- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-17
- Bylos Nr.
- 2-169-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04621-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- S. L., R. A.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos, R. A.
- Advokatai
- Marius Ramanauskas, Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovams Jurgitai Tomkutei, Zenonui Jonui Jotkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams R. A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, dėl netinkamai vykdomų statybos darbų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. L. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2014-03-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus sprendimą Nr. 2D-4510-(19.2) bei 2014-04-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. (7.9)-20-6389; įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR Aplinkos ministerijos bei atsakovę R. A., pašalinti vykdomų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimus. Ieškovas ir jo atstovas teisme palaikė ieškinį ir paaiškino, kad 2014-03-21 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus sprendimas Nr. 2D-4510-(19.2), kuriuo netenkintas prašymas dėl netinkamai vykdomų statybos darbų bei 2014-04-24Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos sprendimas Nr. (7.9)-20-6389, kuriuo nenaikintas Šiaulių skyriaus sprendimas, yra neteisėti ir nepagrįsti, ši institucija netyrė ir aplaidžiai atliko savo pareigas, nes iš pateiktų dokumentų aiškiai matosi, jog yra netinkamai vykdomos statybos. Ieškovas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje turi sodo sklypus Nr. 8 ir 10. Perkant sodo sklypą Nr. 8, sodo sklype Nr. 6, buvusių kaimynų žodiniu susitarimu buvo pastatytas garažas ir ūkinis pastatas 40 cm nuo ieškovo sklypo ribų. Jokių pretenzijų dėl to kaimynams ieškovas neturėjo. 2010 m. atsakovė R. A. nupirko iš buvusių kaimynų sodo sklypus Nr. 4 ir 6. 2012 m. atsakovė nusprendė sodo namelį perstatyti į gyvenamąjį namą, todėl visas sodo namelis su garažu ir ūkiniu pastatu buvo nugriautas iki pamatų ir pradėta nauja pastato statyba. Statydama namą gyvenamąjį namą atsakovė buvusį garažą ir ūkinį pastatą pakeitė į gyvenamąsias patalpas, įrengdama ten katilinę ir sanitarinius mazgus, paaukštindama pastatą žemesnėje stogo susikirtimo dalyje su vertikalia siena 30 cm, o aukštesnėje stogo dalyje, kuri susikerta su pagrindiniu statiniu, 60 cm. Taip pat atsakovė stogo konstrukcijai įrengė 30 cm pločio karnizą, kurio nebuvo ir kurį įrengus atstumas tarp besiribojančių sklypų ribų sumažėjo iki 5 cm. Be to tas naujas pastatas yra nuo rytų pusės, todėl ieškovo sklypui padidėjo šešėlis, įrengus stogo karnizą, visi lietaus krituliai nuo priestato stogo bėga į ieškovo sklypą, taip pat ten nuslenka sniegas. Kadangi atsakovė vykdė naują statybą, mažindama atstumą iki sklypo ribos ji privalėjo gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą, tačiau to nepadarė. Nukrypimus nuo leistinų statybų taip pat konstatavo antstolis T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame nurodyta, jog išmatavus atstumus nuo statomo pastato iki sklypo Nr. 8 tvoros jie buvo tokie: nuo pastato lietvamzdžio – 5 cm; nuo stogo karnizo – 19 cm; nuo pastato sienos – 50 cm. Ieškovas taip pat nurodo, jog projektuojant buvo suklastoti brėžiniai ir atsakovės pastato aukštis vietoje 220 cm pataisytas į 250 cm, o po to tuo pagrindu padarytas statybos projektas. Duomenis klastojo arba projektuotojas, arba VĮ „Registrų centras“. Atsakovė statydama taip pat nesilaiko pastato aukščio reikalavimų, nes nuo 230 cm žemesnėje dalyje sukėlė dar per 30 cm. Dabartinių atsakovės pastato aukščių jis nematavo, o juos nustatė iš nuotraukų.
Atsakovė R. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas, nes atsakovės vykdytos rekonstrukcijos darbų negalima pavadinti savavališka nauja statyba, atsakovo niekuo nepagrįsti pamąstymai apie aukščio ir atstumo neatitikimus negali būti vertinami kaip racionalūs ir pagrįsti argumentai, ieškovas nenurodo kokias konkrečiai teisės normas pažeidė atsakovė ir kaip tai pasireiškia. Ieškovas pats sau prieštarauja, pripažindamas, kad senesni pastatai buvo pastatyti su jo žinia bei sutikimu ir dėl jų jis neturėjo jokių pretenzijų, kol atsakovė nepradėjo rekonstrukcijos. Ieškovo argumentai dėl dokumentų klastojimo tai pat yra visiškai nepagrįsti ir juokingi.
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos atstovai Jurgita Tomkutė ir Zenonas Jonas Jotkevičius su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovai nurodė, jog 2014-03-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas atliko patikrinimą vietoje ir surašė statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktą, o 2014-03-21 ieškovui buvo pateiktas atsakymas Nr. 2D-4510-(19.2), kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu esminių nukrypimų nuo projekto nenustatyta, prie ieškovui priklausančio sklypo ribos, rekonstruojamo sodo namelio dalies pamatai ir dalis senos sienos paliktos buvusioje vietoje, aukštis neviršija projektinio. Ieškovui buvo išaiškinta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai sutikimai neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Ieškovo argumentai, kad brėžiniuose yra suklastoti statinio aukščiai, yra nepagrįsti, kadangi apie tai nėra pateikta jokių duomenų, o ieškovas savo išvadas apie faktinius atsakovės rekonstruojamo pastato aukščius remia ne atliktais matavimais, o nuotraukomis, kurios negali būti laikomos įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl statybos teisėtumo, kuomet reikalavimai byloje reiškiami, vadovaujantis LR CK 4.103 str. 1 d., 2 d.
Byloje ginčui išspręsti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: ieškovas S. L. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje turi sodo sklypus Nr. 8 ir 10. Toje pačioje sodų bendrijoje sklype Nr. 6, buvusių kaimynų žodiniu susitarimu bei ieškovo sutikimu, buvo pastatyti sodo namelis, statybos metai 1984 m., sandėlis, statybos metai 1990 m., kurie stovėjo 40 cm nuo ieškovo sklypo ribų. Jokių pretenzijų dėl to kaimynams ieškovas neturėjo. 2006-12-07 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė R. A. nupirko iš buvusių ieškovo kaimynų sodo sklypą Nr. 6 bei sklype buvusius pastatus – sodo namelį, statytą 1984 m; sandėlį – statytą 1990 m. Pagal 2011-09-28 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-61-110928-00179, atsakovė R. A. pradėjo vykdyti sodo namelio rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą statybos darbus.
Dėl atsakovės vykdytų statybos darbų teisėtumo
Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, vienodindamas teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsniu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010) Neteisėtos statybos faktas konstatuojamas pagal statinio statybos pradžioje galiojusius teisės aktus. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008)
Remiantis minėta teismų praktika darytina išvada, kad ieškovas šioje byloje įrodinėdamas savo reikalavimus, turėjo teikti statybą reglamentuojančių teisės aktų normų pažeidimų faktus. Ieškovas savo reikalavimus grindžia Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimu (2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-996 redakcija), Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalies reglamentavimu (2010 m. liepos 2 d. Nr. XI-992 redakcija), antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, Statybos techninio reglamento (toliau tekste -STR) 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” 33.2.; 48.5.2.; 48.5.3. punktų pažeidimais, o būtent: anot ieškovo, atsakovė R. A. privalėjo gauti iš ieškovo, kaip kaimyninio sklypo savininko, rašytinį sutikimą, kadangi sodo sklype statiniai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi tik turint tokį sutikimą (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalis); atsakovė R. A. vykdė naują statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis); antstolis T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo nukrypimus nuo statybų teisėtumo; atsakovė nesilaikė STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” 33.2.; 48.5.2.; 48.5.3. punktuose nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjant šią bylą konstatuotina, jog tokie ieškovo aukščiau įvardinti statybą reglamentuojančių teisės aktų normų pažeidimų faktai yra nepagrįsti, netikslūs ir neįrodyti.
STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys” (nuo 2010-10-01 iki 2011-12-31 galiojusi redakcija) 8.5. punkte nurodyta, kad nauja statyba laikoma, kai atstatomas buvęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas, nugriautas) statinys. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Minėto STR 1.01.08:2002 VI dalyje nurodoma, jog statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” (nuo 2011-07-01 iki 2011-10-15 galiojusi redakcija) 33.2. punkte nurodyta, jog statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų, arba naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių sklypų ribų.
Paties ieškovo paaiškinimu byloje nustatyta, kad anksčiau atsakovės R. A. valdomame sodo sklype Nr. 6 buvo statinių, kurie pagal ieškovo ir buvusių kaimynų susitarimą buvo pastatyti dabartiniu atstumu nuo ieškovo sklypo ribos ir ieškovas tam neprieštaravo. Ieškovas taip pat neneigia, jog statybos darbus atsakovė R. A. vykdė ant statinio senų pamatų ir sienų likučių, gavusi statybos leidimą statinio rekonstrukcijai. Kaip minėta, atsakovės R. A. sklype Nr. 6 anksčiau buvę statiniai – sodo namelis ir sandėlys buvo pastatyti atitinkamai 1984 m. ir 1990 m., kokios buvo šių statinių projektinės konstrukcijos ir kokiais atstumais jos buvo nuo ieškovo sklypo ribų, byloje duomenų nepateikta. Iš tokių nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė vykdė statinio rekonstrukcijos darbus ir gauti rašytinį ieškovo sutikimą tokiems darbams vykdyti nereikėjo. Kaip įgaliota ir kompetentinga institucija, vykdydama ieškovo skundų tyrimą ir atlikusi patikrinimą vietoje, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos nenustatė nukrypimų nuo vykdomo statinio rekonstrukcijos projekto, taip pat konstatavo, jog rekonstruojamo statinio faktinis aukštis neviršija projektinio aukščio. Ieškovo byloje reiškiami argumentai dėl rekonstruojamo statinio aukščio neatitikimų, nelaikytini pagrįstais, kadangi reiškiami gavus duomenis spėjimo būdu. Taipogi nelaikytini pagrįstais ir ieškovo teiginiai apie atsakovės pastato aukščio duomenų klastojimą brėžiniuose, kadangi į bylą nėra pateikta jokių tą patvirtinančių įrodymų.
Be kita ko šioje byloje pažymėtina, kad atsižvelgiant į reikalingų atlikti matavimų specifiką, byloje esantis antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas galimai nesuteikia tikslios informacijos apie nukrypimus nuo leistinų statybų, nes tokiems matavimams atlikti reikalingos specialios žinios. (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-11/2013) Taipogi atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad ieškinyje jo cituojami STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai” 48.5.2.; 48.5.3. punktų reikalavimai, nuo 2011-07-01 iki 2011-10-15 galiojusioje minėto teisės akto redakcijoje nėra minimi, todėl negali būti sietini su nagrinėjamos bylos kontekstu bei atsakovės R. A. vykdyta statybine veikla. Minėtoje STR 1.07.01:2010 redakcijoje 48 punkte buvo reglamentuotos išimtys, kuomet pakeitus esminius projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, neprivaloma gauti naują statybą leidžiančio dokumento.
Esant nustatytoms aukščiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms ir konstatuotam teisiniam reguliavimui, ieškovo pareikštas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias detalizuoja CPK 88 str. 1 d. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 98 str. 1 d.:
iš ieškovo S. L. atsakovei R. A. priteistina 455,57 EUR išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (b.l. 121-122);
iš ieškovo S. L. valstybei priteistina 6,73 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas:
atsakovei R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 455,57 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 57 ct) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti;valstybei 6,73 EUR (šeši eurai 73 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.