UAB „C. A. R.“ finansinę atskaitomybę už 2006 metus turėjo pateikti VMI iki 2007 m. spalio 1 dienos. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyrius 2007-10-22 raštu Nr. (21.20.)-47-6960 informavo, kad UAB „C. A. R.“ nėra pateikusi inspekcijai 2006 metų pelno mokesčio deklaracijos (36 priedas). Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas“ – UAB „C. A. R.“ gen. direktorius R. T.

Tyrimui atlikti buvo pateikti kompiuterinėse laikmenose išsaugoti UAB „C. A. R.“ apskaitos registrai. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnį „Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. To paties įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą“. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Detalūs duomenys apie bendrovės „C. A. R.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą pagal 2007-07-20 įmonės didžiosios knygos duomenis pateikti specialisto išvados priedu Nr. 38.

Pagal tyrimui pateiktą UAB „C. A. R.“ didžiąją knygą įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra sudarė: ilgalaikis turtas - 3.475.606 lt; nematerialusis turtas - 3.962 lt; materialusis turtas - 3.471.644 lt; trumpalaikis turtas - 524.229 lt; atsargos, išankstiniai mokėjimai, ir nebaigtos vykdyti sutartys - 343.623 lt; per vienerius metus gautinos sumos - 178.389 lt; pinigai ir pinigų ekvivalentai - 2.217 lt, iš viso turto: 3.999.835 lt. Nuosavas kapitalas – (512.357); kapitalas – 160 000 lt; nepaskirstytas pelnas ( nuostolis) - (672.357); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 4.512.192 lt; po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai - 3.261.487 lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai -1.250.706 lt; ilgalakių skolų einamųjų metų dalis - 470.982 lt; skolos tiekėjams - 394.933 lt; gauti išankstiniai apmokėjimai – 313 595 lt; mokėtini mokesčiai ir su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 71 196 lt; nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso: 3.999.835 lt.

UAB „C. A. R.“ finansinėse atskaitomybėse, sudarytose 2006 metų kovo 31 d., balandžio 30 d., gegužės 31 d., birželio 30 d. ir liepos 31 d. ir pateiktose UAB „S.B.L.“, atvaizduoto įmonės įstatinio kapitalo duomenys sutampa su tyrimui pateiktais UAB „C. A. R.“ didžiojoje knygoje atvaizduoto įstatinio kapitalo duomenimis atitinkamiems 2006 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėn. laikotarpiams.

UAB „C. A. R.“ 2007-07-20 mokėtini mokesčiai valstybei iš viso sudarė 66.711,67 Lt, iš jų: 1) 60.250,26 Lt mokėtinas PVM mokestis (sąsk. 4700), 2) 5.010,21 Lt mokėtinos socialinio draudimo įmokos (sąsk. Nr. 471030), 3) 29,58 Lt mokėtinos garantinio fondo įmokos (sąsk. Nr. 471050), 4) 1.421,62 Lt mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (sąsk. Nr. 471080).

Pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „C. A. R.“ didžiosios knygos įrašus, 2007-07-20 dienai bendrovėje buvo apskaitytas 2.216,86 Lt piniginių lėšų likutis (sąsk. Nr.27), iš jų a/s litais buvo 1 Lt (sąsk. Nr. 271000), a/s EUR MC kortelėje buvo 2.258,82 Lt (sąsk. Nr. 2710013) ir 42,96 Lt buvo apskaityti tranzitinės pinigų sąskaitos (Nr. 278) kredite (37 priedas), t.y UAB „C. A. R.“ 2007-07-20 dienai neturėjo pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su valstybe.

Pagal UAB „C. A. R.“ ilgalaikio turto apskaitos registrus įmonėje 2007-07-20 dienai buvo apskaitoma ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, t.t. 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 64 transporto priemonės (lizingo būdu) pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ ir 3 transporto priemonės (lizingo būdu), kurių įsigijimo savikaina 176.741,60 Lt, pagal sutartis su UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)". Tačiau minėto ilgalaikio turto grąžinimas įmonėms UAB „S.B.L.“ ir UAB "S.V.L.“ (duomenys pakeisti)" bendrovės UAB „C. A. R.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotas. Pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturios) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM, iš viso 3.155.261,86 Lt sumai, įmonėje nebuvo sumažintas apskaitomas ilgalaikis turtas bei neapskaičiuota į biudžetą mokėtina 463.970,40 Lt PVM suma. Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX–574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. UAB „C. A. R.“ gen. direktorius R. T.

Pagal UAB „C. A. R.“ ilgalaikio turto apskaitos registrus įmonėje 2007-07-20 dienai buvo apskaitoma ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19 Lt, t.t. 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikaina sudarė 64 transporto priemonės (lizingo būdu) pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ ir 3 transporto priemonės (lizingo būdu) įsigijimo savikaina 176.741,6 Lt pagal sutartys su UAB "S.V.L.“ (duomenys pakeisti)". Tyrimui atlikti buvo pateiktos UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytos 64 (šešiasdešimt keturios) kreditinės PVM sąskaitos faktūros (visas jas išrašė L. B.) įmonei „C. A. R.“, iš viso 3.155.261,86 Lt sumai (2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM) už mokėjimus pagal sutartis ir 57 Turto grąžinimo aktai, pagal kuriuos nuo 2007-04-11 iki 2007-08-07 dienos UAB „S.B.L.“ buvo grąžinti lizingo būdu UAB „C. A. R.“ išsinuomoti ir kitoms įmonėms išnuomoti 57 vnt. automobilių. Kitų 7 vnt. transporto priemonių išsinuomotų lizingo būdu iš UAB „S.B.L.“ ir išnuomotų įmonėms UAB „R.“ (Toyota RAV-4), UAB „L.“ (VOLVO XC70), UAB „A.G.“ (Toyota Avensis) bei fiziniams asmenims V. P. (Mercedes Benz G500L), J. A. (Toyota Hillux XTRA2,5), P. R. (VW Toureg 3,0 TDI), E. P. (Toyota Avensis) grąžinimo aktai tyrimui pateikti nebuvo. Taip pat buvo pateikti ir 3 perdavimo-priėmimo aktai (2006-04-24), kuriais UAB „C. A. R.“ įmonei UAB "S.V.L.“ (duomenys pakeisti)" grąžino 3 vnt. transporto priemonių (VOLVO S80, VW Caddy (2 vnt.) gautų lizingo būdu pagal lizingo sutartis su UAB "S.V.L.“ (duomenys pakeisti)".

UAB „C. A. R.“ buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturios) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM, iš viso 3.155.261,86 Lt sumai, įmonėje nebuvo sumažintas apskaitomas ilgalaikis turtas bei neapskaičiuota į biudžetą mokėtina 463.970,40 Lt PVM suma. Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 4 dalį „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Už buhalterinių įrašų teisingumą pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris).

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX–574 (galioja nuo 2002-01-01) 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas. Duomenys apie nuo 2006-11-28 bendrovėje „C. A. R.“ vyr. finansininko pareigose dirbusius asmenis tyrimui pateikti nebuvo.

Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnio nuostatomis „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“.

Tyrimui atlikti nebuvo pateikti bendrovėje „C. A. R.“ nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20 atliktų inventorizacijų duomenys, t.y. įmonės turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rasto turto ir įsipareigojimų palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

Pagal 1999 m. birželio 3 d. LRV nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 3 punkto nuostatas „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą“. Pagal to paties nutarimo 9 punktą „Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą“.

Dėl tyrimo metu nustatytų įstatymų pažeidimų, registruojant ūkines operacijas pagal UAB „C. A. R.“ buhalterinės apskaitos dokumentus – neįrašyti duomenys apie įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, negalima iš dalies nustatyti UAB „C. A. R.“ 2006 – 2007 m. veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį arba struktūrą.

Pagal 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnį „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra“. Tačiau UAB „C. A. R.“ pagal 2006-10-03 PVM sąskaitą faktūrą C.A.R.000306 (automobilio VW TOUREG, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), nuoma 3 mėn. laikotarpiui P. R.) 10.243,22 Lt ir 1.843,78 Lt PVM, neapskaičiavo ir nesumokėjo valstybei 1.843,78 Lt pardavimo PVM.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“. UAB „C. A. R.“ pagal UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturios) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2.691.291,46 Lt ir 463.970,40 Lt PVM, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 463.970,40 Lt mokėtino PVM.

Iš viso tyrimo metu nuo UAB „C. A. R.“ buhalterinėje apskaitoje neužregistruotų ūkinių operacijų (2006-10-03 PVM sąskaitą faktūrą C.A.R.000306 ir UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 dieną išrašytos 64 kreditinės PVM sąskaitos faktūros) papildomai apskaičiuojama 465.814 Lt (1843,78+463970,40) į biudžetą mokėtino PVM.

Vadovaujantis 2002 m. kovo 5 d. LR PVM įstatymo Nr. IX-751 79 straipsnio 2 dalies nuostatomis „PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas“. UAB „C. A. R.“ buhalterinėje apskaitoje 2007 m. balandžio mėn. buvo atvaizduota 35484 Lt ir 6387 Lt PVM suteiktų paslaugų pirkėjams, tačiau šių paslaugų suteikimą patvirtinančios PVM sąskaitos faktūros tyrimui atlikti nebuvo pateiktos (3 t. b.l. 115-193, 4 t. b.l. 1-160).

UAB “C. A. R.” ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2005-12-31 iki 2007-07-30, metu, įvertinus UAB “S.B.L.” tyrimui atlikti pateiktas 2007-04-18 kreditines PVM sąskaitas faktūras ir 2007-04-04 pranešimą Nr. 2007-2097 dėl finansinio lizingo sutarčių Nr. 200606F-6062/.../6071 nutraukimo, SE.B.L. pateiktus tris 2007-04-24 perdavimo priėmimo aktus bei įmonės „C. A. R.“ 2007 m. 03-04 mėn. neapskaičiuotą ilgalaikio turto nusidėvėjimą, apskaičiuotas UAB „C. A. R.“ turto likutis 2007-05-01 dienai sudarė iš viso 276.172,34 Lt, o pusė į bendrovės balansą įrašyto turto vertės sudarė 138.086,17 Lt. 2001-03-20 LR įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 punkte numatyta, kad „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės“. Pagal D. L. tyrimui pateiktus duomenis, 2007-05-01 dienai apskaičiuoti UAB „C. A. R.“ 3 mėn. pradelsti įsipareigojimai (neapmokėtos skolos, praėjus trims mėnesiams po sąskaitose nustatyto termino atlikti apmokėjimą) D. L. pagal lengvojo ir sunkiojo transporto finansinio lizingo sutartis sudarė iš viso 269.866,06 Lt. Įvertinus tyrimo metu apskaičiuotą UAB „C. A. R.“ turtą, pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) 2007-05-01 dienai vien tik pagrindiniam (didžiausiam) kreditoriui D. L. 131.779,89 Lt viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pagal tyrimui pateiktą UAB „C. A. R.“ gen. direktoriaus R. T. pasirašytą 2006-12-31 dienai sudarytą bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės pardavimo pajamos už 2006 metus sudarė 1.016. 262 Lt., t.y. 11 853 lt daugiau negu įrašyta pajamų to laikotarpio bendrovės didžiojoje knygoje. Be to, minėtoje bendrovės pelno (nuostolių) atatskaitoje įrašytas kitos veiklos rezultatas (skirtumas tarp kitos veiklos pajamų ir sąnaudų) 1182 lt.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. A. R.“ apsakitoje pajamų sąskaitose užregistruotus duomenis įmaonės pajamos už 2006 m. iš viso sudarė 1 336835,81 lt.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. A. R.“ apskaitoje pajamų sąskaitose 2007-03-31 užregistruotus duomenis, įmonės 2007 m. I ketvirčio pajamas sudarė pajamos, gautos suteiktus paslaugas, iš viso 242.279,85 Lt.

Pagal tyrimui pateiktą UAB „C. A. R.“ gen. direktoriaus R. T. pasirašytą 2006-12-31 dienai sudarytą bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 2006 metais sudarė 438.989 Lt, o to laikotarpio veiklos sąnaudos sudarė 1.020.860 Lt. Be to, bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje įrašytas neigiamas finansinės ir investicinės veiklos rezultatas (skirtumas tarp finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų) - 178.100 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. A. R.“ didžiosios knygos duomenis 2006-12-31 įmonės apskaitoje (sąnaudų sąskaitose) buvo įrašytos iš viso per 2006 metus patirtos 1.969.194,72 Lt sąnaudos.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. A. R.“ didžiosios knygos duomenis 2007 m. kovo 31 d. įmonės apskaitoje (sąnaudų sąskaitose) buvo įrašytos bendrovės 2007 m. I ketvirčio sąnaudos iš viso 246.446,34 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. A. R.“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotus duomenis 2006 metais įmonės pardavimo pajamos sudarė 1.004.409,10 Lt, o parduotų prekių ir atliktų darbų (suteiktų paslaugų) savikaina buvo 438.989,21 Lt, t.y. skirtumas tarp to, ką įmonė, vykdydama pagrindinę veiklą, uždirbo pardavusi prekes ir paslaugas, ir sumos, kurią įmonė sumokėjo jas pirkdama, sudarė 565.419,89 Lt bendrojo pelno.

Pagal lentelėje pateiktus duomenis pagrindinę dalį, t.y. 97 % 2006 metais įmonės gauto bendrojo pelno sudarė iš bendrovės suteiktų paslaugų (transporto priemonių nuomos ir kt. paslaugos) veiklos gautas 548.329,84 Lt pelnas, o iš prekių pardavimo buvo gautas 17.090,05 Lt pelnas, t.y. 3 % 2006 metais įmonės gauto bendrojo pelno.

Pagal pateiktus UAB „C. A. R.“ didžiosios knygos įrašus bendrovės 2006 metų veiklos sąnaudos (sąsk. Nr. 61) sudarė 1.020.860,28 Lt.

2006 metais didžiausią dalį UAB „C. A. R.“ veiklos sąnaudų 636.642,33 Lt arba 62 % sudarė bendrosios ir administracinės sąnaudos. UAB „C. A. R.“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos sudarė 345.668,97 Lt arba 34 %, o pardavimų ir veiklos mokesčių sąnaudos 2006 metais sudarė atitinkamai 19.907,85 Lt ir 18.641,13 Lt arba po 2 % visų veiklos sąnaudų.

2006 metais UAB „C. A. R.“ bendrosios ir administracinės sąnaudos, lyginant jas su to laikotarpio bendruoju pelnu, gautu iš pagrindinės įmonės veiklos, buvo 71.222,44 Lt (636.642,33–565.419,89) didesnės už bendrąjį pelną, t.y. dėl to, kad bendrosios ir administracinės veiklos sąnaudos viršijo bendrąjį pelną, bendrovė patyrė 71.222,44 Lt nuostolį.

UAB „C. A. R.“ 2006 metų bendrosiose ir administracinėse sąnaudose didžiausią dalį, t.y. 393.783,17 Lt arba 62 % sudarė personalo sąnaudos (sąsk. Nr. 6110). Likusią dalį, t.y. 242.859,16 Lt arba 38 % sudarė organizacinės sąnaudos (sąsk. Nr. 6111).

Pagal pateiktus UAB „C. A. R.“ sąnaudų registrų apskaitos duomenis bendrovės veiklos sąnaudos 455.440,39 Lt (1.020.860,28–565.419,89) viršijo iš pagrindinės veiklos gautą bendrąjį pelną, t.y. UAB „C. A. R.“, vykdydama pagrindinę įmonės veiklą, patyrė 455.440,39 Lt nuostolį (tipinės veiklos nuostoliai). Pažymėta, kad 2006 metais bendrovės veiklos sąnaudos, lyginant jas su to laikotarpio pardavimo pajamomis, 16.451,18 Lt (1.020.860,28 – 1.004.409,10) buvo didesnės už pardavimo pajamas, t.y. gautų pardavimo pajamų neužteko veiklos sąnaudoms padengti. Dėl to, kad veiklos sąnaudos viršijo pardavimo pajamas, bendrovė „C. A. R.“ patyrė 16.451,18 Lt nuostolį.

2006 metais bendrovės finansinės ir investicinės veiklos rezultatas 178.100,43 Lt nuostolis.

Iš viso 2006 metais UAB „C. A. R.“ sąnaudos 632.358,91 Lt (455.440,39–1.181,91+178.100,43) viršijo to laikotarpio įmonės pajamas, t.y. bendrovės 2006 metų įprastinės veiklos rezultatas 632.358,91 Lt nuostolis.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „C. A. R.“ buhalterinėje apskaitoje užregistruotus duomenis 2007 m. I ketvirčio įmonės pardavimo pajamos sudarė 242.279,85 Lt, o parduotų prekių ir atliktų darbų (suteiktų paslaugų) savikaina buvo 64.464,46 Lt, t.y. skirtumas tarp to, ką įmonė, vykdydama pagrindinę veiklą, uždirbo pardavusi prekes ir paslaugas, ir sumos, kurią įmonė sumokėjo jas pirkdama, sudarė 177.815,39 Lt bendrojo pelno

Pagal lentelėje pateiktus duomenis 2007 m. I ketvirčio įmonės „C. A. R.“ gautą bendrąjį pelną sudarė tik iš bendrovės suteiktų paslaugų (transporto priemonių nuomos ir kt. paslaugos) veiklos gautas 177.923,44 Lt pelnas.

Pagal pateiktus UAB „C. A. R.“ didžiosios knygos įrašus bendrovės 2007 m. I ketvirčio veiklos sąnaudos (sąsk. Nr. 61) sudarė 142.231,04 Lt.

Pagal diagramoje pateiktus duomenis 2007 m. I ketvirtį didžiausią dalį UAB „C. A. R.“ veiklos sąnaudų 95.060,20 Lt arba 67 % sudarė ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, o bendrosios ir administracinės sąnaudos sudarė 46.609,28 Lt arba 33 % visų veiklos sąnaudų.

UAB „C. A. R.“ 2007 m. I ketvirčio bendrosiose ir administracinėse sąnaudose didžiausią dalį, t.y. 60 % sudarė organizacinės sąnaudos 27.713,02 Lt (sąsk. Nr. 6111), o likusią dalį, t.y. 40%, sudarė personalo sąnaudos 18.896,26 Lt (sąsk. Nr. 6110).

Pagal pateiktus UAB „C. A. R.“ didžiosios knygos įrašus 2007 m. I ketvirčio UAB „C. A. R.“ finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos (sąsk. Nr.63) sudarė 39.750,84 Lt, t.y. 2007 m. I ketvirčio bendrovės finansinės ir investicinės veiklos rezultatas 39.750,84 Lt nuostolis.

Iš viso 2007 m. I ketvirčio UAB „C. A. R.“ sąnaudos 4.166,49 Lt (177.815,39–142.231,04–39.750,84) viršijo to laikotarpio įmonės pajamas, t.y. bendrovės 2007 m. I ketvirčio įprastinės veiklos rezultatas 4.166,49 Lt nuostolis.

Atlikus 2006 metų, 2007 metų I ketvirčio įplaukų bei to paties laikotarpio išlaidų palyginimą, nurodant kokią įplaukų dalį sudarė PVM permokos, kurios įskaitytos kitiems mokesčiams dengti bei grąžintos įmonei, nustatyta:

UAB „C. A. R.“ 2006 metų ir 2007 metų I ketvirčio piniginių lėšų įplaukos iš viso sudarė 2.289.739,16 Lt, įskaitant 505.000 Lt grąžintino PVM, o išlaidos – 2.370.117,48 Lt, t.y. išlaidos 80.378,32 Lt viršijo to laikotarpio įplaukas. PVM grąžinimas 505.000 Lt sudarė 22 % bendrovės „C. A. R.“ 2006 metų ir 2007 metų I ketvirčio piniginių lėšų įplaukų, kurios buvo naudojamos UAB „C. A. R.“ veikloje atsiskaitymams su tiekėjais, darbo užmokesčiui mokėti ir kitoms įmonės ūkinės finansinės veiklos reikmėms.

Pagal tyrimui pateiktą Vilniaus apskrities VMI 2009-12-03 raštą Nr. (18.1)-46-36486 UAB „C. A. R.“ per 2006-2007 metus deklaravo 585.565 Lt PVM skirtumą, VMI sprendimu įmonei grąžinta 505.000 Lt PVM skirtumo, įmonės prašymu kitiems mokesčiams iš PVM skirtumo įskaityta 86.170,47 Lt. Tokiu būdu UAB „C. A. R.“ per 2006-2007 metus grąžinta 505.000 Lt PVM skirtumo, dar 86.170,47 Lt PVM skirtumo buvo įskaityta kitiems mokesčiams dengti. Iš viso UAB „C. A. R.“ ūkinei finansinei veiklai vykdyti panaudojo 591.170,47 Lt PVM skirtumo, kuris susidarė dėl lengvųjų automobilių (lizingo būdu), skirtų įmonės veiklai (nuomai) vykdyti, įsigijimo (6 t. b.l. 173-204, 7 t. b.l. 1-18 ).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VMI 2008-07-30 UAB „C. A. R.“ patikrinimo akto Nr. 05-77-15, matyti, kad bendrovėje tikrinamu laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuterizuotu būdu, naudojant apskaitos programą “Euroskaita".

Tyrimo metu nustatyta, kad pagal Bendrovės 2005-12-31, 2006-03-31, 2006-04-30, 2006-05-31, 2006-06-30 ir 2006-12-31 balansus ir didžiosios knygos duomenis trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo įmonės turimą trumpalaikį turtą, t.y. trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis (bendrasis mokumo koeficientas) buvo mažesnis nei 1. Tai rodo, kad Bendrovė nuo 2005-12-31 negalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Nustatyta, kad minėtomis datomis Bendrovės nuostoliai viršijo jos įstatinį kapitalą, t.y. jau nuo 2005-12-31 Bendrovės nuosavas kapitalas buvo mažesnis negu ½ įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis. Tačiau Bendrovė (pirkėjas) 2006-12-29 pasirašė trišalę sutartį Nr. 200606C-6062/.../6071 su Vokietijos įmone (pardavėjas) ir UAB "S.B.L." (lizingo davėjas) dėl 10 vnt. vilkikų su šaldytuvais VOLVO pirkimo už 1286900 eurų (4443408,32 Lt). Įrašų apie šių vilkikų įsigijimą Bendrovės buhalterinėje apskaitoje nenustatyta. Taip pat Bendrovė vedė derybas su UAB "L." dėl minėtų vilkikų nuomos. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje įformino iš UAB "L." per kasą gautus 265000 Lt (apskaitė sąskaitoje "gauti išankstiniai mokėjimai (Lietuvos) ir jų panaudojimą, t.y. iš kasos išmokėtus 262163,10 Lt įmonei "S.B.L." kaip pradinę įmoką pagal sutartį 200606C-6062/.../6071 (apskaitė sąskaitoje "išankstinis mokėjimas").

Bendrovė nuo 2006-01-01 iki 2007-07-20 nepateikė atliktų inventorizacijų duomenų, t.y. įmonės turto ir įsipateigojimų patikrinimo ir faktiškai rasto turto ir įsipareigojimų palyginimo su buhalterinės apskaitos duomenimis. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 10 straipsnį apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Pagal 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 "Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo" 3 punkto nuostatas įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, kurą, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos pusfabrikačius, nebaigtus mokslo ir tiriamuosius darbus bei kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, pinigus, gautinas skolas (toliau - turtas), mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Pagal to paties nutarimo 9 punktą įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą.

Bendrovės ilgalaikio turto apskaitos registruose 2007-07-20 dienai buvo apskaitoma ilgalaikio turto, kurio įsigijimo savikaina 3.906.624,19, tarp jų 3.710.105,93 Lt įsigijimo savikainą sudarė 67 transporto priemonės (lengvieji automobiliai), įsigytos lizingo būdu pagal sutartis su UAB „S.B.L.“ 176741,60 lt įsigijimo savikainą sudarė 3 transporto priemonės (lengvieji automobiliai), įsigytos lizingo būdu pagal sutartis su UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“.

Tyrimui atlikti buvo pateiktos UAB "S.B.L." 2007-04-18 dieną Bendrovei išrašytos 64 (šešiasdešimt keturios) kreditinės PVM sąskaitos faktūros iš viso 3155261,86 Lt (2691291,46 Lt ir 463970,40 Lt PVM) sumai ir 2007-04-11 - 2007-08-07 laikotarpio 57 vnt. turto grąžinimo aktai. Kitų 7 vnt. transporto priemonių išsinuomotų lizingo būdu iš UAB "S.B.L." ir išnuomotų įmonėms UAB "R.", UAB "L.", UAB "A.G." bei keturiems fiziniams asmenims grąžinimo aktai nepateikti. Taip pat buvo pateikti 2007-04-24 perdavimo-priėmimo aktai, kuriais Bendrovė grąžino UAB "S.V.L.“ (duomenys pakeisti)" 3 vnt. transporto priemonių gautų lizingo būdu pagal lizingo sutartis su UAB "S.V.L.“ (duomenys pakeisti)".

Nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nesumažino šio apskaitomo ilgalaikio turto, kad pagal UAB "S.B.L." 2007-04-18 dieną išrašytas 64 (šešiasdešimt keturias) kreditines PVM sąskaitas faktūras už 2691291,46 Lt ir 463970,40 Lt PVM, iš viso 3155261,86 Lt, neįformino buhalterinėje apskaitoje, neapskaičiavo į biudžetą mokėtino 463970,40 Lt PVM. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė į apskaitą neįtraukė 2006-10-03 savo vardu išrašytos P. R. PVM sąskaitos faktūros C.A.R.000306 (sąskaitą pasirašė Ž. C.) už automobilio VW TOUREG (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) nuomą. Pagal šią PVM sąskaitą faktūrą Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 2006 m. spalio mėn. 10243,22 Lt pajamų ir 1843,78 Lt pardavimo PVM.

Patikrinimo metu atlikus UAB "SE.L." operatyvųjį patikrinimą, nustatyta, kad Bendrovė 2007-04-24 dienos susitarimais Nr.03-670 "Dėl 2006 11 20 finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-110304 nutraukimo" ir Nr.03-671 "Dėl 2006 10 04 finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-100061 nutraukimo" nutraukė sutartis dėl lizingo būdu įsigytų 3 vnt. automobilių. Bendrovė šiuos automobilius pagal 2007-04-24 priėmimo perdavimo aktus grąžino UAB "SE.L.". UAB "SE.L." išrašė Bendrovei 3 (tris) kreditines PVM sąskaitas faktūras: 1) 2007-04-27 PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr.0700784 už 77353,88 Lt ir 13923,70 Lt PVM, iš viso 91277,58 Lt (patikslinta PVM sąskaita faktūra serija PD Nr.06185299); 2) 2007-05-24 PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr.0700785 už 30443,75 Lt ir 5479,88 Lt PVM, iš viso 35923,63 Lt (patikslinta PVM sąskaita faktūra serija PD Nr.06164385); 3) 2007-05-24 PVM sąskaitą faktūrą serija GR Nr.0700786 už 26122,65 Lt ir 4702,08 Lt PVM, iš viso 30824,73 Lt (patikslinta PVM sąskaita faktūra serija PD Nr.06164381).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nesumažino šio apskaitomo ilgalaikio turto, UAB ""SE.L." 2007-04-27 ir 2007-05-24 išrašytų 3 (trijų) kreditinių PVM sąskaitų faktūrų už 133920,28 Lt ir 24105,66 Lt PVM, iš viso 158025,94 Lt, neįformino buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaravo Inspekcijai į biudžetą mokėtino 24105,66 Lt PVM.

Pagal 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debitiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą. Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX -574 21 str. 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatą vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Dėl nustatytų pažeidimų, registruojant ūkines operacijas pagal Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus - neįrašyti duomenys apie įvykusias operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant Bendrovės tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB "C. A. R." 2006 - 2007 metų veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

PVM mokestiniam patikrinimui atlikti buvo pateikti kompiuterinėse laikmenose išsaugoti Bendrovės PVM apskaitos registrai perkelti į "Exel" formatą bei atspausdinti. Bendrovėje PVM apskaitos registrai už 2007 m. balandžio - gegužės mėn. nesuvesti.

Pridėtinės vertės mokestis patikrintas vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr.IX-751 (toliau - Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas).

Bendrovė už tikrinamąjį laikotarpį deklaravo 1804311 Lt PVM apmokestinamų tiekimų, apskaičiavo ir deklaravo 324776 Lt pardavimo PVM, deklaravo iš ES valstybių narių įsigytų prekių, kurių įsigijimo vieta laikoma Lietuva, už 207101 Lt, pirkėjo apskaičiuotą iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM 37277 Lt, deklaravo 810409 Lt įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 816860 Lt atskaitomo pirkimo PVM, apskaičiavo ir deklaravo 454807 Lt grąžintino iš biudžeto PVM.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nepagrįstai padidino 2005 m. gruodžio mėn. PVM atskaitą 7147 Lt, t.y. pirkėjo įrašytą į PVM deklaracijos (FR0600) 22 laukelį (įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM) 7147 Lt pirkimo PVM už iš kitos valstybės narės įsigytas prekes, Bendrovė į 2005 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijos 30 laukelį (atskaitomas pirkimo ir importo PVM) įkėlė du kartus ir deklaravo Inspekcijai. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 6 dalies nuostatą, „kad jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas, už užsienio asmens šalies teritorijoje pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pardavimo PVM įtraukiamas į pirkėjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM, ir taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos šiame įstatyme nustatyta tvarka gali būti pirkėjo atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM“ bei pažeidė PVM deklaracijos FR0600 užpildymo tvarką, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29.

Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neįformino 64 (šešiasdešimt keturių) UAB "S.B.L." 2007-04-18 išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų (PVM suma 463970,40 Lt) ir 3 (trijų) UAB "SE.L." 2007-04-24 (PVM suma 13923,70 Lt) bei 2007-05-24 (PVM suma 10181,96 Lt) išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų (akte aprašyta 4 pusl.), nepatikslino PVM atskaitos bei nedeklaravo Inspekcijai 2007 m. balandžio mėn. 477894 Lt (463970,40+13923,70), 2007 m. gegužės mėn. 10182 Lt mokėtinos į biudžetą PVM sumos. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas, „kad bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debitiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“.

Bendrovė į PVM apskaitą neįtraukė ir 2006 m. spalio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo Inspekcijai 1844 Lt pardavimo PVM pagal P. R. 2006-10-03 dieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą C.A.R.000306 už automobilio VW TOUREG (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)) nuomą. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatą, „kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas arpaslaugų teikimas“.

Bendrovė, 2007-05-10 išregistravus ją iš PVM mokėtojų registro, Inspekcijai nepateikė 2007 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos ir 899 Lt (1079,24 Lt pirkimo PVM: 48 nustatytas naudojimo laikotarpis x 40 mėn. nuo išreg. momento iki nusidėv. laikotarpio pabaigos) nepatikslino ilgalaikio turto, t.y. 2006-08-10 įsigytos stiklinės pertvaros, PVM atskaitos. Bendrovė pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad apmokestinamąjį asmenį išregistruojant iš PVM mokėtojų, išregistruojamo iš PVM mokėtojų asmens PVM deklaracijoje šio įstatymo 66 ir 67 straipsniuose nustatyta tvarka, patikslinama PVM atskaita ir į biudžetą grąžinamas į PVM atskaitą įtrauktas prekių ir (arba) paslaugų, įskaitant ilgalaikį turtą, kurios nebebus panaudotos Šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 2 dalimi dėl nepagrįstai sumažintos apskaičiuotos mokėtinos į biudžetą PVM sumos (padidintos apskaičiuotos grąžintinos iš biudžeto PVM sumos) už tikrinamąjį laikotarpį papildomai į biudžetą apskaičiuota 497966 Lt (7147+477894+10182+1844+899) PVM.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 2 dalimi už papildomai apskaičiuoto mokesčio mokėjimą ne laiku apskaičiuojama 87455,97 Lt delspinigių.

Pagal Inspekcijoje vedamą PVM mokesčio mokėtojo kortelę apskaitoma PVM nepriemoka 50696,22 Lt, iš jų 1197,33 Lt už pavėluotą mokesčio deklaracijų pateikimą padidinta mokesčio suma. Iš viso pagal patikrinimo aktą apskaičiuota 585421,97 Lt, iš jų: 497966 Lt PVM (įmokos kodas 3414) ir 87455,97 Lt PVM delspinigių (įmokos kodas 3415; 6 t. b.l. 5-11 ).

Atlikus 2006-2007 metų UAB „C. A. R.“ buhalterinės apskaitos, registrų dokumentų, deklaracijų apžiūrą nustatyta, kad UAB „C. A. R.“ vedė derybas su Vokietijos įmone A. T. S. dėl VW Phaeton įsigijimo. Siunčiamųjų dokumentų II dalies segtuve (lapas Nr. 189) yra UAB „C. A. R.“ 2006-09-11 Prašymas (Priedas Nr. 2), adresuotas UAB „M.“, kuriuo prašoma apmokėti už UAB „C. A. R.“ perkamą VW Phaeton, kurio nurodyta kaina 187.463,22 Lt (54.293,10 EUR) be PVM, atsiskaityti garantuojant tik po to, kai UAB „S.B.L.“ atnaujins finansavimą ir bus įformintas pirkimo – pardavimo sandoris. Iš šio rašto galima spręsti, kad bendrovė lėšų įsigyti automobiliui neturi.

Pateiktoje bendrovės „C. A. R.“ buhalterinės apskaitos kompiuterinėje laikmenoje „2006-09-30 Balansas“ (Priedas Nr. 3) atvaizduota, kad įmonė 2006 metų rugsėjo mėn. turėjo 425.757 Lt grynojo nuostolio. Pagal pateiktus UAB „C. A. R.“ 2006 m. rugpjūčio – spalio mėn. kasos registrus (Priedai Nr. 4.1-4.3) ir įmonės banko sąskaitos 2006 m. rugpjūčio – spalio mėn. išrašus matyti, kad bendrovė įsigyti turto už 254.982,88 Lt negalėjo.

UAB „C. A. R.“, pagal 2006-09-08 PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00079 (Priedas Nr. 5), iš UAB „M.“ įsigijo priekabą Pronar T663/1 už 28.458,85 Lt, tame tarpe 4.341,18 Lt PVM, bei pagal 2006-09-25 PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00078 įsigijo automobilį VW Phaeton už 226.524,03 Lt, tame tarpe 34.554,51 Lt PVM (Priedas Nr. 6). Minėtose PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodyti apmokėjimo terminai – už priekabą Pronar T663/1 iki 2006-09-22, o už VW Phaeton iki 2006-10-09.

UAB „C. A. R.“ įtraukė į apskaitą 2006-09-08 PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr.00079 bendrai 28.458,85 Lt, tame tarpe 4.341,18 Lt PVM, bei 2006-09-25 PVM sąskaitą faktūrą MOB Nr. 00078 bendrai 226.524,03 Lt, tame tarpe 34.554,51 Lt PVM. PVM sąskaitų faktūrų MOB Nr. 00079 ir MOB Nr. 00078 pirkimo PVM įtraukė į 2006 metų rugsėjo mėn. PVM deklaraciją (Priedas Nr. 7), o 2006-10-30 kreipėsi į VMI su prašymu (Priedas Nr. 8) grąžinti PVM permoką, kurioje buvo ir 38.896 Lt pirkimo PVM pagal sąskaitas faktūras MOB Nr. 00078 ir MOB Nr. 00079. VMI po mokestinio tyrimo (Priedas Nr.9), 2006-11-24 grąžino 40.000 Lt PVM permoką į UAB C. A. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 10.1).

2006 metų gruodžio mėn., UAB „C. A. R.“ priekabą Pronar T663/1 ir automobilį VW Phaeton grąžino UAB „M.“, išrašant 2006-12-07 sąskaitas faktūras C.A.R. Nr.000349 (Priedas Nr. 11) ir C.A.R. Nr.000348 (Priedas Nr. 12), kuriose nurodyta, kad priekaba Pronar T663/1 parduodama už bendrą 27.501,20 Lt sumą, iš jų PVM – Lt, o VW Phaeton parduodama už bendrą 218.492,02 Lt sumą, iš jų PVM – 33.329,29 Lt. Šias pardavimo sąskaitas UAB „C. A. R.“ įtraukė į įmonės apskaitą, atvaizduojant 37.524,39 Lt (33.329,29+4.195,10) mokėtino PVM.

2006 metų paskutinio ketvirčio įmonės finansinė būklė aprašyta 2009-12-18 specialisto išvadoje Nr.5-1/224. Apie įmonės finansinę būklę liudija ir UAB „C. A. R.“ 2006-10-12 ir 2006-10-19 prašymai (Priedai Nr. 13, 14), pasirašyti direktoriaus R. T., dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus UAB „S.B.L.“, 2006-10-20 Prašymas (Priedas Nr. 15) dėl negalėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus UAB „M.“, UAB „C. A. R.“ kompiuterinėse laikmenose esančios: bendrovės 2006 m. rugsėjo biudžeto lentelė (Priedas Nr. 16), bendrovės 2006 m. gruodžio biudžeto lentelė (Priedas Nr. 17). Pažymėtina, kad šiose lentelėse VMI įtraukta į debitorių sąrašus, t.y. VMI yra įplaukų tiekėjas, o ne kreditorius. 2006 m. sausio – rugpjūčio mėn. laikotarpio pajamų – sąnaudų bei įplaukų – išlaidų grafiniai atvaizdai (Priedai Nr. 18.1, 18.2). Taip pat pagal 2006-11-24 įmonės bankinės sąskaitos išrašus (Priedas Nr. 10.2) matyti, kad įmonei vėluojant atsiskaityti su VSDFV už socialines ir sveikatos draudimo įmokas, VSDFV taikė debetinio mokėjimo nurodymus, o atsikaityta su VSDFV, buvo po to, kai VMI 2006-11-24 į įmonės sąskaitą pervedė PVM permoką.

Vadovaujantis LR PVM įstatymo 85 straipsnio „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminas“ 1 d. reikalavimais „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos“. Todėl UAB „C. A. R.“ 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją turėjo pateikti iki 2007-01-25. Vadovaujantis 90 straipsnio „Mokėtinos į biudžetą PVM sumos sumokėjimas“ 1 d. reikalavimais – „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ar 115(3) straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t.y. deklaruotą mokėtiną PVM UAB „C. A. R.“ privalėjo sumokėti iki 2007-01-25.

Tačiau pažeidžiant minėtų įstatymų reikalavimus, 2006 metų gruodžio mėn. PVM deklaraciją Vilniaus apskrities VMI bendrovė elektroniniu būdu pateikė tik 2007-02-10, joje nurodoma, kad įmonės mokėtinas PVM sudaro 88.184 Lt (Priedas Nr. 18).

Pagal 2009-12-18 specialisto išvadoje Nr.5-1/224 aprašytą įmonės finansinę būklę, UAB „C. A. R.“ pagal gaunamas įplaukas sumokėti 88.184 Lt PVM galėtų, bet tuomet įvertinant įmonės parduotų prekių bei paslaugų savikainą, veiklos sąnaudas, kai 2006 m. bendrovės įprastinės veiklos rezultatas buvo 632.358,91 Lt nuostolis, 2007 m. I ketvirčio bendrovės įprastinės veiklos rezultatas buvo 4.166,49 Lt nuostolis, sumokėjus deklaruotą 88.184 Lt mokėtiną PVM, įmonė nebegalėtų atsiskaityti su pagrindiniais tiekėjais – UAB „S.B.L.“, draudimo bendrovėmis, UAB „S.A.“, bei nebegalėtų išmokėti darbo užmokesčio (7 t. b.l. 33-67).

Sprendžiant iš Vilniaus apskrities VMI pateiktos informacijos dėl UAB „C. A. R.“ nesumokėtų mokesčių, Vilniaus apskrities VMI vykdo mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „C. A. R.“ (kodas (duomenys neskelbtini)). 2007-07-26 pagal pateiktus dokumentus bendrovė skolinga biudžetui 57.317,38 Lt., iš jų 64475 lt GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų bei 44,99 lt šio mokesčio delspinigių; 51405,12 lt pridėtinės vertės mokesčio bei 4025,19 lt šio mokesčio delspinigių; 1197,33 lt bauda už pavėluotą PVM deklaracijos pateikimą. Vilniaus apskrities VMI 2007-02-20 priėmė sprendimą Nr. 14-14-3996 išieškoti 53 951, 40 lt nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš Bendrovės sąskaitų, esančių AB SE.V.B. Pagal minėtą sprendimą į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurašyta 7175,35 lt. 2007-05-05 bendrovės vadovui R. T. išsiųstas kvietimas atvykti į Vilniaus apskrities VMI , tačiau nurodytu laiku bendrovės vadovas neatvyko. 2007-06-04 priimtas sprendimas Nr. 14-19-10387 išieškoti mokesinę nepriemoką 55.518, 14 Lt iš bendrovės turto. Sprendimas 2007-06-05 išsiųstas vykdyti anstoliai V. M.

2007-07-26 UAB „C. A. R.“ išsiųstas priminimas Nr. 14-07-12155 į valstybės biudžetą sumokėti 57 317,38 lt mokestinę nepriemoką, tačiau mokėjimų pagal minėtą priminimą nebuvo, bendrovės įsiskolinimas biudžetui nepadengtas.

Kartu su VMI pareiškimu ir 2007-07-26 priminimu pateiktos ir UAB „C. A. R.“ PVM deklaracijos: pirminė 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaracija, kurioje nurodyta 88.184 Lt mokėtino PVM, pateikta elektroniniu būdu 2007-02-10, patikslinta 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaracija, kurioje nurodyta 87.604 Lt mokėtino PVM, pateikta elektroniniu būdu 2007-05-31, pirminė 2007 m. vasario mėn. PVM deklaracija, kurioje nurodyta 10.102 Lt mokėtino PVM, pateikta elektroniniu būdu 2007-05-31 (1t. b.l. 92-99).

Reikaujamų dokumentų pateikimo metu Vilniaus apskrities VMI tyrimui pateikė UAB „C. A. R.“ elektroniniu būdu teiktų PVM deklaracijų, kopijas, t.y. 2006 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2006-09-25, kurioje deklaruojama 25.195 Lt gąžintino PVM; 2006 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2006-10-23, kurioje deklaruojama 32.808 Lt gąžintino PVM; 2006 m. spalio mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2006-11-14, kurioje deklaruojama 20.918 Lt gąžintino PVM; 2006 m. spalio mėn. patikslintą PVM deklaraciją, pateiktą 2006-11-27, kurioje deklaruojama 21.454 Lt gąžintino PVM; 2006 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją pateiktą 2006-12-27, kurioje deklaruojama 16.218 Lt gąžintino PVM; 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2007-02-10, kurioje deklaruojama 88.184 Lt mokėtino PVM; 2006 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2007-05-31, kurioje deklaruojama 87.604 Lt mokėtino PVM; 2007 m. sausio mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2007-05-31, kurioje deklaruojama 13.363 Lt grąžintino PVM; 2007 m. vasario mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2007-05-31, kurioje deklaruojama 10.102 Lt mokėtino PVM; 2007 m. kovo mėn. PVM deklaraciją, pateiktą 2007-05-31, kurioje deklaruojama 8.084 Lt mokėtino PVM (3 t. b.l. 2-16 ).

Iš Vilniaus apskrities VMI 2007-04-13 rašto Nr. (21.22)-47-2465, matyti, kad UAB „C. A. R.“ buvo įspėta, dėl planuojamo įmonės išregistravimo nuo 2007-05-01 iš PVM mokėtojų registro, kadangi ji 2 mėnesius išeilės neteikė PVM deklaracijų. Bendrovei buvo išaiškinta, kad pagal LR PVM įstatymo 88 str., privaloma deklaruoti visas likusias prievoles susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Raštas pagal AB „Lietuvos paštas“ žymas ant voko buvo pateiktas paštui pristatyti adresatui. 2007-04-17, 2007-04-24, 2007-04-28 ir 2007-04-30 paštas gavėjui išrašė pranešimus ir 2007-05-04 gražino atgal VMI (3 t. b.l. 17-19 ).

Atlikus UAB „C. A. R.“ kompiuterio Pentium 4 Nr. SKS 000005647 į CD-R laikmeną nukopijuotos informacijos apžiūrą, rastas aplankas „Kopijuojami“. Atidarius šį aplanką, jame yra aplankas „C.A.R.“, aplankas „Balansas“, aplankas „Tarpinė 2006“, kuriame yra: 1) Excel formate lentelė pavadinta „2006-09-30 BALANSAS“ su UAB „C. A. R.“ balanso duomenimis 2 lapuose, kur nurodoma, kad įmonės nepaskirstytasis nuostolis sudaro 425.757 Lt, nuosavas kapitalas - minus 256.757 Lt (Priedas Nr. 1); 2) Excel formate lentelė pavadinta „2006-10 BALANSAS“ su UAB „C. A. R.“ balanso duomenimis 2 lapuose, kur nurodoma, kad įmonės nepaskirstytasis nuostolis sudaro 425.757 Lt, nuosavas kapitalas - minus 393.201 Lt (Priedas Nr. 2); 3) Excel formate lentelė pavadinta „Skolos tiekėjai“, sudaryta 2007-03-19, su UAB „C. A. R.“ kreditorių pavadinimais, skolos sumomis, apmokėjimo terminų duomenimis 1 lape, kur nurodoma, kad įmonės įsiskolinimai nuo 2006-11-07 iki 2007-02-19 sudaro 403.670,37 Lt. (Priedas Nr.3); 4) Excel formate lentelė pavadinta „Trumpas pelnas nuost 2006“, sudaryta 2007-03-19, su UAB „C. A. R.“ balanso duomenimis 1 lape, kur nurodoma, kad įmonės nuostolis sudaro 620.505 Lt. (Priedas Nr. 4).

Aplanke „C.A.R.", yra aplankas „Bankas“, kuriame yra: 1) Excel formate lentelė pavadinta „2006 BALANSAS“, sudaryta 2006-04-27, su UAB „C. A. R." balanso duomenimis 2006-03-31 dienai, 2 lapuose, kur nurodoma, kad įmonės nepaskirstytasis nuostolis sudaro 151.874 Lt, nuosavas kapitalas - minus 121.874 Lt (Priedas Nr. 5); 2) Excel formate lentelė pavadinta „200601-06 PELNO ATASKAITA“, sudaryta 2006-07-13, su UAB „C. A. R." veiklos pelno ir sąnaudų duomenimis 2006-03-31 dienai, 2 lapuose, kur nurodoma, kad įmonės pelnas prieš apmokestinimą sudaro minus 195.075Lt, (Priedas Nr. 6); 3) Excel formate lentelė pavadinta „200601-06 PELNO ATASKAITA“, sudaryta 2006-07-13, su UAB „C. A. R." balanso duomenimis 2006-06-30 dienai, 2 lapuose, kur nurodoma, kad įmonės pelnas prieš apmokestinimą sudaro minus 195.075Lt, (Priedas Nr. 6); 4) Excel formate lentelė pavadinta „20060101-20060630 BALANSAS“, sudaryta 2006-07-13, su UAB „C. A. R." balanso duomenimis 2006-06-30 dienai, 2 lapuose, kur nurodoma, kad įmonės nepaskirstytasis nuostolis sudaro 274.323 Lt, nuosavas kapitalas - minus 244.323 Lt (Priedas Nr. 7);

5) Excel formate lentelė pavadinta „PELNO ATASKAITA 200601-05" su UAB „C. A. R.“ balanso duomenimis 2006-05-31 dienai, 1 lape, kur nurodoma, kad įmonės pelnas prieš apmokestinimą sudaro minus 119.911 Lt, (Priedas Nr. 8).

Aplanke „C.A.R", yra aplankas „Bankui“, kuriame yra Excel formate lentelė pavadinta „20060831 PELNO ATASKAITA“, sudaryta 2006-10-13, su UAB „C. A. R.“ veiklos pelno ir sąnaudų duomenimis 2006-08-31 dienai, 1 lape, kur nurodoma, kad įmonės pelnas sudaro minus 287.924 Lt, (Priedas Nr. 9).

Aplanke „C.A.R.“, yra aplankas „Biudžetas“, kuriame yra Excel formate lentelė pavadinta „Gruodis" su UAB „C. A. R." įplaukų ir išlaidų duomenimis 2006 m. liepos - gruodžio laikotarpiui: 1) 2006 m. 08 mėn. nurodoma: išlaidos skirtos S., Draudimui, Sodrai pajamų, darbo užmokesčiui, UAB „S.A.", prie įplaukų priskirtos VMI, įmonės ir fiziniai asmenys nuomoj antys automobilius. 1 eilutėje nurodomos įmonės turimo lėšos kiekvieną mėnesio dieną, paskutinėje - likutis po įplaukų ir atliktų mokėjimų kiekvieną mėnesio dieną, 2006-08-01 pabaigai įmonė turėjo 2.875,62 Lt, 2006-08-07 nurodytas VMI 190.000 Lt permokos grąžinimas, 2006-08-31 pabaigai įmonė turėjo 6.137,57 Lt, (Priedas Nr. 10); 2) 2006 m. 09 mėn. nurodoma: iš VMI įplaukų nėra, skirtumas tarp įplaukų ir išlaidų - minus 146.798 Lt. (Priedas Nr. 11); 3) 2006 m. 10 mėn. nurodoma: iš VMI įplaukų nėra, skirtumas tarp įplaukų ir išlaidų - minus 80.731,36 Lt, prašoma atidėti 254.979,88 Lt mokėjimą UAB „M." ir 33.440,80 Lt UAB „S.B.L." (Priedas Nr. 12); 4) 2006 m. 11 mėn. nurodoma: iš VMI įplaukų nėra, skirtumas tarp įplaukų ir išlaidų - minus 80.992,5 Lt. (Priedas Nr. 13); 5) 2006 m. 12 mėn. nurodoma: iš VMI įplaukų nėra, skirtumas tarp įplaukų ir išlaidų - minus 73.372,7 Lt. (Priedas Nr. 13).

Aplanke „C.A.R.", yra aplankas „Koncernas“, kuriame yra aplankalas „paketasplatinimui“. jame yra Excel formate lentelė pavadinta „PVM ataskaita", sukurta 2006-09-29, kurioje nurodyta UAB „C. A. R." 2006 m. sausio - rugsėjo mėn. laikotarpyje grąžintinas PVM, nuo 48.019Lt iki 412.238 Lt, grąžintas PVM - viso 230.000 Lt, PVM užskaitytas kitiems mokesčiams nuo 2 iki 9 mėn., sumos nuo 4.863 iki 7.202 Lt, mokėtinas PVM - 5.968 ir 66 Lt, o sumokėtas PVM - 0 Lt. (Priedas Nr. 14).

Aplanke „C.A.R." yra aplankas „Prašymai“, kuriame Word formate dokumentas pavadintas „UAB „C. A. R. 2006", sukurtas 2006-09-29. Jame nurodyti UAB „C. A. R." 2006 m. rugsėjo-spalio mėn. laikotarpyje esami įsipareigojimai - iki rugsėjo mėn. 30 d. sumokėti 40.488,17 Lt, iki spalio 31 d. sumokėti 573.934,43 Lt. Teigiama, kad „UAB „C. A. R." prašo UAB „M." paskolos suteikimo. Iš pateiktų duomenų matosi, kad įmonės pajamų neužtenka tam, kad įmonė padengtų visus savo įsiskolinimus" (Priedas Nr. 15).

Aplanke „C.A.R." yra aplankas „valdybai“, kuriame yra: 1) Word formate dokumentas pavadintas „2006 METŲ RUGPJŪČIO", sukurtas 2006-10-24, kurioje išdėstytos UAB „C. A. R." pajamos ir sąnaudos. Nurodoma, kad „Rugpjūčio mėn. pajamos sudarė - 89.483,00 Lt. Rugsėjo mėn. pajamos sudarė - 110.100,00 Lt", bei kad sąnaudos sudarė - „Rugpjūčio mėnesį - 119,44,00 (119.440,00) Lt; rugsėjį- 121.190,00Lt", apie nuostolį - „Rugpjūčio mėnesio nuostolis sudarė - 68.914,00 Lt.; rugsėjo - 58.583,00 Lt; III ketvirčio -153.787,00 Lt." Dėl sąnaudų struktūros teigiama, kad „Bendrosios ir administracinės sąnaudos sudaro didžiąją įmonės sąnaudų dalį. Nuo visų įmonės sąnaudų nuo metų pradžios tai sudarė - 70%. (Visos sąnaudos - 979.720,00Lt.; (duomenys neskelbtini)328,00 Lt; Priedas Nr. 16); 2) Word formate dokumentas pavadintas „Paj-s paaiškinimas", sukurtas 2006-10-23, kuriame nurodoma, kad nuo rugpjūčio mėnesio UAB „C. A. R." pajamų augimo sustojimą sąlygojo tai, kad UAB „ S.B.L. " nuo 2006.08 01 dienos laikinai sustabdė finansavimą, nes lizingo kompanijos valdyba paprašė papildomų garantijų pateikimo iš UAB Koncernas „A.G.". Su „S.B.L.“ derybos vedamos toliau atnaujinus UAB „M." mokėjimų garantiją. Žodinės informacijos pagrindu iš šios kompanijos atsakingų vykdytojų daroma prielaida, kad finansavimas bus atnaujintas iki 20 000 000,00 (dvidešimt milijonų) litų. Šio sprendimo patvirtinimo laukiama iki spalio mėnesio 27 dienos", „Įmonės nenutrūkstamam darbo procesui organizuoti, planuoti ir laikytis visų iškeltų steigėjų tikslų palaipsniui didinamas personalo skaičius. Tai lėmė sąnaudų padidėjimą. Personalo išlaikymas sudaro 48% veiklos sąnaudų", „Pajamų sumažėjimą rugpjūčio mėnesį sąlygojo sustabdytas finansavimas iš UAB S.B.L. pusės. Šiuo metu vyksta derybos dėl finansavimo pratęsimo". Buhalterės prašoma „p.Z., reikia padaryti grafikus - pajamų, sąnaudų, darbo užmokesčio, org. sąnaudų. Daugiau aprašykite analizuodama sąnaudų pusę. Padarykite ir išvadą, kas gali šiuo metu sumažinti sąnaudas. Permeskite, kai tai atliksite". (Priedas Nr. 17); 3) Word formate dokumentas pavadintas „Paaiškinimas", sukurtas 2006-10-29, kuriame UAB „C. A. R." buhalterė teigia, kad negali sudaryti „Pajamų ir sąnaudų plano 2006, 2007 ir 2008 m. įvertinus investicijas", nes neturi pakankamai informacijos dėl tam tikrų sutarčių įvykdymo terminų. „Kadangi rugsėjo mėnesį nesudaryta sutartis krovininio transporto nuomai, š.m. rugsėjo mėnesio pajamų ir sąnaudų faktas skirsis su planuojamais rezultatais" - sutarčių dėl krovininio transporto nuomos kainų ir mokėjimo grafikų sudaryta nebuvo (Priedas Nr. 18); 4) Word formate dokumentas pavadintas „VEIKSMŲ PLANAS DĖL ĮMONĖS NEIGIAMŲ", sukurtas 2006-10-24, kuriame teigiama, kad „Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonė nedirba pelningai - UAB „S.B.L." finansavimo laikinas sustabdymas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kas nulėmė pajamų augimo sustojimą (t.y. negali įsigyti naujų lizinguojamų automobilių ir VMI prašyti PVM permokos grąžinimo) ir piniginių srautų išbalansavimą" (Priedas Nr. 19); 5) Aplanke „C.A.R.", yra Excel formate lentelė pavadinta „Skolos s. leng aut", kurioje nurodyta UAB „C. A. R." skolos bankui 2006-12-31 sudarė 125.392,12 Lt, o 2007-03-31 -336.433,67 Lt. (Priedas Nr. 20; 5 t. b.l. 1-34).

Iš UAB „A.“ pateiktų atsiskaitymo su UAB „C. A. R.“ dokumentų kopijų matyti, kad 2007-04-16 UAB „A.“ įsiskolinimas UAB „C. A. R.“ sudaro 75.188,60 Lt. Tačiau šis įsiskolinimas buvo panaudotas ne UAB „C. A. R.“ įsiskolinimui valstybės biudžetui dengti, o pagal 2007-04-16 ir 2007-04-18 susitarimą dėl įsiskolinimu padengimo, buvo dengiamas UAB „C. A. R.“ 16.840,29 Lt įsiskolinimas UADB „I.G.“ bei 17.362,82 Lt dengiamas UAB „C. A. R.“ įsiskolinimas UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“ (6 t. b.l. 40, 42-43). Tuo tarpu apskaitos registruose UAB „C. A. R.“ ir toliau apskaitė debitorinį UAB „A.“ įsiskolinimą (specialisto išvados lentelėje nurodyti UAB „C. A. R.“ skolininkai (3 t. b.l.127-128 ).

Sprendžiant iš Vilniaus apygardos teismo 2007-06-21 nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2007-06-12 nutartimi UAB „C. A. R.“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir paskirtas bankroto administratorius. Minėtos nutarties dalis – kuria UAB „C. A. R.“ turtui paskirtas visiškas administravimas, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2007-07-23 nutartimi. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-18 nutartimi panaikinta ir Vilniaus apygardos teismo 2007-09-06 nutartis, kuria UAB „C. A. R.“ buvo iškelta bankroto byla ir UAB„C. A. R.“ kelti bankroto bylą atsisakyta (3 t. b.l. 94, 100-104).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad R. T. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, todėl jis turi būti išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Todėl sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas jam neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tokia kaltininko tyčia turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo momento. Todėl kaltininko susiformavusią tyčią, jo ketinimus apgaule užvaldyti svetimą turtą arba įgyti teisę į turtą ar išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti, kaip kad nagrinėjamu atveju, turi patvirtinti bylos medžiaga. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad apgaulė PVM sukčiavimo bylose dažniausiai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant jai suklastotas PVM deklaracijas. Tai reiškia, kad apgaulė neteisėtai pasisavinant PVM ar išvengiant pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės bylos Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011). Būtent pateiktų PVM deklaracijų pagrindu mokesčių inspekcijoje fiksuojami ūkio subjektų (PVM mokėtojų) teisių ir prievolių dydžiai, konstatuojamos mokestinės permokos arba nepriemokos.

Aukščiau ištirtų įrodymų pagrindu byloje nustatyta, kad UAB „C. A. R.“, kuriai vadovavo R. T., buvo realiai veikianti įmonė, kurios ūkinė veikla buvo automobilių, žemės ūkio mašinų ir įrenginių nuoma bei didmeninė (mažmeninė) prekyba.

Kadangi UAB „C. A. R.“ neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, savo veiklai naudojosi UAB „S.B.L.“ bei UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“ paslaugomis. Tokiu būdu UAB „C. A. R.“, atstovaujama R. T., laikotarpyje nuo 2005-10-19 iki 2006-10-03 su UAB „S.B.L.“ sudarė 64 lengvojo transporto finansinio lizingo sutartis, su UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“ laikotarpyje nuo 2006-10-04 iki 2006-10-06 sudarė tris lengvojo transporto finansinio lizingo sutartis ir laikotarpyje nuo 2006-09-08 iki 2006-09-25 iš UAB „C. A. R.“ steigėjo - UAB „M.“, įsigijo automobilį VW Phaeton bei priekabą Pronar T663/1. Lizingo būdu įsigytus autombilius, kaip ir buvo numatyta bendrovės ūkinėje veikloje, UAB „C. A. R.“ išnuomojo tretiesiems asmenims. Visos šios ūkinės finansinės operacijos buvo atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje. Todėl UAB „C. A. R.“ vadovui nebuvo jokių kliūčių teikti mokesčių inspekcijai prašymus gražinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) ir dokumentus, būtinus išvadai dėl mokesčio permokos (skirtumo) gražinimo (įskaitymo) parengti ir jis, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, tai darė. Sprendžiant iš UAB „C. A. R.“ mokestinių tyrimų rezultatų, visi įsigyti lengvieji automobiliai buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje ilgalaikio turto įsigijimo sąskaitoje, įvesti į eksploataciją ir nuomojami kitoms įmonėms bei fiziniams asmenims. Į PVM ataskaitą įtrauktos sumos už prekes ir paslaugas buvo išskirtos PVM sąskaitose faktūrose, visi privalomi rekvizitai nurodyti. Be to, atsitiktinės atrankos būdu patikrinus pagrindinius įmonės tiekėjus, buvo nustatyta, kad jie PVM deklaruoja (3 t. b. l. 20-70). Tai kad mokestinių patikrinimų dėl PVM gražinimo metu UAB „C. A. R.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepriekaištingai, patvirtino ir liudytoja apklausta L. V. Todėl kaip ir numatyta Mokesčių administravimo bei Pridėtinės vertės įstatymuose, pagal bendrovės prašymą gražinti PVM skirtumą jokių kliūčių nebuvo.

Atlikus UAB „C. A. R.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2005-12-31 iki 2007-07-20, nustatyta, kad UAB „C. A. R.“ per 2006-2007 metus deklaravo 585 565 lt PVM skirtumą. VMI sprendimu bendrovei buvo gražinta 505 000 lt PVM skirtumo ir 86 170,47 lt PVM skirtumo įmonės prašymu buvo įskaityta kitiems mokesčiams dengti. Iš viso UAB „C. A. R.“ ūkinei finansinei veiklai vykdyti, t y. atsiskaitymams su tiekėjais, darbo užmokesčiui mokėti bei kitoms įmonės ūkinės finansinės veiklos reikmėms, buvo panaudotas 591 170,47 lt PVM skirtumas (22% bendrovės 2006 m. ir 2007 m. I ketvirčio piniginių lėšų įplaukų), susidaręs dėl lengvųjų automobilių (lizingo būdu), skirtų įmonės veiklai (nuomai) vykdyti įsigijimo (6 t. b. l. 169-178). Kad dėl bendrovei gražinto PVM skirtumo kokios nors turtinės ar asmeninės naudos būtų siekęs ar ją turėjęs R. T. sau, byloje nenustatyta.

Problema kilo kai UAB „S.B.L.“ sustabdė bendrovės finansavimą, o vėliau, t.y. nuo 2007-03-26 nutraukė visas su UAB „C. A. R.“ sudarytas automobilių Lizingo sutartis ir pareikalavo gražinti Lizingo sutarčių pagrindu gautą turtą. UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 bendrovei „C. A. R.“ už mokėjimus pagal sutartis išrašė 64 kreditines PVM sąskaitas faktūras bendrai 3155261,86 lt (2691291,46 lt ir 463970,40 lt PVM) sumai (5 t. b.l. 130-132, 62-126).

Susiklosčiusi situacija tarp UAB „S.B.L.“ ir UAB „C. A. R.“ lėmė, kad bendrovė „C. A. R.“ iš esmės visiškai nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. UAB „C. A. R.“, atstovaujama kaltinamojo, pagal 2006-12-07 PVM sąskaitas faktūras CAR Nr. 000348 ir CAR Nr. 000349 gražino (pardavė) UAB „M.“ automobilį VW Phaeton ir priekabą Pronar T663/1, pagal Turto gražinimo aktus, laikotarpyje nuo 2007-04-11 iki 2007-08-07, gražino bendrovei „S.B.L.“ iš jos įsigytas lizingo būdu ir išnuomotas tretiesiems asmenims 57 transporto priemones, pagal 2007-04-24 priėmimo perdavimo aktus, gražino UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“ tris lizinguotas transpoto priemones. Tačiau, kaip buvo nustatyta, specialių tyrimų bei patikrinimų metu, bendrovės ilgalaikio turto apskaitos registruose 2007-07-20 dienai ir toliau buvo apskaitomas ilgalaikis turtas, kurio įsigijimo savikainą sudarė 3 906 624,19 lt, iš kurių 3 710 105,93 lt sudarė 64 transporto priemonės (lengvieji automobiliai) įsigytos lizingo būdu iš UAB „S.B.L.“ bei 176 741,60 lt sudarė trys transporto priemonės (lengvieji automobiliai) įsigytos lizingo būdu iš UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“. Iš to seka, kad bendrovė buhalterinėje apskaitoje Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka neįformino 64 UAB „S.B.L.“ 2007-04-18 išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų (PVM suma 463970,40 lt), trijų UAB „S.V.L.“ (duomenys pakeisti)“ 2007-04-24 (PVM suma 13923,70 lt) bei 2007-05-24 (PVM suma 10181,96 lt) išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, nepatikslino PVM ataskaitos bei nedeklaravo inspekcijai 2007 m. balandžio mėn. 477 894 lt (463970,40+13923,70 lt), o 2007 m. gegužės mėn. 10 182 lt mokėtino į biudžetą PVM (3 t. b.l. 115-139, 6 t. b.l. 5-10). Tuo tarpu UAB „M.“ 2006-12-07 išrašytos automobilio VW Phaeton ir priekabos Pronar T663/1 pardavimo sąskaitos faktūros CAR Nr. 00349 ir CAR Nr. 000348 nors į įmonės buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos, atvaizduojant ir 37 524,39 lt (33329,29 lt+4195,10) mokėtiną PVM, tačiau mokesčių inspekcijai 2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos iki 2007-01-25 nebuvo pateiktos bei nesumokėtas deklaruotas PVM (7 t. b.l. 33-67). Vienok, svarbu pažymėti tai, kad nei vienas iš aukščiau aptartų dokumentų nebuvo suklastotas, o juo labiau pateiktas mokesčių inspekcijai, siekiant išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Todėl aukščiau nurodyti pažeidimai byloje nustatytomis sąlygomis, kaltinamojo R. T. veiksmų nedaro sukčiavimo nusikaltimu. Bendrovei pažeidus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, t. y. nustatyta tvarka nepatikslinus PVM ataskaitos ir to pasėkoje į biudžetą negražinus į PVM ataskaitą įtraukto prekių ir (arba) paslaugų (įskaitant ir ilgalaikį turtą), kurios nebus panaudotos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai, pirkimo ir (arba) importo PVM, pažeidus mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo terminą ar PVM įstatymo nustatyta tvarka į prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM apskaitą neįtraukus pasikeitimų, kaltininkams galėjo būti taikomos, pvz., Pridėtinės vertės mokesčio bei Mokesčių administravimo įstatymuose numatytos sankcijos, kas ir buvo padaryta, atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, ar deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, mokesčių nesumokėjimą, pažymint ir tai, kad baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-10037-09 Vilniaus apygardos prokuratūros 2011-01-31 nutarimu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnyje, t.y. dėl 53 951, 40 lt mokestinės nepriemokos išieškojimo, nutrauktas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių (1 t b.l. 11, 92-99, 6 t. b.l. 5-10, 7 t. b.l. 33-67 ).

Kadangi kaltinamajam R. T. inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba ir įgaliojimų viršijimas yra siejamas su sukčiavimo padarymu, dėl kurio šis, kaip jau aukščiau aptarta, yra išteisintas, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių, iš kaltinimo pagal BK 228 straipnsio 2 dalį, R. T. taip pat turi būti išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tuo tarpu juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė, kas konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Todėl norint patraukti juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryšiais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sąlyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika (kasacinė nutartis 2K-P-95/2012). Todėl išteisinus R. T. iš kaltinimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, atitinkamai, t.y. iš kaltinimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, turi būti išteisintas ir juridinis asmuo – UAB ”C. A. R.”, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

R. T. kaltinamas tuo, kad nuo 2005-11-28 laikinai vykdydamas UAB „C. A. R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje), generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2006-02-01 vykdydamas UAB „C. A. R.“ vadovo – generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2006-04-03 būdamas UAB „C. A. R.“ valdybos nariu, nuo 2006-12-27 vieninteliu UAB „C. A. R.“ akcininku ir tuo pačiu vykdydamas UAB „C. A. R.“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal UAB „C. A. R.“ įstatų 5.57.1 p. reikalavimus, atsakydamas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, valdybos patvirtintos strategijos įgyvendinimą, pagal UAB „C. A. R.“ įstatų 5.57.8 p. įpareigotas vykdyti bendrovės vadovui Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų pareigų vykdymą, nuo 2006-06-12 iki 2007-06-17, Vilniuje, dėl neatsargumo iššvaitė jam patikėtą turtinę teisę, dėl ko UAB „C. A. R.“ buvo padaryta didelė 4.904.192 Lt žalą, o būtent:

R. T., pažeisdamas 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba“, pažeisdamas UAB „C. A. R.” įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2005-08-11 bei 2006-10-18 5.37 punktuose numatytus reikalavimus, kad „sprendimus įsigyjant ilgalaikį turtą už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi priimti valdyba“, viršydamas savo kaip UAB „C. A. R.“ vadovo įgaliojimus, nesilaikydamas UAB „C. A. R.“ valdybos 2006-02-24 nutarimu Nr. 06/3 patvirtinto bendrovės veiklos plano 2006 metams, UAB „C. A. R.“ valdybai nepatvirtinus sprendimo dėl 10 vnt. 2006 m. vilkikų VOLVO FH 4440 4x2 SZM CHH-STD su priekabomis įsigijimo, 2006 metų birželio mėnesį, turėdamas UAB „S.B.L.“ 2.459.619 litų įsipareigojimus, neturėdamas su būsimu vilkikų subnuomininku jokių rašytinių susitarimų dėl subnuomuojamų Volvo vilkikų techninių charakteristikų, komplektacijos bei priekabų - refrižeratorių gamintojo, techninių charakteristikų, komplektacijos, jų nuomos kainos, pagal savo aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, buvusį darbo komerciniame banke valdybos pirmininko pavaduotojo pareigose pobūdį, darbo UAB „C. A. R.“ generalinio direktoriaus pareigose praktiką, sudarant daugiau nei keliasdešimt finansinio lizingo sutarčių, privalėdamas suprasti finansinio lizingo esmę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.567 straipsnio „Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata“ 2 dalyje, kad „Lizingo davėjas pardavėją ir daiktą renkasi pagal lizingo gavėjo nurodymus ir neatsako už pardavėjo ir lizingo dalyko parinkimą, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita“, 2006-06-12 gavęs Vokietijos įmonės N. komercinį pasiūlymą, nesant UAB „C. A. R.“ išsiųstos ir gautos korespondencijos registravimo žurnaluose įrašų, patvirtinančių vestas su N. derybas, neįsitikinęs apie tokios įmonės Vokietijoje egzistavimą, neišvertęs komercinio pasiūlymo į jam suprantamą kalbą, neįsitikinęs kokią tiksliai prekę jam siūlo įsigyti Vokietijos įmonė, nepasilikęs sau komercinio pasiūlymo kopijos, gautą komercinį pasiūlymą pateikė UAB „S.B.L.“ teigdamas, kad šias N. siūlomas prekes norėtų įsigyti finansinio lizingo būdu.

Žinodamas, kad 2006-03-03 UAB „M.“ duota garantija užtikrina tik įsipareigojimų pagal finansinio lizingo sutartis 2005-12-01 200512F-4673 69870,00 Lt sumai; 2006-01-13 200601F-4884 55000,00 Lt sumai; 2006-03-03 200603F-5123 84702,02 Lt sumai; 2006-03-06 200603F-5133 44825,01 Lt sumai; 2006-03-06 200603F-5137 129999,99 Lt sumai; 2006-03-06 200603F-5135 162999,99Lt sumai; 2006-03-06 200603F-5134 44825,01 Lt sumai; 2006-04-10 200603F-5138 80679,99 Lt sumai; 2006-04-10 200603F-5139 54216,00 Lt sumai; 2006-04-10 200603F-5140 54216,00 Lt sumai; vykdymą, 2006-06-29 su UAB „S.B.L.“ pasirašė 10 Finansinio lizingo sutarčių Nr. 200606F-6062, 200606F-6063, 200606F-6064, 200606F-6065, 200606F-6066, 200606F-6067, 200606F-6068, 200606F-6069, 200606F-6070, 200606F-6071, 200606F-6072 bendrai 5.243.221,79 Lt sumai, o papildomuose susitarimuose prie 2006-06-29 finansinio lizingo sutarčių 2 p., įsipareigodamas mokėti palūkanas nuo UAB „S.B.L.“ atliktų išankstinių mokėjimo pardavėjui sumų, pagal 3 p. prisiimdamas turto nepristatymo riziką, įsipareigojo lizingo bendrovei kompensuoti visas su nepristatymu susijusias išlaidas bei ne per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį apmokėti Lizingo bendrovei pardavėjui sumokėtas sumas. Be to, 2006-06-29 sutikimu įsipareigojo, jog delsiant ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų sumokėti bet kokius tarp UAB „C. A. R.“ ir UAB S.B.L., 2006-06-29 sudarytoje finansinio lizingo sutartyje Nr. 200606F-6062-6072 numatytus mokėjimus, bankai, kuriuose UAB „C. A. R.“ turi sąskaitas, pagal UAB „S.B.L.“ pateiktą vieną ar daugiau debeto pavedimų, nurašytų nurodytas piniginių lėšų sumas nuo visų skolininko sąskaitų litais ir/arba užsienio valiuta ir pervestų jas UAB „S.B.L.“, UAB „C. A. R.“ įsiskolinimams pagal lizingo sutartis dengti.

Pažeisdamas savo paties pasirašyto UAB „C. A. R.“ generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymo dėl sutarčių rengimo ir pasirašymo 2 p. reikalavimą: „Visos pasirašomos sutartys turi būti suderintos ir patvirtintos aptarnaujančios advokatų kontoros atsakingo darbuotojo“, nederinęs, neišanalizavęs ir nepateikęs sutarties įvertinti teisininkams, neįvertinęs vilkikų Volvo pirkimo – pardavimo sutarties iš esmės neįvykdomų apmokėjimo sąlygų (p. 7.1.2 55% akredityvo sumos bus apmokama per 3 dienas pristačius dokumentus, akredityvo dokumentai p. 7.1.2 ii – vilkikų ir puspriekabių įpakavimo lapai, p. 7.1.2 iii kilmės sertifikatas, kad Volvo vilkikai pagaminti Vokietijoje) bei prekių pristatymo sąlygų (Incoterms 2000 FCA Lietuvos Respublika) pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 200606C6062-6072.

Be to, nors šios pirkimo - pardavimo sutarties 16, 17 punktuose numatyta, kad „jei Pardavėjas vėluoja pristatyti prekes nedaugiau kaip 4 savaites, Pardavėjas turi mokėti Lizingo davėjui 0,1 % delspinigių nuo visos prekių kainos už kiekvieną uždelstą dieną, o jei daugiau kaip 4 savaites nuo sutartyje nustatyto termino ar padaro kitą esminį šios sutarties pažeidimą, pardavėjas privalo grąžinti visas sumokėtas įmokas ir sumokėti papildomą 10 % dydžio baudą nuo visos sutarties sumos bei delspinigius“, pardavėjui nustatytu laiku (pagal sutartį - 2006-08-01) nepristačius prekių“, taip pat baigiamosioms pirkimo - pardavimo sutarties sąlygoms numačius, kad „Šalys neturi teisės perleisti savo teisių ir pareigų, kylančių iš šios Sutarties, trečiosioms šalims be raštiško kitų Šalių sutikimo“ (sutarties 23 punktas) ir „visi šios Sutarties pakeitimai galioja tik tuo atveju, jeigu jie sudaryti raštu ir pasirašyti visų Šalių“ (sutarties 25 punktas), o UAB „S.B.L.“ atsiskaitymą atlikus ne pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. 200606C6062/6062-6071 nurodytam pardavėjui, nesiėmė jokių priemonių šios sutarties punktų įgyvendinimui, bei vadovaujantis CK 6.570 straipsnio „Lizingo dalyko perdavimas“ 2 dalies nuostatomis „Kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jei terminas nenustatytas – per protingą terminą, lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu daiktas laiku neperduotas dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas“, nenutraukė lizingo sutarties, o tuo pačiu ir, vadovaujantis to paties CK straipsnio 3 dalies nuostatomis „Lizingo gavėjas turi teisę sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą tol, kol lizingo davėjas tinkamai įvykdo savo prievolę perduoti daiktą“, nesustabdė įsipareigojimų mokėti palūkanas pagal šią lizingo sutartį.

Vykdydamas vilkikų finansinio lizingo sutarties sąlygas dėl pradinio 262.161 Lt įnašo sumokėjimo, UAB „C. A. R.“ neturint sukaupus lėšų susimokėti pradinio 262.161 Lt, įnašo, laikotarpyje nuo 2006-10-04 iki 2006-11-27 UAB „C. A. R.“ vyr. finansininkei Ž. C. nurodė įtraukti į UAB „C. A. R.“ buhalterinę apskaitą suklastotą 2006-09-07 UAB „C. A. R.“ kasos pajamų orderį RAC Nr.000022, kur 265.000 Lt mokėtojas yra UAB „L.“.

Tokiu būdu R. T., pagal UAB „C. A. R.“ įstatų 5.57. 1 p. reikalavimus, atsakydamas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, valdybos patvirtintos strategijos įgyvendinimą, tačiau savo darbe nesivadovaudamas ir pažeisdamas 2000-07-13 LR AB įstatymo Nr. VII-1835 34 straipsnio 4 dalies nuostatas, UAB “C. A. R.” įstatų 5.37 punktuose numatytus reikalavimus, nesilaikydamas UAB „C. A. R.“ valdybos 2006-02-24 nutarimu Nr. 06/3 patvirtintos bendrovės veiklos plano 2006 metams, UAB „C. A. R.“ valdybai nepatvirtinus sprendimo dėl 10 vnt. 2006 m. vilkikų VOLVO FH 4440 4x2 SZM CHH-STD su priekabomis įsigijimo, neturėdamas su būsimu vilkikų subnuomininku jokių rašytinių susitarimų dėl subnuomuojamų vilkikų ir puspriekabių techninių charakteristikų, komplektacijos, jų nuomos kainos, neįsitikindamas apie įmonės N. Vokietijoje egzistavimą, neišvertęs komercinio pasiūlymo į jam suprantamą kalbą, neįsitikinęs kokią tiksliai prekę jam siūlo įsigyti Vokietijos įmonė, nepasilikdamas sau komercinio pasiūlymo kopijos, žinodamas, kad 2006-03-03 UAB „M.“ duota garantija neužtikrins įsipareigojimų pagal vilkikų finansinio lizingo sutartis, 2006-06-29 sudarydamas 10 Finansinio lizingo sutarčių Nr. 200606F-6062, 200606F-6063, 200606F-6064, 200606F-6065, 200606F-6066, 200606F-6067, 200606F-6068, 200606F-6069, 200606F-6070, 200606F-6071, 200606F-6072 bendrai 5.243.221,79 Lt sumai, papildomuose susitarimuose prie 2006-06-29 finansinio lizingo sutarčių 2 p. įsipareigodamas mokėti palūkanas nuo UAB „S.B.L.“ atliktų išankstinių mokėjimo pardavėjui sumų, 3 p. prisiimdamas turto nepristatymo riziką, įsipareigodamas lizingo bendrovei kompensuoti visas su nepristatymu susijusias išlaidas bei ne per ilgesnį nei 12 mėn. laikotarpį apmokėti Lizingo bendrovei pardavėjui sumokėtas sumas, 2006-06-29 sutikimu leisdamas bankams, uždelsus sumokėti bet kokius finansinio lizingo sutartyje Nr. 200606F-6062-6072 numatytus mokėjimus, pagal UAB „S.B.L.“ pateiktą debeto pavedimą, nurašyti nurodytas piniginių lėšų sumas nuo visų skolininko sąskaitų ir pervesti jas UAB „S.B.L.“, pažeisdamas savo paties pasirašyto UAB C. A. R.“ generalinio direktoriaus 2005-12-06 įsakymo dėl sutarčių rengimo ir pasirašymo 2 p. reikalavimą dėl sutarčių sudarymo, pasirašydamas pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 200606C6062-6072, bet nereikalaudamas UAB „S.B.L.“ tinkamai vykdyti šios sutarties 16, 17, 23 ir 25 punktus, suklastodamas UAB „C. A. R.“ 2006-09-07 UAB „C. A. R.“ kasos pajamų orderį RAC Nr. 000022, kur 265.000 Lt mokėtojas yra UAB „L.“, o E. H. bei B. G. gavus iš UAB „S.B.L.“ pervestus 1.286.900 eurų, bet, nepristačius vilkikų su puspriekabėmis, UAB „S.B.L.“ pareiškus UAB „C. A. R.“ 4.904.192 Lt ieškinį, neatsargiai iššvaistė jam patikėtą UAB „C. A. R.“ 4.904.192 Lt turtinę teisę, dėl ko UAB „C. A. R.“ patyrė didelę 4.904.192 Lt žalą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltamą veiką, numatytą BK 184 straipnsio 2 ir 4 dalyse.

Be to, R. T. kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog UAB „L.“ bendrovei „C. A. R.“ 265.000 Lt nesumokėjo, 2006-10-04 – 2006-11-27 laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė sau pavaldžiai UAB „C. A. R.“ vyr. finansininkei Ž. C. atspausdinti UAB „C. A. R.“ kasos pajamų orderį serija RAC Nr. 000022 su įrašytais žinomai melagingais duomenimis, kad UAB „L.“ pagal susitarimą už transporto nuomą 2006-09-07 UAB „C. A. R.“ atstovui R. T. išmokėjo 265.000 Lt. Pasirašęs šio orderio grafoje „gavo kasininkas R. T.“, suklastojo tikrą dokumentą bei suklastotą tikrą dokumentą pateikęs UAB „C. A. R.“ vyr. finansininkei Ž. C. ir nurodęs įtraukti į UAB „C. A. R.“ buhalterinę apskaitą, jį tokiu būdu realizavo, t.y. R. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

R. T. kaltinamas tuo, kad 2006 lapkričio mėnesio 14 - 20 dienų laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „S.B.L.“ patalpose, esančiose G. V. 18 a, Vilniuje, žinodamas, kad 2006-08-11 jokio papildomo susitarimo tarp UAB „S.B.L.“, UAB „C. A. R.“, Vokietijos įmonės N. ir B. G. Nu. dėl N. teisių ir pareigų perdavimo B. G. Nu., neįvyko, kaip UAB „C. A. R.“ atstovas, pasirašė 2006-08-11 sutarties Nr. 200606C6062-6071 Priedą Nr. 2, tuo suklastodamas tikrą dokumentą, t. y. kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas kaltinamuoju R. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kai valdyboje buvo priimtas sprendimas, jog bendrovė gali nuomoti transportą fiziniams bei juridiniams asmenims, į „C. A. R.“ atvyko V. P. ir M. M.. V. P. siūlė bendrovei lizingo būdu įsigyti M. M. a/m „Mercedes“, įsipareigojo jį iš bendrovės išsinuomoti, pinigus sumokant pusmečiui į priekį. Pokalbio metu jis užsiminė apie įmonės planus vystyti sunkiojo transporto nuomą bei, kad ieškomi vilkikų pardavėjai. M. M. pasakė, kad jis turi savo partnerius Vokietijoje, kurie galbūt ir galėtų įmonei padėti greičiau įsigyti tokius automobilius. Tačiau konkrečiau nieko nepažadėjo. Po kažkurio laiko į UAB „C. A. R.“ paskambino iš Vokietijos. Tačiau jis vokiškai nesusikalbėjo. Dar po kurio laiko bendrovėje „C. A. R.“ buvo gautas DHL vokas su komerciniu pasiūlymu. Kadangi jau buvo vedamos derybos su UAB „S.B.L.“ dėl lengvųjų automobilių ir sunkiojo transporto finasinio lizingo 20 milijonų litų sumai, bendrovė turėjo valdybos pritarimą šiai veiklai vykdyti, jis kreipėsi į UAB „S.B.L.“ darbuotoją S. G. Pokalbio metu jai perdavė visus gautus DHL dokumentus. Ši, paėmusi dokumentus, pažadėjo juos išanalizuoti ir pateikti atsakymą. Kai pakviestas atvyko į „S.B.L.“ patalpas, jam buvo pasakyta, jog pasiūlymas peržiūrėtas, susisiekta su vokiečiais, ir kai Lizingas paruoš visus dokumentus, jam paskambins. Projektą kuravo S. G. Todėl su ja dažnai bendravo telefonu bei vieną kartą buvo susitikęs su ja ir A. K. banko patalpose. Kalba ėjo apie kontrakto su vokiečiais pradžią. Vėliau buvo pakviestas į „S.B.L.“ pasirašyti sutarties.

Nurodė, kad pradėjus derybas su Lizingu dėl vilkikų lizingavimo, lizingo atstovai žadėjo neprašyti pradinio įnašo. Tačiau pasirašius sutartis jam buvo pasakyta, kad reikės sumokėti 5 procentų pradinį įnašą. Tuo metu jis to padaryti negalėjo ir pasakė, kad jam teks susitikti su UAB „L.“ atstovu bei valdybos pirmininku J. M., ir paprašyti, kad į įmonę būtų investuoti pinigai. Po sutarties pasirašymo, jam buvo pateiktas pasirašyti priedas. Jis atkreipė S. G. dėmesį, kad į sutartį surašyti ne tie duomenys, t.y. kad UAB „L.“ „A.G.“ nepriklauso. Ši pasakė, kad viską žino. Pasirašęs priedus, parašė pranešimą J. M. Kadangi jie bendraudavo kasdien, be to, 2-3 kartus vykdavo įvairūs posėdžiai, ne kartą buvo gvildenamos ir sunkiojo transporto problemos.

Kai po sutarčių pasirašymo Lizingas pareikalavo pradinio 5 procentų įnašo, jis paskambino V. N. Pokalbio metu su V. N. buvo sutarta, kad UAB „L.“ sumokės UAB „C. A. R.“ 265.000 Lt, o šie pinigai bus užskaityti kaip būsimos vilkikų nuomos avansinis mokestis. Praėjus maždaug mėnesiui, V. N. pakvietė atvykti į Klaipėdą pasiimti pingų, nes, kaip jam buvo paaiškinta, tuometinė UAB „L.“ direktorė į Vilnių atvykti negali dėl nėštumo. Jis nuvyko į Klaipėdą. Pinigus – 265 000 lt jam perdavė V. N. ir UAB „L.“ direktorė. Paėmęs pinigus, jis tą pačią naktį grįžo į Vilnių. Kitos dienos ryte, išsikvietęs Ž. C. su J. Š., informavo juos, kad pinigai iš UAB „L.“, paprašė juos įforminti ir nunešti į banką. Neneigia, kad jis Ž. C. galėjo pasakyti, jog kasos pajamų orderis būtų išrašytas „P.“, kuris tuo metu įmonės veikloje figūravo, vardu. Teigia, kad jis klastoti orderį pastarajai neliepė. Tai atsitiko per skubėjimą, galimai aplaidumą. Tačiau vėliau viskas buvo ištaisyta. Kasos pajamų orderis, išrašytas „P.“ vardu, nebuvo pasirašytas.

Vėliau, t.y. vasarą, neturėdamas informacijos kas vyksta tarp Lizingo ir Vokietijos kompanijos, jis ne kartą bandė kreiptis į S. G., tačiau ši atsakydavo, kad visų derybų detalių atskleisti negali, nes tai yra banko komercinė paslaptis.

Apie tai, kad keičiasi vilkikų pardavėjai, ir yra perrašoma sutartis, jį informavo S. G. savo atostogų metu. Minėjo, kad visas derybas jos atostogų metu ves kita banko atstovė – J. T. Davė šios telefono numerį. Iš pastarosios jam buvo žinoma, kad sutarties perrašymą sąlygojo tai, jog antroji kompanija buvo sunkiojo transporto distributoriai, sakė, kad Lizingas susisieks su vokiečiais, paruoš sutartį ir išsikvies jį kai reikės sutartį pasirašyti. Tačiau praėjus ir keletui savaičių, situacija buvo neaiški, jam buvo sakoma, kad apie viską jį informuos iš atostogų grįžusi S. G. Todėl kai tik pastaroji sugrįžo, jos paprašė, kad ši jam atsiųstų visą informaciją. Elektroniniu paštu jis gavo pranešimą, kad pardavėjui apmokėta. Tačiau akredityvo sąlygos su juo nebuvo derintos. Be to, iš pokalbio su S. G. jis sužinojo, kad sutartis yra pasirašyta. Ir nors prašė sutartį atsiųsti jam, tai nebuvo padaryta.

Norėdamas išsiaiškinti situaciją, jis siūlė S. G. bei K. kuo greičiau vykti į Vokietiją. Tačiau jam buvo atsakyta, kad „S.B.L.“ ne turizmo organizacija. Todėl nieko kito neliko, kaip vykti į Vokietiją vienam.

Vieno posėdžio metu, kuris vyko UAB „M.“ patalpose, į UAB „C. A. R.“ būstinę iš UAB „S.B.L.“ faksu buvo persiųsta sutartis, kuria UAB „C. A. R.“ neva tai patvirtino savo sutikimą, kad sutaties sąlygų vykdymą iš pirmosios kompanijos perimtų antroji. Buvo paprašyta šį dokumentą persiųsi į UAB „M.“. Valdybos pirmininkas paėmęs minėtą dokumentą pamatė, kad jis suklastotas, t.y ant jo buvo uždėtas ne UAB „C. A. R.“ antspaudas, be to, jį pasirašė ne įmonės darbuotojai. Buvo atliktas tarnybinis patikrinimas: paimti visų bendrovės darbuotojų parašai, visi antspaudai, susisiekta su UAB „S.B.L.“ darbuotoju G. Š.

Vėliau, tam kad būtų galima išsiaiškinti ir gelbėti susidariusią situaciją, buvo priimtas sprendimas vykti į Vokietiją. Iš bendrovės „C. A. R.“ važiavo D. ir jis, o iš „S.B.L.“ – A. K. ir G. Š. Tai galėjo būti rugsėjo ar spalio mėnuo. Vokietijoje jie bendravo su Br. kompanijos atstovais p. Br. ir F. St. Buvo pažadėta vilkikus pristatyti iki gruodžio mėnesio, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų jiems nepateikė. Kadangi situacija buvo kebli, jie svarstė galimybę kreiptis į Vokietijos policiją. Tačiau po G. Š. pokalbio su „S.B.L.“ vadovu, buvo priimtas sprendimas grįžti į Lietuvą. Grįžus, G. Š. pasakė, kad bus laukiama iki gruodžio mėnesio, t.y. iki bus pristatyti vilkikai. Įtakoti tokį sprendimą asmeniškai jis negalėjo. „C. A. R.“ turėjo savo valdybą, valdybos pirmininką, kuris „dirigavo“ įmonės veiklai, tuo tarpu kontraktą finansavo ir derybas su vokiečiais vedė „S.B.L.“. Todėl jis vienas priimti sprendimo kreiptis į pareigūnus, negalėjo.

Gruodžio mėnesį, nesulaukus transporto ir sužinojus, kad vokiečiams yra pervesta ir antroji dalis pinigų, tarp „C. A. R.“ ir „S. B. L.“ prasidėjo nesutarimai. Kaltinamojo teigimu, jis buvo iškviestas į banką ir jam buvo pateiktos pasirašyti atbuline data sutartys. Jį tiesiog užrakino Lizingo patalpose ir reikalavo, kad jis atbuline data pasirašytų sutikimą. Kabinete buvo G. Š. ir A. K. Jam buvo iškelta sąlyga, kad jeigu jis toliau nori vykdyti veiklą, privalo dokumentą pasirašyti. Jis pasirašė, kad sutinka su tuo dokumentu ir nurodė faktinę datą. Po to nuvažiavo pas J. M. ir raštu užfiksavo viską kas vyksta.

Nesulaukus transporto, valdybos pirmininkas J. M., UAB „M.“ patalpose, suorganizavo susitikimą. Jame dalyvavo G. Š. ir jis. Ar dalyvavo A. K. su S. G., neprisimena. Vyko dikusija kaip galima išgelbėti bendrovę „C. A. R.“ ir sudaryti jai galimybę tęsti veiklą. Jis tokią galimybę matė ir pasiūlė tolimesnį įmonės veiklos vystymąsi garantuoti savo šeimos turtu. Tačiau jis nebuvo akcininkas ir negalėjo užstatyti savo žemę už įmonę, kuri per UAB „M.“ priklausė „A.G.“. Dalyvaujant G. Š. buvo sutarta, kad jis įsigys bendrovės akcijas, kurias, po situacijos išaiškinimo su vokiečiais, atpirks „M.“, o Lizingas jo žemę paims užstatu ir padės UAB „C. A. R.“ toliau vystyti veiklą. Tokiomis aplinkybėmis jis tapo bendrovės akcininku. Tačiau praėjus dviems savaitėms, jis gavo pasiūlymą savo turtu garantuoti vokiečių transportą. Jis tai daryti kategoriškai atsisakė ir kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą, prašydamas išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Kai gavo atsakymą, kad byla nebus keliama, UAB „S.B.“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Į teismą Vokietijoje jis buvo iškviestas tik po trejų metų. Ten pirmą kartą pamatė visus vokiečius, t y. Br., F. St., kitus ir R. S., kurį, kaip jam atrodo, nors ir nėra tikras, jis matė kai pirmą kartą buvo Vokietijoje.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-04-16 nutarimu Nr. PR-181-07 pradėti ikiteisminį tyrimą pagal kaltinamojo R. T. 2007-03-29 pareiškimą dėl sukčiavimo ir prievartavimo, atsisakyta.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pagal UAB „C. A. R.“ ieškinį 2007 m. birželio mėnesį buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6023-294/2007, dėl 2006-06-29 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo niekine (13 t. b. l. 166-173).

Apklaustas liudytoju J. M. parodė, kad jis, kaip UAB „C. A. R.“ valdybos pirmininkas, iš R. T. apie bendrovės planus įsigyti 10 vilkikų buvo informuotas ne anksčiau kaip 2006 metų liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Pagrindinis jo klausimas R. T. buvo - kas bus vilkikų nuomotojas, ir kokios yra garantijos, kad vilkikus tikrai nuomos. Atsakymas buvo vienareikšmis, teigiant, kad nuomotojas patikimas, ruošiasi sumokėti nuomos avansą, su jiems išnuomotais lengvaisiais automobiliais problemų nekyla, atsiskaito laiku. Tokios informacijos jam tuo momentu pakako. Teigia, kad jis jokių nurodymų R. T. dėl sunkvežimių būsimos nuomos ir lizingo nebuvo davęs, išskyrus, kaip jau minėjo, klausimą, kuo būsima nuoma yra garantuota.

Vėliau, domintis, kada bus pristatyti sunkvežimiai, jam buvo rodoma arba perteikiama UAB „S.B.L.“ pateikta informacija. Pradėjus aiškintis vilkikų pristatymo sąlygas, ir 2006 metų lapkričio mėn., atlikus UAB „C. A. R.“ dokumentinę reviziją, paaiškėjo tokie faktai, kurie jam niekaip logiškai negali būti paaiškinami: UAB „C. A. R.“ direktorius pirmiau pasirašė lizingo sutartis, o po to pirkimo sutartį, pagal kurią prisiėmė sau pilną atsakomybę už pardavėją, tuo pačiu neturėdamas galimybės disponuoti lėšomis, kadangi lėšos buvo „S.B.L.“ nuosavybė. Vartydamas dokumentus pamatė vieną dokumentą, ant kurio buvo uždėtas keturkampis spaudas su visais UAB „C. A. R.“ rekvizitais. Tačiau tai buvo ne įmonės spaudas. Tą patį vakarą jis nuvyko į banką, susirado p. Galvanauską ir pasakė, kad čia kažkas yra negerai. Tačiau pradėjus aiškintis, jam susidarė įspūdis, kad banke tai žinoma. Todėl jis surinkęs visus įmanomus dokumentus, juos perdavė FNTT.

Liudytojo teigimu, jis ir šiandien negali suvokti banko atliktos operacijos, t. y. kaip bankas galėjo sumokėti tokią didelę pinigų sumą už nepristatytus vilkikus, kai aiškiai buvo parašyta, jog mokėjimas atliekamas tik juos pristačius į Lietuvą. Dokumento, patvirtinančio, kad UAB „C. A. R.“ atstovas būtų davęs leidimą UAB „S.B.L.“ pervesti sumas susijusias su sunkiuoju transportu, nėra, toks dokumentas jam nebuvo pateiktas.

Patvirtino, kad tiek jam asmeniškai, tiek ir girdint kitiems darbuotojams, R. T. aiškino, kad banke jam buvo grasinama, jis buvo gąsdinamas ir netgi uždarytas į kabinetą, kad pasirašytų dokumentus.

2006 m. lapkričio pabaigoje, t.y. po to, kai buvo pastebėta suklastota UAB „C. A. R.“ ir N. sutartis, R. T. jį informavo, kad jų bendras pažįstamas V. P., R. T. prašymu užvažiuos į G. I. miestą, susitikti su vilkikų bei priekabų pardavėjais bei pasidomės dėl vilkikų ir priekabų įsigijimo. Liudytojo teigimu, jis per A. J., V. P. prašė gavus bet kokią konkretesnę informaciją apie vilkikus, ją persiųsti į UAB „M.“. Pastarasis dėl gautos informacijos tiesiogiai su juo nebendravo, bet UAB „M.“ faksu buvo gautos V. P. siųstos faksimilės su priekabų nuotrauka bei priekabų VIN kodų sąrašu.

Pokalbio metu su AB „S.B.“ valdybos pirmininku dėl susidariusios situacijos, juos aptarnaujančio advokato kontoroje, jam buvo pristatytas minėtas V. P. siųstas faksas su nuotrauka bei VIN kodų sąrašu, kurį jis padėjęs ant stalo parodė ir perdavė valdybos pirmininkui p. G. Pats faksas komentuotas nebuvo. Buvo padaryta išvada, kad priekabos yra nupirktos pas Vokietijos pardavėjus. Todėl kartu pasidžiaugė, kad ne viskas prarasta ir čia pat priėmė sprendimą, kad darbuotojai nedelsiant vyktų į Vokietiją, vietoje įsitikinti Vokietijos pardavėjų ketinimais bei išsiaiškinti situaciją. Tik vėliau buvo nustatyta, kad šios priekabų nuotraukos yra nukopijuotos iš priekabų „Kögel“ gamintojo tinklapio. Susisiekus su Kögel priekabų gamintojų atstovais iš jų buvo gauta informacija, kad Vokietijos pardavėjų pateikti priekabų VIN kodai yra išgalvoti.

Apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad 2006 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje – spalio pradžioje, įmonės direktorius R. T. susirinkimo metu buvo užsiminęs apie sunkiojo transporto įsigijimą, bet jokių konkrečių detalių neminėjo. Visi sunkiojo transporto panaudojimo, nuomos susitarimai buvo žodiniai, ir šiuos susitarimus vykdė tik UAB “C. A. R.“ generalinis direktorius R. T. Asmeniškai jis nežinojo nei kas vilkikų pardavėjas, nei kas juos nuomos. Kaip transporto skyriaus vadovas, rodydamas iniciatyvą, siūlė R. T. prisidėti prie sunkiojo transporto projekto įgyvendinimo, tačiau jam buvo pasakyta, kad jeigu kažkokios pagalbos reikės, tai tuomet ir kreipsis. Todėl jis su šiuo projektu nebuvo susijęs.

Vieno iš susirinkimo įmonėje metu, įvykusio apie 2006 metų spalio – lapkričio mėnesius, R. T. pareiškė, kad užsakomi vilkikai bus skirti įmonei, kuri vykdys pervežimus į Baltarusiją.

Jis UAB „C. A. R.“ dirbo iki 2007 metų sausio pabaigos. Tuo metu jau buvo iškilusios kažkokios problemos su vilkikų įsigijimu, tačiau kokios, nežino. Buvo kalbama apie perkaltus vilkikų VIN kodus, padirbtus UAB „C. A. R.“ pareiškimus. Tačiau tai buvo tik kalbų lygyje. Jokių dokumentų, susijusių su vilkikų projektu, jam neteko matyti. R. T. grįžus iš Vokietijos, šis dar bandė įmonės darbuotojus raminti. Tačiau veikla buvo sustojusi, darbuotojams buvo mokama tik minimali alga. Visa tai sąlygojo tiek jo, tiek ir kitų darbuotojų išėjimą iš darbo.

Apklaustas liudytoju J. Š. parodė, kad UAB „C. A. R.“ jis pradėjo dirbti 2006 ar 2007 metais, komercijos direktoriumi. Buvo atsakingas už komercinę veiklą. Bendrovės veikla buvo išperkamoji nuoma. Iš pradžių buvo numatyta pirkti – nuomoti lengvuosius automobilius „A.“ įmonėms, po to, atsirado žemės ūkio technika, o vėliau ir vilkikų tema. Kiek atsimena, ši tema atėjo iš Klaipėdos. Vilkikus norėjo įsigyti viena Klaipėdos firma. Iš Klaipėdos buvo atvežtas ir pirminis įnašas, jeigu neklysta, tai buvo 300 000 lt. Šiuos pinigus kartu su finansiste jis vežė į S.B. ir įnešė į kasą. Kadangi su projektu dėl vilkikų įsigijimo dirbo R. T., jų įsigijimo kontrakto detalių nežino. Žino tik tiek, kad vilkikus buvo planuojama įsigyti iš Vokietijos. Baigiantis terminui, per kurį turėjo būti pristatyti vilkikai, jie pradėjo domėtis situacija Vokietijoje. Su vokiečiais bendravo J. D. ir dar vienas darbuotojas. Iš pradžių buvo bendraujama telefonu, o kai kilo negeri įtarimai, keletas darbuotojų buvo išsiųsti į Vokietiją išsiaiškinti situaciją vietoje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad su M. M. jis pažįstamas apie 20 metų, tačiau bendrų reikalų su juo iki automobilio „Mercedes Benz G500“ nuomos, neturėjo, kaip ir po šios nuomos. Taipogi jis pažįsta ir J. M., kuris jam, kaip buvusiam transporto įmonės vadovui, pasakojo apie naujai įsikūrusią transporto įmonę, priklausiančią „A.G.“. Minėjo apie planus plėsti šios transporto įmonės veiklą, sakėsi, kad jam gali pasiūlyti atsakingas, šioje bendrovėje, pareigas. Norėdamas susipažinti su siūlomos darbovietės veikla, jis per J. M. susipažino su R. T. Bendraujant jam su R. T. buvo pasakyta, kad lengvųjų automobilių nuomos verslas nėra ypatingai pelningas, todėl planuojama vystyti krovininio transporto nuomos verslą.

2006 metų vasaros pradžioje, su UAB „C. A. R.“ jis pasirašė „Mercedes Benz G 500“ nuomos sutartį. Automobilio savininkas buvo M. M. uošvė. Jis buvo parduotas UAB „S.B.L.“. Šio automobilio pardavimą tvarkė M. M. Susidarė įspūdis, kad R. T. transporto versle buvo naujokas.

M. M. uošvei priklausančio automobilio pardavimo procese, R. T. ir M. M. buvo susitikę. Tarp jų užsimezgė pokalbis dėl sunkiojo transporto iš Vokietijos pristatymo į Lietuvą. R. T. buvo pareiškęs, kad jie ateityje iš fizinių asmenų per lizingo bendroves įsigyti automobilių neketina, nes lengvųjų automobilių nuomos verslas nėra labai pelningas. Matomai po to, tarp R. T. ir M. M. užsimezgė pokalbis dėl sunkiojo transporto pristatymo iš Vokietijos galimybių. Kiek jam žinoma, M. M. ilgą laiko gyveno ir dirbo Vokietijoje, buvo susijęs su automobilių pardavimu, todėl galimai ir turėjo ryšių su sunkiojo transporto pardavėjais. Minėto pokalbio metu M. M. sakė, kad sunkųjį transportą būtų galima pristatyti po kokių trijų mėnesių. R. T. prašė, kad M. M. atsiųstų oficialius komercinius pasiūlymus, apsikeitė vizitinėmis kortelėmis. To, kad tarp jų būtų derinami sunkiojo transporto, juo labiau refrižeratorių, techniniai duomenys, ar kad jie po lengvojo automobilio pardavimo sutvarkymo būtų tiesiogiai bendravę – jis nežino.

Komercinis pasiūlymas buvo gautas gana greitai. Minėto pasiūlymo tiekėjai, pasiūlymo sąlygos jam tam momentui nebuvo žinomos, tačiau, kaip pasisakė R. T., šio pasiūlymo sąlygos buvo priimtinos. Kai jis pasidomėjo pas M. M. apie vilkikų pirkimą, pastarasis pareiškė, jog pirkėjai nėra rimti ir kad jie nieko neketina pirkti. Klausiant to paties R. T., šis taip pat nieko konkretaus neatsakė. Po komercinio pasiūlymo gavimo apie vilkikų pirkimą, apie du – tris mėnesius jam nieko nebuvo žinoma. Po to, R. T. kreipėsi į jį pareikšdamas, kad kilo problemos su vilkikų pristatymu, prašė jo pagalbos išsiaiškinant vilkikų vėlavimo priežastis. Vienok, kadangi kalba dėl vilkikų pristatymo buvo kilusi tarp R. T. ir M. M., jis pareiškė, kad niekuo padėti negalės. Vėliau R. T. rodė jam gautą komercinį pasiūlymą bei sudarytą vilkikų pirkimo – pardavimo sutartį. Kaip buvęs transportininkas, gali pasakyti, kad tiek komercinis pasiūlymas, tiek pirkimo sutartis buvo sudaryta neprofesionaliai. Kas liečia refrižeratorius, nebuvo pateikti jokie šių įrenginių duomenys, taipogi buvo sudaryta viena sutartis dėl dviejų visiškai skirtingų objektų – vilkikų bei priekabų pirkimo. R. T. prašymu, 2006 metų lapkričio mėn. laikotarpiu, jis buvo susisiekęs su M. M., domėjosi ką jis gali pasakyti dėl vilkikų pristatymo problemos. M. M. sakė, kad apie tai neturi jokios informacijos.

2006 metų pabaigoje jis dažnai vykdavo į Olandiją, todėl R. T. prašymu tris kartus pakeliui buvo nuvykęs į Gr. miestą Vokietijoje. Jo buvo prašyta pasižiūrėti ar „B. G.“ adresu esančioje aikštelėje yra ar nėra vilkikų su priekabomis, pasiklausinėti šios firmos darbuotojų dėl vilkikų. Visų apsilankymų metu jokių vilkikų bei priekabų aikštelėje nematė. Vokietijos įmonės „B. G.“ darbuotojai su juo bendravo labai nenoriai. Kadangi pagal M. M. pateiktą informaciją priekabos yra nupirktos, vieno iš susitikimo su šios Vokietijos įmonės atstovais jų ir paklausta apie priekabas. Vokiečiai jam aiškino, kad priekabos stovi kitu adresu, pasiūlė susitikti degalinėje, kad to susitikimo metu galėtų pateikti neva tai įsigytų priekabų nuotraukas. Susitikimo metu jam buvo pateiktos priekabų nuotraukos ir priekabų VIN kodai. Šios nuotraukos bei VIN kodai iš Vokietijos buvo faksu persiųstos J. M. Kiek suprato, J. M. išsiaiškino, kad pateiktos nuotraukos yra padarytos iš priekabų „Kogel“ gamintojo tinklapio, o VIN kodai yra išgalvoti. Po to, J. M. iniciatyva, buvo suorganizuota UAB „C. A. R.“ ir UAB „S.B.L.“ darbuotojų komandiruotė į Vokietiją.

Pirmosios kelionės į G. I. metu, t.y. į „B. G.“, kartu su juo vyko ir R. T. Kelionė įvyko 2006 metų rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena. Išvyko penktadienį, važiavo jo naudojamu automobiliu VW „Toureg“, v/n (duomenys neskelbtini). G. I. mieste jie buvo šeštadienio dieną, apie 11.00 val. Kaip jam paaiškino R. T., apie savo vizitą šis buvo informavęs E. H. Buvo planuota susitikti „B. G.“ biure, šeštadienio ryte, 9.00 val. Jiedu keliomis valandomis pavėlavo. Kaip pasakė R. T., E. H. jį informavo, kad jis nepajėgus įvykdyti kontraktą, kad jis apsiima tik šaldytuvų įsigijimą, o vilkikų įsigijimą planuoja perduoti „B. G.“.

Atvykus į „B. G.“ biurą, iš prdažių jie bendravo su asmeniu, apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, kuris kalbėjo rusiškai. Lietuvių kalba pasisakė, kad su E. H. turi kažkokį automobilių verslą, šioje vietoje tėra atsitiktinai, gali pavertėjauti. Taipogi jie bendravo ir su senyvo amžiaus asmeniu, apie 60 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, žilu. „B. G.“ biure šis senyvo amžiaus asmuo paaiškino, kad E. H. jų nesulaukė ir jis yra asmuo, kuriam pavesta vykdyti 10 VOLVO vilkikų kontraktą. Šis senyvo amžiaus asmuo pareiškė, kad jis yra gavęs 45 procentų avansą, bet taip pat pareiškė, kad negavęs likusių 55 procentų negalės toliau vykdyti kontrakto. Be to, minėtas asmuo aiškino, kad jis veda derybas su S.B., kad šis duotų leidimą perduoti visą kontraktą „B. G.“, kuris ir turėtų užbaigti kontrakto vykdymą. Pokalbis „B. G.“ biure vyko apie valandą laiko, po ko jis kartu su R. T. išvyko į Olandiją. Nakvojo prie Amsterdamo, miestelyje V., viešbutis „V.“.

Iki kelionės į „B. G.“ E. H. įmonės atstovų nepažinojo, jokių kontaktų su jais neturėjo.

2006 metų pavasarį, R. T. prašymu, jis klausinėjo M. M. dėl autocisternų pirkimo, bet konkretaus atsakymo negavo. Taip pat gali pasakyti, kad R. T. siūlė jam išsinuomoti 10 VOLVO vilkikų su priekabomis, jei jis galėtų sumokėti pradinę 300.000 Lt įmoką (2 t. b.l. 108-112).

Apklausta liudytoja J. T. parodė, kad ji kaip UAB „S.B.L.“ vadybininkės S. G. asistentė, 2006 metais, epizodiškai dirbo su UAB „C. A. R.“ finansinio lizingo suteikimo vilkikų įsigijimui byla. Jai buvo pavesta bendrauti su Vokietijos įmonės N. atstovais.

Nurodė, kad ruošdama Trišalės 2006-06-29 sutarties tekstą, papildomų N. duomenų, šios sutarties sudarymui, iš UAB „C. A. R.“ atstovų negavo. Ji tiesiogiai bendravo su N. atstovu ir iš jo gavo papildomus šios įmonės duomenis, sutikslino galutines kainas, suderino su N. vilkikų atpirkimo sutarties sąlygas pasibaigus lizingo sutarčiai. Šiuo atveju ji su pačiu E. H. nebendravo. Telefonu ji kalbėjosi su vadybininku, kuris buvo prisistatęs pavarde Šn.

Teigia, kad sutartis buvo suderinta labai greitai, jokių prieštaravimų dėl sutarties teksto neiškilo. Po finansinio lizingo sutarties pasirašymo UAB „C. A. R.“ direktorius R. T. bendravo su S. G., prašydamas nurodyti vilkikų kėbulų numerius, vėliau prašydamas nurodyti vilkikų pristatymo į Lietuvą datas. Kėbulų numeriai buvo reikalingi ruošiant turto priėmimo–perdavimo aktus. Dėl kėbulų numerių jai teko bendrauti su Šnaideriu, kuris atsakydavo, kad kėbulų numerių dar nėra gavęs iš gamyklos.

Atostogaujant S. G., telefonu jai teko bendrauti ir su R. T. Pastarąjį domino vilkikų pristatymo į Lietuvą terminai. Prieš išeidama atostogauti, S. G. įspėjo, kad R. T. nori keisti pardavėją. Todėl vykdant R. T. prašymus dėl vilkikų pristatymo termino patikslinimo, jai teko bendrauti su N. atstovu, kuris elektroniniu paštu pateikė B. G. rekvizitus. Dar derinant sutarties sąlygas su N., buvo galima suprasti, kad jie tėra tarpininkai.

Susisiekus su B. G. teko bendrauti su vadybininku, pristačiusiu pavarde St. Prašant pateikti informaciją apie vilkikų pristatymą, B. G. elektroniniu paštu atsiųsdavo pranešimus, kad vilkikai bus pristatyti konkrečiai nurodytą dieną, arba kad pristatymo data nukeliama vėlesniam laikotarpiui. B. G. atstovai jai niekada neskambindavo. R. T. domėjosi, kokiu būdu pervedami pinigai pardavėjui, kas tai yra akredityvas. Susitikimų metu R. T. aiškindavosi, kas yra pardavėjas - ar N., ar B. G. Jam buvo aiškinama apie akredityvo esmę bei kad pinigai akredityvu bus siunčiami į naujojo pardavėjo sąskaitą. Jai pasirodė keista, kad R. T. nežinojo nei senojo, nei naujojo pardavėjų tikslių pavadinimų. Tačiau, kad su jais buvo palaikomi ryšiai, buvo galima spręsti iš to, kad R. T. sakydavo, kad neva jo žmonės bendravo su pardavėjais. Artėjant kuriai nors iš pardavėjų nurodytų vilkikų pristatymo dienai, R. T. klausdavo kada ir kur bus sutikti vilkikai, kad būtų galima tinkamai priimti turtą. Tačiau kiekvienu atveju konkretaus atsakymo nesulaukdavo. Vienu atveju kai buvo gautas R. T. pasiūlymas pristatyti 10 vilkikų su priekabomis į aikštelę prie Lizingo, jai pasirodė, kad žmogus tiesiog juokauja. Ji niekaip negalėjo įsivaizduoti, kaip 10 vilkikų su priekabomis, gali tilpti G. V. aikštelėje. Toks pasiūlymas jai pasirodė nelogiškas. Vėliau susidarė įspūdis, kad R. T. šio krovinio visai ir nelaukia.

2006-06-22, 11:44, elektroniniame laiške N., buvo kalbama apie planuojamą sudaryti sutartį. Kadangi N. pasiūlyme įsigyti 10 Volvo vilkikių, buvo ne visi rekvizitai, ji prašė duomenų apie asmenį, kuris pasirašys sutartį. Kokie ir kokiu būdu buvo papildomai gauti duomenys, šiuo metu neprisimena.

Kas ir kuo remdamasis priėmė sprendimą, kad apmokėjimo sąlygose būtų nurodytas 45 procentų avansas bei 55 procentų akredityvas, ji neprisimena. 7.1.2 punkte nurodyti pateikiami dokumentai yra iš standartinės sutarties formos (konkrečiu atveju gali būti koreguojami). Kodėl ruošdama sutartį 7.1.2 punkte nurodė kilmės šalį – Vokietija, neprisimena, mano, kad tai buvo jos klaida. Teigia, kad tuo metu pagal savo pareigas, ji vykdė daugiau techninį darbą. Todėl susirašinėjimas su N. buvo vykdomas pagal tai, ką jai pasakydavo S. G. Kas priėmė sprendimą patikslinti 579.105 EUR gavėją, nežino, tačiau parašyti N. apie tai, kad pinigų gavėjas yra patikslintas persiunčiant jam ir 2006-07-10 d. 14:53 tarpbankinio susirašinėjimo kopiją, jai liepė S. G.

Dėl 2006-07-28 11:26 elektroninio laiško N., kuriame kalbama apie derybas su UAB „C. A. R.“ dėl pristatymo sąlygų – FCA Diuseldorfas, visų aplinkybių nepamena, kas bandė inicijuoti pristatymo sąlygų pakeitimą –N. ar UAB „C. A. R.“, nežino.

2006-08-09 10:35 elektroniniame laiške iš N., kalbama apie tai, kad yra išsiųsta sąskaita bei prašoma įvykdyti atsiskaitymą, tam, kad N. galėtų atsiskaityti su F.Br. Tačiau šiuo klausimu su ja niekas nediskutavo, gauta informacija buvo perduota S. G.

2006-08-09 12:22 elektroniniame laiške N., kuriame kalbama apie B. G. sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu E. H. prašė įvykdyti apmokėjimą, nieko pasakyti negali, tačiau bet kuriuo atveju laiške buvo išdėstyta S. G. perduodama informacija Vokietijos pardavėjams.

Dėl 2006-08-17 11:07 elektroninio laiško N., kuriame kalbama apie tai, kad po pokalbio su S.B. bus paruošti dokumentai akredityvo N. nutraukimui bei akredityvo išstatymui B. G., gali pasakyti, kad su banko akredityvo skyriumi ji kalbėjo dėl dokumentų minėtai operacijai paruošimo termino, nes Vokietijos pardavėjai duomenis iš Lizingo visada norėjo gauti kuo greičiau. Kodėl ir kas priėmė spendimą akredityvo N. nutraukimui bei akredityvo išstatymui B. G., ji nežino.

2006-08-25 14:19 elektroniniame laiške N. kalbama apie tai, kokiu būdu ir kada bus pristatyti vilkikai. Gali pasakyti, kad prieš rašant šį laišką, Lizingo patalpose buvo apsilankęs R. T. Artėjant vilkikų pristatymo terminui, ji pasidomėjo R. T., kur turi būti pristatyti vilkikai. Iš pradžių R. T. siūlė vilkikus pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. prie Lizingo biuro. Paklausius ar tai būtų patogu, R. T. pasiūlė vilkikus pristatyti prie „M. B.“. Gali būti, kad tuo metu su R. T. buvo kalbėta ir apie keltą. Todėl apie tai ir buvo parašyta laiške N. Tai buvo vienintelis R. T. vizitas pas ją tuo metu, kai S. G. atostogavo.

Dėl 2006-08-25 14:51 elektroninio laiško iš B. G., kuriame B. G. teigia, kad priims akredityvą tik pagal du dokumentus: CMR ir sąskaitą faktūrą, gali pasakyti, kad ši informacija buvo perduota A. C. Apie akredityvo sąlygų pakeitimo detales ji nieko nežino.

2006-09-06 12:44 elektroninį laišką B. G., kuriame kalbama apie planuojamą R. T. vizitą į Vokietiją, jai liepė parašyti S. G., pardavėjams nurodant, kad pirkėjo atstovas nori apžiūrėti siunčiamą turtą.

Apklaustas liudytoju A. C. parodė, kad 2006 metais jis dirbo UAB „S.B.L.“ projektų vadovu. 2006 m. gegužės pabaigoje ar tai birželio pradžioje, Lizingo biure apsilankė UAB „C. A. R.“ direktorius R. T. su UAB „M.“ direktoriumi J. M. Jie pristatė naują projektą, susijusį su planu įsigyti 10 vilkikų ir 10 puspriekabių. Vėliau jiems buvo pateikta paraiška bei iš pardavėjo gautas komercinios pasiūlymas. Į užduotą klausimą, kodėl pasirinkta Vokietijos įmonė, buvo atsakyta, kad šios įmonės siūloma kaina yra mažesnė, nei Lietuvos pardavėjų, be to žymiai trumpesni pristatymo terminai. Birželio pabaigoje, jo kolegė S. G. pradėjo šį projektą ruošti. Projektas buvo pristatytas Banko Kredito komitetui. Banko Kredito komitetas šiam projektui pritarė. Atskirai vertinant tik UAB „C. A. R.“, tai ši įmonė nebūtų gavusi paskolos, tačiau buvo atsižvelgta į tai, kad UAB „C. A. R.“ yra UAB Koncernas „A.G.“ įmonė ir koncerno buvo palaikoma.

Projektą įgyvendinančias sutartis rengė S. G., jai padėjo J. T. Jos turėjo susirašinėti ir su vokiečiais. Buvo pasirašytos lizingo, pirkimo - pardavimo sutartys. Atitinkamai, pagal sutarties įsipareigojimus, buvo vykdomi avansiniai mokėjimai. Rugpjūčio viduryje buvo išleistas akredityvas dėl apmokėjimo. Iš pradžių buvo nurodytas vienas tiekėjas, o po to kitas. Keisti tiekėjus reikalavo UAB „C. A. R.“, motyvuodama tuo, kad pirmasis tiekėjas negali pristatyti vilkikų. Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje banke buvo gauti dokumentai bei reikalavimas, pakeisti akredityvo sąlygas, išimant sertifikatus, kurie turėjo būti įdėti į pačius vilkikus, nes vilkikai nebuvo registruoti. Reikalaujama buvo išimti būtent šį dokumentą. Aitinkamai buvo keičiamos ir akredityvo sąlygos. Akredityvas buvo apmokėtas kai bankas gavo dokumentus, t.y. rugsėjo mėnesio pradžioje. Prieš avanso mokėjimą ir po jo, S. G. patyrė nuolatinį R. T. spaudimą dėl kuo greitesnio pinigų pervedimo bei galimybių sudarymo pardavėjui disponuoti pervestais pinigais. Tačiau tiekėjui gavus apmokėjimą, vilkikų pristatymo terminai buvo nukeliami vėlesniam laikotarpiui. Iš pradžių jie aiškino, kad nėra gavę pinigų, tačiau, kai per banko sistemą buvo patikrinta, jog pinigai gauti, jie aiškino, kad pavėlavus mokėjimui, tiekimas nusikelia.

Kai lapkričio pabaigoje eilinį kartą buvo nukeltas vilkikų pristatymo terminas, buvo priimtas sprendimas vykti į Vokietiją. Jis, G. Š., R. T. ir dar kažkas, išvyko į Vokietiją.

Pagal sutartyje nurodytus adresus jie susirado įmonę, tačiau joje buvę asmenys apsimetė, kad nieko nežino. Sekančią dieną jie vėl atvyko į tos pačios įmonės biurą. Įmonės savininku prisistatė J. B., antrasis buvo F. S.. St. aiškino, kad vilkikus jiems turėjo pristatyti tiekėjas iš Italijos. Kai jie pareiškė, kad pasiryžę vykti į Italiją, su jais atsisakė toliau kalbėtis. Prabuvę penkais dienas, jie grįžo į Lietuvą.

Nurodė, kad bankui faksu gavus raštą iš Vokietijos, jie tą raštą faksu persiuntė UAB „C. A. R.“. Kilo triukšmas dėl dokumentų klastojimo, kadangi bendrovės teigimu, jog jie tokio rašto nepasirašė. To rašto esmės šiuo metu neprisimena.

Apklausta liudytoja S. G. parodė, kad 2006 metais ji dirbo UAB „S.B.L.“ projektų vadybininke. Pagal pareigas ji turėjo tiesiogiai bendrauti su klientais, ruošti dokumentus, sutartis. UAB „C. A. R.“ buvo UAB „S.B.L.“ verslo klientas, kaltinamasis R. T. - šios įmonės direktorius.

2006 metų birželio pradžioje į UAB „S.B.L.“ atvyko UAB „C. A. R.“ direktorius R. T. su šios bendrovės akcininku UAB „M.“ direktoriumi J. M.. Jiems buvo paaiškinta, kad UAB „C. A. R.“ yra įkurta administruoti visą Koncerno „A.G.“ automobilių parką, kad bendrovė planuoja įsigyti 10 vilkikų, kuriais naudosis viena iš „A.G.“ įmonių. UAB „S.B.L.“ prašė finansuoti kelių lengvųjų automobilių bei sunkaus transporto įsigijimą. R. T. sakė, jog vilkikus ketina įsigyti iš Vokietijos įmonės. Minėjo, jog vilkikų pardavėjas jam yra žinomas, kad iš jo gauna geras nuolaidas, užtikrino, kad vilkikai bus pristatyti laiku. Po to, R. T. Lizingui pateikė suderintą su Vokietijos įmone pirkimo sutartį – komercinį pasiūlymą su apmokėjimo sąlygomis.

Sprendimo dėl lizingo suteikimo priėmimui iš R. T. buvo pareikalauti dokumentai: paraiška, finansinės ataskaitos, prognozės. R. T. pateikti dokumentai, buvo perduoti banko rizikos analitikams. Vilkikų finansavimo projektas buvo pristatytas Banko Kredito komitete. Projektui buvo pritarta su tam tikromis papildomomis klientui sąlygomis. Viena iš jų tai, kad įsigyti vilkikai turės būti subnuomoti tik UAB Koncernas „A.G.“ įmonėms. Buvo sudaryta Lizingo ir pirkimo pardavimo sutartys. Po to, R. T. pastoviai jai skambino ir skubino vykdyti 45 procentų avansinį apmokėjimą pardavėjui. Buvo nuolatinis spaudimas. Kai 2006 m. liepos pirmomis dienomis buvo atliktas pradinis mokėjimas, R. T. nuolat skambino telefonu ir reiškė pretenzijas, iš pradžių kodėl pardavėjas negavo avansinio mokėjimo, vėliau, kodėl jis negali disponuoti pervestais pinigais. Iš to ji suprato, kad R. T. nuolat bendrauja ir palaiko ryšius su pardavėju. Kai pardavėjas gavo pinigus, 2006 m. rugpjūčio pirmoje pusėje, R. T. užsiminė apie tikslingumą pardavėją pakeisti. Ji savo ruožtu pasakė, kad rugpjūčio antroje pusėje planuoja atostogauti. Jeigu gerai pamena, rugpjūčio viduryje iš pardavėjų buvo gautas faksas dėl teisių perleidimo, o po to buvo pristatyta ir teisių bei pareigų perleidimo B. G. sutartis su B. G. rekvizitais. Vėliau paaiškėjo, kad dokumentai sukalstoti. Į banką iškviestas R. T. tvirtino, kad tokio dokumento jis nėra matęs ir apie jį nieko nežino. Raštas buvo gautas iš Vokietijos faksu. Jame buvo pardavėjo ir UAB „C. A. R.“ antspaudas ir parašas.

Rugpjūčio antroje pusėje ji atostogavo. Tačiau ir atostogų metu jai nuolat skambino R. T. į mobilaus ryšio telefoną, reikšdamas priekaištus, kad vilkinami reikalai, teiravosi, kada bus išstatytas akredityvas naujajam pardavėjui. Kiek jai žinoma, pirmasis akredityvas buvo anuliuotas ir išleistas akredityvas naujajam pardavėjui B. G. Visi pakeitimai buvo padaryti su R. T. žinia ir pagal jo prašymą. Buvo minima, kad puspriekabės yra Vokietijoje ir kad dėl vilkikų pristatymo neužsitęstų reikalai, reikia padaryti pakeitimus. Be to, bendraujant su R. T. pastarasis minėjo, kad jo žmogus buvo nuvažiavęs į Vokietiją ir matė vilkikus. Pardavėjai taipogi reikalavo kuo greičiau atlikti akredityvą, žadėdami pristatyti vilkikus rugpjūčio gale. Rugpjūčio paskutinėmis dienomis arba rugsėjo pradžioje buvo gauti originalūs dokumentai – sąskaita ir CMR. Dokumentus jiems perdavė Vokietijos bankas. Patikrinus dokumentus, buvo atliktas apmokėjimas. Tuo metu ji vėl juto didelį R. T. spaudimą. Jis skubino apmokėti akredityvą naujajam pardavėjui, sakė, kad laiku neapmokėjus pardavėjui, nusikelia vilkikų pristatymas į Lietuvą.

Apmokėjus akredityvą, buvo bendraujama su pardavėjais dėl vilkikų pristatymo termino. Tačiau vilkikų pristatymo terminas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuolat buvo nukeliamas. Atlikus galutinį atsiskaitymą, direktorius ir projektų vadovas važiavo į Vokietiją, tam kad įsitikintų ar tikrai yra tie vilkikai.

Metų pabaigoje suprato, kad viskas buvo suplanuota, nes kol vyko atsiskaitymai, R. T. vengė susitikti ir pasirašyti dokumentus, neatsakydavo į telefoninius skambučius. Ant sutikimo ir susitarimo R. T. pasirašė atvykęs tik lapkričio mėnesį. Teigia, jog į Vokietiją buvo pervesta maždaug 4 100 000 lt.

Apklaustas liudytoju G. Š. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo UAB „S.B.L.“ direktoriumi. Kaltinamasis R. T. buvo UAB „C. A. R.“ vadovas. Ši įmonė buvo senas banko klientas. Su ja bankas dirbo maždaug pusantrų metų, kartu buvo įgyvendinta nemažai projektų. Bendrovė planavo „A.G.“ aprūpinti transporto paslaugomis, pateikė lizingui projektą dėl sunkvežimių įsigijimo. Iš pradžių bendrovė atitiko reikalavimus lizingui gauti. Vėliau iš jos buvo pareikalauta papildomų garantijų. Lizingui buvo pristatyti dokumentai dėl UAB „C. A. R.“ įstatinio kapitalo didinimo iki 160.000 Lt. Mano, kad šis įstatinio kapitalo didinimas buvo inicijuotas Lizingo, siekiant atstatyti įmonės mokumą pagal įstatymo reikalavimus, tuo pačiu siekta užtikrinti ir Lizingo interesus. Sudarant finansinio lizingo sutartis dėl 10 vilkikų įsigijimo finansavimo, lizingo specialiose dalyse buvo numatyta, kad UAB „C. A. R.“ privalo įstatinį kapitalą padidinti iki 160.000 Lt. Lizingui buvo pateiktas valdybos sprendimas. Ar pateiktame UAB “C. A. rent” valdybos nutarime buvo nurodytas pritarimas 10 vilkikų finansavimo projektui, nepamena, bet UAB „C. A. R.“ atstovai teigė, kad pateiktas valdybos sprendimas apima visus esamus ir ateities UAB “C. A. R.” sandorius su Lizingu. Lizingui sudarant sutartį svarbu buvo tai, kad buvo nurodytas pats objektas – priekabos – šaldytuvai bei jų kaina, pristatymo sąlygos ir kita informacija, kuri reikalinga sutartims paruošti. Kadangi UAB „C. A. R.“ pasirinko turto pardavėją, kuris turėjo tiekti vilkikus su puspriekabėmis, buvo ruošta viena sutartis, apimanti tiek vilkikus, tiek puspriekabes. Formaliai žiūrint, Lizingui buvo pateikta pakankamai informacijos apie Lizingo objektus, tam, kad paruošti sutartis. UAB „C. A. R.“ sumokėjo administracinį mokestį, 5 % pradinė įmoka nors ir vėliau, bet buvo gauta. Dėl to kad pinigai buvo sumokėti vėliau, Lizingas siekdamas neprarasti kliento, šio klausimo neaštrino, siekė parodyti lankstumą santykiuose su didžiausios Lietuvos įmonių grupės atstove. Tuo klientas piktybiškai naudojosi, t.y. piktybiškai nevykdė savo įsipareigojimų, kurie buvo numatyti lizingo sutarčių specialiosiose dalyse.

Dėl pinigų įskaitymo į E. H. sąskaitą, vadybininkai į jį nesikreipė, pardavėjo sąskaita D. B. buvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Iškilusius neaiškumus turėjo išspręsti vadybininkai. Kredito komitete buvo kalbėta apie 45 procentų avansą pardavėjui. Kredito komitetas neprieštaravo išankstinei pardavėjo N. sąlygai – dėl 45 procentų avansu, kas, pasak R. T., turėjo garantuoti greitą vilkikų pristatymą. Ir tai buvo gana natūralu, nes kiek žinoma, vilkikų gamyklos prekių be avanso ar 100 procentinio išankstinio apmokėjimo neparduoda. Lizingo interesai buvo garantuojami papildomu 2006-06-29 susitarimu su lizingo gavėju. Visus techninius dalykus, t.y. sutarčių derinimą, jų pasirašymą, tiesioginį bendravimą su įmonėmis vykdė vadybininkė S. G.. Procesas buvo ilgas, visa inforamacija buvo gaunama iš UAB “C. A. R.” arba iš pardavėjo. Su juo buvo bendraujama faksu.

B. N. GmBH raštu buvo sutaręs su N. dėl teisių ir pareigų perėmimo. UAB „C. A. R.“ apie pardavėjų pasikeitimą žinojo, tam neprieštaravo, pastoviai primygtinai reikalavo kuo greičiau būtų atliktas apmokėjimas, aiškino, kad delsiant su vilkikų projekto įgyvendinimu yra žlugdomas bendrovės verslas. Todėl mano, kad Lizingas turėjo teisę neprieštarauti pardavėjų pasikeitimui, ruošė atatinkamų dokumentų projektus, tame tarpe turi omenyje ir keturšalę 2006-08-11 sutartį, akredityvo pakeitimus ir t.t.

B. N. GmBH dokumentai atitiko akredityvo apmokėjimo 2006-08-28 pakeistas sąlygas. Sąlygos, kiek žinoma, buvo pakeistos dėl to, kad kokybės bei atitikties sertifikatai turėjo vykti kartu su vilkikais, jų pardavėjas negalėjo pateikti bankui, o tarptautinis gabenimo važtaraštis - CMR nurodė, kad prekė paruošta gabenimui į Lietuvą. Be to, pardavėjas pateikė sąskaitą faktūrą. Taip pat ir UAB „C. A. R.“ atstovai ne kartą tvirtino, kad vilkikus jie yra apžiūrėję, įsitikinę jų realumu. Vienasmeniškai jis jokių sprendimų, susijusių su šio projekto finansavimu ir eiga, nepriiminėjo. Lizingo darbuotojai atliko savo darbą siekdami kuo geriau aptarnauti Koncerno „A.G.“ įmonę. Mano, kad tiek UAB “S.B.L.”, tiek ir UAB “C. A. R.” atžvigiu bvo įvykdyta apgavystė.

Iš 2009-06-26 LTEC specialisto išvados Nr.11.347(09) matyti, kad AB „Sa.B.“, UAB „S.B.L.“ suteikdamas UAB „C. A. R.“ papildomą 5.397.122 Lt finansinio lizingo limitą, neatsižvelgė į UAB „C. A. R.“ finansinę būklę, pagal kurią UAB „C. A. R.“ 2005 metais, 2006-05-31 buvo nemoki ir nelikvidi, ir dėl to neprisilaikė LR Finansų įstaigų įstatymo (2002-09-10 Nr.IX-1068) 31 str. 3 p., S.B.L. veiklos vadovo reikalavimų (2 t. b.l. 187-192 ).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-03-14 nutarimu baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-00050-07 G. Š., S. G. ir A. C. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikų, turinčių BK 182 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 229 straipsnyje požymių (13 t. b.l. 118-130).

Ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas kaltinamuoju J. A. S. parodė, kad 2006 m. gegužės mėnesį Lietuvos pilietis R. S. telefonu pasakė, kad viena firma Lietuvoje ieško maždaug 30 naujų krovininių automobilių. Jam buvo pasakyta, kad jis šiuo verslu nebeužsiima, o firma uždaryta, be to, kad gyvenime jis niekada nepardavinėjo naujų krovininių automobilių, tuo labiau tokiu mastu.

J. A. S. teigimu, jis su p. S. turėjo verslo ryšius nuo 90-ųjų metų. Tačiau apie jį daugelį metų nieko nebuvo girdėjęs. Žinojo tik tiek, kad šis buvo suimtas Vokietijoje.

Praėjus keletai dienų p. S. atsiliepė vėl ir patikslino, kad esą ieškoma tik dešimties naujų krovininių automobilių. Domėjosi, ar jis nepažįsta prekeivio, kuris galėtų realizuoti tokį sandorį. Tuomet jam pažadėjo pasiklausinėti.

Po keletos dienų, susitikęs su ponu E. H. jo biure firmos R. patalpose, pasakė, kad dėl užklausos iš Lietuvos, t.y. kad buvo domėtasi dėl 10 krovininių automobilių Volvo arba Scania su puspriekabėmis – šaldytuvais įsigijimo. Ponas H. pareiškė, kad yra realios galimybės gauti šiuos automobilius bei kad norėtų pasirūpinti šiuo pasiūlymu. Apie tai jis informavo p. S. Mano, kad tai galėjo būti 2006 m. gegužės mėnuo, ar gegužės mėnesio pabaiga. Po kiek laiko iš p. H. sužinojo, kad šiuo metu rinkoje beveik neįmanoma gauti Volvo ir Scania markės krovininių automobilių, tuo labiau neaukštomis kainomis. Tada jis paskambino savo senam pažįstamam į firmą „Volvo-Jungblut“ ir pasidomėjo kainomis bei pristatymo terminais. Jam pasakė 72.000 eurų kainą už vilkiką. Kadangi dar apskritai nebuvo žinoma lietuvių pageidaujama komplektacija, nebuvo galima nustatyti ir tikslios kainos. Puspriekabių - šaldytuvų surado internete. Naujos puspriekabės - šaldytuvai, priklausomai nuo komplektacijos, kainavo maždaug 45.000 eurų. Remiantis šiais duomenimis, jis ir E. H. lietuviams pateikė tam momentui neįpareigojantį pasiūlymą. Tuo pačiu paklausė p. S., ar šis gali nurodyti pirkėją Lietuvos pusėje. Kaip jau sakė, jie norėjo lietuviams pateikti neįpareigojantį pasiūlymą, kad visų pirma pasitikrintų, ar ši užklausa yra rimta. Kokiu būdu gavo lietuvių elektroninio pašto adresą, dabar tiksliai nebeprisimena. Tačiau bet kuriuo atveju, jį kažkaip gavo iš p. S.

Vėliau iš firmos N. E. H. elektroninio pašto į Lietuvą išsiuntė pasiūlymą. Elektroninio laiško gavėjo dabar neprisimena. Mano, kad pirmas elektroninis laiškas buvo pasiųstas tiesiai vienam asmeniui Lietuvoje, o kiti elektroniniai laiškai, po to, buvo siunčiami UAB „C. A. R.“ Lietuvoje. Pasiūlyme firma N. E. H. buvo nurodyta kaip tiekėjas. Mano, kad pirmajame pasiūlyme buvo nurodyta maždaug 120.000 eurų kaina už autotraukinį. Iš firmos „C. A. R.“ atėjo atsakymas, kuriame jie pranešė, kad kaina per didelė. Turėjo būti pateiktas naujas „geriausios kainos“ pasiūlymas. Tada jie pateikė naują pasiūlymą. Atrodo, kad pasirinko apie 117.000 eurų kainą už vieną autotraukinį. Dabar nebeprisimena, ar šį pasiūlymą siuntė elektroniniu paštu firmai „C. A. R.“, ar jis šią kainą pasakė p. S. Derybų metu buvo pastovus asmeninis ir telefoninis kontaktas su p. S. Savo nustebimui iš p. S. gavo pranešimą, kad lietuviai sutinka pirkti autotraukinius po 128.000 eurų. Jį tai nustebino dėl to, kad jie jau buvo pateikę žymiai palankesnį pasiūlymą. Dėl to paklausė p. S., kodėl buvo sutikta su tokia kaina. Jam buvo visiškai neaišku, kodėl lietuviai norėjo mokėti šią kainą, juolab, kad dar buvo neaiškios dauguma detalių, ypatingai, automobilio komplektacija ir t.t. P. S. pasakė, kad turi dėl to susitikti. Šio susitikimo metu p. S. aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad tai grynai fiktyvus sandoris. Šis jam išaiškino, kad esą įtraukti dalyviai tiek iš „C. A. R.“, tiek ir iš Lietuvos banko pusės. Viskas turėjo vykti taip: 15 % visos apimties turėjo gauti S.B. direktorius, ir būtent iš anksto, tai yra, kai tik bus gautas pirmasis dalinis mokėjimas/avansinė įmoka. Tuomet liktų dar 85 %. Dar pusė tos sumos (42,5 %) turėjo būti paimta grynais čia, Vokietijoje, ir grąžinta į Lietuvą firmai „C. A. R.“. Pinigų paskirstymą, taip pat ir aukštiems S.B. pareigūnams, turėjo atlikti „C. A. R.“. Visą šią informaciją, J. A. S. teigimu, jis gavo iš p. S. Iš likusių 42,5 % - 12,5%. turėjo gauti p. S. Likusius 30 % turėjo gauti firma, pasirengusi pasirašyti sutartį. Jis pasakė, kad reikia laiko pagalvoti.

Sekančią dieną nuvažiavęs pas p. H., pasakė, kad šis sandoris yra gryna „apgaulė”, paaiškino visas detales, kurias jam išvakarėse buvo išaiškinęs p. S. Taipogi jis p. H. pasakė, jog vargu ar šis sandoris pavyks, nes tai yra tikras sukčiavimas. Ponas H. paprašė laiko pamąstymui. Apie tai jis susitikimo metu informavo p. S. bei tuo pačiu paklausė, kaip tai turėtų vykti. P. S. pasakė, kad jam dėl to nereikia rūpintis, iš Lietuvos pusės apie tai pranešta nebus, nes tarp dalyvių esama ir banko darbuotojų. Iš „C. A. R.“ pusės bankrotas jau užplanuotas, taigi ir ten nėra ko bijoti. Jis dar atkreipė p. S. dėmesį, kad sukčiavimas kada nors išaiškės dėl trūkumo banke. Tačiau pastarasis pareiškė, kad tai ne bėda, kad Rusijoje ir Lietuvoje yra kitokios taisyklės. Bankai turi specialųjį fondą, kurio dėka tokiais atvejais išlyginama susidariusi spraga. Šią informaciją jis perdavė ponui H. Jis tikrai žino, kad po to, E. H. apie šį reikalą kalbėjo su F. St. ir jį pilnai informavo apie fiktyvaus sandorio užkulisius. Po to buvo pono F. St. ir E. H. susitikimas. Iš E. žino, kad St. pažadėjo jam, jog Br. firma įsijungs į sutartį. Tuo momentu pinigai dar nebuvo įplaukę. Tada jis tiesiai paklausė E., ką šis sutarė su F. St. finansiniu požiūriu. E. gi buvo žinomi planuojamo pasidalijimo atskiri procentiniai skaičiai. Į tai E. atsakė, kad St., kai tik bankas perves pinigus, gaus 200.000 eurų. Tuomet jis paskambino p. S. ir pasakė, kad E. H. nori perduoti sutartį ir jau surado patikimą interesantą. P. S. turėjo išsiaiškinti su „C. A. R.“ Lietuvoje, ar galimas sutarties pakeitimas. Po to pastarasis jam pranešė, kad pakalbėjęs su „C. A. R.“, gavo informaciją, jog sutarties pakeitimas šiuo metu nepageidaujamas, nes „C. A. R.“ dar veda derybas su banku. Dėl to sutarties pakeitimas turėtų įvykti vėliau. Jis, pasitaręs su E. H., parengė minimą pirkimo sutartį ir elektroniniu paštu nusiuntė firmai „C. A. R.“. Po kelių dienų E. H. gavo elektroninį laišką iš S.B..Šiame elektroniniame laiške jau buvo sutartis. Sutartį pasirašė E. H. ties firmos pavadinimu N. E. H. Šią sutartį per DHL, jis išsiuntė N. E. H. firmos vardu. Kadangi E. H. labai sunku rašyti, visą korepondenciją su „C. A. R.“ ir S.B. rengė jis. Tačiau visus raštus N. E. H. firmos vardu visada rengė ir siuntė tik sutinkant E. H. Jis niekada savavališkai nerengė raštų ant firminių įmonės blankų be E. H. žinios.

2006 m. birželio pradžioje buvo tylos savaitė, jis nieko nebegirdėjo iš Lietuvos. Liepos pradžioje jam paskambino E. ir pranešė, kad buvo banke ir kad iš Lietuvos gauta avansinė įmoka į sąskaitą. Tą pačią dieną jam paskambino ir p. S. ir pranešė, kad turėjo įplaukti pinigai iš Lietuvos. Tuo momentu dar nebuvo asmeninio kontakto tarp S. ir E. H. Jie vienas apie kitą žinojo tik iš jo pasakojimų. P. S. jam nedviprasmiškai pasakė, jog pagal susitarimą, 15 % iš bendros sumos dabar priklauso sumokėti S.B. direktoriui bei, kad vyriškis iš banko jau priešpiet atskrido į Vokietiją ir nori atsiimti pinigus. Ši suma sudarė 193.035 eurų. Jis paskambino E. H. ir pranešė, kad atėjo laikas mokėti. Kartu su E. H. nuėjo į banką ir šis nuėmė pinigus nuo savo sąskaitos. Kurią dieną tai buvo, galima sužinoti iš E. H. sąskaitos išrašų. Pastarasis voke jam perdavė 193.000 eurų, kuriuos jis, nuvažiavęs į M., prie BMW autonobilių prekybos namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, perdavė p. S. Vokas buvo atplėštas p. S. akivaizdoje. S. buvo atvykęs tamsiai mėlynu ar juodu BMW X5, lietuviškais numeriais. P. S. visuomet atvykdavo su įvairiais automobiliais. Pavyzdžiui, vairavo Mercedes S markę, dyzelis, vėliau ir Porsche Cayenne. Perduodant šiuos pinigus, p. S. pasakė, kad pusė likusios pinigų sumos turi būti nedelsiant išmokėta firmai „C. A. R.“. Buvo kalbama apie dar vieną 193.000 eurų sumą.

Jis iš karto paskambino E. H. ir pasakė, kad vėl tokia pati suma (193.000 eurų) reikalinga firmai „C. A. R.“. Tuomet E. užsakė pinigus banke ir turėjo vieną ar dvi dienas laukti. Mano, kad tuo metu kai, kai E. paskambino ir pranešė, kad galima pasiimti pinigus iš banko, jis buvo Miunchene ar Austrijoje. Kadangi jis neturėjo galimybės atvykti į M., paprašė E., kad jis paimtų pinigus ir perduotų jo namiškiams. Telefonu jis informavo savo dukrą, kad vyriškis perduos „katalogą”, paprašė jį padėti koridoriuje. Po to paskambino p. S. ir pranešė, kad jis gali pasiimti pinigus pas jį namuose. Kadangi jo dukters tuo momentu nebebuvo namuose, p. S. pasinaudojo raktu, gulėjusiu po gėlių vazonu. P. S. akivaizdžiai nenorėjo, kad pinigus jam tiesiogiai perduotų ponas H., šis norėjo, kad viskas vyktų per jį.

Sekančią dieną jis vėl buvo M.. S. jam vėl paskambino ir pasakė, kad dabar norėtų jau savo dalies. Buvo likusi dar vienas 193.000 eurų suma, kurią pagal taisykles, turėjo pasidalyti keturiese – St., H., S ir jis. Kiekvienas turėjo gauti apie 46.000 eurų. Likęs skirtumas susidarė dėl banko mokesčių. Jie pasinaudojo banko D.B. E. H. sąskaitos sutankinimu ir tuo pačiu sutikrino firmos N. H. perrašymo arba sutarties perdavimo Br. firmai sutartį.

Sutarties perdavimas įvyko 2006-07-14. 2006-07-11 – 07-13 laikotarpyje 360.000 eurų buvo nuimti grynais. Kurią tiksliai dieną buvo perduoti pirmieji 193.000 eurų, pasakyti negali. Tačiau po kelių dienų, mano, po dviejų dienų, p. S., papasakotu būdu, vėl buvo perduota 193.000 eurų suma. Tuo momentu jau buvo visiškai aišku, kad F. St. nori perimti sutartį, remdamasis Br. firmos vardu. Be to, St. pranešė, kad jau prieš pasirašydamas sutartį norėtų matyti pinigus, kitaip į sutartį neįsijungs. Šią aplinkybę jis žino iš E. H. pasakojimų. H. jam sakė, kad St. turi gauti 30.000 eurų sumą. Taip pat sakė, kad jis šią 30.000 eurų sumą p. St. išmokėjo. Mano, kad St. pinigus gavo, nes kitaip šis nebūtų perėmęs ir pasirašęs sutarties.

P. S. taip pat pareikalavo procentinės dalies. Tačiau jis negalėjo leisti išmokėti šios dalies dėl daugelio priežasčių. Jis pasiūlė p. S., kaip pirmąją avansinę įmoką, lengvąjį automobilį Mecedes. Jam buvo žinoma, kad jo draugas nori parduoti Mercedes. Su pastaruoju susitarė, kad Mercedes bus parduotas p. S. pagal sutartį, o jis savo draugui kitą pirmadienį perduos pardavimo kainą. Taip, kaip sumanyta, p. S., sudarydamas sutartį, perėmė lengvąjį automobilį ir išvežė į Lietuvą. Po to, tarp H. ir Br. buvo sudaryta bei pasirašyta vadinamoji perdavimo sutartis ir per DHL persiųsta S.B.

Tuomet S.B. parengė savo sutartį ir atsiuntė ją ponui H. Jis prisimena, kad S.B. buvo ypatingai svarbu, kad ponas H. raštu patvirtintų, jog 579.000 eurų avansinė įmoka bus sumokėta Br. firmai. Ant šios sutarties E. H. uždėjo antspaudą, ją pasirašė ir nusiuntė atgal S.B. Po to tam tikrą laiką buvo tyla. Nėra tikras, apie kokį laikotarpį kalba, tačiau prisimena, kad kartu su E. H. nuvažiavo į F. St. būstą. Mano, kad ten H. perdavė Br. firmai perdavimo sutartį. Nėra visiškai įsitikinęs, bet mano, kad sutartis liko pas poną St. Šis sakė, kad sutartį perduos pasirašyti vadovui ir nedelsdamas perduosiąs ją ponui H. Šio vizito metu, žinoma, buvo atvirai kalbama apie šį reikalą. Jis beveik įsitikinęs, kad St. į jo klausimą atsakė, jog jam bet kuriuo atveju lieka 200.000 eurų, taip jam neva pasakęs H.. H. pažadėjo ponui St. 200.000 eurų pelno. Po to H. jam paskambino. Šis sakė gavęs pasirašytas sutartis. Sutartys per DHL buvo išsiųstos S.B. į Lietuvą. Tai įvyko tą pačią dieną, kurią ponas H. jam pranešė gavęs sutartis. Kalbant apie laikotarpį, tai buvo apie liepos vidurį. Maždaug po vienos ar dviejų savaičių ponas H. paskambino ir pranešė, kad avizuota antroji suma banke. Tai H. pranešė bankas. Jis pasakė p. H., kad pinigus reikia grąžinti S.B., kadangi sutartyje buvo numatyta, jog kiti pinigai bus pervedami Br. firmai.

J. A. S. atkreipė dėmesį į tai, kad kažkada buvo dvi sutartys, kurios turėjo būti perduotos ponui St.. Tai sutartis, pagal kurią ponas H. turėjo perduoti reikalus firmai BR. NU., ir kita sutartis tarp firmos „C. A. R.“ ir firmos N. E. H. dėl H. firmos teisių bei pareigų perdavimo Br. firmai. Nors vidinės aplinkybės (sutarties perėmimas iš N.E.H. Br. firmai) jau buvo sustyguotos, vis dėlto buvo susitarta, kad tolesni mokėjimai turi vykti per H. firmą. Jis susitarė su ponu H., kad pinigų paskirstymas turėtų likti jų rankose. Taip buvo susitarta su p. S. Vėliau ponas H. gavo keletą elektroninių laiškų iš S.B. Lietuvoje ir paskambino jam. Jis nuvažiavo pas p. H., kad išverstų jam anglų kalba surašytus elektroninius laiškus. Nors jis ir pats nekalba pakankamai gerai angliškai, kad pats galėtų išversti šiuos elektroninius laiškus, tačiau paprašė juos išversti. Elektroninių laiškų turinį perteikė p. H.

S.B. reikalavo naujos sutarties sudarymo su Br. firma. Sutartis numato, kad toliau naujosios sutarties šalys bus Br. firma ir S.B. Lietuvoje. Be to, S.B. reikalavo, kad E. H. N. pritartų šiai sutarčiai. Visi ligšiolinės sutarties nuostatai turėjo pereiti Br. firmai. Toliau sutartyje buvo nurodyta, kad dar likusi nesumokėta šio sandorio suma turi būti išmokėta tiesiogiai Br. firmai. Tuo metu E. H. bankas pranešė, kad avizuota antroji suma, t.y. aukščiau minėta avizuota suma.

S.B. Lietuvoje atsiuntė ponui H. elektroniniu paštu naująją sutartį, numatančią, kad E. H. N. atsisako sutarties ir toliau viskas bus derinama tarp S.B., UAB „C. A. R.“ ir firmos BR. N. Jie šį elektroninį laišką išspausdino, ponas H. jį pasirašė ir po to išsiuntė atgal S.B., atrodo, faksu. S.B. elektroniniu paštu pranešė, kad kol kas pakaks pasirašytos sutarties, kurią jie persiuntė elektroniniu paštu. Vėliau būsiąs atsiųstas sutarties originalas, kurį ponas H. turės dar kartą pasirašyti. Kiek prisimena, ponui H. buvo atsiųsti trys ar keturi sutarties egzemplioriai. Toliau nieko nebegirdėjo apie praneštą antrosios pinigų sumos avizavimą. Ir sutartyje buvo parašyta, kad S.B. ateityje mokėjimus atliks firmai BR. NU. Vėliau S.B. atsiuntė H. sutarties originalus. Sutarties originalai jau buvo pasirašyti S.B. ir „C. A. R.“. Tuomet šias sutartis pasirašė ir H. ir per DHL nusiuntė atgal S.B. Kiek prisimena, ponas H. turėjo vieną egzempliorių. Po to ilgą laiką nieko nevyko. H. jam buvo pasakęs, jog kai šis atsiskaitys su St., ir pats gaus pinigų sumą. Šią pinigų sumą ponas H. norėjo su juo pasidalinti. Taigi, pinigų pasidalijimas tarp jo ir H. turėjo įvykti tik po to, kai visi kiti dalyviai gaus savo dalis. Taip ponas H. buvo sutaręs su ponu St.

H. ir jis turėjo idėją trumpam pasiskolinti pinigų, gauti nedidelio pelno ir vėl grąžinti pradinę 117.000 eurų sumą. Todėl negali būti, kad jis, 2006-07-11 arba 2006-07-12 jau buvo perdavęs 193.000 eurų sumą p. S. Jei gerai prisimena, jam išvykus, paskambino ponas H. ir pranešė jau turįs 193.000 eurų. Tačiau nori pastebėti, kad p. S. skambino jam jau 2006-07-11 ir pranešė, kad skubiai reikia 193.000 eurų banko direktoriui iš Lietuvos, kuris esąs Vokietijoje. Tuomet jis paskambio namo, atsiliepė jo dukra. Tolesnė eiga aukščiau pavaizduota teisingai.

Kad teisingai chronologiškai surikiuoti įvykius, trumpai apibendrins: 117.000 eurų jis perdavė Bosnijoje už betono siurblį; kitą dieną jo namuose buvo padėti saugoti 193.000 eurų ir juos atsiėmė p. S. Dabar nėra visiškai įsitikinęs, bet mano, kad po trijų ar penkių dienų p. S. buvo dar kartą perduota 193.000 eurų suma grynais. Šis perdavimas, kaip sakyta, įvyko (duomenys neskelbtini). Mano, kad neužilgo B. buvo sumokėta 20.500 eurų už M klasę. Į tai, kad jo advokatas čia aiškina, jog jis kalbėjęs su ponu B. ir B.M., kad mokėjimo data buvo 2006-07-13, gali tik pasakyti, kad tai gali būti tiesa. Reikia nepamiršti ir 30.000 eurų, kurie, anot H., atiteko St..

Dabar norėtų grįžti prie to, kai dokumentai per DHL buvo išsiųsti atgal. Kaip jau sakė, ilgai nieko negirdėjo. Sutartyje buvo numatyta, kad dar turi įplaukti mokėjimo likutis į Br. firmos sąskaitą. Taigi, nebeturėjo galimybės disponuoti toliau avizuotais pinigais. Tačiau H. paaiškino, jog šio su St. santykiai yra ypatingo pasitikėjimo ir šis manąs, kad „sutarties“ (čia turi omenyje pinigų pasidalijimą) bus laikomasi pagal susitarimą. Jis su tuo sutiko. H. atsiėmė pinigus iš St./Br. ir perdavė jam. Jis pinigus vėl būtų atidavęs S.

Po kelių savaičių (mano, kad tai 2006 m. rugpjūtis) iš E. H. sužinojo, kad delegacija iš Lietuvos ketina apsilankyti Br. firmoje. Sužinojo iš E. tik tai, kad ši delegacija nori apžiūrėti Br. firmą ir pasikalbėti. Prisimena ir tai, kad p. S. pasakojo jam apie šį planuojamą susitikimą bei kad šis dalyvaus šiame susitikime kaip vertėjas. Susitikimas turėjo įvykti penktadienį. Tikslios datos, kad ir labai norėdamas, nebeprisimena. Buvo numatyti dalyviai: vyriškis iš S.B., du žmonės iš „C. A. R.“, ponas St., ponas H. ir p. S. Tačiau įvyko pakeitimų. P. S. paskambino prieš planuojamą susitikimą, ketvirtadienį, ir pranešė, kad vienas iš lietuvių delegacijos narys, spaudžiamas terminų pageidauja susitikimą perkelti į šeštadienį. Apie tai pranešė E. H. Į tai šis iškart atsakė, jog šeštadienį negali dalyvauti susitikime, nes su savo sūnumi yra susitaręs dėl viešnagės. Tuomet ponas S. šeštadienio rytą užvažiavo pasiimti jo su savo Porsche Cayenne ir jie nuvažiavo kartu į Br. firmą. Porsche Cayenne buvo šviesios spalvos, turbūt, sidabrinės. Tikras, kad automobilis buvo registruotas Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Važiuojant į (duomenys neskelbtini), dar paklausė poną S., iš kur šis turįs Cayenne, šis pasakė, jog automobilį jis lizingu paėmė iš „Porsche“ centro (duomenys neskelbtini). Ponui S. buvo likę išmokėti tik apie 26.000 eurų sumą. Jis paaiškino ponui S., kad jie ponui St. turėjo sumokėti didesnę sumą, kad šis perimtų sutartį. Apie sandorį su betono siurbliu jis tuomet ponui S. nieko nepasakojo. P. S. dar pasakė, kad likusią sumą paims tiesiai iš kito įplaukiančio mokėjimo.

Priešpiet jie atvyko į Br. firmą. Stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį ir nuėjo į firmą. Buvo 10.00 – 11.0 valanda. Firmoje susitiko F.St. Labai gerai prisimena, kad tada F. St. paaiškino: „Tai J., mano partneris, aš po to turiu susitikimą, negaliu čia likti, J. viskuo pasirūpins.“ Jis buvo kiek nusivylęs, kadangi buvo susitarę visai kitaip, tai yra, kad St. liks čia. Iki šios akimirkos šito J. dar nebuvo matęs. Maždaug po 10 minučių atvyko ir „lietuviai“. J. B. buvo per visą lietuvių delegacijos vizitą. Lietuviai, kaip jam atrodo, atvyko dviem automobiliais. Vyrai iš Lietuvos, savaime suprantama, prisistatė. Tai buvo lietuviškos pavardės, bet jis negalėjo jų įsidėmėti. Tačiau tiksliai prisimena, kad vienas lietuvis padavė savo vizitinę kortelę ir knygą. Ypač gerai atsimena vardą „R.“. Taip pat prisimena, kad vienoje vizitinės kortelės pusėje buvo parašyta lietuvių kalba, o kitoje – anglų kalba. Taip ir yra jam pateiktoje vizitinėje kortelėje. Pokalbis firmos patalpose vyko vokiečių kalba. P. S. vertė pokalbius į lietuvių kalbą. Daugiausia kalbėjo asmuo, perdavęs vizitinę kortelę, šitas R., visą laiką kalbėjo apie tai, kokia didelė jo firma ir kokių didelių užmojų turįs. Jis aiškino, kad šiuo metu ieškąs dvidešimties mini ekskavatorių. Be to, kalbėjo, jog ateityje norės pirkti ne mažiau 40 krovininių automobilių. Jam susidarė įspūdis, kad lietuviai ypač norėjo pamatyti firmos teritoriją. Bent jau susidarė įspūdis, kad tai solidūs verslininkai iš Lietuvos. Nė karto šiame pokalbyje nebuvo užsiminta, kad visas šis sandoris yra fiktyvus. Jam labiau atrodė, kad vizito tikslas buvo pagrįsti sandorio solidumą. Matyt lietuvių delegacija norėjo susidaryti tikrą įspūdį apie sandorio partnerį iš Vokietijos pusės. Ponas St. anksčiau šio susitikimo su lietuviais metu norėjo juos pavedžioti po firmą. Kai susitikimo pradžioje susitiko St., Br. firmos teritorijoje nematė nė vieno sunkvežimio. Todėl paklausė, kur yra stovėjimo aikštelė. Jis pasakė, kad aikštelė yra po dešine gatvės gale už kampo. Tačiau ten esą stovi daug automobilių. Jis turėjo pasakyti lietuviams, kad tai ir yra Br. firmos aikštelė, nors žinojo, kad tai netiesa. Pasibaigus susitikimui, lietuviai norėjo apžiūrėti Br. firmos išorinę teritoriją. Tuomet nuvažiavo su lietuviais gatve žemyn parodyti F. St. nurodytą aikštelę. Atsakydamas į klausimą apie ką konkrečiai kalbėta susitikimo su lietuviais Br. firmoje, gali pasakyti, kad nebeatsimena, apie ką konkrečiai kalbėta, ir nebežino, ar buvo konkrečiai kalbėta apie čia minimą pardavimo sandorį. J. B. šiame susitikime iš esmės tik tylėjo, kažką ir kalbėjo, bet nebegali tiksliai prisiminti. Po to, kai lietuviams parodė neva firmos Br. aikštelę, lietuviai ir jie išvažiavo. Jis kartu su ponu S. jo Porche išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Grįžtant S. jam paaiškino, kad jis žinąs, jog UAB „C. A. R.“ vadovas, R., manąs, kad tai normalus sandoris ir krovininiai automobiliai bus iš tikrųjų tiekiami. Tuomet jis paklausė, kas gi žino, kad tai fiktyvus sandoris. Į tai ponas S. atsakė, kad vienas iš kitų dviejų lietuvių (ne R.) žino apie nelegalų sandorį. Kas iš jų žino, šis nepasakė. Prieš jiems išsiskiriant (duomenys neskelbtini), ponas S. sakė, kad dabar jie turi palaukti.

Toliau buvo telefoninių pokalbių tarp H., St. ir jo. Ponas St. jam paskambinęs pranešė suradęs kažką, galintį jam išversti korespondenciją anglų kalba su Lietuva ir parengti reikalingus raštus. Šiuo momentu tolesnis susirašinėjimas vyko vien tik tarp lietuvių ir firmos BR. NU.. Ponas H. ir jis nebedalyvavo šiame sandoryje, turi omenyje, kad H. ir jis nebedalyvavo jokiame susirašinėjime. Kiek palaukus, ponas St. pranešė jam per poną H., kad lietuviai nori turėti dešimties krovininių automobilių identifikacinius numerius. Buvo kalbama apie dešimt krovininių automobilių, esančių sutarties objektu. Tuomet jis sužinojo, kokie yra 2006 m. pagamintų Volvo krovininių automobilių pirmieji numeriai, o paskutinius skaičius išgalvojo. Šiuos dešimt identifikacinių numerių perdavė ponui St. Ponas St. žinojo, kad tai išgalvoti identifikaciniai numeriai. Iš St. sužinojo, kad šis visai pakeitė automobilių identifikacinius numerius, kadangi pažįsta kažką, galintį tai padaryti geriau.

Kažkada sužinojo, jog artimiausiomis dienomis iš Lietuvos Br. firmai turi būti pervesta antroji pinigų suma. Maždaug tuo laiku paskambino ponas S. ir taip pat pranešė, kad Br. firmai turi būti pervesta antroji suma. Jis turėjo pranešti H., kad šis artimiausiomis dienomis gali atsiimti iš Br. pinigus. Po to H. turėjo duoti pinigus jam, kad jis juos galėtų perduoti ponui S. Šiam tikslui ponas S. norėjo atvykti į Vokietiją, nes žinojo, kada pinigai bus išsiųsti iš Lietuvos. Kai pinigai buvo atsiųsti, buvo pranešta šiems asmenims: S., ponui St., ponui H. ir jam. Tuomet ponas St. paskyrė terminą rugsėjo mėnesį, kai ponas H. arba abu turėjo atsiimti pinigus firmoje. Šiuo momentu H. ir jis manė, kad St. jiems, kaip buvo sutarta, išmokės pusę šios sumos, kad perduotų S. Vėliau ponas St. daug sykių nukeldavo terminą, keisdavo perdavimo vietą. Pagaliau vieną dieną išsirengė į susitikimo vietą su ponu St. netoli (duomenys neskelbtini). Pakeliui ponas St. dar kartą telefonu pakeitė perdavimo vietą, turėjo užvažiuoti į firmą. Neužilgo prieš privažiuojant firmą, St. vėl paskambino, kad šis su J. turi skubiai išvykti, jis turįs atvažiuoti į firmą ir paimti pinigus iš buhalterio. Šis jam pasakė telefonu, kad vis vien tėra 100.000 eurų, buhalteris esą informuotas. Jis paėmė iš buhalterio 100.000 eurų ir pasirašė kvitą. Gavęs pinigus, grįžo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui į (duomenys neskelbtini) susiskambino su ponu S. ir susitarė su juo dėl susitikimo vietos. Prie viešbučio (duomenys neskelbtini), aš susitiko su ponu S. Tame viešbutyje daug kartų buvo susitikinėjęs su H. ir S. Stovėjimo aikštelėje ponui S. šio Porsche įteikė perduotus 100.000 eurų. Šis labai skubėjo, greitai perskaičiavo pinigus ir išvažiavo. Sakė turįs tuoj pat perduoti pinigus. Jis tik žino, kad po to H. gavo iš St. 50.000 eurų. Šiuos pinigus jam davė H., o jis perdavė S. Kiek vėliau, tiksliai kada nežino, tuo pat būdu S. buvo perduota dar viena 50.000 eurų suma. Paskui 25.000 eurų gavo iš Stf.; 40.000 gavo netoli (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad šią sumą gavo iš St. kartu su E. H. Dabar gali pasakyti, kad visos lig šiol minėtos sumos atiteko S. Dar kartą iš St. gavo 40.000 eurų, iš jų 16.500 eurų turėjo atiduoti portugalų firmai kaip avansinę įmoką už krovininius automobilius. Iš viso per St. jam buvo perduota 288.500 eurų, o jis šiuos pinigus perdavė toliau pagal paskirtį. Bent jau 2006 m. jis iš F. St. negavo jokių tolesnių mokėjimų. Paskutiniai mokėjimai, kiek žino, vyko 2006 m. spalį/lapkritį. Buvo keli susitikimai, kuriuose dalyvavo: S., St., H. ir jis. Vien 2006 m. tikrai buvo susitikę du ar tris kartus. S. nuolat į jį kreipdavosi ir reikalaudavo likusių mokėjimų. Po to sužinojo iš E. H., kad Br./ St. firmoje dėl šio sandorio lankėsi keli asmenys iš Lietuvos. Kada tiksliai, nežino, tai galėjo būti 2006 m. lapkritį. Prisimena, kad E. jam paskambimo, nes St. prašė, kad H. jo paklaustų, ar jis žino, kodėl pas šį lankėsi lietuviai. Jis tik atsakė, kad to nežino. Šiuo reikalu dar paskambino ponui S. ir paklausė, ar šis galįs dėl to ką nors pasakyti. Tačiau S. tuo metu buvo Maskvoje ir negalėjo nieko pasakyti. Jo manymu, paskutinis pinigų perdavimas buvo 2006 m. gruodį, tai buvo 23.500 eurų suma. Perduodant šiuos pinigus, ponas S. aiškino, kad ši suma vienareikšmiškai per maža. Tuomet jis savo žmonos kreditine kortele paėmė iš automato dar apie 2.000 iki 3.000 eurų sumą ir perdavė ją ponui S.. P. S. taip pat aiškino, kad patiria lietuviškos pusės spaudimą, o šie, be abejo, nėra labai mandagūs. Jam susidarė įspūdis, kad S. iš tikrųjų patiria stiprų spaudimą. K. S. jam grasintų, jis tuo metu nejautė.

2007 m. sausį pavykus parduoti betono siurblį, buvo gauta 145.000 eurų. Atskaičiavę 20.000 eurų pelną, 125.000 eurų perdavė S. Vėliau, t.y. 2007 m. vasario gale/kovą iš St. gavęs 20.000 eurų, perdavė S. Po to pastarajam buvo sumokėta dar 10.000 eurų. Šiuos pinigus S. tiesiogiai perdavė H.. 5.000 eurų H. gavo (duomenys neskelbtini) vietovėje ir perdavė S. H. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Dar 5.000 eurų S. pono St. nurodymu gavo prie Mercedes atstovybės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje iš St. bendradarbio (apie 2007 m. gegužę). Liepos gale buvo paskutinis St. mokėjimas. Šis perdavė jam 29.000 eurų italų restorane (duomenys neskelbtini). Paskutinius 29.000 eurų jis per kelis kartus įnešė į S. Vokietijos sąskaitą. S. sąskaita yra banke D.B. (duomenys neskelbtini). Kadangi p. S. sakė, kad suma per maža, todėl dar kartą pridėjo 2.000 eurų savo pinigų. P. S. dar kartą gavo grynais 6.500 eurų. 2.500 eurų buvo iš H., likutis – jo. Neatmeta galimybės, kad galėjo pamiršti keletą mokėjimų. Teigia, kad jam pačiam niekas niekada negrasino. Tačiau p. S. jam pasakojo apie šiurkščius jam nežinomų asmenų grasinimus.

Nurodė, kad kai H. sužinojo, jog visas reikalas yra apgaulė, nebenorėjo dalyvauti. Jis tuomet iškarto pasistengė, kad sutartį perimtų kas nors kitas. H. pats nebuvo pasirengęs toliau vykdyti šį reikalą. Todėl reikėjo įtraukti kitą firmą. Dėl to ir įvyko H. pakeitimas Br. Kartu H. buvo suinteresuotas, kad „reikalas“ plėtotųsi, galų gale ir H. norėjo pasiimti laukiamą finansinį pelną. Čia turima galvoje ne tik sutartyje numatytus 2 % komisinius, bet ir vidaus susitarimus tarp atskirų sukčiavimo dalyvių. H. ir ponui St. aiškiai pasakė, kiek jis norįs gauti. Komentuodamas ties daiktiniu įrodymu Nr. 5.1.1.6 ranka rašytą pasiūlymą kažkokiam ponui T., gali pasakyti, kad šį ranka rašytą pasiūlymą jam perdavė ponas S. Toks sandoris, kaip čia surašyta, neįvyko. Šiuo reikalu nieko nebuvo daroma. Taip ir liko gulėti. P. S. jam vis gi grasino ir jis tai buvo nutylėjęs iš baimės.

Liepos pradžioje, prieš pinigų įplaukimą į pono H. sąskaitą, jam paskambimo p. S. Tai buvo vieną dieną prieš 117.000 eurų nuėmimą 2006-07-11. P. S. pasakė, kad iš S.B. direktoriaus jam žinoma, jog pinigai turi būti gauti Vokietijoje. Jis paskambino ponui H. ir pasakė, kad pinigai iš Lietuvos S.B. turi būti jau čia. Tuomet ponas H. norėdamas sužinoti per atsakingą darbuotoją, ar pinigai įplaukė, paskambino į savo banką. Tačiau šio nebuvo. Kitą dieną susitarė susitikti prie pono H. banko, D.B., (duomenys neskelbtini), 9.00 val. ryto. Tuomet ponas H. nuėjo prie langelio ir nuėmė 117.000 eurų sumą. Ponas H. negalėjo tą dieną nukelti didesnės pinigų sumos, kadangi nebuvo užsisakęs. H. galėjo kitai dienai banke iš anksto užsisakyti didesnę sumą. Gavus 117.000 eurų, pono H. akivaizdoje jis paskambino S. ir pranešė, kad turi tik apie pusę pažadėtos 193.000 eurų sumos. Pastarasis sakė, kad turi dėl to pirma pasikalbėti telefonu. Išvakarėse, apie 18.00 val., jis jau buvo susitikęs su S. ir iš jo žinojo, kad ponas iš S.B. Lietuvoje yra atvykęs į Vokietiją, kad galėtų atsiimti savo 15 % „apgaulės sandorio“ bendros sumos. Anot S., šis vyriškis iš S.B., yra žmogus, tarp kitų davęs sutikimą suteikti S.B. kreditą ir leidęs atlikti pervedimą į Vokietiją. Be to, jis žino iš S., kad šioje „apgaulėje“ buvo įsipainiojęs ir kitas S.B. asmuo. Tačiau tai sužinojo tik daug vėliau, po to, kai į firmos BR. NU. sąskaitą įplaukė antrasis piniginis pervedimas – apie 707.000 eurų ir jis paėmė iš tos sumos 100.000 eurų.

Maždaug po 5 minučių perskambinęs atgal jam S. pasakė, kad kitą dieną jis turi perduoti visą 193.000 eurų sumą S.B. direktoriui, kuris šiuo metu yra Vokietijoje. Kai sužinojo, kad S. kitą dieną nori gauti visą sumą, jis su ponu H. susitarė 117.000 eurų panaudoti seniai planuotam Mercedes krovininio automobilio su betono siurbliu pirkimui Bosnijoje. Taip po to ir padarė. 115.000 eurų jis perdavė Bosnijoje kaip pirminę įmoką šiame sandoryje. Likusieji 2.000 eurų panaudoti skrydžiui ir papildomoms išlaidoms. Kitą dieną ponas H. iš savo banko nuėmė didesnę pinigų sumą. Tuo metu jis buvo užsienyje ir tvarkė siurblio pirkimo reikalus. Telefonu paprašė pono H., kad pinigus padėtų saugoti pas jį namuose, ką jau buvo minėję ligšiolinėje apklausoje. Kokio dydžio iš tikrųjų buvo jo namuose padėta suma, žino tik iš pono H. pasakojimų. Iš tikrųjų turėjo būti 192.500 eurų suma. Tai jam kitą dieną patvirtino ir S. Prieš tai buvo kalbama apie 193.000 eurų, tačiau nebuvo atsižvelgta į 500 eurų banko mokesčių nuskaitymą. 500 eurų banko mokesčių nuskaitymas prieš tai buvo suderintas su ponu H.

Po to ponas H. iš anksto užsisakė banke dar vieną didelę sumą. Tai buvo ne mažesnė kaip 192.500 eurų suma, kadangi jam šią sumą perdavė. Pinigų nuėmimo dieną, tai buvo dvidešimt minučių po to, kai ponas H. nuėmė pinigus, priešpiet, jis susitiko su S. prie BMW, (duomenys neskelbtini). Ten jam perdavė pinigus užklijuotame voke automobilyje lietuviškais numeriais. Tai buvo tamsiai mėlynas arba juodas BMW X5. Pagal tai pinigų perdavimo S. data turi sutapti su pono H. pinigų nuėmimo data. Kitą dieną S. patvirtino telefonu, kad šiame pinigų voke iš tikrųjų buvo 192.500 eurų suma. Ši antroji 192.500 eurų suma, kaip buvo sutarta su p. S., p. H., p. St. ir juo, buvo skirta firmai „C. A. R.“. Kas faktiškai turėjo gauti pinigus iš „C. A. R.“, jam nežinoma. S. minėjo jam, kad šiais pinigais pasinaudos daugiau nei vienas asmuo firmoje „C. A. R.“. Bet kuriuo atveju, H. jam pasakė, kad iš likusių pinigų, kuriuos jis nuėmė, nori 30.000 eurų perduoti ponui St. Šiuos pinigus St. turėjo gauti už sutarties perėmimą kaip avansinę įmoką. Taip buvo sutarta tarp St. ir pono H. Kad ponas St. iš tikrųjų gavo šiuos 30.000 eurų iš H., buvo patvirtinta vėliau susitikus ponui St., ponui H. ir jam.

707.000 eurų suma iš Lietuvos į firmos BR. NU. sąskaitą buvo pervesta savo laiku. Įplaukus pinigams iš Lietuvos į BR. NU. sąskaitą, H. vėl pabandė atsiimti pinigus iš pono St. Tačiau ponas St. pinigų perdavimo ponui H. terminus vis perkeldavo. Rugsėjį, maždaug 10 dienų po 707.000 eurų įplaukimo, jis nuvyko pas poną St., kad gautų 100.000 eurų. Pas poną St. nuvažiavo dėl to, kad to jo prašė ponas H. Ponas H. tą dieną neturėjo laiko. Iš pradžių buvo sutarta, kad pusę 707.000 eurų sumos per aštuonias dienas po pinigų įplaukimo ponas St. turės išmokėti ponui H. Tą dieną, kai važiavo pas poną St., manė, kad jam bus perduota 353.000 eurų, o ne tik 100.000 eurų suma. Iš Br. firmos buhalterio pagal kvitą gavo 100.000 eurų. Tuomet 100.000 eurų jis perdavė ponui S. automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po viaduku, (duomenys neskelbtini). S. jam sakė, jog visus pinigus, skirtus firmai „C. A. R.“, šis perdavė atsakingiems asmenims Vokietijoje. Taigi, pinigų perdavimo „C. A. R.“ atstovams Lietuvoje nebuvo. Vėliau H. pats iš Br. firmos, t.y. pono St. per du kartus atsiėmė 100.000 eurų sumą. Tai jam patvirtino H. ir St. Ponas H. pinigus perdavė jam, o jis juos perdavė S. (duomenys neskelbtini) regione. Gautus iš H. pinigus, juos iš karto, t.y. valandos bėgyje perduodavo S.

Vėliau, apie spalio 10 d., tiksliai kada tai buvo nežino, S. L., pono St. pavedimu, (duomenys neskelbtini) degalinėje prie (duomenys neskelbtini) jam perdavė 25.000 eurų. Šiuos pinigus pasiliko sau. Kad jis pasiliks pinigus, buvo sutarta su St., H. ir S. Prieš ar po 25.000 eurų gavimą, tiksliai nežino, iš E. H. gavo 60.000 eurų. Šiuos 60.000 eurų H. prieš tai atsiėmė iš St.. Tai jam patvirtino H. ir pats St. Šie 60.000 eurų buvo skirti firmai „C. A. R.“. Šiuos 60.000 eurų jis taip pat perdavė S. Perdavimas vėl įvyko Vokietijoje (duomenys neskelbtini) regione.

2006 m. lapkritį, galimai jau buvo gruodis, jis kartu su H. nuvažiavo firmą BR. NU. Prieš tai ponas St. H.‘ui pranešė, kad pastarasis galįs atsiimti 40.000 eurų. Šie 40.000 eurų buvo taip pat skirti firmai „C. A. R.“ Lietuvoje. St. perdavė jiems šiuos 40.000 eurų automobilių įmonėje (duomenys neskelbtini). Šį kartą, kaip buvo numatyta, jis S. negalėjo perduoti 40.000 eurų, kadangi šis buvo Lietuvoje. Todėl juos kol kas laikė pas save. Kadangi ponas St. jo paprašė pavedimu padaryti avansinę įmoką už keturis krovininius automobilius Portugalijoje, jis turėjo panaudoti 16.500 eurų iš jam perduotų 40.000 eurų. St. žadėjo 16.500 eurų gražinti laiku, kad jis, kaip susitarta, galėtų S. grąžinti 40.000 eurų. Minėtą pinigų sumą St. norėjo grąžinti maždaug po 8 - 10 dienų. Tačiau iki minėto laikotarpio jis iš pono St. pusės negavo jokio mokėjimo. Gruodžio pradžioje/viduryje, S. vėl atvyko į (duomenys neskelbtini) ir jis šiam perdavė 23.500 eurų iš 40.000 eurų. Pastarajam paaiškino, kad 16.500 eurų trūksta, kadangi šios sumos, pono St. pavedimu, prireikė krovininių automobilių sandoriui. S. paėmė 23.500 eurų ir po dviejų dienų išvažiavo į Lietuvą. Rugsėjo – gruodžio laikotarpiu su St., H. ir S. buvo susitikę ne mažiau tris ar keturis kartus. Šių susitikimų turinys buvo suderinti, kiek pinigų kas jau yra gavęs ir kas kiek pinigų dar turi gauti. Svarbiausia būdavo įvykdyti „C. A. R.“ reikalavimų sumą. Šiuose susitikimuose ponas H., S. ir jis būdavo vieningos nuomonės dėl išmokėtų pinigų. Tačiau St. pareikšdavo nesutinkąs, kad buvę tokie mokėjimai. Šis visuomet sakydavo turėjęs didesnių išlaidų. Po to šis nurodė, kad tolesnių mokėjimų šiuo metu negalintis atlikti, juos jiems pažadėjo kitais metais.

Taigi iš 707.000 eurų sumos iš St. gavo: 300.000 eurų per H. ir jį buvo perduota S., 25.000 eurų pasiliko sau, kitus 30.000 eurų St. kaip komisinius už tarpininkavimą perdavė banko pervedimu H., viso 355.000 eurų. Iš šitų 355.000 eurų, 283.500 eurų per S. buvo perduotas firmai „C. A. R.“. Kadangi buvo susitarta, kad iš antrojo pervedimo – 707.000 eurų - „C. A. R.“ turėjo gauti 355.000 eurų, t.y. pusę pervestos sumos, jiems reikėjo dar sukrapštyti 70.000 eurų. Tą sumą jis ir E. H. galėjo sukrapštyti, tik įplaukus pinigams iš krovininio automobilio su betono siurbliu pardavimo 2007 m. sausį. Savo laiku gavo 145.000 eurų sumą, pardavę siurblį. Kadangi 115.000 eurų iš Lietuvos pervestų pinigų sumos investavo į šį pardavimo sandorį, tą pačią sumą vėl išskaičiavo iš sumos, gautos pardavus siurblį. Tokiu būdu, iš šio „fiktyvaus sandorio“ savo dispozicijoje vėl turėjo 115.000 eurų. Kitus 30.000 eurų H. ir jis, išskaitę įvairias išlaidas, pasidalino. Iš šitų 115.000 eurų jis paėmė 70.000 eurų, kad sumokėtų mokėtiną likutį firmai „C. A. R.“. Tai įvyko suderinus su ponu H. Tam tikslui 70.000 eurų turėjo perduoti S. Buvo susitarta dėl susitikimo vietos. Tačiau S. paskambimo ir pranešė, kad jis turi važiuoti link jo, kad jam vykstant iš Lietuvos į Vokietiją, dėl oro sąlygų turi eismo problemų. Jie susitiko 70 km už Vokietijos sienos Lenkijoje ir jis perdavė S. 70.000 eurų. S. pasakė, kad nori pranešti „C. A. R.“ atsakingiems asmenims, jog šie taip pat turi atvažiuoti į Lenkiją, kad galėtų jiems perduoti 70.000 eurų. S. nenorėjo vežti pinigus į Lietuvą. Praėjus 2 mėnesiams, kovo mėnesį H. paskambino St., kad jis iš St. gali paimti 20.000 eurų. H. paėmė pinigus ir perdavė jam. Jis paskambino S., kuris tuo metu taip pat buvo Vokietijoje, ir pranešė, kad gali jam perduoti 20.000 eurų. Kitus 5.000 eurų H. gavo per St. firmos bendradarbį ir perdavė tiesiai S. Perdavimas įvyko prie (duomenys neskelbtini). Kitus 5.000 eurų S. perdavė pono St. bendradarbis (duomenys neskelbtini) prie Mercedes atstovybės. Tai pavedė padaryti ponas St. Antrosios 5.000 eurų sumos perdavimas įvyko tą pačią dieną, kaip ir pirmiau minėtos 5.000 eurų sumos perdavimas. S. nuo (duomenys neskelbtini) išvažiavo tiesiai į kitą susitikimą (duomenys neskelbtini). Šie, 10.000 eurų, kaip ir pirmiau minėti 20.000 eurų, buvo skirti pačiam S. Taip buvo susitarta visų dalyvaujančių. Šios „apgaulės“ dalis H. ir jam turėjo būti išmokėta tik patenkinus visus reikalavimus iš Lietuvos, tame skaičiuje ir pono S. Toliau reikėjo tarpusavyje atsiskaityti ponui St. ir H.. H.‘ui likusi dalis turėjo būti padalinta jam ir ponui H. per pusę. Šioje sąskaitoje turėjo būti atsižvelgta į jau įvykusius mokėjimus jam ir ponui H. Per poną H. sužinojo, kad St. 2007 m. birželio 20 d. norėjo atlikti šio reikalo galutinį atsiskaitymą. Į susitikimą turėjo atvykti H., St., S. ir jis. Tačiau susitikimas neįvyko. St. netikėtai atšaukė susitikimą ir nukėlė jį į 2007 m. liepos 22 d. K. S. buvo atvykęs 2007 m. birželio 20 d., jis davė S. 10.000 eurų iš „savo“ pinigų. 2007-07-22 paskirtą susitikimą St. atšaukė, nenurodydamas priežasčių. Atšaukdamas šį susitikimą, St. pranešė H.‘ui ir jam, kad jis nori perduoti dar 30.000 eurų. Ir šie pinigai turėjo būti perduoti S. Pagal susitarimą susitikimas perduoti pinigams įvyko italų restorane (duomenys neskelbtini). Mano, kad jie susitiko apie 2007-07-22. Kai įžengė į restoraną, St. ten sėdėjo su vyriškiu, kurio pavardės nežino. Vyriškiui išėjus, St. perdavė jam voką ir paaiškino, kad voke yra 27.000 eurų. Kai jis pasakė, kad S. turi gauti 30.000 eurų, St. pažadėjo pabandyti gauti dar pinigų. Paskambinus telefonu, vienas vyriškis ponui St. atnešė dar 2.000 eurų. Šie pinigai buvo perduoti prie restorano. Tuomet St. pasakė, kad gali perduoti 29.000 eurų. Jis su šiais 29.000 eurų išvažiavo į namus. Gali būti, kad S. jis skambino dar tą patį vakarą, bet vėliausiai kitą rytą ir pasakė, kad iš St. gavo 29.000 eurų. S. sakė, kad jis Lietuvoje ir pinigus prašė pervesti į jo sąskaitą. Savo sąskaitos rekvizitus perdavė SMS. Tai buvo D.B. (duomenys neskelbtini). Į S. sąskaitą D.B. (duomenys neskelbtini), jis įnešė St. duotus 29.000 eurų + 2.000 eurų iš „savo“ pinigų, taigi 31.000 eurų grynais. Banko tarnautojos patarimu šis mokėjimas buvo atliktas trimis dalinėmis sumomis. Taip turėjo būti išvengta pranešimo dėl pinigų plovimo įtarimo. Beje, įmokėdamas pinigus, banko tarnautojai turėjo paliudyti savo asmens tapatybę. Kadangi St. jiems nedavė daugiau pinigų perduoti S., H. ir jis, nutarė S. perduoti pinigus iš „savų“ dalies. H. perdavė 2.000 eurų. Jis pridėjo 4.000 eurų ir visą sumą - 6.000 eurų perdavė S. 2007 m. vasarą (duomenys neskelbtini). Kiek žino, pinigai S. buvo perduoti dar tik vieną kartą, būtent 2007 m. rugpjūtį ar rugsėjį. Dar 15.000 eurų grynais jis jam perdavė iš „savo dalies“ automobilių stovėjimo aikštelėje prie kiniečių restorano prie B 7, netoli (duomenys neskelbtini). Po šio pinigų perdavimo buvo dar vienas jo su S. susitikimas Vokietijoje. Ta proga jiedu suskaičiavo, kad S. iš viso iš jo gavo 115.00 eurų, įskaitant Mercedes ML, 270 CDI, apmokėjimą. Tai buvo S. dalis šiame „fiktyviame sandoryje“.

Asmeniškai jam iš šios „apgaulės“ liko 43.500 eurų. Iš šitų pinigų jam nieko nebeliko. Tuo laikotarpiu turėjo didelių išlaidų, pavyzdžiui, buvo sugedęs automobilio variklis. Tvarkydamas šį „fiktyvų sandorį“ labai daug važinėjo bei turėjo didelių telefono, fakso ir kt. išlaidų. Iš likusių pinigų apmokėjo savo ir žmonos pragyvenimą. Juk „sandorio tvarkymas“ truko vis dėlto nuo 2006 m. gegužės iki 2007 m. spalio. Dėl jo ranka po apklausos protokolu parašytų tekstų, kad ponas S. vis dėlto jam grasino, gali pasakyti, kad kai St. reikalaujamų mokėjimų nevykdė arba vykdė su uždelsimais, S. jam užsiminė, kad S. inspiratoriai patys to imsis ir išgaus pinigus. Kad atgautų pinigus, jie pirmiausia kreipsis į St., po to į H.’ą ir pagaliau į jį. Šie S. pareiškimai, kuriuos jis vienareikšmiškai suprato kaip grasinimą ir rimtai traktavo, perdavė ponui St. ir H.’ui. Vieną kartą jo akivaizdoje S. darė spaudimą H.’ui pirmiau aprašytu būdu. Kitu atveju S. paaiškino, kad dar nesumokėtos sumos turės būti išmokėtos su 10 % mėnesinėmis palūkanomis. Taip esą priimta Lietuvoje. Tai turėtų patvirtinti ir H. bei St. (9 t. b.l. 15-106).

Ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas kaltinamuoju F. St. parodė, kad 2006 m. birželio viduryje jam paskambino E. H. ir paprašė asmeninio pokalbio. Automobilyje H. jam išsamiai paaiškino bylos dalyko reikalą, t.y. kad Lietuvos firma per Lietuvos banką nori imti lizingu/pirkti dešimt sunkvežimių ir šie sunkvežimiai turi būti gauti iš Vokietijos. Jau šio pokalbio metu E. pasakė, kad iš Lietuvos pusės faktiškai nėra jokio pageidavimo pirkti. Kalbėta vien tik apie stambios sumos gavimą finansuojančiame Lietuvos banke ir šios sumos pasidalijimą tarp „sandorio“ dalyvių. Šiame pokalbyje E. aiškino, kad jau besiderąs su Lietuvos puse ir kad reikalai klostosi reikiama linkme, bei J. J. S. taip pat įsijungęs į šį reikalą. Jam pasirodė, kad E. vienas nebenori vykdyti reikalo. Mano, kad iki šio momento Lietuvos bankas dar nebuvo išmokėjęs pinigų. E. klausė, ar jis turi idėjų, kaip galima būtų pajudinti šį reikalą ir ar jis matytų galimybę perimti sutartį arba ar žino firmą, galinčią perimti sutartį. Jis paprašė laiko pagalvoti. Šiame pokalbyje E. sakė, kad reikalas nėra labai rizikingas. Kadangi ir iš Lietuvos pusės yra šio sukčiavimo dalyvių, mažai tikėtina, kad šiame reikale iš tikrųjų galima būtų užsitraukti baudžiamojo persekiojimo pavojų. Galvojo, kad ir finansuojančiame banke sėdi kažkas, esantis šios „apgaulės“ dalyviu. Jau šiame pirmajame pokalbyje E. tiksliai pasakė, kaip turi būti paskirstyti pinigai. Vokietijoje besančios keturios šalys, iš kurių kiekvienai turi būti sumokėta po 150.000 eurų. Tai kontaktinis asmuo J. J. S., manė, kad tai gali būti rusas ar lietuvis, J. J. J. S., E. H., jų šalis, kadangi jis vienas vykdyti šio sandorio negalėjo. Tam jam reikėjo firmos. Jis sugalvojo kreiptis į Br. firmą. Neužilgo, po 2 ar 3 dienų, nuvažiavo į firmą B. G. (duomenys neskelbtini), nors tuo momentu absoliučiai nesitikėjo, kad šis sandoris iš tikrųjų įvyks. Tai yra, kad iš tikrųjų iš Lietuvos be jokios atsakomosios paslaugos į Vokietiją bus atsiųsti pinigai. J.’ui papasakojo viską, ką tuomet apie tą „sandorį” žinojo. J.’o konkrečiai paklausė, ar būtų galima šiam sandoriui pasinaudoti Br. firma. Taip pat J.’ui pasakė, kad netiki, jog viskas iš tikrųjų pavyks. J. taip pat pareiškė savo abejones dėl to, ar galėtų iš tikrųjų pavykti toks sandoris. Bet tuo atveju, jei pinigai iš tikrųjų būtų gauti, šis sutiko panaudoti Br. firmą. Taigi, J. B. buvo gana anksti informuotas apie reikalą. Jam pasakė, kad sunkvežimiai nebus tiekiami ir kad sėkmės atveju jie gaus po 150.000 eurų. Kartu pasakė, kad tuo atveju, jei lietuviai perves pinigus, dar kurį laiką galės dirbti su šiais pinigais. H. K. savo veiklos Br. firmoje pradžioje apie „sandorį” su lietuviais informuotas nebuvo.

2006-07-26 (sekančią dieną po jo gimtadienio) buvo (duomenys neskelbtini) ir ten susitiko E.’ą. E. paaiškino, kad pinigai iš Lietuvos jau gauti, tačiau pervesti ne į tą sąskaitą, todėl vėl grąžinti bei, kad viskas vyksta kaip numatyta.

Nurodė, kad Firmos N. E. H. ir firmos BR. GMBH 2006-07-14 sutartis, kurios 2 puslapyje yra antspaudas bei H. ir Br. firmų parašai, pagal kurią perimamos firmos N. H. ir „C. A. R.“ Lietuvoje pirminės sutarties teisės ir pareigos, jam nėra žinoma. Prisimena, kad E. jam sakė, jog norėjęs savo advokatams pavesti parengti atitinkamas sutartis. Dėl 2006-07-19 kvito su Br. firmos antspaudu ir jo parašu, kuriuo paliudijamas 579.000 eurų gavimas, gali pasakyti, kad jokiu būdu negalėjo 2006-07-19 gauti iš E. 579.000 eurų. Žino tikrai, kad 2006 m. spalį ar lapkritį davė E.‘ui pasirašytą kvito blanką, kadangi šis nuolat aiškino, kad reikia patvirtinančio dokumento savo dokumentacijai. Šis turįs savo buhalterinei apskaitai turėti įrodymą, kur gi pasidėjo 579.000 eurų. Prisimena ir tai, jog E. H. jam asmeniškai kartą paskolino 20.000 eurų. Tai buvo apie 2006 m. rugpjūčio pradžią.

Iš pradžių jis neturėjo jokio kontakto su Lietuvos puse. Kartą, mano, kad tai buvo 2006 m. rugpjūtį, buvo gauta korespondencija ir pokalbiai su banku iš Lietuvos. Dažnokai kalbėdavo telefonu su moterimi, tačiau jos pavardės neprisimena. Galimai tai buvo moteris, kurios pavardė P.. Br. firma turėjo bankui išaiškinti, kad jie yra „C. A. R.“ ir H. firmos sutarties dalyvės. Taigi, buvo logiška, kad bankas su jais ieškodavo kontaktų. Kai tik bankas iš jų kažko norėdavo, visuomet skambindavo E.‘ui ir pranešdavo atitinkamą banko pageidavimą. E. savo ruožtu kalbėdavo J. J. S.. J. J. jis gaudavo elektroninius laiškus, parašytus anglų kalba, kurių turinį surašęs ant popieriaus, perduodavo S.B. Su atitinkamų raštų turiniu buvo susipažinęs. Po to prasidėjo problemos. S.B., kaip tolesnio mokėjimo sąlygą reikalavo akredityvo. Bankas nuolat keisdavo sąlygas. Jis tuo labai stebėjosi. Tačiau norėdamas kiek pagreitinti reikalą, bankas pagaliau pareikalavo tik Br. firmos sąskaitos originalo ir važtaraščių (vadinamų CMR dokumentų). Visą reikalą J. J. Jis stebėjosi, kadangi iš tikrųjų išduodant akredityvą pirma reikia nupirkti prekę, o po to, t. y. ją pateikus, už prekę sumokama dalimis. CMR dokumentus, kiek prisimena, gavo ar pavedė paimti iš Pramonės ir prekybos rūmų. S.B. norėjo, kad CMR dokumentuose būtų nurodyti atskiri automobiliai su atitinkamu transporto priemonės identifikavimo numeriu (FIN). Žinoma, jie neturėjo jokių FIN, todėl reikėjo kažką sugalvoti. Jis paskambino E.’ui, o šis papasakojo apie J. J.. J. J. jam pranešė 10 atitinkamų FIN. Tačiau FIN netiko, kadangi atitinkami automobiliai jau buvo patiekti. J. J. parūpino naujus FIN ir jis juos įrašė į CMR dokumentus. Po to CMR dokumentus ir sąskaitos originalą atidavė B. L., o šis dokumentus nusiuntė S.B. Kai Lietuvos bankas gavo CMR dokumentus, buvo išduotas akredityvas ir į Br. firmos sąskaitą banke B.L. iš karto buvo atliktas mokėjimas. Kiek žino, verslo santykiai tarp BL. ir Br. firmos buvo beišyrantys. Dėl tos priežasties pinigai iš BL. buvo pervesti į K. S.

Mano, kad rugsėjo mėnesį, Br. firma jau buvo reorganizuota į firmą D. G. pinigus jie panaudojo pirkti ir parduoti sunkvežimiams, turi galvoje pirmiausia save patį ir netiesiogiai J. B.´ą. J. B. visuomet laikėsi užnugaryje, tačiau iš užnugario vadovavo ir prižiūrėjo reikalą. Jis prisimena, kad Austrijoje Scania firmoje pirko sunkvežimį autotraukinį Mercedes su cisternos priekaba už apytikriai 165.000 eurų. Be to, pirko kelis automobilius firmoje A. E. mieste. Ir į šį pirkinį investavo apie 100.000 eurų. Kai pinigai įplaukė į sąskaitą K.S. banke, jis apie tai informavau poną S. ir poną H. Abu jau apie tai žinojo ir ponas Sth. paprašė susitikti pusiaukelėje į (duomenys neskelbtini). Susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) viešbutyje priešais DB atstovybę (duomenys neskelbtini). Susitikime dalyvavo ponas Sth., aukštas lieknas rusišku dialektu šnekantis vyriškis ir jis. Ponas S. šį asmenį vežiodavo į (duomenys neskelbtini) oro uostą ir pasitikdavo. Per šį susitikimą (duomenys neskelbtini) „rusas“ vyriškis nedviprasmiškai davė suprasti, kad į Vokietiją pervesti pinigai yra jų pinigai. Galvojo, kad šis turi galvoje žmones, kurie Lietuvoje tampė už siūlų. Vyriškis „rusas“ pasakė, kad šis žinąs, kur gyvena tiek jis, tiek jo šeima. Lietuvoje esama specialių žmonių, galinčių tokius reikalus sutvarkyti. Šis maždaug taip ir išsireiškė ir tai jis vienareikšmiškai suvokė kaip grasinimą. Po to buvo aptartas, kaip turi atrodyti pinigų grąžinimo planas. Pinigų grąžinimo planas reiškia, kad pinigai turi būti grąžinti žmonėms Lietuvoje.

Tuomet jis pasiūlė kas mėnesį perduoti ponui S. po 100.000 eurų, kad šis toliau pinigus perduotų į Lietuvą. Tuo momentu į Lietuvą jis turėjo grąžinti dar 550.000 eurų. Su tokiu grąžinimu vyriškis „rusas“ nesutiko. Jis pasakė, kad su pinigais jau atliko pirkimo ir pardavimo sandorius. Taip buvo sutarta ir su E. H. Kadangi visos pinigų sumos nebuvo, sutarė kad pinigai bus gražinami tokia tvarka: iki 2006 m. lapkričio pradžios jis išmokės ponui S. 350.000 eurų, o likutis bus išmokėtas per kelis kartus iki 2006 m. pabaigos. Atėjo diena, kurią ponui S. buvo sumokėti pirmieji 100.000 eurų. Pinigus pagal kvitą BR. firmos biure ponui S. perdavė ponas Br. Iš tikrųjų buvo taip, kad 350.000 eurų sumą jis norėjo sumokėti ponui S. etapais iki spalio pabaigos. Taip buvo sutarta per susitikimą su „rusu“ vyriškiu.

Tačiau 2006 m. lapkritį, jam paskambino J. B. ir pranešė, kad pas jį į firmą be perspėjimo atvyko delegacija iš Lietuvos. Lietuvos delegacijoje buvo žmonės iš Lietuvos banko. Kartu buvo ir „C. A. R.“ direktorius R. T.. J. pranešė jam, kad sutarė dėl susitikimo sekančiai dienai priešpiet, delegaciją nuramino iki rytojaus dienos. Jis nurodytą priešpietę, prieš 10:00 val., turėjo atvykti į J. B. biurą ir pakalbėti su delegacija. J. B. dar pasakė, kad bijo, jog lietuviai apie šį pardavimo sandorį informuos policiją. Šiame susitikime, atrodo, buvo keturi žmonės iš Lietuvos. Du iš jų buvo iš „C. A. R.“, kiti du buvo iš S.B. Be keturių lietuvių, šiame susitikime dalyvavo BR. firmos vairuotojas (D.) kaip rusų kalbos vertėjas ir jis. Lietuvos delegaciją pasveikimo J. B., kuris vėlesnėje susitikimo eigoje nedalyvavo. Susitikimas buvo perkeltas į restoraną (duomenys neskelbtini) vietovėje. Lietuviai norėjo susipažinti su šio pardavimo sandorio būkle. Buvo užduodami konkretūs klausimai dėl sunkvežimių. Jis delegacijai paaiškino, kad sunkvežimiai bus pristatyti 2006 m. gruodį. Per visą šį susitikimą jam susidarė įspūdis, kad lietuvių delegacija nebuvo labai susidomėjusi jo atsakymais. Galvojo, kad lietuviams šis sunkvežimių sandoris buvo nesvarbus. Vėliau J. J. S. sužinojo, kad šis T. ko gero perkando, jog tai nėra sąžiningas sandoris ir taip pat norėjo savo „pyrago dalies“. Kiek prisimena, iki 2006 m. lapkričio pradžios buvo sumokėta 350.000 eurų.

2006 m. lapkričio laikotarpiu, kai čia buvo delegacija iš Lietuvos, B.L. paskambino BR. firmai ir informavo buhalterį poną Br., kad S.B. pranešė, jog kažkas netvarkoje su akredityvu. Tuomet jis paskambino bankui BL. ir sužinojo, kad S.B. paskambino į B.L. ir pranešė, jog akredityvo tipinės sąlygos gali būti susijusios su sukčiavimu. Šią žinią pranešė Lietuvos delegacijai ir paaiškino, kad visi tolesni veiksmai bus vykdomi tik per advokatą. Į tai direktorius jo atsiprašė. J. B. nebenorėjo rūpintis šiuo sandoriu. Tiksliau sakant, nebenorėjo su šiuo reikalu turėti nieko bendro. Žinoma, prieš tai pasinaudojo iš Lietuvos gautais pinigais. Tarp J. B. ir jo nebuvo jokių konkrečių susitarimų, kas bus su „sukčiavimo pinigų“ dalimi, tik turėjo idėją pelningai investuoti pinigus į firmą. Taip abudu gautų naudos iš pinigų.

2007 m. kovo mėn. ponas S. pakvietė susitikti (duomenys neskelbtini). Vakare jis nuvažiavo į šį susitikimą. Ten buvo vyriškis, kurį kartą jis jau atpažino trijų dalių nuotraukoje, bei ponas S. Tą vakarą jie ginčijos dėl lietuviams jau sumokėtų pinigų sumos dydžio. Ponas S. teigė, kad buvo sumokėta mažiau, nei sakė jis. Tuomet jis pasiūlė, kad kitame pokalbyje aiškumo dėlei dalyvautų E. H. Su tuo sutiko ir dalyvavęs lietuvis.

J. B. iš pradžių žinojo, kad firma BR./BRE. bus sąmoningai pasinaudota šiai „apgaulei“. Jis nuo pat pradžių J.‘ui pasakė visą teisybę ir šis davė sutikimą. Tačiau jie abu netikėjo, kad pinigai bus gauti iš Lietuvos.

Su E. buvo sutarta, kad 700.000 eurų laikinai bus galima panaudoti Br. firmos verslo reikalams. Vėliau su šiais pinigais jis vykdė sunkvežimių pirkimus. J. B., be abejo, žinojo, kad 700.000 eurų yra iš „apgaulės“ pinigų. Tarp jo ir J.’o buvo sutarta, kad pažadėtoji 150.000 eurų dalis taip pat bus panaudota firmos reikalams. Metų pabaigoje J. ir jis norėjo padaryti pelno suvestinę. Tačiau tai nepavyko.

Nurodė, kad kartą jis konkrečiai J. J., kas bus jei reikalas išaiškės. J. J. atsakė, kad tuo nereikia rūpintis, kadangi į reikalą įsitraukę ir žmonės iš Lietuvos. Dė to, kas ir kiek pinigų gavo, gali pasakyti, kad ponas K. gavo apie 36.000 eurų. E. H., jo manymu, turėjo tik 80.000 eurų reikalavimą. Iš to sprendžia, kad šis jau buvo gavęs 70.000 arba 80.000 eurų sumą, o pagal susitarimą jam priklausė 150.000 eurų. Baigiant dalytis pinigus, buvo dideli nesutarimai. Kiekvienas manė turys pagrįstų piniginių reikalavimų. Ar ir kiek pinigų galų gale gavo ponas S. iš šio „sukčiavimo sandorio“, pasakyti negali.

Br. firmos finansinė būklė jo atėjimo į firmą metu, buvo bloga. Mano, kad jam atėjus į firmą jau buvo apie 250.000 eurų skolų. Pavardė Sch., jo manymu, J. J. S. slapyvardis susirašinėjant elektroniniais laiškais su Lietuva.

Nurodė, kad pinigai, t.y. maždaug 30.000 eurų buvo pervesta E. H. kaip komisiniai už tarpininkavimą. Sakydamas „komisiniai“, turi galvoje, kad tai 30.000 eurų suma, kurią pagal susitarimą E. turėjo gauti, tik pinigams įplaukus iš Lietuvos į sąskaitą. 100.000 eurų J. J. S. pats iš Br. firmos. Prisimena, kad viename (duomenys neskelbtini) viešbutyje buvo J. J. S., lietuvis ir jis. Kada įvyko šis susitikimas, pasakyti negali, tačiau mano, kad tai buvo maždaug prieš įplaukiant pinigams į firmos sąskaitą. Jo idėja buvo, kad jis ponui S.’ui kas mėnesį išmokės 100.000 eurų. Iš viso būtų turėjęs sumokėti 550.000 eurų. Tada susitikimo (duomenys neskelbtini) metu ponui S.’ui ir lietuviui paaiškino, kad galėtų per mėnesį mokėti po 100.000 eurų. Su tuo ypač nenorėjo sutikti lietuvis. Pastarasis šio susitikimo metu aiškino, kad labai svarbu, jog mažiausiai 350.000 eurų kuo skubiau patektų į Lietuvą. Tada buvo susitarta, kad per 14 dienų ponui S.’ui bus sumokėta dar viena 100.000 eurų suma. Lietuvis jam sakė, kad 100.000 turi būtinai įplaukti, priešingu atveju Lietuvoje esąs „specialus padalinys“, kuris tuo atveju, jei nebus sumokėti 100.000 eurų „pasirūpins“. Tai reiškė, kad jis turėtų susitaikyti su tam tikromis pasekmėmis. Lietuvis sakė, kad atvažiuotų žmonės su džipais, o tai esąs taip vadinamas greito reagavimo būrys, kurį jie turi Lietuvoje. Į šį numanomą grasinimą, kaip jau inėjo, jis reagavo labai rimtai. Todėl 100.000 eurų buvo išmokėti per pažadėtą 14 dienų laikotarpį. Mano, kad spalio pabaigoje arba lapkričio J. J. S. buvo išmokėta kita 100.000 eurų suma, t.y. buvo išmokėtos dvi dalinės sumos po 50.000 eurų viena po kitos.

Tvirtai įsitikinęs, kad iki 2006 m. gruodžio, mažiausiai 330.000 eurų J. J. S. Toliau nedideles sumas, po 5.000 eurų, 10.000 eurų, o kartais ir 20.000 eurų, jis buvo J. J. S. 2007 m. sausį, jo paskaičiavimu J. J. S. perdavė mažiausiai 400.000 eurų. Pastoviai buvo nesutarimų dėl perduotų pinigų sumų. 2007 m. sausį dėl to jų santykiai žymiai atšalo. Geri kontaktai išliko su E. 2007 m. gegužę ar birželį vėl susitiko J. J. S. Susitikime taip pat dalyvavo ir lietuvis. Jis norėjo, kad jam trumpai ir aiškiai būtų pasakyta, kiek pinigų dar iš jo reikalaujama. Šio susitikimo metu dar kartą sutikrino atskirus J. J. ir jis paprasčiausiai nesurado bendro vardiklio. Jam susidarė įspūdis, J. J. lietuviui galimai buvo pasakęs kitus skaičius bei, kad šiek tiek buvo „nugvelbęs“ iš jo perduotų pinigų. Tada jis pasiūlė, kad pabaigai dar kartą reikėtų J. J. S., lietuviui, E. H. ir jam. Šis susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) apie 2007 m. liepą. Iki to momento jis dar kartą sumokėjo 60.000 eurų. Jo sąskaita tuo metu buvo tokia: 700.000 eurų įplaukė į Br./Bre. sąskaitą. Iš jų 150.000 eurų buvo numatyta jam/Br., tad likutinis įsiskolinimas sudarytų 550.000 eurų. 90.000 eurų dar priklausė E. H.. E. sutiko, kad šita suma būtų išskaityta iš 550.000 eurų, taigi likutinis įsipareigojimas sumažėtų iki 460.000 eurų. Vėliau su E. tikriausiai susitarė dėl šios 90.000 eurų sumos. Tokiu būdu, pagal jo paskaičiavimus visi reikalavimai buvo padengti ir iš jo pusės nebuvo jokių mokestinių įsipareigojimų. Jam susidarė įspūdis, kad lietuvis taip pat sutiko su jo paskaičiavimais. J. J. S. vis dar laikėsi tos nuomonės, kad jis dar yra skolingas.

Buvo dar vienas susitikimas centrinėje (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje. Ten jis susitiko su E.’u J. J.. Šio susitikimo J. J. jiems (E.’ui ir jam) pasiūlė kitą sandorį. Kiek prisimena, vėl buvo kalbama apie banką, kuris „turėjo būti apmautas” tuo pačiu būdu Lietuvoje, tačiau konkrečių duomenų neatsimena. Sandoris neįvyko arba jis tokiame sandoryje nedalyvavo (8 t. b.l. 134-200, 9 t. b.l. 1-14).

Ikiteisminio tyrimo metu pagal teisinės pagalbos prašymą apklaustas kaltinamuoju E. J. H. parodė, kad maždaug trys mėnesiai prieš pirmąjį pervedimą į firmos N. E. H. sąskaitą, įvykusį 2006 m. liepos pradžioje, jį užkalbino ponas S. ir paklausė, ar jis sutiktų leisti pasinaudoti savo firmos sąskaita pinigų pervedimui iš Lietuvos. Maždaug 1,3 milijonų eurų suma dviem dalimis turėjo būti pervesta iš Lietuvos į Vokietiją. Pono S. draugai, kuriuos šis jau 15 metų pažįsta ir kuriais pasitiki, norėjo iš Lietuvos į Vokietiją pervesti pinigus. Tuo momentu jis pagalvojo, kad tai gali būti pinigų plovimas. Kadangi už firmos sąskaitos suteikimą ponas S. pasiūlė 300.000 eurų, likus trims ar keturioms savaitėms prieš pervedimą iš Lietuvos, sutiko su šiuo sandoriu. Ponas S. pareiškė, kad šis kartu su savo partneriu iš šio reikalo taip pat gaus 300.00 eurų sumą. Sumos likutis per S.’ą vėl turės grįžti į Lietuvą. Taigi, S. norėjo apie 700.000 eurų likutį grynais gražinti į Lietuvą. Kai pasiteiravo partnerio pavardės, S. pasakė, kad jam to žinoti nereikia, jis su juo nesimatys. Tuomet jis pranešė ponui S. savo sąskaitos rekvizitus. Kad būtų įmanomas elektroninės korespondencijos apsikeitimas tarp pono S. ir lietuvių pusės, ponas S. firmai E. H. NU. įtaisė naują elektroninio pašto adresą. Visa elektroninė korespondencija tarp Vokietijos ir Lietuvos pusės, buvo regiama S.’o. Ponas S. turėjo elektroninę korespondenciją su banku Lietuvoje ir kita firma. Po to sužinojo, kad S.B. direktorius ir „C. A. R.“ firmos vadovas yra S.’o draugai ir įsipainioję į šį sandorį. Sąskaita turėjo būti skirta automobilių tiekimui į Lietuvą. Ponas S. paaiškino, kad ir lietuviai kuo smulkiausiai informuoti apie šią aplinkybę. Lietuviams esą reikia šių sąskaitų, kad galėtų pagrįsti, jog mokėjimas į Vokietiją įvykdytas. Vėliau ponas S. faksu ir elektroniniu paštu jo vardu siųsdavo reikiamus dokumentus. Galų gale iš banko Lietuvoje firmai R. G. buvo faksu atsiųsta sutartis anglų ir lietuvių kalba, kurioje buvo numatytas krovininių automobilių tiekimas iš Vokietijos į Lietuvą. Pasirašęs šią sutartį, grąžino S.’ui. Pastarasis ją norėjo išsiųsti atgal į Lietuvą. Ponas S. jam sakė, kad dabar viskas eisis gerai ir bus gauti pinigai. Tuo laiku, kai pinigai dar keliavo, S. jam pasakė, kad šitie žmonės Lietuvoje yra pavojingi. Tik tuomet pirmąkart suvokė, į kokį pavojingą žaidimą įsivėlė. Dėl šios baimės nutarė ieškoti išeities iš padėties. Kadangi dvejojo, nutarė pakalbėti su ponu St., kurį pažįsta nuo 2001 metų, kad jam padėtų. Jis paaiškino ponui St., kas tai per sandoris ir kad pinigai jau keliauja į Vokietiją. Jei šie pinigai būtų gauti, jis ponui St. galėtų paskolinti 20.000 eurų. St. netikėjo, kad šis sandoris įvyks. Sakė, kad kai pinigai iš tikrųjų bus jo sąskaitoje, pranešti. Tuomet iš naujo aptars šį reikalą. Tuo metu jis ponui St. taip pat paaiškino, kad šis sandoris yra gryna „apgaulė“ bei kad krovininiai automobiliai niekada nebus pristatyti iš Vokietijos į Lietuvą.

Maždaug liepos pradžioje iš pono S. gavo pranešimą, kad jo firmos sąskaitoje turėtų būti pinigai iš Lietuvos. Nuėjęs į banką nustatė, jog iš Lietuvos įplaukė 579.000 eurų. Ponas S. iš savo draugų Lietuvoje gavo pranešimą, kad pinigai jau turi būti Vokietijoje. Jei pinigai yra čia, pagal S. nurodymus, jis turi kuo greičiau nuimti visą sumą grynais. Iš visos šios sumos S. ir jis gali pasilikti po maždaug 60.000 - 70.000 eurų. Pinigams įplaukus į jo sąskaitą, jis apie tai pranešė p. St. ir pasakė, kad dabar gali jam paskolinti 20.000 eurų. Kartu telefonu paklausė, ar šis pasirengęs įsijungti į sandorį. St. sutiko. Kai susitiko, jam perdavė firmos BR. NU., įsijungsiančios į sandorį, vizitinę kortelę. Šiame susitikime buvo aptartos jo reikalų perdavimo ponui St. detalės. Ponas St. tuo metu jau žinojo, kad tai gryna „apgaulė“. Vėliau sutarė, kad ponas St. už perėmimą iš jo dalies, t. y. 300.000 eurų, gaus 150.000 eurų. Apie tai informavo poną S., kuris pasakė, kad reikia sudaryti šio perėmimo sutartis. Po to šios sutartys buvo sudarytos pas pono S. avokatą R. Už tai ponui R. jie sumokėjo 500 eurų. Sutartys numatė, kad firma N. E. H. atsisakys sutarties, o tolesnę sutartį perims firma BR. NU. su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis.

Po to buvo sudaryta sutartis tarp N. H. ir firmos „C. A. R.“. Šia sutartimi firma „C. A. R.“ turėjo pareikšti sutinkanti su sutarties perdavimu Br. firmai. Be to, sutartyje buvo numatyta, kad už sutarties perdavimą Br. firmai jis gaus 2 % komisinių nuo sutarties sumos. Iš Lietuvos pervestų 579.000 eurų sumą iš savo banko nuėmė dalimis grynaisiais. Grynųjų pinigų sumas kaskart perduodavo pačiam ponui S. Vienu atveju buvo nuvykęs pas poną S. į namus ir didesnę grynųjų sumą, pagal susitarimą su ponu S., padėjo saugoti jo namuose. S. pasiliko 117.000 eurų siurblio pirkimo sandoriui. Tai buvo pinigai, kuriuos ponas S. ir jis turėjo pasilikti sau. Po to S. sutvarkė siurblio pirkimo sandorį. Likusią 579.000 eurų sumą, kaip pasakė S., šis perdavė į Lietuvą. Ar pinigai tikrai buvo gauti Lietuvoje, negali pasakyti. Po to, kai Ponas S. ir jis gavo advokato R. parengtas sutartis, nuvažiavo pas St. į namus. St. sutartis perskaitė ir pasirašęs žadėjo jas gražinti. Šiame susitikime jis pareikalavo iš pono St. kvito 579.000 eurų sumai, kad turėtų rašytinį įrodymą, jog pinigai perduoti.

Sutarties perdavimas Br. firmai sureguliavo ir tolesnę sutarties vykdymo eigą. Br. firma pareiškė sutinkanti perimti sutartį ir pateikti sutartyje reikalaujamus 10 krovininių automobilių. Be to, buvo susitarta, kad antroji sutarties sumos dalis turi būti sumokėta Br. firmai. Tuo momentu jis atsisakė sutarties ir tikėjosi daugiau nieko bendro su ja neturėti. Tačiau ponas S. skambindavo ir toliau. Taip ir sužinojo, kad buvo du susitikimai su lietuvių delegacija Vokietijoje. Lietuviai lankėsi ir firmoje BR. NU. Viename šių susitikimų ponas S. lietuviams prisistatė esą jis E. H. Taip lietuviai negalėsiantys jo atpažinti.

Br. firma gavo 707.000 eurų mokėjimą iš Lietuvos. F. St. turėjo pinigus perduoti ponui S., kad šis juos perduotų į Lietuvą. Iš Lietuvos pusės vis dar buvo reikalaujama pinigų, susijusių su šiuo sandėriu. F. St. labai uždelsdavo mokėjimus ponui S., kuris turėjo patenkinti lietuvių reikalavimus. Todėl lietuviai pradėjo nekantrauti. Į tolesnę eigą įsijungė pono S. partneris, lietuvis. Vėliau S. telefonu, o po to ir akis į akį aiškino, kad pinigų mokėjimai turi vykti greičiau, kitaip lietuviai patys imsis šio reikalo. Šis lietuvis (S.’o draugas) ir pats pasirodė tolesniuose susitikimuose. Prie šio lietuvio jis visada jausdavosi nejaukiai. Visuomet norėdavo kuo greičiau nuo jo pabėgti. Per antrą susitikimą su lietuviu jis pats lietuviui perdavė 2.500 eurų. Šį susitikimą suorganizavo S. Buvo dar vienas susitikimas su lietuviu viešbutyje (duomenys neskelbtini). Iš St. sužinojo, kad lietuvis nori gauti 10.000 eurų, o St., gali duoti tik 5.000. Jis turėjo perduoti lietuviui kitus 5.000 eurų. Kadangi turėjo su savimi pinigų, pasakė, kad sutinka padėti St. bėdoje. Kito F. St., S.’o ir jo susitikimo, įvykusio (duomenys neskelbtini) oro uoste, metu, ponas S. jo akivaizdoje grąsino ponui F. St. Sakė, kad jei šis nesumokės, tie žmonės patys atsiims pinigus. Prieš ponui St. atvykstant į šį susitikimą, S. jam pasakė, kad, jei St. nesumokės, lietuviai pasiims poną St. ir uždarys į bagažinę. Lietuviai juokų nesupranta. Tai išgirdęs, jis atsisakė savo dalies už siurblį (apie 60.000 eurų). Liepė ponui S., paimti šiuos pinigus ir atiduoti lietuviams. Atsisakęs savo dalies, iš S.’o gavo tik pusę pelno (9.000 eurų) už siurblio pardavimą, t.y. 4.500 eurų. Tačiau „fiktyvus“ sandoris vis dar nebuvo pasibaigęs. Iš Lietuvos vis buvo reikalavimų, o S. ir St. ginčijosi dėl trūkstamų pinigų mokėjimų. Tokia situacija buvo maždaug vieną savaitę prieš jį suimant.

Kiek jam žinoma iš S.’o, lietuvis iš šios „apgaulės“ turėjo būti gavęs daug pinigų. Jis pats gavo 24.000 eurų, 10.000 eurų ir 20.000 eurų, kuriuos paskolino ponui St. Iš savo pinigų - 7.500 eurų sumokėjo lietuviui, 24.000 eurų jis sumokėjo mokesčius finansų institucijai (9 t. b.l. 107-134).

Apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad 2006 metais jis dirbo UAB „H. T.“ pardavimo vadybininku. Ši įmonė yra oficialus ir įgaliotas gamintojų atstovas prekybai Lietuvoje. Tuo metu minėta įmonė Lietuvoje, šiame segmente, buvo rinkos lyderis. Juridiniams asmenims buvo pardavinėjama nauja, pagaminta Vokietijoje prikabinama technika – puspriekabės. Tokio tipo puspriekabų buvo parduodama apie 70% nuo visų naujai registruotų tokio tipo transporto priemonių. Jų pristatymo terminai buvo gana įvairūs, nuo pusantro iki dviejų mėnesių. Puspriekabių kaina, tuo laikotarpiu, galėjo svyruoti nuo 53.000 iki 70.000 EURŲ, plius pridėtinės vertės mokestis. Kaina priklausė nuo puspriekabių techninės charakteristikos, komplektacijos. Mano, kad šios produkcijos kaina Vokietijoje ir Lietuvoje, skirtis neturėjo. Atvežimo kaštai sudarė apie 500 EURŲ.

Tokio tipo transporto priemonės buvo pardavinėjamos ir per Lizingo bendroves. Kiek liudytojas prisimena, Lizingo bendrovė išrašydavo ir dabar išrašo juridiniam asmeniui, gaunančiam Lizingo paslaugą, įgaliojimą, kurio pagrindu jis gali naudotis tomis transporto priemonėmis. Bendrovėje, kurioje jis dirbo buvo laikomasi tokios taisyklės – avansą pervesdavo norintis įsigyti transporto priemonę juridinis asmuo, o Lizingo bendrovė, pasirašiusi sutartį, sumokėdavo likusią transporto priemonės kainą. Tačiau tai buvo daugiau susitarimo reikalas. Vyravo praktika, kad pirmiau būdavo gaunami pinigai, o po to, atiduodama transporto priemonė.

Nurodė, kad vilkikų prekyba jų bendrovė neužsiimdavo ir jų nekomplektuodavo.

Iš UAB „V.L.“ pateiktos informacijos matyti, kad UAB „C. A. R.“ 2006 m. pirmajame pusmetyje pateikti naujų vilkikų Volvo įsigijimo komercinį pasiūlymą, neprašė. Techninė charakteristika, nurodyta N. komeciniame pasiūlyme, yra galima. Užsakius tokį sunkvežimį 2006 m. gegužės – birželio mėnesiais, jis būtų pristatytas 2006 m. gruodžio mėnesį. 10 vnt. aukščiau nurodytos komplektacijos vilkikų kaina būtų po 75.000 EUR, be PVM (kaip ir N. pasiūlyme). Įsigijus sunkvežimius iš Vokietijos, klientas iš UAB „V.L.“ turėtų įsigyti ir „Tipo atitikimo“ ir „Variklio emisijos ir saugumo“ sertifikatus. Šis dokumentų paketas klientui kainuotų po 1.000 Lt be PVM (2 t. b.l. 25 ).

Be to, UAB „V.L.“ nurodė, kad ji yra įsteigta koncerno „V. T. C.“. UAB „V.L.“ pagrindinės funkcijos - teikti vilkikų serviso paslaugas, vilkikų dalių prekybą, prekybą naudotais vilkikais, tarpininkauti naujų Volvo vilkikų prekyboje, taipogi pirkėjams teikti konsultacijas apie „V. T.“ produkciją.

Įsigijant naujus Volvo sunkvežimius, UAB „V.L.“ tarpininkauja tarp „V. T. C.“ ir pirkėjų Lietuvoje. Pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma tarp pirkėjo Lietuvoje ir „V. T. C.“ (Švedija). Pirkėjui bankiniu pavedimu sumokėjus „V. T. C.“ už naujus vilkikus, pardavimo sąskaitą išrašo pardavėjas „V. T. C.“, kuri automatiškai atspausdinama UAB „V.L.“ patalpose ir perduodama pirkėjui. Vilkikai į Lietuvą siunčiami Inconterm 2000 DDU Vilnius sąlygomis.

Sunkvežimių pristatymą į Lietuvą vykdo „V. T. C.“ parinkti vežėjai, kurie vilkikus perduoda UAB „V.L.“ atstovams. UAB „V.L.“ serviso specialistams patikrinus, ar vilkikai atitinka visus komplektacijos ir kokybės reikalavimus, jie perduodami pirkėjui. Vilkikai atvyksta su CMR, kuriame siuntėjas yra „V. T. C.“, vežėjas „V. T. C.“ samdytas pervežėjas, gavėjas - UAB „V.L.“. Nauji sunkvežimiai privalo turėti Euro 5 emisijos sertifikatus, sunkvežimio patikros aktą. Sunkvežimiai pristatomi iš Klaipėdos uosto iki UAB „V.L.“. Pirkėjui įsigyjant vilkikus finansinio lizingo būdu – mokėjimą vykdo lizingo bendrovės, vilkikus atsiima finansinio lizingo gavėjas.

Pirkėjams pageidaujant Lietuvoje įsigyti vilkiką, kurio pagal pirkėjo reikalavimus Lietuvoje nėra, UAB „V.L.“, žinodama, kad norimos komplektacijos naudotas vilkikas yra „V. T. C.“ atstovų ar dilerių įmonėse užsienyje, gali rekomenduoti pirkėjui jį įsigyti iš užsienio pardavėjų. Pirkėjams naudotų vilkikų iš užsienio kompanijų Lietuvoje nepardavinėjo.

Vokietijoje Volvo vilkikai negaminami. Europoje yra gamyklos Gioteborge (Švedija) ir Gent (Belgija).

„V. T. C.“ turi platų įgaliotų atstovų ir dilerių tinklą daugumoje pasaulio šalių. Informacija apie „V. T. C.“ oficialius įgaliotus atstovus ir dilerius galima rasti „V. T. C.“ tinklapyje (2 t. b.l. 27 ).

Apklaustas liudytoju V. N. parodė, kad kaltinamąjį R. T. jis pažįsta dar nuo tada, kai šis dirbo Vakarų banke. Taipogi jis žinojo, kad šis dirba UAB „C. A. R.” vadovaujančiose pareigose. Iš pastarojo jam buvo žinoma, kad UAB „C. A. R.” įsigydavo lizinguotus automobilius ir juos pernuomuodavo. Minėjo, kad planuoja plėsti įmonės veiklą.

Tuo tarpu jis 2005 - 2006 metais buvo UAB „Tr.”, valdžiusios UAB „L.” akcijų dalį direktoriumi. Kitą UAB „L.” akcijų dalį valdė V. T. bei UAB “T.”. Kiek jam žinoma, 2006 metais UAB „L.” įgyvendino PHARE finansuojamą kaimo turizmo projektą. Tačiau UAB „L.” turizmo verslas dėl vėlesnio finansavimo suteikimo strigo. Jis, kaip buvęs transporto įmonės vadovas, žinojo, kad Klaipėdos Laisvojoje Ekonominėje zonoje statosi du cheminiai fabrikai, veikė, žuvies perdirbimo gamykla „E.”. Veikiančios transporto įmonės nespėjo vykdyti užsakymų, ir ypač tai lietė krovinių, reikalaujančių temperatūrinio režimo gabenimus. Todėl žinojo, kad specializuoto transporto – šaldytuvų paklausa buvo didelė. Pokalbio metu R. T. minėjo, kad su Skandinavijos įmonėmis jis bendradarbiauti nepageidauja, kad jam labiau tiktų Vokietijos įmonės. Tuo metu Lietuvoje galima buvo įsigyti arba tik naujus vilkikus – šaldytuvus, kurie būtų labai brangūs, o tuo pačiu brangi ir jų nuoma, arba visiškai sudėvėtą techniką, kurią toliau eksploatuoti neapsimokėtų. Pokalbio su R. T. metu, jis minėjo tik Skandinavijos įmones. Nors 1997 metais jis ir buvo dirbęs su Vokietijos įmone „H.”, tačiau vėliau ryšių su šia Vokietijos įmone nepalaikė. Konkrečių Vokietijos įmonės „H.” rekvizitų bei kontaktų R. T. nedavė.

Kadangi vienokiu ar kitokiu būdu būtų tekę mokėti pirminį ar pirmojo laikotarpio nuomos įnašą, buvo nutarta UAB „C. A. R.” perduoti 260 000 Lt. Sumą nurodė R. T. Pinigus duoti grynais buvo nuspręsta todėl, kad tuo metu UAB „L.” kasoje buvo reikiama suma pinigų. Jam buvo svarbu, kad R. T. šiuos pinigus paimtų pagal UAB „L.” buhalterinius dokumentus. Tuo tarpu R. T. planai investuojant šiuos pinigus, jam nerūpėjo. Kur UAB „C. A. R.” panaudojo 265 000 Lt, jam nežinoma.

Nurodė, kad 2006-08-31 „Priedas Nr. 1 prie prašymo nuomos sutarčių”, kuriuo UAB „L.“ neprieštarauja, kad užstatas būtų panaudotas kaip UAB „C. A. R.“ pirminis įnašas į UAB „S.B.L.“ gal ir buvo matytas, tačiau į jį nekreipė dėmesio. Su R. T. buvo sutarta žodžiu, o formalų susirašinėjimą vykdė direktorė V. T.

2006 metų gruodžio mėn. R. T. pasakė, kad vyksta ginčai su “S.B.L.”. Kai 2006 metų gruodžio mėn. jau tapo aišku, kad vilkikai pristatyti nebus, su R. T. buvo pradėta tartis, kad 265 000 Lt būtų užskaityti kaip lengvųjų automobilių nuoma, pagerinant nuomos sąlygas. Taip su R. T. buvo sutarta žodžiu, oficialių raštų dėl to surašyta nebuvo. Nuo 2007 metų vasario iki 2007 metų liepos mėn. UAB “C. A. R.” sąskaitų už lengvųjų automobilių nuomą nepateikinėjo. 2007 metų vasarą į jį kreipėsi S.B. darbuotojas ir paaiškino, kad šie automobiliai priklauso S.B.L., kad UAB C. A. R.” yra prie bankroto ribos, todėl Lizingas periminėja lengvuosius automobilius. Neužilgo trys lengvieji automobiliai VOLVO buvo perduoti Lizingo atstovams. Dėl šių automobilių nuomos iš Lizingo vyko derybos, bet galutinio sprendimo priimta nebuvo. Su UAB “C. A. R.” užskaitos surašyta nebuvo.

Apklausta kaltinamąją V. T. parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja V. T. parodė, kad UAB „L.“ direktore ji dirbo nuo 2005 metų balandžio – gegužės mėnesio iki 2006 spalio mėnesio. Po to išėjo į dekretines atostogas. Iki buvo paskirta šios bendrovės direktore, keletą savaičių ji dirbo vadybininkės pareigose, kuravo PHARE finansuojamą projektą dėl kaimo turizmo vystymo Jurbarko rajone, Klaipėdos Universitete buvo baigusi tuzimo vadybos studijas. Įmonės „L.” akcininkas buvo UAB „T.”. Kas konkrečiai jai pasiūlė tapti bendrovės „L.” direktore, nepamena.

2006 metų lapkričio mėnesį ji asmeniškai įsigijo 3 procentus šios bendrovės akcijų. Kas buvo akcijų pardavėjas, nepamena. Pagrindinė įmonės veikla buvo kaimo turizmas, t.y. pagal minėtą PHARE finansuojamą projektą buvo pradėta kaimo turizmo plėtros veikla Jurbarko raj. Be to, įmonė užsiiminėjo verslo planų kūrimu, verslo konsultacijomis. Kiek jai žinoma, V. N., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės akcininku nebuvo, oficialiai šioje bendrovėje nedirbo. Šioje bendrovėje dirbo jo sūnus V. N.. UAB „C. A. R.” ir R. T. iki 2006 metų pavasario, nepažinojo. R. T. pažinojo V. N. (vyresnysis), kuris pasiūlė iš UAB „C. A. R.” nuomotis lengvuosius automobilius. Poreikį išsinuomoti iš UAB „C. A. R.“ automobilius pagal transporto nuomos sutartis: Nr. N-20060308/1 VOLVO XC90 v/n (duomenys neskelbtini), pagal N-20060308/3 VOLVO XC70 v/n (duomenys neskelbtini) N-20060308/2 VOLVO XC70 v/n (duomenys neskelbtini) lėmė tai, kad vykdant kaimo plėtros projektą, tekdavo daug važinėti į Jurbarko rajoną. UAB “C. A. R.” siūlė palankias lengvųjų automobilių nuomos kainas, nereikalavo, kaip lizingo bendrovės finansinės atskaitomybės, kitų formalumų, nuomos sutartis buvo galima bet kada nutraukti. VOLVO XC90 v/n (duomenys neskelbtini) naudojosi vadybininkas A. P., o Volvo XC 70 naudojosi ji bei vadybininkas V. N. (jaunesnysis).

UAB „L.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė UAB „A. P.”, savo buhalterės įmonė neturėjo, už įmonės kasą buvo atsakinga ji.

UAB „C. A. R.“ 2006-06-26 raštas jai yra žinomas. Tačiau su kokiomis Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonėmis UAB „L.” buvo sudariusi sutartis - nepamena, taipogi nepamena ar sutartys buvo rašytinės, kaip ir kokia buvo šių sutarčių esmė.

Nurodė, kad V. N. anksčiau dirbo transporto įmonėje, buvo minėjęs, kad būtent VOLVO šaldytuvai yra paklausiausi ir kad šis raštas tėra tik pagrindas gauti iš UAB “C. A. R.” komercinį pasiūlymą. Ar tuo metu jiems reikiamos komplektacijos šaldytuvų Lietuvoje nebuvo, ji netikrino. V. N. (vyresnysis), kaip buvęs transporto įmonės vadovas, jai minėjo, kad žino Vokietijos sunkvežimių pardavėjus. Jai pačiai apie šias Vokietijos įmones nieko nėra žinoma, taipogi ji nežino, ar duomenis apie Vokietijos įmones UAB „C. A. R.” pateikė V. N. (vyresnysis).

V. N. jai buvo pateikęs transporto priemonių subnuomos bei patiems vykdant transportavimo paslaugas kainas, eksploatacijos išlaidas, kitas išlaidas, o ji atlikusi paskaičiavimus, padarė išvadą, kad išsinuomojus iš UAB “C. A. R.” vilkikus, juos pernuomavus arba patiems atlikus transportavimo paslaugas, UAB „L.” gautų papildomų pajamų. Transporto nuomos verslu pasiūlė verstis V. N. (vyresnysis), kadangi kaimo turizmo veikla strigo, įmonei reikėjo papildomos veiklos ir pajamų. Apie planuotas transportavimo paslaugas nieko konkretaus jai nežinoma.

Derybas su UAB „C. A. R.” vedė V. N. (vyresnysis). Taigi kodėl buvo sutarta, kad UAB „L.“ 260 000 lt užsatatą įneša į UAB „C. A. R.“ kasą, o ne į sąskaitą, atsakyti negali. Dėl tos pačios priežasties negali atsakyti ir, kodėl nebuvo prieštarauta, kad UAB „L.“ užstatas būtų panaudotas kaip UAB „C. A. R.“ pirminis įnašas į UAB „S.B.L.“.

Nurodė, kad UAB „L.“ 2006 metų vasarą - rudenį, nekilnojamojo turto, vertingo ilgalaikio turto neturėjo. Pagrindinį įmonės turtą sudarė apyvartinės lėšos. Jai pradėjus dirbti direktore, grynųjų pinigų įmonės kasoje buvo, buvo gaunamos pajamos iš pirkėjų, grynųjų pinigų operacijų daug nebuvo, su jais buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimas, pinigai banke išgryninami bei įnešami į įmonės kasą. Todėl 2006-09-07 įmonė išmokėti UAB „C. A. R.“ 265 000 lt kasoje turėjo.

Nurodė, kad jai žinoma, jog UAB “C. A. R.” vilkikų nepristatė. R. T. tai nuolat žadėjo, bet vis atidėliojo terminus. Kadangi ji tuo metu buvo dekretinėse bei vaiko priežiūros atostogose, detaliai šiais klausimais nesidomėjo (12 t. b.l. 10, 8 t. b.l. 13-15).

Vilniaus apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi, kaltinamajai V. T. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (13 t. b.l. 54-55).

Apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad 2007 m. jis dirbo keliose bendrovėse, tame tarpe ir UAB „L.“, kur nuo 2007 m. birželio mėnesio, buvo paskirtas direktoriumi. Prieš samdant jį į šią bendrovę, buvo pasakyta, kad įmonė yra sunkioje padėtyje, turi skolininkų. Taipogi buvo pateikta galimybė atsiimti pinigus ir po to leisti generuoti verslui. Tačiau padirbus tam tikrą laiką, tapo aišku, kad atsiimti skolas nebus įmanoma, todėl kompaniją reikėjo likviduoti. Tuo metu, kai jis buvo šios bendrovės vadovu su UAB „C. A. R.“ jokių santykių neturėjo, kaltinamojo R. T. nepažįsta.

Gavosi situacija, kad tuo metu, kai vyko UAB „L.“ dokumentų perdavimas, iš karto atvažiavo FNTT ir padarė jų poėmį. Iš esmės įmonė tuo laikotarpiu jokios veiklos nevykdė. Tai matėsi jos balanse. Apie ankstesnę jos veiklą nieko nežinojo, su dokumentais susipažinti nespėjo.

Atlikus UAB „L.“ dokumentų apžiūrą, nustatyta, kad ši įmonė, ir tai konstatuota Klaipėdos VMI 2008-09-25 Patikrinimo akte Nr. AC1-26, yra ne PVM mokėtoja, buvo naudojama kaip įmonė tarpininkė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų interesų, išvengiant mokestinės prievolės valstybei ir padedant kitoms 3 įmonėms neteisėtai suformuoti 302.580 Lt sąnaudų.

Kasos dokumentuose, UAB „L." kasos išlaidų 2006-09-06 orderio 265.000 Lt sumai UAB „C. A. R.", nėra. UAB „L." kasos išlaidų orderis 265.000 Lt sumai, esantis UAB „L." buhalterinėje apskaitoje, surašytas 2006-12-30, kuriame nurodyta, kad minėtą dieną pinigus V. T. perdavė direktorius A. P.. Pastarasis direktoriumi paskirtas UAB „L." 2006-10-25 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 06/02 nuo 2006-10-25. Minėtą dieną jis iš V. T. turėjo perimti bendrovės dokumentaciją ir turtą, t.y. ir kasą. Perimant kasą - 265.000 Lt trūkumas kasoje turėjo būti nustatytas. 2006-12-31 patvirtinta ir V. T. avanso apyskaita 265.000 Lt sumai (2006-12-31 V. T. pagimdė dukrą L. N.)

UAB „C. A. R." 2006-09-07 kasos pajamų orderis RAC Nr. 000022 265.000 Lt sumai UAB „L." buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB „A.P." buvo pateiktas tik 2007-04-17.

Tyrimui pateikta UAB „L." kasos knyga pradėta pildyti 2004-07-01, visi rankraštiniai įrašai knygoje atlikti vieno asmens rašysena, laikotarpyje nuo 2004-07-01 iki 2005-04-30 kasos knygos lapai užpildyti, bet nepasirašyti atsakingų asmenų, knygos lapai pasirašyti V. T. nuo 2005-05-01 iki 2006-09-30. Vėlesni kasos knygos lapai pasirašyti direktoriaus A. P. Laikotarpyje nuo 2005-05-01 iki 2006-09-30 265.000 Lt pinigų išmokėjimo V. T. pagal kasos registrus - nėra. Paskutiniame kasos knygos lape kasos knyga susiūta ir užantspauduota UAB „L." antspaudu, šalia yra įrašas, kad kasos knyga sunumeruota 2005-07-01, joje yra 31 lapas, tačiau antspaudas yra mažesnio diametro. Mažesnio diametro - 3 cm antspaudą su įrašu „UAB „L. " Lietuvos Respublika, Klaipėda", naudojo direktoriumi tapęs A. P. Kol UAB „L.“ direktore buvo V. T., visi raštai pattvirtinti antspaudu, kurio diametras yra 3,7 cm, su įrašu viduje „UAB ,,L.“ Lietuvos Respublika, Klaipėdos miestas“.

Specialistui, BPK 89, 90 ir 205 straipsnių pagrindu apžiūrėjus UAB „L." 2006-01-01 - 2006-12-31 pirminius kasos apskaitos dokumentus, jų registrus: kasos knygą, žiniaraštį sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“, banko AB „Š.B.“ apskaitos dokumentus bei išrašus nustatyta, kad dokumentinis pinigų likutis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 UAB „L.“ buvo: pagal kasos dokumentus kasoje nuo 327.143,36 Lt 2006-01-01 iki 555907,28 Lt 2006-12-31. Dviejose AB „Š.B.“ įmonės sąskaitose sausio – lapkričio mėn. laikotarpyje nuo 0,00 Lt iki 65,56 Lt, 2006 gruodžio 31 d. - 889,90 Lt. Iš pasiskolintų iš AB „Š.B.“ 194.000 Lt buvo grąžinta 2006 m. spalio mėn. – 4,81 Lt, lapkričio mėn. – 995,19 Lt, gruodžio mėn. – 1000 Lt.

Apžiūrėjus UAB „L.“ 2006-01-01 - 2006-12-31 pirminius kasos apskaitos dokumentus bei jų registrus: kasos knygą, žiniaraštį sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“, atskaitingo asmens Avanso apyskaitas nustatyta, kad UAB „L.“ (direktorius A. P. nuo 2006-10-25 pagal 2006-10-23 vienintelio akcininko UAB „T.“ sprendimą Nr. 06/02) kasininkas A. P. 2006-12-30 Kasos išlaidų orderiu Nr. 32 pagrindė 265.000 Lt išmokas iš UAB „L.“ kasos, atskaitingam asmeniui - buvusiai UAB „L.“ direktorei V. T. Ši ūkinė operacija užregistruota kasos knygoje už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31 bei žiniaraštyje sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“ už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2006-12-31.

Pagal apžiūrai pateiktas finansines ataskaitas, pateiktas Valstybiniam socialinio ir sveikatos draudimo fondo valdybai, Klaipėdos skyriui nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėnesio direktorė V. T. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose ir UAB „L.“ nedirbo.

Pagal apžiūrai pateiktą 2006-12-31 Avanso apyskaitą Nr. 06/12/03 (pasirašė atskaitingas asmuo V. T., direktorius A. P.) nustatyta, kad atskaitingas asmuo V. T. 2006-12-31 avanso apyskaitoje užregistravo 265000 Lt išmokas UAB „C. A. R.“, kurias pagrindė UAB „C. A. R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 2006-09-07 kasos pajamų orderio kvitu, kurio serija RAC Nr. 000022 (pasirašė: UAB „L." direktorė V. T. bei UAB „C. A. R.“ vyr. finansininkė Ž. C., kasininkas R. T.). Pažymėtina, kad ant 2006-09-07 kasos pajamų orderio kvito, pažymėto serija RAC Nr. 000022, yra žyma, kad dokumentas gautas 2007-04-17.

Apžiūros metu pagal UAB „C. A. R.“ 2006-09-07 kasos pajamų orderio kvito, pažymėto serija RAC Nr. 000022 duomenis nustatyta, kad UAB „L.“ direktorė V. T., pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatas: „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apsiautos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ - kasos išlaidų orderiu nepagrindė 265000 Lt išmokų iš UAB „L.“ kasos 2006-07-07 bei neužtikrino, kad ši ūkinė operacija būtų užregistruota UAB „L.“ atitinkamuose apskaitos registruose: kasos knygoje už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2006-09-30 bei žiniaraštyje sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“ už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki 2006-09-30.

Pagal apžiūrai pateiktus UAB „L.“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „L.“ direktorė V. T., vadovaujantis 2006-10-23 vienintelio akcininko UAB „T.“ sprendimu Nr. 06/02 iki 2006-11-06 buvo įpareigota perduoti naujai paskirtam UAB „L.“ direktoriui A. P. UAB „L.“ dokumentus bei bendrovės turtą. Tačiau pagal apžiūrai pateiktus UAB „L.“ dokumentus nustatyta, kad buvusi UAB „L.“ direktorė V. T., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5 punkto nuostatų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam materialiai atsakingam asmeniui (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę) - perduodant UAB „L.“ kasos pinigines lėšas naujai paskirtam UAB „L.“ direktoriui A. P., neorganizavo UAB „L.“ kasos piniginių lėšų inventorizacijos bei 63 punkto nuostatų reikalavimus - „Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis“ - neorganizavo piniginių lėšų UAB „L." inventorizacijos bei faktiško piniginių lėšų likučio nesutikrino su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal perdavimo ir priėmimo dienos būklę, radus trūkumą arba perteklių, nesudarė materialinių vertybių sutikrinimo žiniaraščio. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ar faktiškas piniginių lėšų likutis atitiko dokumentinį piniginių lėšų likutį UAB „L." kasoje.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr IX-574 2 straipsnio 1 dalies nuostatą — „Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio į\ykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas ".

UAB „L.“ (direktorius A. P. laikotarpiu nuo 2006-10-25), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr LX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimų: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio į\ykio turinys“ - apskaitos dokumentu pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją - 2006-12-30 Kasos išlaidų orderiu Nr. 32 pagrindė 265.000 Lt išmokas iš UAB „L.“ kasos atskaitingam asmeniui - buvusiai UAB „L.“ direktorei V. T. Tuo tarpu UAB „C. A. R.“ pinigų gavimą pagrindė 2006-09-07 kasos pajamų orderiu RAC Nr. 000022, dėl ko nebuvo galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo.

Pagal apžiūrai pateiktus UAB „L.“ dokumentus nustatyta, kad UAB „L.", atstovaujama direktorės V. T. ir AB „Š.B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujama Klaipėdos filialo direktorės S. K., 2006-02-21 pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. TL-2006-009-05, kurios pagrindu Bankas Suteikė UAB „L.“ 194.000,00 Lt dydžio kreditą, kurio paskirtis - nekilnojamajam turtui pirkti. Pagal šios kreditavimo sutarties sąlygas UAB „L.“ įsipareigojo kreditą bankui grąžinti iki 2006-11-21. Sutarties sąlygų tinkamam įvykdymui užtikrinti, kredito gavėjas - UAB „L.“ Bankui įkeitė: „4.1.1.1. Sandėlį, 597,94 kv.m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. 4.1.1.2 Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos teisę. Žemės sklypas išnuomotas 2001-11-29 nuomos sutartimi Nr. 20-I06/2001Ž.“ .

Pagal apžiūrai pateiktą UAB „L.“ 2007-04-09 Sutartį dėl 2006-02-21 kreditavimo sutarties Nr. TL-2006-009-05 2 dalies 2.2.4 punkto sąlygas, AB bankas „Š.B.“ pratęsė 193.000,00 Lt kredito grąžinimo terminą iki 2007-06-20.

Apžiūrėjus UAB „L.“ pirminius kasos apskaitos dokumentus bei jų registrus: kasos knygą, žiniaraštį sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“, atskaitingo asmens Avanso apyskaitas nustatyta, kad UAB „L.“ dokumentinis pinigų likutis kasoje buvo 2006-02-01 - 327143,36 Lt, 2006-03-01 - 332746,78 Lt.

Apžiūrėjus UAB „L." 2006-01-01 - 2006-12-31 pirminius kasos apskaitos dokumentus, jų registrus: kasos knygą, žiniaraštį sąskaitai Nr. 2720 „Kasa LT“ bei banko AB „Š.B.“ apskaitos dokumentus bei išrašus nustatyta, kad dokumentinis pinigų likutis 2006-11-30 buvo 691.021,93 Lt. Tokiu būdu, buhalterinės apskaitos duomenimis, UAB „L.“ turėjo galimybę grąžinti 193.000,00 Lt kreditą. Tačiau pagal apžiūrai pateiktus AB banko „Š.B.“ dokumentus, UAB „L.“ kreditavimo sutarties Nr. TL-2006-009-05 pratęsimus, tiekėjų priminimus sumokėti skolas bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos filialo inkasinius reikalavimus sumokėti priskaičiuotus mokesčius į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nustatyta, kad UAB „L.“ laikotarpiu nuo 2006 metų balandžio mėnesio faktiškai trūko apyvartinių lėšų ūkinei veiklai vykdyti.

Pagal apžiūrai pateiktus AB „Š.B.“ dokumentus nustatyta, kad UAB „L.“ kreditą, gautą pagal 2006-02-21 Kreditavimo sutartį Nr. TL-2006-009-05, nepanaudojo pagal paskirtį - nekilnojamojo turto neįsigijo. UAB „L.“ gautą 193000,00 Lt kreditą (194000,00-1000,00) panaudojo: 1) 2006-03-08 banko mokėjimo pavedimu Nr. 103064 pagrindė 33564,00 Lt pervedimą į UAB „C. A. R.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už nuomos paslaugas; 2) 2006-03-01 banko mokėjimo pavedimu Nr.01151943 pagrindė 75000,00 Lt paskolos paėmimą, pervedant pinigus į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2006-03-02 banko mokėjimo pavedimu Nr.02144211 pagrindė 10000,00 Lt paskolos paėmimą, pervedant pinigus į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2006-03-05 banko mokėjimo pavedimu Nr.06152254 pagrindė 24700,00 Lt paskolos paėmimą, pervedant pinigus į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2006-03-09 banko mokėjimo pavedimu Nr. 09134010 pagrindė 50736,00 Lt paskolos paėmimą, pervedant pinigus į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso 194000 Lt (33564,00+75000,00+10000,00+24700+50736,00).

Pagal apžiūrai pateiktus banko AB „Š.B.“ dokumentus bei UAB „L.“ kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „L.“ iš AB „Š.B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus išėmė pagal čekius grynais ir įnešė į UAB „L.“ kasą, iš jų: 2006-03-01 dokumento Nr. 257728 išėmė grynais iš sąskaitos 46200,00 Lt; 2006-03-02 dokumento Nr. 257729 išėmė grynais iš sąskaitos 9940,00 Lt; 2006-03-06 dokumento Nr. 257730 išėmė grynais iš sąskaitos 24550,00 Lt; 2006-03-09 dokumento Nr. 257731 išėmė grynais iš sąskaitos 47240,00 Lt.

Tokiu būdu, dokumentinis pinigų likutis banko AB „Š.B." sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo: 2006-04-30 - 0,00 Lt, 2006-05-31 - 270,69 Lt, 2006-06-30 - 0,07 Lt, 2006-07-31 -1,47 Lt, 2006-08-31-9,59 Lt, 2006-09-30-15,78 Lt, 2006-10-31-65,56 Lt, 2006-11-30 - 0,00, 2006-12-31 - 889,90 Lt. (8 t. b.l.12, 21-95, dėžė Nr. 1, segtuvas Nr. 4).

Tačiau byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse, BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl 2006-09-07 kasos pajamų orderio serija RAC Nr. 000022, sukalstojimo ir jo realizavimo) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizode dėl 2006-08-11 sutarties Nr. 200606C6062-6071 Priedo Nr. 2 suklastojimo), suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte pasakyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnis nustato baudžiamosios atsakomybės senaties terminus bei jų skaičiavimo taisykles. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b ) papunktyje, 2 punkte, 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamas nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas ir per šį nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki nuosprendžio priėmimo dienos (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. T. yra pareikšti kaltinimai: 1) pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis dėl jam patikėtos UAB „C. A. R.“ didelės vertės - 4.904.192 Lt turtinės teisės išvaistymo, padaryto dėl neatsargumo 2006-06-12 iki 2007-06-17 laikotarpiu; 2) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2006-09-07 kasos pajamų orderio serija RAC Nr. 000022, suklastojimo ir jo realizavimo, padaryto 2006-10-04 – 2006-11-27 laikotarpiu, ir 3) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2006-08-11 sutarties Nr. 200606C6062-6071 Priedo Nr. 2 suklastojimo, padaryto 2006 lapkričio mėnesio 14 - 20 dienų laikotarpiu.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje pagal įstatymą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), o nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipnsio 2 ir 4 dalyse – neatsargių (BK 11 str. 2 d.,16 str.).

Taigi, akivaizdu, kad nuo R. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalyse, BK 300 straipsnio 1 dalyje ( du epizodai), padarymo, senaties eigą pradedant skaičuoti nuo 2007-10-01, t.y. nuo paskutinės R. T. inkriminuojamos veikos padarymo, yra praėję daugiau nei penkeri metai. Todėl suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui bei nenustačius jokių kliūčių dėl kurių nebūtų galima taikyti aukščiau išvardintuose epizoduose apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, kaltinamojo R. T. atžvilgiu tikslinga baudžiamąjį procesą nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Bausmių skyrimo motyvai, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo išsprendimas

Skiriant kaltinamajam R. T. bausmę atsižvelgiama, kad yra neteistas, administracine tvarka, pagal Valstybinės darbo ir mokesčių inspekcijų duomenis, nebaustas, administracinės nuobaudos, paskirtos už KET pažeidimus, negalioja. Nusikalstama veika dėl kurios yra teisiamas, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Be to, pastarasis yra vedęs, dirba, turi problemų su sveikata (12 t. b.l. 65, 67-69, 11, 74-75, 116, 13 t. b.l. 113-114).

R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Tokiu būdu, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltinamojo asmenybę, tai kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, R. T. skirtina straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatyta bausmė - bauda, savo dydžiu atitinkanti šiai bausmės rūšiai numatytą vidurkį, t. y. 100 MGL dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 3 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

Skiriant bausmę juridiniam asmeniui - UAB „C. A. R.", atsižvelgiama, kad ši bendrovė anksčiau neteista, nusikalstama veika, dėl kurios yra teisiama, pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Įvertinama ir tai, kad UAB „C. A. R." yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto (12 t. b.l. 115, 13 t. b. l.174-179). Todėl atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad minėtai bendrovei turi būti paskirta bausmė - juridinio asmens likvidavimas (BK 43 str. 1 d. 3 p. ), kadangi kitos bausmių rūšys, kurias numato juridiniam asmeniui įstatymas, neatitiktų savo paskirties.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB ,,C. A. R.“ dokumentus (bendrovės steigimo, buhalterinės apskaitos, susirašinėjimo, kompiuterio apžiūros dokumentus, protokolus, pažymas, sutartis, priedus prie jų, PVM sąskaitas faktūras, deklaracijas, aktus, kasą,), esančius segtuvuose Nr. 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, gražinti BUAB „C. A. R.“ administratoriui UAB „D.P.“. Išregistruotos iš VĮ Registrų centro UAB „L.“ dokumentus, esančius segtuve Nr. 4, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvui, esančiam Liepų g. 11, Klaipėdoje. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylą Nr. PR-181-07 (segtuvas Nr. 1), įsiteisėjus nuosprendžiui, gražinti Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai. Keturis vokus Nr. 1, 2, 3, 4 su CD, esančius segtuve Nr. 2, saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 100 MGL (13 000 lt) dydžio bauda (BK 47 str. 3 d. 3 p., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003-05-01, redakcija).

R. T. dėl kaltinimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 228 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Baudžiamąjį procesą R. T. atžvilgiu pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis, BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2006-09-07 kasos pajamų orderio serija RAC Nr. 000022, sukalstojimo ir jo realizavimo) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2006-08-11 sutarties Nr. 200606C6062-6071 Priedo Nr. 2 suklastojimo) nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Juridinį asmenį – UAB „C. A. R.“ pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją juridinio asmens likvidavimu.

Juridinį asmenį – UAB „C. A. R.“ dėl kaltinimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą R. T., įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB ,,C. A. R.“ dokumentus, esančius segtuvuose Nr. 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, gražinti BUAB „C. A. R.“ administratoriui UAB „D. P.“.

Išregistruotos iš VĮ Registrų centro UAB „L.“ dokumentus, esančius segtuve Nr. 4, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvui, esančiam Liepų g. 11, Klaipėdoje.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylą Nr. PR-181-07 (segtuvas Nr. 1), įsiteisėjus nuosprendžiui, gražinti Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai. Keturis vokus Nr. 1, 2, 3, 4 su CD, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.