- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- e2-45570-936/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38622-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- I. R.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei I. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės I. R. 2000 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 269,28 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 789,16 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ieškovas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartis, pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei kreditus, o atsakovė įsipareigojo kreditus grąžinti ir mokėti palūkanas, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. ieškovas ir atsakovė sudarė dvi vartojimo kredito sutartis Nr. 9853459003 (toliau – Sutartys), pagal kurias ieškovas suteikė atsakovei iš viso 2000 EUR kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2016 m. sausio 24 d., taip pat mokėti palūkanas (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 4.1 p.). Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyse nustatytu terminu kredito negrąžino, todėl liko skolinga 2000 EUR sumą. Byloje duomenų, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi, nėra (CPK 178 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2015 m. lapkričio 24 d. vartojimo kredito sutarčių Nr. 9853459003 pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovė savo pareigos grąžinti paimto kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2000 EUR skola už negrąžintą kreditą.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu ir specialiosios dalies 11 punktu, iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 269,28 EUR sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 106,21 proc.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 789,16 EUR palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d., taikydamas vidutinę 176,70 proc. palūkanų normą. Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir E. S. teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.
Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (Sutarties specialiosios sąlygos) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalas. Dėl to ieškovas, suteikdamas kreditus atsakovei, turėjo patikrinti atsakovės galimybes grąžinti paskolą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suteikdamas kreditus elgėsi rūpestingai, patikrino ar atsakovė sugebės grąžinti kreditus sulygtu terminu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas Sutartis su atsakove vienašališkai nutraukė 2016 m. gruodžio 3 d., tačiau teismui ieškinį pateikė tik 2017 m. spalio 20 d., kas sudaro pagrindą manyti, jog ieškovo patirti nuostoliai jo komercinei veiklai didelės įtakos neturėjo.
Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 176,70 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendžia, jog prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovės už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. priteistina 321 EUR (2000 EUR x 0,05 : 100 x 321) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2590,28 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 84 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 57,95 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, į. k. 301881644, iš atsakovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 269,28 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 321 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 2590,28 EUR (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų 28 centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (2590,28 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-10-24, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 57,95 EUR (penkiasdešimt septynis eurus 95 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalis reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.