- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-105-531/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18703-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis
- Kaltinamasis
- D. N.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. išteisinta iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties.
A. S. ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. 2023 m. gegužės 23 d., apie 17.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastumdama A. S. (kuri po klubo operacijos vaikščiojo su ramentu), taip A. S. sukėlė fizinį skausmą;
1.2. 2023 m. gegužės 23 d., apie 17.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu du kartus sudavė A. S. į dešinį petį, vieną kartą į kairę kaklo pusę, tempė už rankos, koja spyrė į dešinę koją, taip dėl dešinio peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. S. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras G. Stočkus pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir priimti naują – pripažinti D. N. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti D. N. kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmes visiškai sudėti ir D. N. paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį ir D. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Nurodo, kad nuosprendis buvo priimtas neatlikus išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, dalies ikiteisminio tyrimo byloje surinktų duomenų iš viso neištyrus ir neįvertinus. Nebuvo atlikta nukentėjusiosios A. S., kaltinamosios D. N., liudytojų J. S. ir V. R. parodymų analizė, jų parodymų atitikimas kitiems byloje surinktiems duomenims, elementarios logikos principams, nurodant, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, o liudytojo J. S. parodymai vertinti kritiškai.
2.2. Pažymi, kad teismo padarytai išvadai, kad nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji A. S. buvo apklausta kelis kartus, apklausas skiria ilgas laiko tarpas, todėl yra logiška, kad apklausose skiriasi smulkios detalės, tačiau ji dėl jai D. N. suduotų smūgių buvo nuosekli nuo pirmų parodymų davimo. Visose apklausose A. S. nurodė, kad D. N. du kartus kumščiu trenkė jai į dešinį petį ir vieną kartą į kaklą. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie jos parodymus paneigtų ar įrodytų buvus kokią nors situaciją, kuri leistų suabejoti parodymų patikimumu. Nuosprendyje šių parodymų analizė ir vertinimas nepateikti, todėl neaišku, kuo remdamasis teismas jais visiškai nepatikėjo. Taip pat nurodo, jog J. S. visose apklausose teigė, kad D. N. kumščiu ar delnu sudavė smūgius A. S..
2.3. Atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje nurodyta, kad specialistas G. Serbenta nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. išvada buvo teikta tik iš medicininių dokumentų, bet dabar išklausius visas aplinkybes, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, teigia, kad tai yra tempimas, jis smūgių nemato, medicininių duomenų apie smūgius į petį nėra. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo posėdžio metu apklausto specialisto G. Serbentos parodymams. Juos cituoja. Nurodo, kad teismo išsireikalautoje A. S. sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai iki 2023 m. gegužės 23 d. būtų nustatytas dešinio peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas.
2.4. Teismas, aprašydamas vaizdo įrašą, neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl šių aplinkybių: kai vairuotojas atvežęs žvyrą 1 min. 38 sek. sako „negali išpilti žvyro, nes stovi žmogus“ D. N. 1 min. 41 sek. sako „pilkit ant jų (S.)“, 1 min. 52 sek. D. N. greitai priėjusi prie A. S. pradeda stipriai stumti A. S., pastumia 3-4 žingsnius, nuo 2 min. 02 sek., iki 2 min. 8 sek., D. N. ir A. S. vaizdo įraše nesimato, 2 min. 05 min. girdisi, kaip A. S. sako D. N. „tu man patrankysi, sąnarį išnersi“, 2 min. 9 sek., kai vaizdo įraše vėl matosi D. N. ir A. S., D. N. rankose telefono nebeturi, 2 min. 10 sek., matyti, kad D. N. telefoną rankose laiko liudytoja V. R.. Teigia, kad nors pats D. N. smūgių sudavimas vaizdo įraše neužfiksuotas, tačiau iš vaizdo įraše užfiksuoto A. S. pasakymo, kad „tu man patrankysi“ A. S. ir J. S. nuoseklių parodymų apie smūgių sudavimą, darytina išvada, kad D. N. sudavė kumščiu du smūgius A. S. į dešinį petį.
2.5. Atsižvelgdamas į vaizdo įrašą, mano, kad teismas V. R. parodymus, kad 2023 m. gegužės 23 d. konflikto metu D. N. jai nedavė palaikyti savo telefono, o telefoną laikė pati D. N., turėjo vertinti kaip aiškiai melagingus.
2.6. Nesutinka su teismo išvada, kad dešinio peties sausgyslės pažeidimą A. S. galėjo būti patyrusi iki konflikto su D. N., kadangi apie D. N. smūgių sudavimą į dešinį petį A. S. nurodė jau pirmoje apklausoje. Be to, 2023 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamoji dalis patvirtina, kad iškarto po 2023 m. gegužės 23 d. konflikto, A. S. pradėjo jausti skausmą dešinio peties srityje ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Toje pačioje išvadoje nurodyta, kad D. N. veiksmai galėjo sukelti A. S. fizinį skausmą. Taip pat 2023 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ diagnostinio tyrimo aprašymo kopijos matyti, kad 2023 m. birželio 20 d. buvo atliktas dešinio peties sąnario magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas: viršdyglinio raumens išreikšta, po dyglinio raumens vidutiniškai išreikšta tendinozė, raumenų hipotrofijos nematyti. Viršdyglinio raumens sausgyslė sustorėjusi, edemiška, ties tvirtinimusi apie 0,2 cm plote dalinis plyšimas, nežymiai siekiantis bursinį paviršių. Podyglinio raumens sausgyslės plyšimo nematyti. Žastikaulio didžiojo gumburėlio krašte kelios smulkios cistos. Diagnozė: viršdyglinio raumens sausgyslės dalinis plyšimas.
2.7. Teigia, jog teismo išvada, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nė karto nebuvo paminėjusi, kad D. N. ją pastumdama ranka, sukėlė fizinį skausmą yra klaidinga, padaryta kruopščiai neišanalizavus visų bylos dokumentų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. ne tik nurodė, kad nuo pastūmimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir patikslino, kad skaudėjo stuburą. 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad D. N. ją pastūmė, tada trenkė kumščiu į dešinį petį pora kartų, po incidento pradėjo skaudėti stuburą, petį.
2.8. D. N. parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. atvežė žvyrą. S. atsistojo ir neleido jo išpilti. Ji priėjusi prie A. S., dešinėje rankoje laikydama telefoną ir per pilvą ties juosmeniu stūmė A. S., nes norėjo, kad ši pasitrauktų, kad galėtų žvyrą išpilti. Pastūmė minkštai, A. S. net nepajudėjo. A. S. skausmo nesuteikė ir neužgavo. Mano, jog tokie D. N. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, kadangi filmuotoje medžiagoje matyti, kad nuo D. N. pastūmimo A. S. 3-4 žingsnius paeina į šalį.
2.9. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad dėl D. N. veiksmų A. S. įvyko dešinio peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminiame bylos nagrinėjime surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad D. N. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai išteisino D. N..
Atsiliepimas
3. Išteisintosios D. N. gynėjas advokatas Mindaugas Beinaravičius pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
3.1. Nurodo, kad nors prokuroras pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad A. S. parodymai yra nuoseklūs, tačiau iš tiesų A. S., kaip kad ir jos sutuoktinio J. S., parodymai yra prieštaringi ir prieštarauja objektyviai bylos medžiagai bei jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Cituoja tiek A. S., tiek J. S. proceso metu duotus parodymus. Pažymi, jog J. S., kaip A. S. sutuoktinis, yra suinteresuotas bylos baigtimi bei palankių savo sutuoktinei parodymų davimu.
3.2. Atkreipia dėmesį, kad byloje apklausta liudytoja V. R. aiškiai nurodė, jog matė kilusį konfliktą ir kategoriškai teigė, jog D. N. jokių smūgių A. S. nesudavė. Ši liudytoja yra visiškai nešališka, tad netikėti jos parodymais nėra jokio pagrindo.
3.3. Nesutinka su prokuroro teiginiais, kad teismo išvados dėl eksperto G. Serbentos parodymų prieštarauja bylos medžiagai. Cituoja eksperto parodymus bei pažymi, jog tai, kad A. S. medicininiuose dokumentuose yra informacijos apie praeityje jai užfiksuotus pečių degeneracinius pakitimus buvo aiškiai matyti iš teismo išreikalautos ambulatorinio gydymo sveikatos istorijos, į ką atkreipė dėmesį ir ekspertas teisminio bylos nagrinėjimo metu.
3.4. Taip pat, priešingai nei nurodo prokuroras, byloje esantis vaizdo įrašas buvo išanalizuotas išsamiai. Išanalizavus ir peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad D. N. ir A. S. fizinis kontaktas, užfiksuotas šiame įraše laiku nuo 1 min. 53 sek. iki 2 min. 7 sek., t. y. iš viso trunka 14 sekundžių. Fizinis kontaktas prasideda tuo, kai D. N. prieina prie A. S. ir ties pilvo sritimi ją pastumia, o fizinis kontaktas baigiasi tuo, kai A. S. trenkia D. N. į dešinę ranką. Prokuroras teigia, kad D. N. stipriai stūmė A. S., tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog jokio stipraus stūmimo nebuvo, nes A. S. nepraranda pusiausvyros, nenugriūna, o tik paeina 2-3 žingsnius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu sulėtintai peržiūrėjus šį vaizdo įrašą buvo aiškiai matyti, jog D. N., prieidama prie A. S., dešinėje rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, dėl ko ji šia ranka smūgiuoti kumščiu A. N. niekaip negalėjo. Vaizdo įraše matyti, kad šį telefoną rankoje D. N. laikė viso fizinio kontakto metu. Pažymi, kad D. N. ir A. S. veiksmai nebuvo užfiksuoti laiku nuo įrašo 1 min. 54 sek. iki 1 min. 57 sek., t. y. tik vos 4 sekundes. Taigi, visiškai neįtikėtina, kad D. N. per tokį trumpą laiko tarpą būtų galėjusi suduoti tris smūgius ranka ir dar smūgį koja, kaip kad išdėstyta kaltinamajame akte ir kaip kad teigia nukentėjusioji. Vaizdo įrašo kadre užfiksuotame 1 min. 58 sek. matyti kad D. N. toliau laiko telefoną dešinėje rankoje, o A. S. yra pagriebusi už D. N. kairės rankos marškinėlių rankovės, iš ko seka, kad D. N. niekaip negalėjo suduoti A. S. ir kairiąja ranka. Be to, nuo vaizdo įrašo 1 min. 58 sek. matyti kaip A. S., nepaleisdama D. N. kairės pusės rankovės, dešine ranka tempia D. N. į save, po to iškelia kairėje rankoje laikytą ramentą D. N. virš galvos, galimai norėdama jai suduoti, o kai ši už jo pagriebia, tuomet A. S. darkart tempia D. N. į save įsikibusi dešine ranka į jos drabužius. Vaizdo įraše nėra absoliučiai nė vieno epizodo, kuriame matytųsi, kad D. N. trenktų A. S., o priešingai – vaizdo įrašo 2 min. 7 sek. esančiame kadre aiškiai matoma kaip A. S. trenkia ramentu D. N. ir pasigirsta smūgio garsas. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad tai A. S. tampo už drabužių D. N., o ne atvirkščiai. Nors D. N., kaip minėta, ir buvo pagriebusi A. S. šiai virš galvos iškeltą ramentą, tačiau šį ramentą A. S. laikė kairėje rankoje, tad tokiu veiksmu užgauti A. S. dešinio peties D. N. niekaip negalėjo. Akivaizdu ir tai, kad šis vaizdo įrašas, be visa ko kita, aiškiai paneigia ir A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytus teiginius, kad neva ji į D. N. drabužius buvo įsitvėrusi kairiąja ranka, kadangi aiškiai matyti, kad ji buvo įsitvėrusi ir tampė D. N. būtent dešiniąja ranka, o kairėje rankoje laikė ramentą. Nors vaizdo įraše ir girdisi A. S. žodžiai „man tu patrankysi“, „man tu patampysi“, tačiau iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad tai A. S. tampė D. N. ir jai trenkė lazda, o ne atvirkščiai.
3.5. Sugretinus eksperto teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus su vaizdo medžiaga, darytina išvada, jog A. S. galėjo susižaloti peties sausgyslę pati, kai dešine ranka tampė D. N. už drabužių. Arba tai galėjo būti anksčiau iki įvykio atsiradęs sausgyslės plyšimas, kadangi ekspertas nurodė, jog toks plyšimas užfiksuotas jau įsisenėjęs. O įvertinus tai, neatmestina ir degeneracinė sausgyslės plyšimo priežastis.
3.6. Nagrinėjamu atveju D. N. buvo kaltinama, kad konflikto metu atliko tam tikrus smurtinio pobūdžio veiksmus, t. y. kumščiu du kartus sudavė A. S. į dešinį petį, vieną kartą į kairę kaklo pusę, tempė už rankos, koja spyrė į dešinę koją, tačiau šie veiksmai, apart prieštaringų A. S. ir jos sutuoktinio J. S. parodymų daugiau nebuvo įrodinėjami jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Kad šie asmenys turi pagrindą apkalbėti D. N. rodo bylos nagrinėjimo dalyvių parodymai, kad A. S. ir jos sutuoktinis J. S. konfliktuoja su visais sodo kaimynais, tame tarpe ir su D. N., bei rašo įvairius skundus įvairioms institucijoms. D. N. pripažino ir iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog ji tik nestipriai stumtelėjo A. S., tačiau tuo negalėjo sukelti jai nei fizinio skausmo, nei kaltinamajame akte nurodytų pasekmių, t. y. sausgyslės plyšimo. Kaltinamuoju aktu D. N. buvo inkriminuojami padariniai – A. S. dešinio peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, tačiau byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad šiuos padarinius savo tyčiniais veiksmais būtų sukėlusi D. N..
3.7. Ginčija prokuroro teiginį, kad pastumdama A. S., D. N. jai sukėlė fizinį skausmą. Atkreipia dėmesį, kad tik prieš baigiant bylos nagrinėjimą prokuroras papildė kaltinimą, kaltindamas D. N. tuo, kad ji tuo pačiu metu, t. y. 2023 m. gegužės 23 d. apie 17.30 val. Sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastumdama A. S., jai sukėlė fizinį skausmą ir papildomai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Po minimo kaltinimo papildymo prokuroras A. S. uždavė menamo pobūdžio klausimą, klausdamas ar jai skaudėjo kai ją D. N. pastūmė, o ši atsakė teigiamai. Daugiau jokių objektyvių įrodymų šiam kaltinimui pagrįsti surinkta nebuvo. Be to, nors D. N. ir nestipriai pastūmė A. S., tačiau dėl to ji tik paėjo 2-3 žingsnius, t. y. neprarado pusiausvyros ir nenugriuvo. Tokio pobūdžio pastūmimu, koks yra užfiksuotas vaizdo įraše, skausmas įprastai nėra sukeliamas, o akivaizdu ir tai, kad pastūmimu asmuo ir nesiekia kitam sukelti skausmo (vertinant asmens veikos subjektyviąją pusę). Atsižvelgiant į tai, kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra absoliučiai nepagrįsti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o išteisintoji ir jos gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. N. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas.
8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. D. N. buvo kaltinama tuo, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 17.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, pastumdama A. S. (kuri po klubo operacijos vaikščiojo su ramentu) jai sukėlė fizinį skausmą.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad D. N. iš minėto kaltinimo buvo išteisinta visiškai pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad D. N., A. S. neleidžiant išpilti žvyro, priėjo prie jos ir ją stūmė. Aptariamą aplinkybę patvirtina pačios D. N., taip pat nukentėjusiosios A. S. ir liudytojos V. R. parodymai bei į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Tačiau keliamas klausimas, ar tokie D. N. veiksmai galėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-778/2017).
12. Kaip jau minėta, aptariamas stūmimas yra užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše. Peržiūrėjus jį matyti, kaip D. N. prieina prie A. S. ir abejomis rankomis ją pastumia, t. y. dešine ranka, kurioje dar laiko ir telefoną, stumia nukentėjusiąją ties jos laikomu ramentu, o kaire – ties pilvo sritimi. Stūmimo metu, tiek D. N., tiek A. S. paeina keletą žingsnių atgal (D. N. stūmimo kryptimi), kas, kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, paneigia D. N. teiginius, kad po stūmimo A. S. net nepajudėjo. Tačiau, tai nėra priežastis ją pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nemanytina, kad toks pastūmimas, nuo kurio ji net nenugriuvo, A. S. galėjo sukelti fizinį skausmą. Aptariamame vaizdo įraše negirdėti, kad nukentėjusioji kaip nors būtų jį išreiškusi. Be to, apie tai, jog juto skausmą, ji nurodė tik apklausiama bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, prokurorui tiesiogiai to paklausus. Gi prieš tai apklausiama procese, ji aiškino, kad juto skausmą dėl visiškai kitų neva D. N. jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, dėl kurių jai buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, vien nukentėjusiosios atsakymas į valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro klausimą, ar D. N. ją pastūmus ji jautė fizinį skausmą, nėra pakankamas įrodymas D. N. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Juolab atsižvelgiant ir į tai, kad A. S. ir D. N. santykiai yra itin konfliktiški, kas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji yra suinteresuota subjektyviai vertinti išteisintosios veiksmus, pastarosios nenaudai. Taip pat pažymėtina, kad byloje esančiose specialistų išvadose nėra konkrečiai nurodyta, kad D. N. pastūmimas A. S. galėjo sukelti fizinį skausmą, jose kartu buvo vertinti ir kiti, neva D. N. nukentėjusiajai suduoti, smūgiai.
13. Esant šioms aplinkybėms, teisinio pagrindo, pripažinti D. N. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo
14. Prokuroras pateiktu apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su D. N. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
15. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. D. N. buvo kaltinama tuo, kad 2023 m. gegužės 23 d., apie 17.30 val., sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), konflikto metu kumščiu du kartus sudavė A. S. į dešinį petį, vieną kartą į kairę kaklo pusę, tempė už rankos, koja spyrė į dešinę koją, taip dėl dešinio peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. S. sveikatą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išteisindamas D. N. iš aukščiau pareikštų kaltinimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis įvykio aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jis susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su D. N. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu, nėra priežastis jį naikinti.
17. D. N. apklausiama teisme savo kaltę dėl jai inkriminuoto, BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo neigė. Aiškino, kad A. S. nesudavė nei į kaklą, nei į petį, ir nespyrė koja. Ją stumtelėjo gindamasi, kadangi A. S. norėjo jai trenkti į galvą su lazda. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais D. N. teiginiais, kadangi nebuvo surinkta juos paneigiančių įrodymų. Jai inkriminuotas kaltinimas dėl A. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepasitvirtino.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios A. S. parodymai procese nebuvo itin nuoseklūs. Ji įvykio dieną pareiškime - protokole nurodė ir apklausiama aiškino, kad D. N. jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į petį ir į kaklą. Taip pat smūgiavo į dešinę koją. Tvirtino, kad gindamasi D. N. smūgiavo su alkūniniu ramentu. Po konflikto pradėjo skaudėti dešinės rankos rodomąjį pirštą ir stuburą. Be to, jai buvo nustatytas dešinės kojos sumušimas (1 t., 7-8, 27-28 b. l.). 2023 m. rugpjūčio 3 d. apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, A. S. jau teigė, kad D. N. stvėrė už jos alkūninio ramento, o ji išsigandusi, kad jį ištrauks ir nebegalės paeiti, iškėlė ramentą, kad D. N. neatimtų. Tuo metu D. N. du kartus kumščiu trenkė į petį ir vieną kartą į kairę kaklo pusę. Ji griebė D. N. už marškinėlių ir taip tampėsi. Ji tampė D. N. už marškinėlių, kad ji paleistų jos ramentą. Ji D. N. nei vieno smūgio, nei kumščiais, nei ramentu nesudavė. Jai atsirado skausmas dešinėje peties pusėje, kairiame kakle, skaudėjo dešinį kelį, atsirado kraujosruvos dešinėje šlaunyje. Taip pat skaudėjo dešinės rankos rodomąjį pirštą. Jai buvo nustatytas dešinio peties sausgyslės įplyšimas. Jis galėjo atsirasti kai D. N. ją tampė už dešinės rankos ar tai už ramento. Ankščiau peties neskaudėjo (1 t., 38-39 b.l.). Teismo posėdyje A. S. nurodė, kad jai nepasitraukus nuo kelio, D. N. jai trenkė, stūmė, sudavė kumščiu į pasmakrę, dešinį petį, koją. Pažymėjo, kad pirmiausia stūmė už rankų. Tada bandė ištraukti lazdą ir pradėjo trankytis. Gavo į kaklo vidurį kumščiu. Tada trenkė kumščiu į dešinį petį porą kartų. Už rankos irgi traukė Po incidento pradėjo skaudėti stuburą, petį. Skaudėjo visas kūnas. Ant abiejų rankų buvo mėlynės. Pareigūnai nufotografavo dešinę koją ant kurios buvo raudoni dryžiai (ant šlaunies) ir toks pamėlynavimas. Ji D. N. nei smogė, nei trenkė, nei kumščiu, nei lazda. Už rūbų buvo suėmusi D. N.. Į marškinėlius buvo įsitvėrusi kaire ranka. Ne su ta ranka, kuri buvo sužalota. Iš išdėstyto matyti, pirminėje apklausoje A. S. nurodė, kad po konflikto jai skaudėjo dešinės rankos rodomąjį pirštą ir stuburą. Be to, teigė, kad gindamasi D. N. smūgiavo su turėtu alkūniniu ramentu. 2023 m. rugpjūčio 3 d. apklausiama jau teigė, kad jai skaudėjo ne tik dešinės rankos rodomąjį pirštą, bet ir atsirado skausmas dešinėje peties pusėje, kairiame kakle, skaudėjo dešinį kelį. Taip pat aiškino, jog D. N. jokių smūgių nesudavė, ramentą iškėlė bijodama, kad D. N. jį iš jos atims. Nurodė tik tampiusi D. N. už marškinėlių. Teisme A. S. dar nurodė, kad po konflikto skaudėjo visas kūnas. Vis dėlto, nepaisant šių pateiktų A. S. parodymų nesutapimų, sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusioji visų apklausų metu, dėl jai suduotų smūgių vietų, jų skaičiaus buvo nuosekli, t. y. nurodė, kad D. N. jai du kartus smūgiavo į dešinį petį, kaklą ir koją. Tačiau, vien tik šie A. S. parodymai nėra pakankami D. N. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, galinčių juos patvirtini.
19. Byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuoti A. S. įvardijami, neva D. N. jai suduoti smūgiai. Jame tik matyti, kaip po pastūmimo, A. S. kelia kairėje rankoje laikomą lazdą ir dešine ranka įsikimba ir tampo už marškinėlių D. N.. Taip pat taikosi lazda suduoti D. N. į galvos sritį, tačiau pastaroji lazdą suima, kad išvengtų smūgio. Nukentėjusioji tuo metu vis dar nepaleidžia D. N. marškinėlių. Kai juos paleidžia, dar mosikuoja lazda, trinkteli D. N. į dešinę ranką, šaukia ant jos. Pažymėtina, kad vaizdo įraše nėra užfiksuotas visas tarp A. S. ir D. N. įvykęs susistumdymas, t. y. jis filmuotas nevientisai, su pertrūkiais, nukreipiant kamerą į žemę, įvykį fiksuojant vos po kelias sekundes ir abiejų konfliktuojančių moterų vaizdo įraše nuolat nesimato, tačiau teismo neįtikina, kad per tas keletą sekundžių D. N. galėjo suduoti A. S. visus kaltinime nurodytus smūgius – du kartus į petį, vieną kartą į kaklą ir dar įspirti į koją. O vien tai, kad įraše girdėti kaip A. S. teigia „tu man patrankysi“, tokių smūgių sudavimo nepatvirtina.
20. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklaustas ir įvykį filmavęs J. S.. Liudytojas aiškino, kad D. N. šėrė A. S. į kaklą, tris kartus kumščiu į kairį petį, į žandikaulį. D. N. pagrobė lazdą ir stūmė A. S. už lazdos. D. N. bandė atimti lazdą, traukė į save. Norėjo žmoną perversti ant malkų. Teigė, kad A. S. netampė D. N. už rūbų. Šie J. S. parodymai vertintini kritiškai, kadangi, kaip matyti, neatitinka nei vaizdo įrašo, nei pačios nukentėjusiosios parodymų, todėl jais priimamoje nutartyje negalima vadovautis.
21. Teisme apklausta įvykio vietoje buvusi liudytoja V. R. tik patvirtino, kad tarp A. S. ir D. N. įvyko susistumdymas. Ji nematė, kad D. N. būtų sudavusi smūgius ar spyrusi nukentėjusiajai. Prokuroras teisingai pastebi, kad nors liudytoja teigė, kad D. N. neperdavė jai konflikto metu dešinėje rankoje turėto telefono, tą paneigia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip konflikto pabaigoje D. N. telefono nebeturi, o jį nešasi V. R., tačiau ši aplinkybė, sprendžiant dėl D. N. kaltės, nėra esminė ir nesudaro pagrindo liudytojos parodymus laikyti melagingais. Be to, kaip minėta, vaizdo įraše nėra fiksuoti D. N. neva nukentėjusiajai suduoti smūgiai, kas iš esmės patvirtina minėtus liudytojos ir pačios D. N. parodymus.
22. Nagrinėjamu atveju A. S. buvo nustatytas dešinio peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. 2023 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtas sužalojimas A. S. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai 2023 m. gegužės 23 d. Sužalojimas jai galėjo būti padarytas suduodant du kartus kumščiu ar tempiant už rankos. Jis kvalifikuotinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 101 b.l.). Taigi, kaip matyti, išvadoje nustatytos dvi galimos A. S. sužalojimo atsiradimo priežastys - arba sudavimas du kartus kumščiu, arba tempiant už rankos. Kaip nustatyta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad D. N. du kartus kumščiu trenkė A. S. į dešinį petį. Be kita ko, 2023 m. gegužės 23 d. asmens apžiūros protokole A. S. joks sužalojimas dešinės pusės petyje fiksuotas nebuvo (1 t., 79-84 b.l.). Tad versija, kad aptariamas A. S. sužalojimas atsirado būtent tokiu būdu, nepasitvirtino ir yra atmetama. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nukentėjusioji petį galėjo susižaloti pati, sugriebdama ir laikydama D. N. už marškinėlių. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. S. būtent dešine ranka suėmusi išteisintąją už marškinėlių itin stipriai ją tampo. Teismo posėdyje apklaustas minėtą išvadą surašęs ekspertas Gintautas Serbenta šios versijos taip pat neatmetė. Nurodė, kad toks sužalojimas galimas ir stipriai tempiant už rankos, kas matyti ir filmuotoje medžiagoje, žmogus laikosi už kito žmogaus rūbų, o tas žmogus traukiasi. Vyksta tempimas rankos. Tempiant už rūbų galėtų plyšti sausgyslė.
23. Pastebėtina, kad 2023 m. gegužės 23 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus A. N. kūną ant dešinės kojos šlaunies matyti paraudimai, nežymūs sumušimai (1 t., 79-84 b.l.). Tačiau byloje, apart nukentėjusiosios, kurios santykiai su D. N. yra itin konfliktiški, parodymų, nėra jokių kitų duomenų, leidžiančių teigti, kad jie atsirado būtent dėl D. N. veiksmų – spyrio į koją.
24. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrindo D. N. pripažinti kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Stočkaus apeliacinį skundą atmesti.