Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-622-730/2014

Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-13609-2013-6) Procesinio sprendimo kategorijos:

121.17; 122.3; 140.2; 140.3.

2014 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolė V. D., A. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Atenergo“. Nurodė, kad nemokia tapo dėl to, kad su kreditoriumi AB DNB banku buvo sudariusi laidavimo sutartį, užtikrindama A. M. prievolių kreditoriui pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, tačiau A. M. nevykdant prievolių kreditoriui, o kreditoriui nutraukus kredito sutartį ir nesutinkant, kad laiduotoja kredito sutartį įvykdytų joje nustatytais terminais, ji neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti 512 952 Lt, taip pat turi kitų įsipareigojimų, todėl yra nemoki.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-06 nutartimi iškėlė pareiškėjai bankroto bylą. Paskyrė jos bankroto administratoriumi UAB „Atenergo“, leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 166. Nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Patvirtino 3000 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1000 Lt lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nustatė dviejų mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas pripažino, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes pareiškėja yra nemoki ir nenustatyti Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai. Taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu išsakytais argumentais dėl bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo, taip pat nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti UAB „Atenergo“ bankroto administratoriumi.

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-06 nutarties dalį, kuria pareiškėjos bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atenergo“ panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos bankroto administratoriumi paskirti S. K.. Nurodomi atskirojo skundo argumentai:

teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes būtinas nustatyti ir įvertinti apelianto siūlomo bankroto administratoriaus tinkamumą vykdyti įmonės bankroto procedūras; apelianto siūlomo administratoriaus sukaupta patirtis yra didesnė, mažesnis užimtumas, administruojant bankroto procesus;didžiausio bankrutuojančio asmens kreditoriaus pritarimas bankroto administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus vertinant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą; apelianto siūlomo administratoriaus lėšų, reikalingų bankrotui administruoti suma yra žymiai mažesnė nei pareiškėjos siūlomo administratoriaus.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos atstovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kol, kas nėra administratoriaus, kuris iki šiol būtų užbaigęs nors vieną fizinio bankroto bylą, todėl suinteresuotas asmuo neteisus sakydamas, kad S. K. yra sukaupęs didesnę patirtį vykdant bankroto procedūras. Nepagrįsta suinteresuoto asmens išvada, kad bankroto administratorius užtikrins operatyvesnį pareiškėjos bankroto procesą. S. K. administracinė sąmata nėra detalizuota, tuo tarpu UAB „Atenergo“ sąmata, kurią teismas patvirtino yra aiški ir išsami. Nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad paskyrus didžiausio kreditoriaus pasitikėjimą turintį bankroto administratorių bus užtikrintas viešojo intereso gynimo principas bankroto procese.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai fizinio asmens bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjos pasiūlytą administratoriaus kandidatūrą.

Formuojant vienodą teismų praktiką, skiriant bankroto administratorių fizinio asmens bankroto byloje, įtvirtinamos nuostatos, kad tikslinga vadovautis principais, kuriais vadovaujamasi suformuotoje teismų praktikoje dėl administratoriaus paskyrimo įmonių bankroto bylose. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant bankroto administratorių fizinio asmens bankroto byloje, be teismų praktikoje dėl administratoriaus paskyrimo įmonių bankroto bylose įtvirtintų principų, būtina atsižvelgti į skirtingą šių teisinių institutų paskirtį: vienu atveju siekiama tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu likviduoti įmonės skolininkės skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio uždelsimo atsiskaityti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnis), kitu atveju – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – FABĮ) įstatymo 1 straipsnis).

FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek ir kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui.

FABĮ normos nustato specialius reikalavimus fizinio asmens bankroto administratoriui. Juo gali būti skiriamas fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), ĮBĮ nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis). FABĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bankroto administratoriumi negali būti paskirti: fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo (1 punktas); fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti CK 3.135 straipsnyje; (2 punktas); asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti CK 3.136 straipsnyje (3 punktas); fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis (4 punktas); asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (5 punktas). Bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis).

Taigi, skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialius reikalavimus (FABĮ 2 straipsnio 3 dalis), ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens administratoriumi (FABĮ 11 straipsnio 3 dalis), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti svarbią aplinkybę – fizinių asmenų bankroto proceso paskirtį – atkurti fizinio asmens mokumą. Taigi, skirtingai nei įmonių bankroto procese, šiame fizinio asmens bankroto procese prioritetas yra skiriamas skolininko interesų užtikrinimui. Šiam tikslui pasiekti bankroto administratoriui yra numatytos plačios funkcijos, kurių įgyvendinimas glaudžiai susijęs su fizinio asmens bendradarbiavimu, o taip pat ir jo prigimtinių teisių (pavyzdžiui, nuosavybės neliečiamumo teisės ir kt. (FABĮ 12 straipsnio 4 dalis)) užtikrinimu.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjos pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Atenergo“, o ne kreditoriaus AB DNB banko pasiūlytą administratorių S. K.. Remiantis byloje esančiais įrodymai, abi šios kandidatūros atitinka FABĮ 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnyje keliamus reikalavimus (b. l. 53-57, 85-88).

Teismų praktikoje dėl administratorių skyrimo įmonių bankroto bylose pripažįstama, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų. Parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir suinteresuotumo nebuvimas bylos baigtimi. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir pan. yra fakultatyviniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571/2012, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-847/2012).

Apeliantas nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą teismui abejoti dėl paskirto administratoriaus šališkumo. Kiti apelianto nurodyti kriterijai, remiantis šiuo atveju taikytina teismų praktika, yra fakultatyviniai ir neturi lemiamos reikšmės, yra vertinamojo pobūdžio.

Apelianto nurodytas argumentas, jog teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes būtinas nustatyti ir įvertinti apelianto siūlomo bankroto administratoriaus tinkamumą vykdyti įmonės bankroto procedūras, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos siūlytas administratorius paskirtas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog šiuo atveju abiejų siūlomų bankroto administratorių sukaupta patirtis iš esmės yra lygiavertė, kadangi fizinio asmens bankrotas tai yra naujas institutas, veikiantis tik nuo 2013-03-01. Be to, formuojama teismų praktika, kad administratoriaus patirtis administruojant nėra ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl administratoriaus skyrimo, nes priešingu atveju neturintys pakankamai profesinės patirties bankroto administratoriai niekuomet jos ir neįgytų, jei bankroto procedūras būtų pavedama vykdyti tokią patirtį turintiems bankroto administratoriams, kurių profesinė patirtis tik dar labiau didėtų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010). Vertinant apelianto nurodytą kriterijų dėl administratorių užimtumo, apeliacinės instancijos nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog apelianto siūlomo administratoriaus užimtumas yra mažesnis, nes jo siūlomas administratorius veikia kaip fizinis asmuo, ir užimtumas nurodomas kaip vieno asmens, o pareiškėjos siūlomas administratorius veikia kaip juridinis asmuo, kuris turi tam tikrą skaičių darbuotojų, vykdančių apelianto nurodytą bankroto procedūrų skaičių. Be to, akivaizdu, kad administratorius, sutikdamas teikti administravimo paslaugas, įvertina savo užimtumą, sutikus teikti administravimo paslaugas, yra pagrindas pripažinti, jog jo užimtumas suteikia galimybę šias paslaugas teikti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros gali būti vienu iš kriterijų parenkant administratoriaus kandidatūrą, tačiau jis nelaikytinas prioritetiniu, kadangi nei vienas iš vertinimo kriterijų nėra absoliutus. Tačiau kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis negali besąlygiškai nulemti administratoriaus skyrimo ir tokiu būdu paneigti įstatymo teismui suteiktos administratoriaus skyrimo diskrecijos teisės.

Apeliacinės instancijos nuomone, kriterijus, jog apelianto siūlomas administratorius sutiktų administruotų pareiškėjos bankroto procedūrą, panaudodamas mažesnes lėšas, nesudaro pagrindo vertinti jo kandidatūrą iš esmės pranašesne. Teismo patvirtinta 3000 Lt suma bus naudojama tik pakankamai trumpą laiką, tai yra, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, jog teismo patvirtintą sumą bankroto procedūrai atlikti neprivaloma išnaudoti, skirtos lėšos naudojamos, atsižvelgiant į jų būtinumą. Vertinant pateiktų išlaidų detalizaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų objektyvumu.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų, ir pagrindinių fizinių asmenų bankroto proceso tikslų analizę, bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiai situacijai, kai administratoriaus kandidatūrą kartu su kreditoriais teikia ir pats pareiškėjas, nustačius, kad pareiškėjo pasiūlyta administratoriaus kandidatūra iš esmė atitinka FABĮ reikalavimus, nesant kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, jog kito administratoriaus kandidatūra yra iš esmės pranašesnė, pirmenybė turėtų būti teikiama pareiškėjo pasiūlytai kandidatūrai. Apeliacinės instancijos nuomone, tik tokiu būdu būtų efektyviausiai įgyvendinta fizinių asmenų bankroto proceso paskirtis – atkurti fizinio asmens mokumą ir taip išvengta priešpriešos tarp bankroto proceso dalyvių.

Atkreiptinas dėmesys, kad administratorius esant pagrįstiems motyvams gali būti atstatydintas FABĮ 14 straipsnio tvarka, todėl kreditoriui neatimama galimybė kontroliuoti administratoriaus veiklą ir vėliau imtis priemonių ginti savo teises, inicijuojant administratoriaus atstatydinimą.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį.