- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-574-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12129-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- V. I.
- Atsakovas
- R. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovei R. I. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 44,42 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: R. I. asmeninės nuosavybės teise atitenka ¾ buto, esančio (duomenys neskelbtini), o V. I. už jos ¼ buto dalį, iš atsakovės R. I. priteisti 15 750 Eur piniginę kompensaciją ir atstovavimo išlaidas.
2. 2023 m. sausio 20 d. teisme gautas prašymas civilinėje byloje patvirtinti taikos sutartį, nes ieškovė ir atsakovė ginčą išsprendė taikiai, t. y. ieškovė ir atsakovė susitarė dėl ginčo buto dalies pardavimo ir pirkimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovės V. I. ir R. I. 2023 m. sausio 19 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą Nr. e2-2739-1160/2023 nutraukė, pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei V. I. 2022 m. rugsėjo 5 d. sumokėtą 75,00 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pažymėjo, kad byloje ginčo šalys sudarė taikos sutartį, ieškovei atsisakius reikalavimo dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šalims susitarus dėl dalies buto pardavimo. Tokį šalių elgesį, kuomet jos derėjosi, gera valia išsprendė kilusį ginčą ir sudarė taikos sutartį, taip nedidindamos bylinėjimosi išlaidų sumos, siekdamos greito ir ekonomiško civilinės bylos išnagrinėjimo, teismas laikė sąžiningu ir tinkamu. Atsižvelgęs į šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mąstą, bylos sudėtingumą ir galimas advokato darbo laiko sąnaudas, kitus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus ir maksimalius užmokesčio dydžius, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje iš atsakovės nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė V. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį dalyje dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-2739-1160/2023 priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė paskirstyti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalys to prašė ir dėl to aiškiai buvo išreiškusios savo valią, 2023 m. sausio 19 d. sudarytos taikos sutarties 6 punkte numatydamos sąlygą, kad „Šalys šia Sutartimi nesprendžia patirtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-2739-1160/2023 atlyginimo klausimo. Šalys teismo prašo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti teismo nuožiūra“. Todėl ieškovė visiškai pagrįstai tikėjosi atitinkamo teismo sprendimo dėl jos nagrinėjamoje civilinėje byloje patirtų 5 645 Eur teisinei pagalbai išlaidų paskirstymo/priteisimo. Išlaidų teismas nepaskirsto tik tuo atveju, kai šalys neišreiškia valios dėl jų paskirstymo (CPK 94 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti bendrąsias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisykles ir paskirstyti ieškovės 5 645 Eur patirtas išlaidas, nes atsakovė neprašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui neteikė.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą Taikos sutartį ir spręsdamas dėl byloje šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikė šalių elgesį sąžiningu ir tinkamu, tačiau visiškai nepasisakė dėl šalių elgesio iki ieškovei kreipiantis į teismą, nors civilinėje byloje esanti įrodymų visuma teikia pagrindo išvadai, kad dėl teisminio proceso atsakomybė tenka išimtinai ar didesne dalimi būtent atsakovei, dėl kurios elgesio ieškovė buvo priversta teikti ieškinį teismui.
5.3. Ieškovė teisminį ginčą inicijavo pagrįstai. Taikos sutarties sudarymas savaime nereiškia ieškinio pripažinimo, nes jos sudarymas yra grindžiamas derybų ir abipusių nuolaidų būdu, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
5.4. Tai, kad atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje civilinėje byloje teismui neteikė, negali paneigti ir iš viso eliminuoti ieškovės teisių į patirtų civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškovės V. I. atskirąjį skundą atsakovė R. I. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
6.1. Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, jog teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
6.2. Ieškovės kreipimasis į teismą nepaspartino ar nesulėtino nei kaip kitaip paveikė rezultatą ir apsisprendimą dėl ieškovei priklausančios buto dalies pirkimo, kuris ir taip buvo priimtas iki ieškovės kreipimosi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu. Ieškovei iki kreipimosi į teismą buvo pateiktas teigiamas atsakymas dėl pirkimo, įvertinant realias galimybes, teko tinkamiausio ieškovei rezultato palaukti, kurį pavykus įgyvendinti ieškovė atsisakė savo reikalavimo pareikšto civilinėje byloje, ko pasėkoje buvo pasirašyta taikos sutartis bei su ieškove atsiskaityta pilnai AB „Šiaulių bankas“ priėmus teigiamą sprendimą dėl kredito suteikimo atsakovei.
6.3. Tikėtina, kad dėl žmogiško neapdairumo, klaidingo situacijos vertinimo, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių galėjo nepatirti ar patirti nereikšmingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, netenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Šioje byloje ieškovė prašė teismo atidalinti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą ir priteisti ieškovei iš atsakovės už ieškovei tenkančią buto dalį iš atsakovės piniginę kompensaciją. Byla baigta patvirtinus tarp šalių taikos sutartį. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 5 645 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 2 420 Eur už ieškinio surašymą, 1 815 Eur už pasiūlymo surašymą, 605 Eur už dubliko surašymą, 200 Eur už teisinę konsultaciją, 605 Eur už atstovo pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovė neprašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui neteikė, teismo posėdyje kvalifikuotas teisininkas jos interesus neatstovavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, atsižvelgęs į šalių elgesį, pasiekto taikaus susitarimo sąlygas, paties ginčo pobūdį ir mąstą, bylos sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
10. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nepasisakė dėl šalių elgesio iki ieškovei kreipiantis į teismą, nors civilinėje byloje esanti įrodymų visuma teikia pagrindo išvadai, kad dėl teisminio proceso atsakomybė tenka išimtinai ar didesne dalimi būtent atsakovei, dėl kurios elgesio ieškovė buvo priversta teikti ieškinį teismui.
11. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą pabaigus ne teismo sprendimu, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
12. Vertinant šalių elgesį iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu, matyti, kad atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu dėl ieškovei priklausančios buto dalies perleidimo ir 15 750 Eur kompensacijos išmokėjimo, tačiau nurodė, kad kompensaciją galėtų išmokėti dalimis, t. y. mėnesinėmis įmokomis. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti atsakovės 2022 m. liepos 25 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniai laiškai. Ieškovė su kompensacijos išmokėjimo sąlygomis nesutiko. Ieškinys Kauno apylinkės teisme pareikštas 2022 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad byloje yra galimybė sudaryti taikos sutartį ir ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys įsipareigojo sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigoja parduoti, o atsakovė nupirkti ieškovei priklausančią ¼ dalį buto už 15 750 Eur kainą, o atsakovė įsipareigoja 15 750 Eur kainą už ieškovei priklausančią ¼ dalį buto sumokėti notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminu. Teismo vertinimu, jei šalys būtų radusios kompromisą dėl kompensacijos išmokėjimo, ieškovės ieškinys nebūtų pasiekęs teismo, todėl iš dalies pagrįsti apeliantės argumentai, jog dėl teisminio proceso atsakomybė tenka ir atsakovei. Tačiau iš šalių sudarytos taikos sutarties nėra aišku kokia tvarka ir terminais atsakovė atsiskaitys su ieškove išmokėdama kompensaciją, t. y. ar dalimis, ar visą kompensaciją iš karto, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima daryti išvados, jog šalys susitarė išimtinai tik pagal ieškovės sąlygas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių susidarymą lėmė ir atsakovės veiksmai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, šalių elgesį, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovė turėtų atlyginti pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
15. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.3 punkte nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už dubliką/tripliką, apskaičiuojamas pagal 1,5 dydžio koeficientą. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).
16. Ieškovė teikė sekančius procesinius dokumentus: ieškinį, dubliką, byloje ieškovę 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėja, posėdis truko 19 min. Už ieškinio parengimą pagal Rekomendacijas maksimalus dydis, kai procesinį dokumentą rengia advokato padėjėjas, yra 3 459,80 Eur; už dubliko parengimą – 2 136,60 Eur, už atstovavimą 2022 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje – 71,22 Eur. Viso suteiktos teisinės paslaugos, įvertinus maksimalius Rekomendacijose nurodytus dydžius, sudarytų 5 667,62 Eur. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 5 645 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: 2 420 Eur už ieškinio surašymą, 1 815 Eur už pasiūlymo surašymą, 605 Eur už dubliko surašymą, 200 Eur už teisinę konsultaciją, 605 Eur už atstovo pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog ieškovės prašoma priteisti suma už advokato padėjėjo teisines paslaugas (5 645 Eur) neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių (5 667,62 Eur), priteisia iš atsakovės ieškovei pusę jos patirtų 2 822,50 (5 645/2) Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Priteisti ieškovei V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 822,50 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.