Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal D. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų prijungimo

6. Atsakovas (apeliantas) su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. birželio 13 d. atsakovo (apelianto) atstovės advokatės prašymą viešajai įstaigai Kauno miesto poliklinikai, poliklinikos priėmimo pas gydytoją talonus, telefono ekrano nuotrauką dėl vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus, 2024 m. birželio 13 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje ir tos pačios dienos antstolės pažymą apie pradėtą vykdomąją bylą atsakovo (apelianto) atžvilgiu dėl išlaikymo išieškojimo.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

8. Apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti atsakovo (apelianto) pateiktus papildomus įrodymus, nes jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, atsakovas (apeliantas) negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

Dėl ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti atsakovo (apelianto) pateiktą apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).

11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą priėmė ir paskelbė 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1965-812/2024 (toliau – sprendimas), kuriuo, be kita ko, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Nr. 2-21324-752/2020 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui ir priteisė iš atsakovo (apelianto) vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 518,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. rugsėjo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimas buvo išsiųstas atsakovo (apelianto) atstovei advokatei per EPP sistemą 2024 m. balandžio 8 d. Šalims per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo jo neapskundus, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko buvo įvesta žyma, kad sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 9 d. 2024 m. birželio 10 d. teisme gautas atsakovės (apeliantės) prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir pats apeliacinis skundas.

12. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Atsakovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Atsakovas (apeliantas) nurodė, kad terminas pateikti apeliacinį skundą praleistas nežymiai, jis buvo praleistas, nes atsakovas (apeliantas) medicininius dokumentus, kuriais grindžia apeliacinį skundą, gavo tik pasibaigus apskundimo terminui. Atsakovas (apeliantas) taip pat, be kita ko, nurodė, kad jis bylos nagrinėjimo metu tinkamai vykdė procesines pareigas, o teismas neatsižvelgė į pasekmes, kurias galėtų sukelti atsisakymas atnaujinti terminą, nes atsakovo (apelianto) sveikatos būklė vis blogėja, jis negali įsidarbinti ir nėra finansiškai pajėgus teikti priteistą išlaikymą.

13. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

14. Procesinis terminas apeliaciniam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 307 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys).

15. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Dėl to praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007).

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus bylą žodinio proceso tvarka. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos. Šis sprendimas tą pačią dieną atsakovo (apelianto) atstovei advokatei išsiųstas per EPP sistemą. Taigi, atsakovas (apeliantas) apeliacinį skundą teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 8 d. (įskaitytinai), tačiau pateikė 2024 m. birželio 10 d. t. y. daugiau nei mėnesį praleidęs terminą apeliaciniam skundui pateikti. Ginčo byloje dėl to, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti yra praleistas, nėra, tačiau atsakovas (apeliantas) nurodo, kad terminas turėjo būti atnaujintas, nes jis paleistas nežymiai, atsakovas (apeliantas) apeliacinio skundo surašymui reikalingus medicininius dokumentus gavo tik 2024 m. gegužės 21 d. ir jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumas, jo sveikata yra pablogėjusi ir atsakovas (apeliantas) yra iš esmės nedarbingas.

18. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai terminai, kaip minėta pirmiau, yra skirti tam, kad užtikrintų greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vienas mėnuo ir kelios dienos nuo sprendimo įsiteisėjimo nėra naikinamasis terminas apskųsti sprendimą ir gali būti atnaujintas, tačiau visais atvejais teismas turi vertinti ne tik termino praleidimo trukmę, bet ir termino praleidimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nors ir lakoniškai motyvuotą, tačiau pagrįstą išvadą, kad 2024 m. gegužės 21 d. vizitas pas gydytoją ir tos pačios dienos sprendimas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuriame numatyta, kad atsakovo (apelianto) dalyvumo lygis yra (duomenys neskelbtini) proc. (ne (duomenys neskelbtini) proc., kaip nurodyta atskirajame skunde), nesudaro pagrindo pripažinti, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovas neturėjo galimybės pats parengti apeliacinio skundo ar kreiptis į atstovę dėl apeliacinio skundo parengimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad vien tai, jog po sprendimo įsiteisėjimo galimai atsirado naujos aplinkybės, susijusios su atsakovo (apelianto) sveikata (nustatytas dalyvumo procentas, atsakovas (apeliantas) užsiregistravo vizitams pas psichologą, psichiatrą) bei finansine būkle (2024 m. birželio 13 d. užimtumo tarnybos pažyma apie bedarbio statusą ir tos pačios datos antstolės pažyma apie vykdomąją bylą dėl išlaikymo išieškojimo) galėtų sudaryti pagrindą kreiptis atskiroje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), tačiau nėra savaiminė sąlyga atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo (apelianto) argumentą, kad 2024 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų buvo būtinas pagrįsti apeliaciniam skundui. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su apeliacinio skundo turiniu nustatyta, kad argumentai, susiję su minėtu sprendimu (apeliacinio skundo 14 punktas), yra papildantys kitus argumentus, susijusius su atsakovo (apelianto) sveikata, tačiau ne vieninteliai ir ne esminiai. Didžiąją apeliacinio skundo dalį sudaro argumentai, susiję su šalių nepilnamečio vaiko poreikiais, atsakovo sveikatos būkle ir finansine padėtimi, kurios yra grindžiamos ne tik 2024 m. gegužės 21 d. sprendimu, bet ir kitais byloje iki jos išnagrinėjimo iš esmės buvusiais įrodymais (apeliacinio skundo 13, 15 punktai), išmokų už vaiką neatskaičiavimu iš priteistos išlaikymo sumos, netinkamu byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu ir nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Taigi, visi esminiai apeliacinio skundo argumentai galėjo būti suformuluoti ir apeliacinis skundas teismui pateiktas per teismo sprendimo apskundimo terminą, o po jo gauti papildomai įrodymai – pateikti teismui vėliau vadovaujantis CPK 314 straipsnyje nustatyta galimybe (įrodymų priėmimas, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau). Atsakovas (apeliantas) nei prašyme dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodo objektyvių priežasčių, kurios jam neleido to padaryti, pavyzdžiui, stacionarus gydymas. Be to, atsakovas (apeliantas) taip pat nenurodė aplinkybių, susijusių su tuo, kada jis registravosi vizitams, įvykusiems po 2024 m. gegužės 9 d. (sprendimo įsiteisėjimo dienos), – iki sprendimo priėmimo ar po jo, t. y. savo pozicijos nepagrindė aplinkybėmis, kad termino praleidimas nebuvo lemtas atsakovo (apelianto) nesavalaikių veiksmų.

20. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas (apeliantas) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujamas tos pačios atstovės (advokatės), kuri ir pateikė apeliacinį bei atskirąjį skundus. Taigi, atsakovui (apeliantui) turėjo būti žinomos ir išaiškintos apeliacinio skundo nepateikimo laiku pasekmės, taip pat tai, kad atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti galima jį praleidus ne dėl bet kokių, bet dėl objektyvių ir svarbių priežasčių. Ši aplinkybė yra svarbi ir tuo, kad, jeigu dėl tam tikrų priežasčių atsakovas (apeliantas) negalėjo atlikti veiksmų, susijusių su savalaikiu apeliacinio skundo pateikimu, tai atstovės (advokatės) pastovumas ir atstovavimo kaitos nebuvimas turėjo užkirsti kelią termino praleidimui.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo yra reikalinga atsižvelgti ne tik į sprendimą norinčios apskųsti šalies, bet ir į tos bylos šalies, kuriai sprendimas yra palankus, interesus. Nagrinėjamu atveju svarbu pastebėti, kad įsiteisėjus sprendimui šalis, kurios naudai jis priimtas, pagrįstai tikisi sprendimą esant vykdytiną. Šios šalies teisė į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą gali būti pažeista tik esant svarbioms priežastims, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas mažamečio vaiko interesais.

22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl to, jog yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra, kaip minėta, lakoniški, tačiau iš jų buvo padaryta teisinga išvada, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra atnaujinamas, nes atsakovo (apelianto) nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog jis neturėjo galimybės laiku pateikti apeliacinio skundo (žr. nutarties 18 punktą).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias termino pateikti apeliacinį skundą (ne)atnaujinimą, todėl atsakovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atsakovo (apelianto) atskirojo skundo netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.