Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Inai Visockienei, Svetlanai Šiaulienei ir Viktorijai Stanienei,

mažamečio nukentėjusiojo L. G. įstatyminiams atstovams T. L. ir D. G., įgaliotai atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „Žemaitijos pienas“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio smurtaudamas prieš mažametį L. G., t. y. 2016 m. kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suimdamas už sprando, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į nugaros sritį tarp menčių mažamečiui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą; 2018 m. birželio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gumine šlepete sudavė ne mažiau kaip tris smūgius mažamečiui L. G. per sėdmenis, tokiu būdu sukeldamas fizini skausmą; taip pat reguliariai naudodamas fizines bausmes ir traumuojanti elgesį (užgauliojimus žodžiu, gąsdinimus, deprivaciją, neleidžiant eiti į tualetą), fiziškai ir psichiškai gniuždydamas mažameti L. G., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, nes jo naudojamas fizinis bei psichinis smurtas L. G. sukėlė laikiną psichikos sveikatos sutrikimą — kitas reakcijos į stiprų stresą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, E. T. nurodė, jog padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl psichologinio smurto naudojimo pripažįsta iš dalies, o fizinio smurto naudojimo mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino visiškai. Jis parodė, jog su T. L. pradėjo gyventi apie 2016 m. pabaigą ar 2016 m. pradžioje, gyveno apie ketverius metus. Tuo metu L. buvo ketveri metai. Vaikas lankė darželį, bet retai, nes mama tingėjo jį nuvesti. Tuo metu vaikas būdavo namuose kartu su mama. Ji dirbo labai retai. Kai sužinojo apie žmonos neištikimybę, pasiėmė dukrą ir išėjo gyventi pas savo tėvus. Gyvenant kartu su L. G. buvo įvairių dienų – ir gerų, ir blogų. Pradžioje juto švelnumą, tačiau kai L. pradėjo eiti į mokyklą ir pradėjo meluoti, nereaguodavo į jokias pastabas, tekdavo jį balsu sudrausminti. L. labai dažnai nekreipdavo dėmesio į jam išsakytas pastabas. Tada jis pasitraukdavo arba išeidavo pasivaikščioti į lauką, o L. likdavo su mama. Motina viską matė, nes buvo namuose, niekur nedirbo, namuose nesitvarkė. Jis labai daug dirbo, todėl retai būdavo namuose – dvi tris dienas per savaitę. Vaikui nėra sudavęs, nes labai retai vartojo alkoholį. Su šlepete nėra nė vieno karto sudavęs, nė vieno smurtinio fakto nepripažįsta. 2020 m. sausio 3-4 d. buvo darbe, pateikė įrodymą, kad fiziškai negalėjo būti namie ir mušti vaiką. L. klausdavo, kodėl jis blogai daro, sakydavo jam, kad negalima taip daryti. Kartais jis pats būdavo piktas, o L. mama nesidomėjo sūnaus gyvenimu, namie ji nieko neveikė, visus ketverius metus vaikas augo su juo. Naudojęs psichologinį smurtą pripažįsta iš dalies. Jis nėra psichiatras ir nemano, kad jo elgesys galėjo paveikti labai smarkiai L. Pripažįsta, kad L. galėjo psichologiškai tik dalinai paveikti, bet ne iki išprotėjimo. Jo griežtumas buvo tik tam kartui, L. sudrausdavo žodžiu, liepdavo susitvarkyti kambarį, nes kambarys buvo labai apleistas. Vaikas įnirtingai atsisakinėjo – atsikalbinėjo, „netvarkysiu“, „nenoriu“. Vaikas nereaguodavo į žodinius įspėjimus, jis likdavo kvailio vietoje. Tada apsisukdavo ir išeidavo, kad nepasakytų daugiau, negu reikia vaikui pasakyti. Drausminių priemonių nebuvo, vaikas tik žiūrėdavo į akis ir vis tiek neklausydavo. Savo nuomonę vaikui išsakydavo griežtu balsu, visi minėti įvykiai vykdavo nuolatos, nėra jokio skirtumo kada, kokiais metais. Tai vyko iki 2018 m., o paskui jau nieko nebebuvo galima padaryti. Kai L. gavo savo kambarį, su juo visiškai nebesusikalbėjo. Kambarys buvo labai netvarkingas, smarkiai prišiukšlintas. L. kambario netvarkė. Vaiko mamai sakydavo, kad L. neklauso, ji žinojo ir sakydavo, kad nieko negali padaryti. Kad L. jo bijojo, nemano, nes žiūrėdavo į akis, o jis vis tiek primygtinai reikalaudavo, kad bent lovą L. pasiklotų. Nuo žodinių pastabų vaikui negalėjo išsivystyti reakcija į stiprų stresą. Jis ganėtinai dažnai pasilikdavo su L. namie per naktį, nemano, kad vaikas bijodavo būti su juo. Nėra girdėjęs, kad mamai būtų sakęs, jog bijo su pasilikti. Bandė padėti mokytis keltą kartų, bet L. nekreipė į jį dėmesio. Mokė rašyti A raidę, daugybos, dalybos, tačiau vaikas nebuvo labai norintis mokytis. Pasakydavo griežtesnį žodį, jei nesimokydavo, sakydavo, kad užaugs toks kaip jis nieko nebaigęs. Mama į vaiko mokslus kreipdavo savo dėmesį tik tada, kai mokytoja rašydavo pastabas. Tada T. verkšlendama eidavo klausti į mokyklą, kas su L. atsitiko. Atsimena, žiemą L. parėjo visas šlapias, o paklausus, pradėjo verkti, sakydamas, kad vaikai išmaudė. Nepritarė, kad L. pareitų šlapias, nes nesinori, kad susirgtų. L. reikia nešioti akinukus, todėl jam buvo sukilęs vidinis pyktis, susinervinimas, kad nesudaužytų akinių, akies nesusižalotų, nebūtų šukių. L. dažniau meluodavo, negu teisybę sakydavo, dėl to labai daug pykčių kildavo. Paklausus L., kodėl jis meluoja, teisybės vis tiek nesakydavo. Jis daugiau fantazuodavo. L. nemokėjo rašyti, todėl negalėjo rašyti dienoraščio, mano, kad sumelavo dėl dienoraščio. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes nemano, kad galėjo už tokią sumą padaryti psichologinę žalą L., nesutinka ir su mažesne suma. Skyrybos su L. mama baigėsi bendru sutarimu, dukrą E. auginti pasiėmė jis, o T. L. pasirinko automobilį. Ji ne visą laiką teikia dukrai išlaikymą, dėl ko teko perduoti antstoliui. L. pamokų nedarydavo, nes knygų neparsinešdavo iš mokyklos. Vieną kartą dėl to jis labai stipriai supyko, kartu nuėjo į mokyklą ir parsinešė pratybas. Mokykloje kalbėjosi su mokytoja, ji L. pagyrė, sakė, kad labai geras vaikas. Todėl jis mano, kad mokytoja yra bloga, nes nesirūpina, kad vaikas pasiimtų knygas į namus mokytis. Mano, kad vaikas rašyti nemoka, nes tiek pirmoje, tiek antroje klasėje nesugebėjo parašyti A raidės, abu kartu sėdėjo prie knygų. Mano, kad mokytoja yra bloga, nes nesirūpina, kad vaikas pasiimtų knygas į namus mokytis. L. pavydėjo, kai laukėsi dukros, ir kai ji gimė. Savam vaikui daugiau dėmesio duodavo, L. galėjo nepakakti dėmesio šeimoje, todėl mano, kad tai buvo L. protestas. Yra L. vadinęs mažu kūdikėliu, kai atsišnekinėdavo, gal teko ir snargliumi pavadinti. L. yra gąsdinęs, kad išplaus burną su muilu, jei jis meluos. T. jam priekaištavo, kad jis nemyli L., engia jį, bet jis vaiko nemušė. Jo manymu, bet koks smūgis tokiam vaikui, esant jo svoriui (virš 100 kg) galėtų būti nepataisoma žala. L. šlapinosi į lovą, todėl labai pykdavosi, nes jis pastoviai dvokdavo šlapimu ir išmatomis. Vaikas lankė psichologo konsultacijas dėl problemų mokykloje. Jis L. neskyrė daug laiko ir dėmesio, nes norėjo pabūti su žmona, su savo vaiku. Norėjo, kad L. dažniau pasiimtų jo tėvas. Visą laiką atsižvelgdavo į L. norus, o L. norai buvo žaisti su planšete ir telefonu. Didesnių norų jis neturėjo. Jis ragino vaiką skirti vieną valandą per dieną mokslams, tik paskui žaisti, bet jis mokslams nesutelkdavo dėmesio. Vaiko motina nekreipė dėmesio nei į L. sveikatą, nei į mokslus. L. jį apkalbėjo, nes mama norėjo su juos išsiskirti. Šiuo metu su L. mama santykiai įtempti, ji neturi darbo, tad reikia iš kažko gyventi. Nesilaiko susitarimų bendraudama su dukra. Iki dukters gimimo jis dažnai išgerdavo, bet dabar alkoholio nevartoja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. T. prisipažinimo iš dalies, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiojo L. G., byloje apklaustų liudytojų, ekspertų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Gimimo liudijime užfiksuota, kad L. G. gimė 2011 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 51).

2020 m. gegužės 20 d. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokole užfiksuota mažamečio nukentėjusiojo L. G. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., b. l. 81-83). Jos metu nukentėjusysis parodė, kad E. jus yra buvęs dėdė, kuris jį mušdavo. Su E. kartu gyveno, prieš kiek laiko, neprisimena, žino, kad visi – jis, E., mama ir sesė gyveno apie 5 metus. Kai gyveno kartu, kai mamos nebūdavo, E. jį mušdavo, paimdavo už „čiuprynos“, kai grįždavo iš mokyklos. Dar kai mama dirbdavo „Lidl`e“, jis dažniausiai su „tapke“ dėdavo per veidą. Kai pareidavo iš mokyklos, kartais su E. gerai sutardavo, kartais visiškai nesutardavo. Paskutinį kartą E. su juo blogai elgėsi, kai nenorėjo su juo eiti į lombardą ieškoti disko „pleisteišeno“. Tai buvo praėjusį pavasarį, kai buvo antrokas, tiksliai neprisimena. Tą kartą E. išvadino jį verksniu, snargliumi, neleisdavo žaisti su sese, E. buvo labai užsispyręs. Jis labai džiaugdavosi, kai dėdė išeidavo į naktines, nes tada galėdavo bent kiek pailsėti. Kai jį mušdavo ir mamos akivaizdoje, liepdavo susirinkti daiktus, E. jo nekęsdavo. Nė vienos linksmos dienos nebuvo su juo gyvenant. Yra buvę, kad E. trenkė kumščiu (rodo abiejose pusėse šonkaulio apačią), toje vietoje du kartus buvo atsiradę guzai. Kokia tai diena buvo, nežino, tada jam buvo 8 metai, mokėsi pirmoje klasėje. Kai jam trenkė, pasakydavo mamai. D. E. sakydavo, kad galima susitarti gražiai, o jis sakydavo – ne, ne. Kai pasakydavo mamai, kad jis muša, ji jam pasakydavo, kad tai ne jo vaikas, liepdavo nelįsti prie ne savo vaiko, mušti ką nors kitą, bet ne jos vaiką. E. mamai atsakydavo necenzūriniais žodžiais. Kai jis dar nėjo į mokyklą, o eidavo į darželį, tada E. jo nemušdavo, jie gražiai susitardavo. E. pradėjo jį mušti, kai gimė sesė, kuriai 3,5 metų. Per sėdmenis E. nėra sudavęs. Kaip jis jausdavosi, kai jį mušdavo, neprisimena, kartasis skaudėjo, kartasi neskaudėjo. Jo jautriausia vieta čia (rodo smilkinį), norėjo trenkti į tą jautriausią vietą, bet pataikė į petį su kumščiu, ir tada buvo toks jausmas, kad atrodė, kad lūžo kaulas, skaudėjo. Buvo praėjęs gegužis, kai sudavė į šonus, tai buvo gegužės 18 d., prisimena, nes buvo užsirašęs į sąsiuvinį, ten rašydavo, kaip su juo elgdavosi E., kaip sekėsi mokykloje. Į tą sąsiuvinį rašydavo, kad turėtų socialinei įrodymus. Daugiau datų neprisimena. Nes yra senai sąsiuvinį bežiūrėjęs. Tą sąsiuvinį laiko kuprinėje. Ir po šių Naujų metų buvo smurto atvejis. Ateidavo E. draugai Lukošius, Darius ir Domas. Jie gėrė, gąsdindavo jį, kad iškvies policiją, kad užrakins kambaryje, nors nėra spynos, bet jis jiems nieko nesakė. Sausio mėn. E. nesimušė, o vasarį ar mušėsi, neprisimena. Apie apklausą sužinojo iš mamos, ji pasakė 16 ar 17 dieną. Mama sakė sakyti tiesą, nieko nebijoti. Apie E. smurtą mokykloje niekam nepasakojo. Socialinei taip pat nieko nepasakodavo. Tą sąsiuvinį laikydavo kaip įrodymą parodyti socialinei, kaip juo elgiasi mokykloje vaikai mokykloje ir E..

Nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir liudytoja T. L. parodė, jog ji yra L. G. mama. Su E. T. L. iš pradžių sutardavo gerai. Išsikėlus iš (duomenys neskelbtini) į jos tėvo nupirktą butą Luokės g., E. labai nepatiko, kad tėvas pasakė, jog tą butą gali išsipirkti, kad reikia mokėti pinigus. Tada jis daug gerdavo, vadino L. žiopliu, idiotu, kitaip pravardžiuodavo. Gimus dukrai dar labiau prasidėjo L. engimas. Vaikui neleisdavo pažaisti su sese, sakydavo, jog jis skriaudžia sesę, nemato jos, (nes silpnas regėjimas). Kai darbe jai būdavo rytinė pamaina, L. 5 val. jau būdavo atsibudęs, sakydavo, kad nebemiegos, nenori miegoti, bijo. E. vaiką mušdavo su prailgintuvo laidu, su batu, su kedais, kas pakliūdavo po ranka, tą ir sviesdavo į vaiką. Tai darydavo ir išgėręs, ir blaivus, vaikui pavėlavus bent minutę grįžti iš mokyklos. Sūnus buvo žeminamas kelis metus, skriaudžiamas, nesutardavo su patėviu. E. yra pasakęs, kad vaiko nemyli ir jo nekęs, džiaugėsi, kad gimė jo dukra, visą dėmesį skyrė dukrai. L. mokslams jis nėra skyręs nė dienos. Per visus tuos metus vieną kartą yra išvykę kaip šeima į Dino atrakcionų parką. Niekados nėra buvę išvažiavę prie jūros, nes nebūdavo pinigų. Kaip E. smurtavo prieš sūnų yra mačiusi daug kartų, tik datų nepasakys. Nutverdavo vaiką už sprando ir mesdavo į lovą, nutempdavo už rankos, pakeldavo už pažastų, supurtydavo ir mesdavo į lovą. Ji bijojo kam nors sakyti, skambinti į policiją, socialinėms darbuotojoms. E. neleisdavo L. eiti į tualetą, sūnus sakydavo, kad E. uždarydavo L. kambario duris ir sakydavo, kad jei bandys atidaryti, jis bus sudaužytas. Jį taip sakant yra girdėjusi ir pati. E. elgesys su L. buvo baisus, jis visą laiką keikdavo L., mušdavo, bardavo. Niekur nesikreipė, nes E. pasakė, kad jei pasiskųs, jis pabėgs su dukra E., buvo labai pribauginta, nežinojo įstatymų, kad gali kreiptis pagalbos, buvo naivi. Jos atžvilgiu jis nesmurtaudavo. Į policiją nesikreipė, nes bijojo prarasti vaikus. Nežinojo, kad E. pradėjus dar daugiau smurtauti, galėjo jau tada kreiptis į pareigūnus, prašyti pagalbos. Tuo metu socialiniai darbuotojai šeimoje dar nesilankė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino. Juose nurodė, kad pirmasis smurtas prieš L. prasidėjo 2016 m. pavasarį. Atsimena, kad E. buvo neblaivus ir atėjęs į L. kambarį nutvėrė už sprando, rankos kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė L. į nugarą tarp menčių. L. po kiekvieno tokio įvykio verkdavo, tylėdavo. Taip pat 2016 m. vasarą E. stovėjo L. kambario tarpduryje, rankoje turėjo pasiėmęs žieminį „kerzavą“ batą, kurį metė į L., tačiau tą kartą nepataikė. Kiek prisimena, tuomet jis buvo blaivus. E. pastoviai pasiteisindavo, kad L. jo neklauso, atsikalbinėja. Galima pasakyti, kad smurtas prieš L. būdavo pastoviai, kai jie gyveno kartu. 2018 m. vasarą, galėjo būti birželio mėnuo, vakare E. L. liepė eiti tvarkytis kambarį. Kadangi L. nėjo, E. trūko kantrybė, jis nuėjo į koridorių, pasiėmė guminę šlepetę, nuėjęs į L. kambarį, nemažiau kaip tris kartus sudavė L. per sėdmenis. Tuo metu ji buvo virtuvėje, tik išgirdusi L. sakant „nemušk“, greitai bėgo žiūrėti, kas vyksta. Kai atėjo į kambarį, pamatė L. gulintį lovoje, šalia jo stovėjo E., kuris viena koja buvo atsirėmęs į lovą, rankoje turėjo guminę šlepetę. L. lovoje verkė. Paklausus, už ką muša L., jis atsakė todėl, kad nesitvarko. Matė, kad L. buvo raudonos kojos ir užpakalis. Paskutinį kartą smurtavo 2020 m. sausio mėnesio pradžioje, galėjo būti sausio 3-4 diena, apie 15-16 val., namuose jis suėmė L. už sprando, nemažiau kaip tris kartus rankos kumščiu sudavė L. į šonus, į šonkaulius. Tada jos nebuvo namuose. Tik grįžusi pamatė verkiantį L., kuris pasakė, kad jį sumušė E. Matė, kad L. šonai prie šonkaulių yra raudoni. E. neigė mušęs L. E. pastoviai naudodavo psichologinį smurtą prieš L. Į policiją dėl smurto nesikreipdavo, nes E. grasindavo, kad atims dukrą, kad ji jos nematys (1 t., b. l. 29-32; 86-89; 90). Šiuos parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino. Parodė, kad sūnus iki šios dienos šlapinasi į lovą, apsisapnuoja, kramto nagus, yra depresinės būsenos. L. sunkus charakteris ir tai prasidėjo, kai pradėjo vykti tos nesąmonės, smurtas, taip pat galėjo turėti įtakos vaiko charakteriui ir mokykla, dėl ko pakeitė mokyklą. Mokytoja trečią L. mokslų dieną pasakė, kad tokio sunkaus vaiko nėra turėjusi. Buvęs E. T. elgesys atsiliepia dabartinei vaiko būklei. L. atkartoja jo elgesį, iš jo išmoktus nepadorius gestus, keiksmus. Mokykloje vaikas mokosi pagal adaptuotą programą. Dėl dienoraščio rašymo mano, jog sūnus fantazavo. Palaiko 10 000 Eur civilinį ieškinį, nes dėl padaryto sužalojimo vaikui reikalinga specialistų pagalba, psichologai.

Nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą ir liudytojas D. G. parodė, kad jis kiek įmanoma stengėsi palaikyti ryšį su sūnumi L., bendrauti su juo, domėjosi kaip sekasi po tėvų skyrybų, koks jo elgesys, kokia psichologinė būsena. Jautė, kad vaikas labai išgyvena tėvų skyrybas, gyvenamosios vietos pakeitimą, kito žmogaus atsiradimą šalia mamos. Pastebėjo vaiko uždarumą elgesyje, matydavo baimę, kai būnant pas jį ateidavo svetimas žmogus. Vaikas viską stebėdavo išgąsčio akimis, vengė kontakto su kitais asmenimis, ko anksčiau nebuvo. Jam buvo keista, kad buvęs visada linksmas, vaikas pradėjo šitaip elgtis. Bandė kalbėtis ir klausti, bet 4,5 metų vaiko bendravimas yra minimalus, jis sunkiai dėsto mintis ir žodžius. Po metų ir daugiau vaikas geriau išdėstė savo mintis ir pradėjo aiškėti visi tie dalykai. Paklausus, kaip su juo elgiasi dėdė namuose, L. pradėjo pasakoti apie pakumščiavimą, apmėtymą daiktais. Paklausus mamos, ji visą laiką sakydavo, kad tai buvo žaidimo forma, jie žaidė, kad tiek jis, tiek vaikas ne taip viską suprato. Būdamas šešerių metų L. pradėjo aiškiau dėstyti savo žodžius ir pradėjo pasakoti, kad E. ir mama nori, jog patėvį vadintų tėčiu. Taip mama psichologiškai nori paveikti vaiką ir pakenkti jam. Po kurio laiko L. pradėjo pasakoti, kad atlikinėjo gamtinius reikalus spintoje arba kambaryje, šlapindavosi, nes jo neleisdavo į tualetą. Mama tai neigė, bet po kurio laiko pati patvirtino, kad kelis kartus buvo radusi šlapimo ir fekalijų, paslėptų tarp kaladėlių. Visa tai patvirtina, jog vaikas buvo psichologiškai traumuojamas. L. yra sakęs, jog yra vadinamas melagiu, E. metė jam iš šlepetės. Mokykloje mokytoja stebėjo vaiko elgesį, jis pats kalbėjo ne kartą su mokytoja, kuri patvirtino, kad problemos yra ne mokykloje, tai yra iš šeimos, iš tos aplinkos, kur jis gyvena, ir tai iššaukė vaiko agresiją ir pyktį per pamokas, o su mama taip pat yra sunku bendrauti, ji yra piktybiškai nusiteikusi mokyklos atžvilgiu. Bandė su vaiko mama bendrauti, įtikinti ir per socialinius darbuotojus, kad turi nuvesti vaiką pas psichologą. Pats dėl vaiko yra bendravęs su psichologu. Po L. mamos skyrybų su E. bendraudamas su L. pastebėjo, kad dabartinė situacija yra pasikeitusi į gerąją pusę, įtakos turėjo pasikeitusi aplinka, mokykla. T. L. pradėjus bendrauti su E. T., prasidėjo manipuliacijos per vaiką, su priekaištais, kad jis nesikištų į vaiko gyvenimą, nes jis kiekvieną dieną norėjo žinoti, kur vaikas yra, kokiomis sąlygomis gyvena. L. mėgo pafantazuoti, bet šioje situacijoje vaikas negalėjo taip fantazuoti. Pasiėmęs vaiką, paklausdavo kaip jis jaučiasi, sūnus paminėdavo įvykius iš seniau, pvz. kaip jam metė iš šlepetės. Netiki, kad šioje situacijoje vaikas fantazuotų. Vaikas pasakė tik abstrakčiai, kad jo neleidžia į tualetą mama ir dėdė, kartais būdavo, jog abu neleisdavo į tualetą, bet tiksliai kuris ir kokią dieną taip pasielgė, patvirtinti negali. Paklausus T., kodėl ji neleidžia vaiko tualetą, ji pareikšdavo, kad tai jis išsigalvoja, bet pati yra patvirtinusi žodžiu, kad buvo radusi fekalijų ir šlapimo. Kreipėsi į vaiko teises dėl pagalbos T., bet iš jos pusės būdavo priekaištai, kad jis bando atimti vaiką, nori pakenkti ir visko prisigalvoja. Mano, kad L. negalėjo rašyti dienoraščio, nes jam prastai sekėsi mokslai. Patvirtina teigęs, kad taip pat turėtų būti ir mamos atsakomybė, nes prieš vaiką psichologinis smurtas vyko ne vienerius metus, tiek E. T., tiek mama T. L. turi atsakyti, nes neturėjo būti slepiama, kad vaikas yra skriaudžiamas. Dabar grįžęs iš užsienio buvo pasiėmęs sūnų ir pastebėjo, kad jo būsena yra pasikeitusi į gerąją pusę. Vaikas pasakojo, kad yra išsikėlę į didesnį būstą, jam ten daugiau erdvės, mama turi naują draugą, kuris gražiai elgiasi, jie kartu žaidžia, žvejoja.

Liudytoja L. B. parodė, jog ji yra socialinė darbuotoja, teikianti paslaugas T. L. šeimai nuo 2020 m. vasario 19 d. Apie nagrinėjamus įvykius ji nieko nežino. Pagalba yra teikiama dėl L., dėl ugdymosi pasiekimų. Situacija šeimoje yra geresnė, nes pradėjus dirbti berniukas nevaldė emocijų, jo ugdymosi rezultatai buvo prastesni. Vaikas suvaldo emocijas, elgesys yra pagerėjęs, sustiprėję ugdymosi rezultatai. Tarpininkaujama padedant mamai susitvarkyti dokumentus dėl išmokų, akinukų gavimo. Apsilankymų pradžioje L. elgesys kėlė nerimą, dėl ko vaikas lankėsi pas psichologę. Ji su L. akis į akį nėra kalbėjusi, nes visada būdavo mama. Jos apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko telefonu. Sakydama, kad L. mėgsta fantazuoti, turėjo omenyje, kad 2020 metų vasarą L. atostogavo pas savo senelį, t. y. T. tėtį. Tuo metu teko telefonu bendrauti su senelio žmona, kuri visą laiką leido su vaiku. Moteris minėjo, kad L. pameluoja, jei į lauką išeina ir negrįžta laiku arba susideda su netinkamais draugais. Mano, kad meluodamas L. išsisukinėjo iš padėties. Apie E. T. nieko negali pasakyti. Su juo bendravo dėl mergaitės, nes nepavykdavo rasti kompromiso tarp tėčio ir mamos dėl mergaitės pasiėmimo. Su pačiu L. kalbėdavosi kartu būnant mamai apie kasdienius įvykius, apie mokyklą. Apie E. T. su L. nėra kalbėjusi. Mano, kad kalbant su tyrėja telefonu, ji nesuprato pokalbio esmės apie L.

Liudytoja V. U. parodė, kad ji yra atvejo vadybininkė, dirba Telšių socialinių paslaugų centre. Buvo gautas D. G. skundas Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl bendravimo su L. Vaiko tėvas skundėsi, kad mama jam trukdo bendrauti su vaiku. Nuvykus pas T., kuri buvo su vaikais E. ir L., E. nebuvo, pildė klausimyną, kuris apima vaiko sveikatą, ugdymą, santykius šeimoje, tėvų įgūdžius, aplinką, gyvenimo sąlygas, bendravimą su artimaisiais. Visas pagalbos planas buvo orientuotas į tuos santykius. Buvo kalbama apie santykius su tėvu, o ne su E. T.. Apie patėvį iš viso nebuvo kalbama. Bendravimo metu L. G. jokių skundų neišsakė. Buvo visiems buvo užduoti bendri klausimai – kaip sutaria šeimoje, kaip sekasi, ar nesipyksta. Atsakė, kad viskas gerai, tik D. G. kelia šurmulį. L. apie kažkokį skriaudimą nieko nesakė. 2020 metais T. L., kai skyrėsi su E. T., atėjo ir pasakė, kad parašė pareiškimą į policiją dėl E. smurto prieš L. Tai socialiniams darbuotojams buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jai žinoma, kad L. yra linkęs manipuliuoti, meluoti.

Liudytoja R. F. parodė, kad yra socialinė darbuotoja ir lankė T. L. šeimą po to, kai D. G. kreipėsi dėl motinos elgesio su sūnumi. Šeimoje nebesilanko daugiau kaip metus. Daugiausiai bendraudavo su vaiko mama, su L. E. tuo metu dirbo parduotuvėje, teko ir su juo keletą kartų kalbėti, kai pareidavo iš darbo, bet mažai. Kalbėdavosi apie vaiko elgesį. Bendravimas buvo normalus, keletą kartų kalbėjosi su L. vieni du kambaryje. Tuo metu, kai lankė šeimą, pagrindas buvo T. ir buvusio vyro santykiai. Namuose trūko tvarkos, švaros, nes mama neturi socialinių įgūdžių. L. jokių skundų neišsakė. Tiek E., tiek T., jos nuomone, tarpusavyje labai gražiai bendravo. Tuo metu vaikas jau lankė mokyklą. Su juo kalbėdavosi apie tai, kaip jam sekėsi mokykloje, ką veiks atostogų metu. Jis sakydavo, jog vieną dieną geriau sekasi, kita dieną blogiau. Tai priklausydavo nuo L. emocijų. Lankymosi metu L. nesiskundė, kad E. jį skriaustų ar muštų. Negali pasakyti, ar jis slėpė savo nuoskaudas; tarp jos ir vaiko buvo gana neblogas santykis, kiek lietė mokyklą, draugus. Nei iš vaiko, nei iš mamos, nei iš E. nebuvo jokių nusiskundimų, kad kas nors negerai. Buvo nusiskundimas iš mokyklos dėl vaiko elgesio, ji kalbino, kad L. lankytųsi pas mokyklos psichologą. Vaikas niekada nėra pasakojęs apie neleidimą į tualetą. Jos vizitas šeimoje trukdavo įvairiai, kartais 15 min., kartais iki 2 val.

Liudytoja L. L. parodė, jog yra T. L. sesuo. Prieš porą metų, grįžusi į Lietuvą, du ar tris kartus nuvažiavo pas sesę. Jai sesės vyras nepatiko iš pirmo karto, L. atžvilgiu buvo labai ryškus žodinis smurtas iš E. pusės, vaikas jo bijojo. Būnant namuose tą matė ir juto iš elgesio ir kalbos su vaiku. Fizinio smurto ji nematė. E. labai negražiai elgėsi su vaiku, ji buvo pasibaisėjusi ir užstojo vaiką. Būnant parke, E. pasakė L.: „tu palauk, kai grįšime namo, tu gausi į kailį“. L. jai pasakė, kad bijo grįžti namo, nes jį primuš. Taip išgąsdino vaiką, kad bijojo su E. sėdėti šalia ir paprašė, kad ji šalia sėdėtų. E. ji sakė taip su vaiku nešnekėti. L., jos manymu, netyčia pravirkdė sesutę, netyčia prispaudė pirštukus. E. taip rėkė ant L., kad vaikas apsiverkė. Ji ėjo guosti L., vaiką užstojo, o E. liepė nusiraminti. E. negeras elgesys buvo labai ryškus vaiko atžvilgiu, gal dėl to, kad ne jo vaikas. O gal dėl to, kad L. pasiutęs, išdykęs vaikas. Vaikas labai ėmė į širdį tuos žodžius ir tą pasakymą, jog gaus į kailį. Tai buvo aiškus noras specialiai įbauginti, pasakyti taip, kad vaikas nusiramintų. Dėl fizinio smurto sesuo nesiskųsdavo. Sesuo vengė pasakoti, bet ji aiškiai suprato, kad nėra patenkinta, kad yra pasimetusi ką ir kaip daryti. Sesuo turėjo kalbėti su vyru, aiškintis problemą dėl vaikų, nes vienas vaikas yra mylimas, o kitas nekenčiamas. L. bijojo būti namie su E., aiškiai jautė, jog yra įtampa ir kažkokie negerumai, bet nenorėjo spausti sesers pasakotis.

Liudytoja A. B. parodė, jog dirba pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir „Ateities“ progimnazijoje psichologe. Su L. pirmasis kontaktas buvo 2018 m. spalio mėn. Kreipėsi abu biologiniai tėvai dėl vaiko elgesio mokykloje. Kai L. pradėjo lankyti mokyklą, atsirado labai daug problemų su bendraamžiais, taisyklių nesilaikymu. Vyravo kritinės situacijos klasėje tarp klasiokų berniukų. Su patėviu ji neturėjo jokio kontakto, jo nebuvo mačiusi. Tėvų prašymas buvo padėti vaikui adaptuotis mokykloje, nes buvo pirma klasė, sudėtingi santykiai su bendraamžiais. Pradžioje L. tėvai atrodė bendradarbiaujantys, norintys bendrauti, ieškantys problemų sprendimo būdų. Pirmaisiais mokslo metais bendravo nedaug, suteikė tik 9 konsultacijas. Paskirtu laiku vaikas dažnai sirgdavo ir nebūdavo mokykloje. L. buvo linkęs į kontaktą, bendravo, sprendė visas problemas, kurios susijusios su mokymusi, su mokyklos atmosfera ir klasės draugais. Konfliktai kildavo dėl pakankamai sudėtingo L. elgesio. Jis buvo linkęs į konfliktus, labai dažnai erzindavo vaikus, naudojo necenzūrinius žodžius. Aiškinosi iš kur kildavo toks jo elgesys. Bendravimas su L. buvo pakankamai padrikas, kadangi jis dažnai nebūdavo mokykloje. Apie ekspertizę ji nieko nežino. Vaiko nėra mačiusi pusantrų metų, nėra bendravusi su šeima. Vaiko ydingą elgesį visada įtakoja šeima, kuri yra vienas iš esminių vaiko problemų šaltinių. Problemos su L. prasidėjo iš karto atėjus į mokyklą, o ne mokslo metų viduryje. Jo elgesį stebėjo ir ji, ir mokytojai, klasėje lankydavosi socialinis pedagogas. Su mama buvo kalbėta du kartus, tačiau su šeima bendrauti buvo nelengva, mama atsisakė paslaugų. L. mažai išsakė apie problemas šeimoje. Jis pasakė tik tiek, kad pykstasi su mama, nebuvo linkęs kalbėti apie šeimą. Žinojo, kad L. gyvena ne su biologiniu tėvu, kalbėjosi apie tai, bet vaikas nieko ypatingo neišsakė, gal vengė kalbėti. Nėra sakęs apie neleidimą į tualetą, mušimą, psichologinį poveikį ar gąsdinimus. Teigė, kad L. linkęs manipuliuoti, nes labai dažnai neprisiimdavo atsakomybės už savo veiksmus, dažnai tekdavo ilgai aiškintis, kas atsitiko. Jis buvo linkęs pameluoti, kad būtų saugiau.

Liudytoja S. E. parodė, kad anksčiau bendravo su T. ir E., turėjo būti jų dukters E. krikšto tėvais, bet kažkodėl E. nebenorėjo. Šeimomis draugavo apie du metus. T. sakydavo, kad kartais nesutaria su E., dėl smurto nieko nėra sakiusi, tik sakydavo, kad būdavo barnių. Kartais matydavo, kad E. L. truputį atstumdavo. Su savo dukra gražiau elgdavosi, negu su L. Su juo elgdavosi kaip su svetimu vaiku, neleisdavo bendrauti su sese, varydavo šalin. Nėra girdėjusi, kad E. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius L. atžvilgiu, bet jis sudrausdavo L. L. yra sakęs, kad nemyli E., jo nenori. L. ateidavo pas E., o jis jam liepdavo eiti šalin. Tai yra T. pasakojimas jai, kaip draugei. Vaikas jai nesipasakodavo nieko. T. skųsdavosi, jog E. L. atstumia, neleidžia kažko skanesnio nupirkti, kad kartais įžeidinėja. Kai T. norėdavo vaikui nupirkti ką skanesnio, E. sakydavo, kad nėra pinigų, kad nereikia. T. sakė, kad E. bardavo L., apie mušimą nėra sakiusi. Apie neleidimą į tualetą nieko nežino.

Ekspertė Sigutė Stanaitienė patvirtino Ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu nukentėjusiajam L. G. buvo vertinta psichikos būsena, analizuoti tiek bylos, tiek medicinos dokumentai, siekiant nustatyti ar yra psichikos sutrikimas ir ar jis kaip nors siesis su tiriamo nusikaltimo veika. Atvykęs vaikas prasmingam individualiam kontaktui buvo prieinamas. Dalyvavo ekspertiniame tyrime neprieštaraudamas, nepažįstamoje aplinkoje su nauju jam žmogumi kontaktą mezgė. Nenoro dalyvauti nebuvo. Pateikė pakankamai jo amžiui išsamius savo duomenis apie save, ir kalbantis neutraliomis temomis apie palmes, apie mokyklą, draugus, jis buvo aiškios ir smagios nuotaikos. Pradėjus kalbėti apie bylą ir reikšmingas aplinkybes, t. y. tuo metu įtariamojo E. T. tiriamus veiksmus jo atžvilgiu, akivaizdžiai matėsi berniuko emocinės būsenos pasikeitimas. Nuotaika tapo pažeminta, jausmai buvo ypatingai slopinami, sunkiai reflektuojami. Atpažinti ir įvardinti jausmus L. buvo sunkiau. Tam tikslui buvo pateiktos vaizdinės priemonės, rodomi emocijų paveikslėliai, kuriais remiantis jis galėjo apibūdinti savo jausenas. Emocinėje būsenoje vyravo jautrumas, nerimas ir įtampa. Tai siejosi su byloje nagrinėjamu įvykiu, t. y. apie tiriamo kaltinamojo E. T. veiksmus, kas akivaizdžiai matėsi pereinant prie neutralių temų, emocijos kisdavo. Jo emocijų fonas buvo adekvatus pokalbio turiniu. Apibendrinus tiek psichikos būsenos tyrimą, tiek psichologinį vertinimą, kurį atliko psichologė ekspertė, tiek pateiktus medicininius duomenis, buvo nustatyta, kad L. G. konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje, kuris kelia sąsają su byloje tiriamais E. T. veiksmais. Ne tik su konkrečiomis nutartyje nurodytomis veikomis, t. y. 2016 kovo mėn., 2018 m. birželio mėn. ir 2020 m. sausio mėn. 3-4 d., bet ir su kaltinamojo elgsena apskritai. Remiantis tiriamojo pasakojimu, jo galimai patirtas ilgalaikis traumuojantis elgesys, įtariamojo užgauliojimai, gąsdinimai, fizinės bausmės, dėl kurių tiriamasis buvo išgyvenęs įtampą, nerimą ir baimę. Taip pat iš liudytojų ir medicininės dokumentacijos tapo žinoma, kad vaikui apsigyvenus skyrium nuo įtariamojo, jo emocinė būsena pradėjo kisti, gerėti. Tą pateikia ir mokyklos informacija, kad vaiko elgesys keičiasi ir gerėja. Tačiau ekspertinio tyrimo metu stebėtos emocinės reakcijos liudijo apie išliekantį byloje nagrinėjantį traumuojantį poveikį jo psichinei būsenai. L. G. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos, t. y. 2015 m. mama kreipėsi į vaikų ligų gydytoją, skųsdamasi, kad berniukas yra irzlus ir jam būna pykčio protrūkiai. Buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Neurologas nustatė mišrius specifinius raidos sutrikimus. Nuo 2017 m., jau tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu, pas L. atsiranda daugiau emocinių ir elgesio reakcijų. Jam nustatomas nepatikslintas neurotinis sutrikimas. Šitas sutrikimas, jo simptomai aprašyti jau tiriamos nusikalstamos veikos laikotarpiu. L. raidos sutrikimo ekspertinio tyrimo metu nenustatyta. Buvo nustatytas tik emocinis sutrikimas vaikystėje. Dėl šio emocinio sutrikimo negauta duomenų, kad L. mamos skyrybos su L. tėvu būtų ypatingai paveikusios vaiką. Vaiko patirtos patyčios, užgauliojimai yra būtent iš įtariamojo pusės vaiko atžvilgiu. L. minėjo, kad ir mokykloje jis patiria patyčias, tačiau namuose patirtos patyčios jo atžvilgiu, užgauliojimai jam emociškai subjektyviau buvo skaudesni. Būtent namuose patirtos patyčios turėjo didesnę emocinę neigiamą reikšmę visai L. psichikos būsenai. Namuose patirti santykiai turėjo įtakos jo elgsenai mokykloje, o ne atvirkščiai. Elgsena mokykloje, jo elgesys, kuris buvo aprašytas kaip neklusnus, besimušantis, provokuojantis, yra pasekmė patirtų neigiamų santykių namuose. Neigiami santykiai namuose pasireiškė iš įtariamojo T. pusės. Apie mamą vaikas atsiliepė tik iš teigiamos pusės. Melavimo fakto ekspertai nenustato, t. y. iš vienos pusės bendražmogiška ypatybė, o iš kitos pusės, ar asmuo meluoja, yra teismo kompetencija nuspręsti. Tyrimo metu, kada vertino psichikos būsenas, tikrai nesusidarė įspūdis, kad vaikas galvotų, kurtų, fantazuotų. L. buvo nuoširdus, atviras vaikas su adekvačiomis emocinėmis reakcijomis, džiugiomis ir neutraliomis. Jam buvo smagu. O su kylančiu nerimu, liūdesiu buvo tik tada, kai kalbėjo apie sunkius dalykus, apie byloje tiriamus įvykius. Intelekto sutrikimų vaikui nenustatyta, mokymosi sunkumai gali būti sietini su emocijų sutrikimu, kas sąlygoja vangesnį susikaupimą, menkesnę motyvaciją mokytis, nes sunkios mintys ar jausmai trukdo įsigilinti į mokymosi procesą.

Ekspertė T. G.-Nagi parodė, jog yra teismo vaikų paauglių psichologė-ekspertė. Ji atliko ekspertizę L. G. ir ekspertizės išvadas patvirtino. Akte rašė, kad L. buvo geranoriškas, bendradarbiaujantis, tačiau visą laiką prislopintos nuotaikos, vos kelis kartus nusišypsantis, sėdintis susigūžęs. Nepaisant to, vertinimo situacijose orientavosi pakankamai gerai, suprato visas pateikiamų užduočių instrukcijas, stengėsi demonstruoti savo motyvaciją atlikdamas užduotis, atlikti jų daugiau. Labai stipriai reagavo į paskatinimus, pagyrimus. Iš karto būdavo dar aktyvesnis, kad gali daugiau padaryti, parodyti ką moka. Nepaisant to, įvertinus visus byloje duomenis, ir testų, kuriuos atliko, rezultatus, matosi, kad jo pažintiniai gebėjimai yra šiek tiek žemesni, negu statistinis jo amžiaus vidurkis ir tas atsiskleidžia pateiktose mokyklos charakteristikose, kad jam tikrai sunkiai sekasi susikaupti, jo atminties apimtis yra šiek tiek siauresnė, nesiekia to lygmens, kaip statistiškai jo amžiaus vaikams. Kas atsiskleidė iš jo asmenybės – tai uždaras, labai nepasitikintis savimi vaikas. Tai matosi iš komentarų, piešinių ir kitos medžiagos. Atsiskleidė žema savivertė, jam labai sunku apie save kalbėti, save suprasti, apibūdinti, įvardinti savo jausmus. L. emocinis žodynas labai skurdus, daugiausiai vadovaujasi „gerai“, „blogai“ kategorijomis. Bylos medžiagoje atsiskleidžia, kad jis atsidūręs emociškai sudėtingoje situacijoje, išgyvena bejėgiškumą ir reaguoja iš aplinkos išmoktu būdu tik puldamas kitą, apstumdydamas, spardydamas, nes ir mokyklos charakteristikose tai paminėta. Išvadose ekspertizės akte taip pat paminėta, kad jo žinios yra paviršutiniškos, t. y. jis supranta pobūdį, kas yra mušimas, kokiais būdais tai gali būti atliekama, tačiau nesupranta, ką tai reškia žmogui, kokios tai yra juridinės pasekmės, kad tai yra nusikaltimas ir kad už jį yra baudžiama, net ir neprasidėjus procesiniams veiksmams. Ekspertizės metu individualiame pokalbyje jis pakartojo duotus parodymus. Buvo pastebėta, kad kalbant apie byloje tiriamus įvykius jo emocinė būsena dar suprastėjo, pažemėjo jo emocinis fonas, jam buvo sunku kalbėti. Vos pradėjęs kalbėti, L. pradėjo jaudintis, muistytis. Skuba kuo greičiau ką pasakyti, dažnai graudinasi. Tai atskleidžia jo atvirumą ir sunkumą kalbėti apie tas patirtis, kurios detaliai aprašytos akte. Atsispindi jo gynybiškas elgesys mamos atžvilgiu, jam labai svarbu ją apsaugoti, ją apginti. Kalbant apie jo galimybes priešintis, L. nesuvokia tokių galimybių turintis, negalintis, esantis silpnesnio pozicijoje, bet pats pažymi, jeigu jo mamai kas nors nutiktų, jis sužinotų ką daryti, kaip elgtis tokiu atveju. Taip atsispindi rūpestis mamos atžvilgiu. Apibendrinime pažymėjo, kad atsižvelgus į jo parodymus apklausos metu, išliko galimybė būti liudytoju ir teikti paaiškinimus, paaiškinimai, kuriuos jai pateikė, tai yra realistiški vertinimai, atitinkantys jo amžių, jo naudojamą žodyną ir jo emocinę būseną. Emocinė būsena – kalbėdamas apie buvusius įvykius, jis jaučia nerimą, nuolat graudinasi. Dar svarbu, kad jo pasakojimas atspindi ne kažkokį vienkartinį smurtą, nes jam pačiam labai sunku įvardinti datas, laiką, vietas, kas yra natūralu, kai tų patyrimų iš jo pasakojimo yra daug, jie persipynę. Pasakojimai perteikia nuolatinės įtampos išgyvenimo būseną. Jis negali suprasti jo atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdžio, kas įvyko, bet ir nesupranta jų reikšmės. Šiems veiksmams, atliktiems L. atžvilgiu, jis negalėjo priešintis dėl emocinės būsenos ir santykio su įtariamuoju T. pobūdžio, dėl ribotų vidinių ir išorinių resursų: žemos savivertės, konfliktuotų santykių su jo bendraamžiais, palaikančių santykių stokos neturėjimo, nes byloje atsiskleidžia, kad jis ir tėčiui lyg tai yra papasakojęs, kad mama jį užtildydavo, dėl minėto nepakankamo supratimo su juo tų veiksmų reikšmės. L. mokytoja vaiko charakteristikoje yra paminėjusi, kad jis linkęs į manipuliatyvų elgesį. Ekspertizės metu nenustatyta, kad jis padidintai yra linkęs fantazuoti apie tuos įvykius, kurie nutiko ir yra tiriami. Aprašytos elgesio strategijos gali būti susijusios su ta pačia situacija, kai ieškoma būdo kaip išsisukti ir kiek pats esi pajėgus tai padaryti, rasti kažką ir kur nukreipti savo negatyvias strėles nuo savęs. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad jis būtų padidintai linkęs fantazuoti. Yra daug faktų pagrindžiančių jo kaip liudytojo patikimumą. Ekspertizės metu atkreipė dėmesį ir išskyrė į atskirą dalį, kur L. mini, kad turėjo sąsiuvinį, kurį laikydavo kaip įrodymą socialinei darbuotojai ir ten rašydavo, kaip su juo elgėsi. Ekspertizės metu jis patvirtino, kad tikrai tas sąsiuvinis buvo, jis į jį užsirašydavo, tačiau remiantis liudytojų parodymais L. G. nebuvo pajėgus nuosekliai dėstyti mintis raštu, žodžiu. Jo raštas buvo neįskaitomas, tačiau tikėtina, kad pramokęs rašyti, jis galėjo bandyti išreikšti savo negatyvius išgyvenimus kažkokiu būdu. Tas nereiškia, kad jo užrašai galėtų būti kažkokie labai nuoseklūs, prasmingi, kad būtų įskaitomi jam emociškai reikšmingu būdu. Jis galėjo tai pasižymėti. Tai yra tokia praktika ir toks metodas, kada vaikų prašo pažymėti, kas jam nutinka, kad vėliau galėtų aptarti. Tokia terapija taikoma darbe su vaikais. Dėl santykių su mama, reikėtų vertinti kontekstą. Iš paties L. pasakojimo ekspertizės metu paaiškėjo, kad jis mamai sakydavo ir mama jį bandydavo užtildyti. Galima sakyti, kad jis nejautė realaus pasikeitimo po mamos bandymo jį apginti. L. pradėjus lankyti mokyklą, socialinė darbuotoja ir visas mokyklos personalas, kuris kreipia dėmesį į jį ir gali padaryti kažkokį pokytį jam, L. ima reaguoti pasitikinčiai. Mama bandydavo apginti jį nuo tų veiksmų, kuriuos matė. Jis taip sakė apie mamą, ir visa tai nieko nesako apie santykio kokybę su mama arba kokį nors pasitikėjimą, nes remiantis jo parodymais, jis mamai pasakydavo. Apie tai, kad jam šeimoje blogai, L. sakydavo, iš mamos gavo trumpalaikę pagalbą tuo metu. Dėl neleidimo į tualetą – vaiko paaiškinimas, kad „tik tegul nemuša ir išleidžia į tualetą“, patvirtina deprivacijos situaciją.

2020 m. vasario 8 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuojama, jog T. L.-T. papasakojo apie tai, kad jos vyras E. T. išsivežė jų dukrą E. pas savo tėvus. Atvykus socialinėms darbuotojoms, ji papasakojo, jog sutuoktinis E. T. smurtaudavo prieš sūnų L. G., kurio jis susilaukė pirmoje santuokoje su D. G.. Smurtas tęsėsi trejus metus, jis kumščiuodavo sūnui į įvairias kūno vietas, suspausdavo už sprando, mėtydavosi iš batų, trenkdavo su šlepete. Tikslaus atvejų laiko ir aplinkybių prisiminti negali. Ne visada ji matydavo, kai sūnus būdavo skriaudžiamas, o kai ir matydavo, bijojo kreiptis į instancijas, kad neatimtų vaikų. Kiti asmenys smurto nematydavo, tačiau jos artimieji matydavo, kad L. bijodavo E., kaip reaguodavo vien į jo žvilgsnį (1 t., b. l. 29-35).

Patalpų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėtos patalpos Luokės g. 75-50, Telšiai, kuriose buvo smurtaujama prie mažametį L. G.. Akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių kambariuose nesimato (1 t., b. l. 40-50).

Telšių „Ateities“ progimnazijos II B klasės mokinio L. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d. charakteristikoje nurodyti vaiko mokymosi pasiekimai bei gebėjimai. Berniukas lanko spec. pedagogės užsiėmimus, jam teikiama spec. pedagogo ir psichologo pagalba. Mokslo žinios ir gebėjimai įvertinti Telšių psichologinėje pedagoginėje tarnyboje (1 t., b. l. 125).

Telšių švietimo centro 2020 m. rugsėjo 29 d. informacijoje su priedais nurodyta, kad atlikus tyrimą, berniuko pažintiniai gebėjimai vertinimo metu atitiko jo amžių. Informacija yra konfidenciali (1 t., b. l. 129, 130).

Telšių „Ateities“ progimnazijos informacijoje apie L. G. nurodyta, kad 2018/2019 mokslo metais berniuko tėvai kreipėsi į mokyklos psichologę, buvo suteiktos 9 konsultacijos, nuo 2019 m. spalio mėn. mama pasirinko psichologo konsultacijas ne mokykloje (1 t., b. l. 134).

2021 m. gruodžio 10 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje, be kita ko, nurodyta, kad 2020 m. vasario 9 d. T. L. skyriaus darbuotojams pranešė apie E. T. naudotą smurtą jos sūnaus L. atžvilgiu (1 t., b. l. 136-137). 2020 m. lapkričio 20 d. informacijoje nurodyta, kad šeimai paskirta atvejo vadyba, vaiko tėvo prašymu tikrinta, ar saugu L. G. gyventi su motina ( 1 t., b. l. 140).

Telšių „Kranto“ progimnazijos informacijoje apie L. G. nurodyta, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi minėtoje mokykloje, yra judrus, elgesys gerėja, lyginat su pirmomis savaitėmis. Vaiko mama juo rūpinasi, domisi mokymusi, elgesiu, reaguoja į pastabas ( 1 t., b. l. 143).

UAB „S. Jurkus ir partneriai“ informacijoje ir 2020 m. liepos 22 d. pažymoje nurodyta, kad E. T. 2020 m. sausio 3-4 d. dirbo prekybos centre „MON“ nuo 8 iki 17 val. (1 t., b. l. 148, 152).

UAB „Žemaitijos pienas“ pateikė kaltinamojo E. T. darbo laiko tabelį už 2018 m. birželio mėn., kuriame nurodytas jo dirbtas laikas minėtą mėnesį (3 t., b. l.81, 82).

2020 m. lapkričio 16 d. – gruodžio 15 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 103MS-153/2020 (toliau – Ekspertizės aktas), nurodyta, kad buvo atlikta L. G. ambulatorinė, kompleksinė pirminė ekspertizė. (1 t., b. l. 177-184). Pateiktoje išvadoje konstatuojama, kad L. G. bendrieji pažintiniai gebėjimai yra šiek tiek žemesni nei vidutiniai, tačiau sutrikimo lygmens nesiekia. Nenustatyti tokie pažintinių gebėjimų dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. Nagrinėjamų įvykių metu L. G. suvokė jo atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, tačiau nesuvokė šių veiksmų reikšmės. L. G. ekspertizės metu pasakojao patyręs fizinį ir psichologinį smurtą (nurodė, kad buvo mušamas, vadinamas necenzūriniais žodžiais, jam nebuvo leidžiama eiti į tualetą). L. G. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8). Šis sutrikimas kilęs sąsajoje su įtariamojo E. T. veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusiojo L. G. įstatyminė atstovė T. L. pateikė 10 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 139-140).

Voke vaizdo įrašas su nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos vaizdo ir garso įrašu, 1 DVD-R plokštelė (2 t., b. l. 125).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 26 d. patikslintoje Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 694,13 Eur (3 t., b. l. 109).

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas. Minėti veiksmai padaryti mažamečio atžvilgiu kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – patikslintame kaltinime nurodytu laiku, fiziškai smurtavus prieš mažametį L. G. ir taip jam sukėlus fizini skausmą; taip pat reguliariai naudojant traumuojantį elgesį (užgauliojimus žodžiu, gąsdinimus, deprivaciją, neleidžiant eiti į tualetą), fiziškai ir psichiškai gniuždant mažameti L. G., taip padarant mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą, nes kaltinamojo naudojamas fizinis bei psichinis smurtas L. G. sukėlė laikiną psichikos sveikatos sutrikimą – kitas reakcijos į stipru stresą. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paties kaltinamojo prisipažinimas iš dalies, vartojus psichologinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu, piktai su juo kalbant, liudytojų – L. L., kuri parodė, kad matė, kaip kaltinamasis piktai barė L., grasino, jog grįžęs namo gaus (mušti), dėl ko vaikas jo bijojo, prašė liudytoją būti kartu; įstatyminės atstovės ir liudytojos T. L. parodymai, S. E. parodymai, kurie tik patvirtina Ekspertizės akte nustatytas aplinkybes bei ekspertizę atlikusių eksperčių išvadas bei teisme pateiktus parodymus. Ekspertizės atlikimo metu, apibendrinus psichikos būklės tyrimą, nustatyta, kad individualiam prasmingam kontaktui L. G. prieinamas. Jo mąstymas nuoseklus, vidutinio tempo. Nepaisant L. G. emocinės būsenos pagerėjimo jam gyvenant skyrium nuo kaltinamojo E. T. (pačio tiriamojo subjektyviu vertinimu), stebėtos emocinės reakcijos liudija apie išliekantį byloje nagrinėjamų įvykių traumuojantį poveikį jo psichikos būklei. Ekspertė, atlikusi psichologinį tyrimą ir apibendrinusi gautus duomenis, padarė išvadą, kad L. G. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys (įskaitant ir kitų asmenų poveikį), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis jo parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pakartotinai apklausti tiriamąjį nerekomenduojama dėl jo emocinės būsenos (jam sunku kalbėti apie tiriamus įvykius, kalbinamas nuolat graudinasi). Nagrinėjamų įvykių metu tiriamasis suvokė ir dabar suvokia jo atžvilgiu galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau nesuvokė ir vis dar pilnai nesuvokia šių veiksmų reikšmės. Nagrinėjamų įvykių metu mažametis negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams dėl emocinės būsenos, santykio su įtariamuoju pobūdžio (baimės artimam, kartu gyvenančiam suaugusiajam, nuo kurio priklausė), ribotų vidinių bei išorinių resursų (jam būdinga žema savivertė, uždarumas, emocinis nebrandumas, nepasitikėjimas savimi, o jo socialiniai kontaktai menki), nepakankamo supratimo apie šių veiksmų reikšmę. Pažymėta, jog L. G. pasakojimai atspindi ne vienkartinį fizinio smurto epizodą bet ilgalaikį santykio su kaltinamuoju E. T. patyrimą (užgauliojimus žodžiu, gąsdinimus, deprivaciją neleidžiant eiti į tualetą, fizines bausmes), kuris jį veikė psichotraumuojančiai (lėmė žemą jo savivertę, nepasitikėjimą savimi, uždarumą, sąlygojo menkavertiškumo išgyvenimą bei formavo jo paties prieštaraujantį elgesį santykyje su bendraamžiais). Ekspertės, apibendrinusios tyrimo rezultatus, konstatavo, jog šiuo metu L. G. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais kaltinamojo veiksmais. Pažymėjo, kad tokį psichikos sutrikimą lemia ilgalaikis netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu. Tiriamojo psichikos būseną veikė bei formavo nepasitikinčią, jautrią, nerimastingą, menkavertišką asmenybę ne tik konkrečios byloje tiriamos veikos (2016 m. kovo mėn., 2018 m. birželio mėn.), bet ir kaltinamojo E. T. elgsena apskritai, dėl kurios tiriamasis išgyvenęs įtampą, nerimą, baimę. Nepaisant tiriamojo emocinės būsenos pagerėjimo jam gyvenant skyrium nuo kaltinamojo (pačio tiriamojo subjektyviu vertinimu), ekspertinio tyrimo metu stebėtos emocinės tiriamojo reakcijos liudija apie išliekantį byloje nagrinėjamų įvykių traumuojantį poveikį jo psichikos būklei. pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (CGAS) atitinka 71-80 balus. Remiantis tuo, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, L. G. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9. Ekspertizės akto išvadas teisme patvirtino ją atlikusios ekspertės Sigutė Stanaitienė ir T. G.-Nagi. Vertindamas socialinių darbuotojų parodymus, teismas sprendžia, jog jos neįdėjo pakankamai pastangų išsiaiškinti tikrąsias L. G. ydingo elgesio priežastis dėl nepakankamos trukmės bendravimo su vaiku bei šeimos nariais, galimos kompetencijos stokos ir kt. priežasčių. Tiek jų, tiek psichologės A. B. parodymai leidžia spręsti, kad joms nepavyko užmegzti tinkamo kontakto su L. G. bei jo šeima, nors psichologė parodė, kad L. netinkamas elgesys buvo susijęs su problemomis šeimoje. Teismas pripažįsta, kad mažamečio vaiko motinos neryžtingas elgesys taip pat turėjo didelę įtaką tolios situacijos atsiradimui, jos tolerantiškas elgesys kaltinamojo E. T. vykdomo fizinio ir psichologinio smurto sūnaus atžvilgiu sutrukdė specialistams užkirsti kelią vaiko traumavimui, jo sveikatos sutrikdymo išvengimui.

Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, dirba ir gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta vaiko motinai ilgą laiką toleruojant traumuojančio pobūdžio elgesį sūnaus atžvilgiu, todėl daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį bauda, mažesne, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas vidurkis.

Išaiškintina kaltinamajam, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma išsiaiškintina, ar ji padaryta, dėl ko atsirado žala ir kas atsakingas už žalą. Pažymėtina, jog civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis L. G., atstovaujamas įstatyminės atstovės T. L. ir įgaliotos atstovės advokatės Vandos Laukevičienės, byloje pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų patirto fizinio bei psichologinio smurto, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta mažamečio L. G. sveikata, nukentėjusysis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, kurie nulėmė neturtinės žalos atsiradimą. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertina, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam traumuojantis poveikis truko pakankamai ilgą laiką, teismo įsitikinimu, kaltinamojo veiksmai turėjo įtakos konfliktiško mokyklos, klasės draugų ir pan. atžvilgiu nukentėjusiojo elgesio modelio susiformavimui, be to, kaip nustatyta ekspertizės metu, byloje nagrinėjamų įvykių traumuojantis poveikis jo psichikos būklei turi išliekamąjį pobūdį; tokie veiksmai suformavo žemą savivertę, uždarumą, emocinį nebrandumą, nepasitikėjimą. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam būtina specialistų pagalba, todėl įvertinęs paminėtas aplinkybes, tai, kad sveikatos sutrikdymo mastas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, teismas sprendžia, kad 3 000 Eur civilinio suma bus pakankama neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis L. G. yra nepilnametis, todėl jo teises ir teisėtus interesus interesus privalomai padėjo užtikrinti įgalioti atstovai, t. y. advokatai BPK 55 straipsnio 4 dalies pagrindu. Advokatė Lionė Musteikienė nepilnamečio nukentėjusiojo interesus užtikrino ikiteisminio tyrimo metu, o bylą nagrinėjant teisme jo interesus užtikrino advokatė V. L.. Nukentėjusiojo atstovė rengė civilinį ieškinį, teikė prašymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl teismas pripažįsta, jog patikslintoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 26 d. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta 694,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nėra per didelė. Kaltinamasis E. T. yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti ir gauti pajamas, asmuo, jas realiai ir gaunantis, proceso išlaidos susidarė dėl jo priešingo teisės normoms elgesio, todėl išieškotinos iš kaltinamojo pilnai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis E. T. informuotinas, jog Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), pasirinktinai į šias surenkamąsias sąskaitas bankuose:

„Swedbank“, AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“, AS, Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB „Šiaulių bankas“, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 27 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, 1 t., b. l. 75-77) paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis (BPK 136 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313 straipsniais,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiojo L. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. T. priteisti 3 000 (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam E. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš kaltinamojo E. T. priteisti 694,13 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 13 centų) už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam L. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.