Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Estijos bendrovės „Europiir Logistics OÜ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2-880-640/2021 pagal ieškovės Ukrainos ribotos atsakomybės bendrovės Importerra patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ormina“, Estijos bendrovei „Europiir Logistics OÜ“ ir Estijos bendrovei FV Export OÜ dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas I. K. (I. K.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

11. Taigi, jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, buvo atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalintas iš bylos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

14. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimas iš bylos vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai, todėl toks asmuo nutartį dėl jo pašalinimo iš bylos, kaip ir nurodyta CPK 47 straipsnio 5 dalyje, gali skųsti atskiruoju skundu. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų pašalinimas iš bylos nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, tai reiškia, kad bylos procesas, nepaisant trečiojo asmens pašalinimo iš bylos, gali vykti toliau. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kitose savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose Lietuvos apeliacinio teismo bylose, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-507-302/2020, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369-370/2020.

15. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo suformuota praktika dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsisakymo įtraukti į bylą nutarties apskundimo galimybės, išaiškinant, jog nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019).

16. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos faktas, taip pat kaip ir atsisakymas įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš esmės pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesuklydo pasivadovavęs pirmiau minėtais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl nutartį, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, galinčių skųsti asmenų.

17. Nors apeliantė tvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, konstatuota, jog nutartį, kuria trečiasis asmuo pašalintas iš bylos, gali skųsti tiek pašalintas trečiasis asmuo, tiek asmuo, kurio prašymu pašalintas asmuo buvo įtrauktas į bylą, tačiau toks apeliantės teiginys stokoja pagrįstumo, kadangi minėtoje nutartyje tik nurodyta, kad nutartis, kuria trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalintas iš bylos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau nedetalizuota, kurie asmenys gali tokią nutartį skųsti.

18. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos gali skųsti tik tas asmuo, kuris pašalinamas iš bylos, o ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir skunde akcentuojama aplinkybė, kad šiuo atveju trečiajam asmeniui I. K. nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis neturėjo galimybės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria buvo pašalintas iš bylos. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukti / įstoti į bylą iki pat baigiamųjų kalbų pradžios. Tai reiškia, kad iki šios proceso stadijos trečiųjų asmenų (ne)dalyvavimo byloje klausimas gali būti (per)svarstomas priklausomai nuo bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjusių aplinkybių, juo labiau kad pirminėje proceso stadijoje dar ir apskritai gali nebūti pakankamai aiškus papildomų asmenų įtraukimo būtinybė (2021 m. lapkričio 11 d. byloje vyks parengiamasis posėdis).

20. Taigi, nedalyvaujantis byloje asmuo, jei jis mano, kad teismo sprendimas gali būti jam kaip nors teisiškai reikšmingas, pats gali pateikti prašymą įtraukti jį į bylą ir tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiam asmeniui užkirtimą. Tokiu atveju nutartis dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą galėtų būti jo skundžiama atskiruoju skundu.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės Estijos bendrovės „Europiir Logistics OÜ“ atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.