Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui E. K. (E. K.), atsakovės atstovei Sigitai Narbutytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja teismui 2015-11-23 pateikė skundą, kurį patikslino 2015-12-16, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-15 sprendimą Nr. 49SF-1428-(14.49.104); 2) panaikinti NŽT 2015-09-08 sprendimą Nr. 1SS-2503-(7.5); 3) įpareigoti NŽT priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei S. K., grąžinant natūra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5062/6750 dalis, reikalingas gyvenamojo namo ir kitų statinių eksploatacijai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–6, 14–23).

Pareiškėja ginčija NŽT sprendimą Nr. 49SF-1428-(14.49.104) ir NŽT 2015-09-08 sprendimą Nr. 1SS-2503-(7.5.), kuriais atsisakyta pareiškėjos senelės S. K. vardu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį (toliau – ir Žemės sklypas), reikalingą pareiškėjai priklausančiai gyvenamojo namo ir kitų statinių daliai eksploatuoti. Paaiškino, kad pareiškėjos senelė S. K. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. ir F. T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą Žemės sklypą, buvusiuose (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) mieste. Prašymą atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą Žemės sklypą buvusių savininkų duktė S. K. pateikė 1992-03-24. Prašomas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – žemės grąžinimas natūra turėtoje vietoje. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ¾ gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ši pareiškėjai priklausanti gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalis stovi ant Žemės sklypo, į kurią pareiškėjos senelė S. K. pretendavo atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja nurodo, kad aplinkybė, jog Žemės sklypas yra užstatytas pareiškėjai priklausančiais pastatais, nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į užstatytą Žemės sklypo dalį S. K. vardu. Pažymi, kad tais atvejais, kai pagal dokumentus matyti, kad turto paveldėtojai, paveldėję žemės sklype esančius statinius, paveldės ir šiais statiniais užstatytą žemės sklypą, turi būti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises mirusiojo vardu, grąžinant natūra užstatytą Žemės sklypą. Teigia, kad pareiškėja nepraleido termino skundui paduoti.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti pilna apimtimi.

Atsakovė NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė jį atmesti (b. l. 57–64).

Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas turi būti vykdomas tik mirusios pretendentės S. K. vardu. S. K. 1992-03-24 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad pretendentė iki mirties būtų valdžiusi ant Žemės sklypo esančius statinius ar jų dalį. Siekiant atkurti nuosavybės teises į užstatytą Žemės sklypą yra būtina, kad pretendentas iki savo mirties būtų naudojęs Žemės sklypą ir jame nuosavybės teise valdęs statinius. NŽT, atsižvelgdama į aplinkybę, jog pretendentė S. K. iki savo mirties nuosavybės teise neturėjo jokių statinių Žemės sklype, pagrįstai atsisakė atkurti jai nuosavybės teises grąžinant Žemės sklypą natūra. Žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negrąžinamas natūra. Pažymėjo, kad apie negalimumą atkurti nuosavybės teises S. K. vardu pareiškėja sužinojo nuo NŽT 2011-09-13 rašto Nr. 49SF-437 įteikimo pareiškėjos įgaliotam atstovui, todėl pareiškėja laikoma praleidusia 1 mėnesio terminą sprendimui apskųsti.

Per teismo posėdį atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2011-08-23 NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos vardu į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 104).

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011-09-13 raštu Nr. 49SF-437 atsisakė atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą pareiškėjos vardu, nurodydamas, kad prašymą atkurti nuosavybės teises 1992-03-24 pateikė S. K., todėl nuosavybės teisės bus atkuriamos mirusios pretendentės vardu ir perduodamos pareiškėjai kaip turto paveldėtojai (t. 1, b. l. 101–103).

Pareiškėja 2014-12-03 NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. ir F. T. nuosavybės teise turėtą žemę, nurodydama, kad yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą (t. 1, b. l. 99).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014-12-22 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-33 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir patvirtinti žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 97–98).

2015-04-21 pareiškėja pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, prašydama nedelsiant spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal mirusios S. K. prašymą ir priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, grąžinant natūra dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti (t. 1, b. l. 89–90).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-07-15 raštu Nr. 49SF-1428-(14.49.104.) nurodė, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise niekada nepriklausė S. K., todėl žemės sklypas, į kurį prašoma atkurti nuosavybės teises, gali būti pareiškėjai parduotas arba išnuomotas (t. 1, b. l. 87–88).

Pareiškėja 2015-08-12 pateikė skundą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuriuo prašė panaikinti sprendimą Nr. 49SF-1428-(14.49.104.) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises mirusiajai S. K., grąžinant natūra namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79–82).

NŽT 2015-09-08 raštu Nr. 1SS-2503-(7.5.) atsisakė tenkinti pareiškėjos 2015-08-12 skundo reikalavimą atkurti nuosavybės teises S. K. vardu, atsižvelgiant į tai, kad S. K. iki savo mirties nėra valdžiusi nuosavybės teise statinių ar jų dalies (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28–30).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl NŽT sprendimų Nr. 49SF-1428-(14.49.104) ir 2015-09-08 Nr. 1SS-2503-(7.5.), kuriais atsisakyta pareiškėjos senelės S. K. vardu atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei šį įstatymą lydintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 (toliau – Nutarimas) ir šiuo nutarimu patvirtinta „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Tvarka).

Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.). Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. To paties straipsnio 2 d. 2 p. nustatyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Taigi, pagal Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., asmens teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, reikalingą, šiame žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, siejama su asmens, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pastatų valdymu nuosavybės teise. Iš šių nuostatų darytina išvada, kad kai pilietis neturi nuosavybės teise gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, jam laisva (neužstatyta) žemė natūra negrąžinama – ji išperkama. Teismo vertinimu, tokiu reglamentavimu siekiama išvengti situacijos, kuomet statiniai ir žemės sklypas, reikalingas šiems statiniams eksploatuoti, nuosavybės teise priklausytų skirtingiems asmenims, taip galimai pažeidžiant statinių savininko teisę pagal poreikį naudoti statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.

Kita vertus, aiškinant nurodytas teisės nuostatas, būtina atsižvelgti į tokio teisinio reglamentavimo tikslus. Konstitucinis Teismas 2001-04-02 nutarime konstatavo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat Įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-3284-580/2013, be kita ko, pažymėjo, „<...kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės grąžinimas natūra turi prioritetą prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad 0,6750 ha ginčo Žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti ¾ gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis, likusi gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis priklauso tretiesiems asmenims (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro; t. 1, b. l. 24–27). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, daroma išvada, kad ginčo Žemės sklypas yra užstatytas pareiškėjai ir tretiesiems asmenims priklausančiais statiniais. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Žemės sklype esantys statiniai būtų pastatyti (įrengti) prieštaraujant teisės aktų reikalavimams. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo Žemės sklypas iki mirties nuosavybės teise būtų priklausęs S. K., kuri yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą. Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčiusi situacija, jog po žemės sklypo, reikalingo pastatams eksploatuoti, grąžinimo natūra, pastatų ir jiems reikalingo žemės sklypo savininkas būtų tas pats asmuo, todėl jokio interesų konflikto grąžinant žemės sklypą natūra šiuo atveju nekyla. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra nustatyta konkretaus visuomenės poreikio, kad tokią žemę reikėtų išpirkti valstybei, o ne grąžinti natūra. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, kuris 2015-07-02 nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-878-492/2016 pažymėjo, jog „ta aplinkybė, kad A.G. yra mirusi, nesudaro pagrindo žemės sklypo, kuris reikalingas grąžintam pastatui eksploatuoti, pirkti arba nuomotis iš valstybės, o neatkurti nuosavybės teisių“.

Atsakovas nurodo, kad apie negalimumą atkurti nuosavybės teises S. K. vardu pareiškėja sužinojo nuo NŽT 2011-09-13 rašto Nr. 49SF-437 įteikimo pareiškėjos įgaliotam atstovui, todėl pareiškėja laikoma praleidusia 1 mėnesio terminą sprendimui apskųsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis numato, kad Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-09-13 raštu Nr. 49SF-437 atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjos 2011-08-23 prašymą atkurti nuosavybės teises pačios pareiškėjos vardu. Pažymėtina, kad vėlesnis pareiškėjos prašymas, pateiktas 2015-04-21, buvo grindžiamas kitais pagrindais, t. y. pareiškėja juo prašė ne atkurti nuosavybės teises pačios pareiškėjos vardu, tačiau išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Žemės sklypą S. K. vardu (t. 1, b. l. 89–90). Todėl laikytina, kad pareiškėja sužinojo apie kliūtis atkurti nuosavybės teises S. K. vardu tik nuo NŽT sprendimo Nr. 1SS-2503-(7.5.) įteikimo dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad skundžiamas NŽT sprendimas Nr. 1SS-2503-(7.5.) pareiškėjos atstovui įteiktas 2015-10-29. Toks įteikimas šalies atstovui laikomas tinkamu įteikimu. Pareiškėja skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2015-11-23, todėl daroma išvada, kad pareiškėja skundą teismui pareikė nepraleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto apskundimo termino.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-15 sprendimas Nr. 49SF-1428-(14.49.104) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-08 sprendimas Nr. 1SS-2503-(7.5) yra priimti neatsižvelgiant į susidariusios konkrečios situacijos aplinkybes, todėl yra nepagrįsti ir naikintini, o atsakovas įpareigotinas priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentei S. K., grąžinant natūra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5062/6750 dalis, reikalingas pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių žemės sklype, eksploatacijai.

Pareiškėja prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas pažymi, kad pareiškėja, prašydama išlaidų atlyginimo, nepateikė teismui išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos L. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-15 sprendimą Nr. 49SF-1428-(14.49.104).

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-08 sprendimą Nr. 1SS-2503-(7.5).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pretendentei S. K., grąžinant natūra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5062/6750 dalis, reikalingas pareiškėjai L. Č. priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių žemės sklype, eksploatacijai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.