- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 1-1922-667/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21961-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- L. A.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., gimęs (duomenys neskelbtini). d., Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 2 grupės invalidumą, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. A. 2020 m. birželio 6 d. apie 16.45 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0051, nustatytas 2,67 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis L. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 n. birželio 6 d. jis prisiminė, kad rytoj tėvo diena, o dovanos tėvui neturi. Prieš tai jis nuo 11-12 val. buvo vartojęs alkoholį, iš pradžių gėrė alų, o paskui stipresnius gėrimus. Nežino, kaip sugalvojo vairuoti. Žino, kad girtam vairuoti negalima. Jis paėmė tėvo mašiną „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į parduotuvę. Sustabdę policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą, koks jis tiksliai buvo nustatytas paakyti negali, bet sutinka su byloje esančiais duomenimis. Savo poelgį vertina blogai. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. birželio 6 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS buvo gautas Kauno apskrities VPK Kauno r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos I. S. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame pranešama, kad 2020 m. birželio 6 d. dirbant tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vyr. tyrėju K. A. r. š. „K5055“, patruliuojant (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą ir sustojo prie gėrimų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Ekipažui privažiavus, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo, kaip vėliau nustatyta L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris ir vairavo minėtą automobilį. Paprašius prieiti prie tarnybinio automobilio pilietis sutiko ir nurodė, kad alkoholio vartojo prieš valandą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJF-0051 pirmuoju tikrinimu 17.02 val. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 17.25 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas. Asmeniui įtariamam padarius nusikalstamą veiką L. A. įteiktas šaukimas. Automobilis po įvykio vietos apžiūros perduotas UAB „Augenas“ darbuotojui nugabenti į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 7–8).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė (b. l. 9–23).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyresn, tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 16.45 val. dirbant, kartu su tyrėjus K. A., patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. įsuko automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. jis sukėlė įtarimą, automobilis tik įsukęs į minėtą gatvę sustojo prie gėrimų parduotuvės esančios (duomenys neskelbtini). Jiems privažiavus iš vairuotojo pusės išlipo, kaip nustatyta L. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris vairavo minėtą automobilį. Tik išlipęs iš automobilio pradėjo eiti link gėrimų parduotuvės. Piliečio buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio „Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitikrinti blaivumą. Jis geranoriškai sutiko tai padaryti, nurodė, kad alkoholio vartojo prieš valandą ar daugiau. Patikrinus L. A. alkotesteriu „Alcotest7510“, Nr. ARJF-0051, pirmu pūtimu 17.02 val. nustatytas 2,67 promilių girtumas, antru pūtimu 17.15 val. nustatytas 2,68 promilių girtumas (b. l. 24).
Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. A. yra jo sūnus su kuriuo kartu gyvena. 2020 m. birželio 6 d. po pietų, kiek buvo tiksliai valandų neprisimena, jis išėjo pasivaikščioti ir tuo pačiu nusipirkti duonos parduotuvėje. Sūnų paliko namuose. Pasakyti ar jis buvo blaivus ar ne negali, nepastebėjo. Nuosavo namo kieme stovėjo jo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio rakteliai buvo palikti namuose ant palangės. Automobiliu pagrinde naudojosi jis, tačiau labai retai, tik prireikus nuvažiuoti iki vaistinės, poliklinikos. Sūnus esant reikalui taip pat pasiimdavo automobilį, tačiau labai retai. Automobilio rakteliai ir dokumentai sūnui buvo prieinami laisvai, jis kada reikėdavo automobilį galėdavo apimti be jo žinios. Grįžęs iš parduotuvės, jis namuose nerado nei sūnaus nei savo automobilio, tačiau nieko blogo nepagalvojo. Po keleto valandų į namus pėsčiomis parėjo sūnus ir pasakė, kad buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus dėl ko automobilį uždarė į aikštelę. Kur, jis važiavo jam nieko nesakė. Jeigu būtų žinojęs, kad jis vairuos neblaivus to daryti būtų neleidęs. Automobilį jis pirko maždaug prieš du metus, už jį mokėjo 600 eurų. Prašo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti (b. l. 26–30).
2020 m. birželio 11 d. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui V. A. (b. l. 39–40).
2020 m. birželio 6 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. birželio 6 d. 16.50 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0051, patikros Nr. 1218250, L. A. 17.02 val. pirmuoju tikrinimu nustatyta 2,67 promilių neblaivumas, 17.25 val. antruoju tikrinimu 2,68 promilių neblaivumas (b. l. 44).
2020 m. birželio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–11).
Iš VšĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. A. (b. l. 35).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „BMW316“, 1994 m. laidos, kaina Lietuvoje be PVM yra 446 Eur (b. l. 38).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. A. (duomenys neskelbtini) g. vairavus automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0051, nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, pasitvirtino. Tokiu būdu kaltinamasis L. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio duomenys, , apklaustų liudytojais, parodymai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, žinojo vengimo tikrintis neblaivumo pasekmes, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamojo L. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo tėvo V. A. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra kaltinamojo tėvas, sūnus jo klauso. Niekada anksčiau sūnus neblaivus nevairavo automobilio, dabar prižiūrės jį, kad taip nesielgtų. Sūnus mašina pasiėmė tuo metu, kai jis buvo išėjęs duonos nusipirkti. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Prokurorė siūlė taikyti laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl L. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamasis L. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 56), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis L. A. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 59), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 58), nedirba, pensininkas.
Bylos duomenys patvirtina, jog V. A., kaltinamojo tėvas, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 89–90, 91). Su sūnumi sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. A. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sūnui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant V. A. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį L. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 2 metams be užstato tėvo V. A. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad L. A. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, galiojančių nuobaudų neturi.
Įvertinus L. A. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 11 d. (b. l. 70–71).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Byloje nustatyta, kad L. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. A., tai yra priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).
Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „BMW316“, 1994 m. laidos, kaina Lietuvoje yra 540 Eur (b. l. 38). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 540 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.
Kaltinamajam L. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas L. A., perduotinas VĮ „Regitra“;
- automobilis „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), paliktinas V. A. nuosavybėje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
L. A. perduoti laiduotojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, skirti L. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 11 d.;
- konfiskuoti iš L. A. automobilio „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą - 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų).
Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas L. A., perduoti VĮ „Regitra“;
- automobilį „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), palikti V. A. nuosavybėje.
Išaiškinti L. A., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.