Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiosios specialistės (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 8 d., 18.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,54 promilės girtumas ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Jis nubaustas 800 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams. Šis nutarimas buvo skundžiamas teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. F. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Aptarto teisinio reguliavimo visumoje patikrinus R. F. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti/naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį R. F. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pagrindo nėra. Nors R. F. nurodo kad policijos pareigūnai alkotesterį jo tikrinimo metu galėjo paveikti Covid-19 dezinfekcinėmis priemonėmis, jam nebuvo leista laiku nuvykti į gydymo įstaigą pasidaryti kraujo tyrimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į šiuos apelianto motyvus buvo išsamiai atsakyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės konstatuojant, jog policijos pareigūnai veikė laikydamiesi įstatymų reikalavimų, kam visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo tarpu vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį procesinį sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir/ar neteisėta. Jokių procesinių pažeidimų analizuojamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-40-303/2020).

9. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, R. F. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,54 promilių neblaivumo laipsnis. Nors apeliantas didelę reikšmę suteikia tam, kad neblaivumas jam buvo nustatytas dėl vaistų vartojimo, tačiau šis faktas jokios reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui neturi. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jam nustatomas neblaivumas viršija 0,40 promiles, iš ko seka, kad nagrinėjamu atveju R. F. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

10. Nors apeliantas teigia, kad jo neblaivumas analizuojamu atveju buvo nustatytas arba dėl alkotesterio techninės klaidos, gedimo arba dėl dezinfekcinių priemonių, kurios yra naudojamos siekiant išvengti COVID-19 viruso, tačiau ir su šiuo R. F. motyvu nesutiktina. ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nustatyta, kad, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, jog iš vaizdo įrašo „2021_0408_180344_017“ nuo 18:06:54 val. matyti, kad pareigūnė pirmojo patikrinimo metu paduoda R. F. įpakuotą alkotesterio antgalį, kurį jis pats išima iš pakuotės, o vaizdo įraše „2021_0408_182839_022“ užfiksuota, jog nuo 18:29:39 val. pareigūnė antrojo patikrinimo metu paduoda R. F. įpakuotą alkotesterio antgalį, kurį jis vėl pats išima iš pakuotės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog prieš R. F. neblaivumo patikrinimą pareigūnė jam davė tokį alkotesterio antgalį, kuris nebuvo naudojamas anksčiau tikrinant kitų asmenų neblaivumą, be to pats apeliantas jį lietė rankomis ir išlupo iš pakuotės, todėl visiškai neįtikinamas apelianto teiginys, kad pareigūnė alkotesterį ir jo antgalį apipurškė dezinfekciniu skysčiu, skirtu apsaugai nuo Covid-19. Be to, apelianto neblaivumo patikrinimas buvo atliekamas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0060. Iš minėto alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1416016 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARFF-0060 patikra galiojo iki 2021 m. liepos 12 d., o R. F. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2021 m. balandžio 8 d. Šių aplinkybių tinkamas įvertinimas aukštesniajam teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog blaivumo nustatymo testas šiuo atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu ir alkotesterio antgalis neturėjo sąlyčio su alkoholiu iš pašalinių šaltinių.

11. Sutikti su R. F. apeliacinio skundo teiginiais, kad jam nustatytas alkoholio kiekis buvo įtakotas geriamų širdies lašų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Nors jeigu jos ir būtų nustatytos, kaip jau minėta ankščiau atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla asmeniui už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą), todėl vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo širdies lašų, taip pat, yra negalima. Taip pat, Marijampolės apylinkės teismo posėdžio metu specialistas (teismo medicinos ekspertas) V. V. paaiškino, kad mano, jog prieš kelias valandas iki asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu vartoti širdies lašai „Valentis“ negalėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims, o Gudobelių skystojo ekstrakto „Valentis“ geriamųjų lašų informaciniame lapelyje nurodyta, kad šio vaisto sudėtyje yra ne mažiau kaip 61,5 % (V/V) etanolio (alkoholio), t. y., iki 336 mg dozėje (atitinka 6,72 ml alaus ir 2,8 ml vyno). Rašoma, kad vaisto vartojimas rekomenduojamomis dozėmis gebėjimo vairuoti ar valdyti mechanizmus neveikia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. F. teiginys, jog jo apsvaigimą lėmė suvartoti širdies lašai, yra neįtikinantis ir deklaratyvus, bei tik jo bandymas išvengti administracinės atsakomybės, todėl šie teiginiai laikytini nekeliančiais abejonių dėl objektyviai nustatyto 0,54 promilių girtumo.

12. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, kad nors ir 2021 m. balandžio 8 d., 20.00 val., iš R. F. VšĮ „Marijampolės ligoninėje“ paėmus kraują buvo rasta 0,00 promilių etilo alkoholio koncentracija, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, tuo labiau, kad neblaivumas R. F. pirmu putimu į alkotesterį buvo nustatytas 18.03 val., kraujo mėginys iš jo paimtas tik 20.00 val. Nors apeliantas teigia, kad jam policijos pareigūnai specialiai neleido greičiau nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraujo mėginį, tačiau šio jo teiginio nepagrindžia jokia bylos medžiaga, nes tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek neblaivumo nustatymo akte R. F. tik nurodo, kad alkoholio nevartojo, o gėrė vaistus, tačiau nenurodo, jog su alkotesterio duomenimis nesutinka ir vyks į gydymo įstaigą priduoti kraujo mėginį, kas būtų paskata policijos pareigūnams greičiau paleisti apeliantą, jog jis galėtų vykti į gydymo įstaigą. Atsižvelgiant į tai, beveik po dviejų valandų nuo pirmo tikrinimo alkotesteriu paimtas kraujo mėginys negali būti laikomas tvaresniu įrodymu, nei įvykio vietoje dvejais tikrinimais alkotesteriu nustatytas neblaivumas.

13. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką ir cituojama Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018 šios bylos aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Taip pat ir apelianto minimame Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-8-383/2018 aprašyta situacija, kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į alkotesterį pūtė tik vieną kartą ir antrą kartą pūsti į alkotesterį jau neturėjo galimybės, nėra tapati šios bylos situacijai, nes šiuo atveju apelianto neblaivumas alkotesterio pagalba buvo tikrintas du kartus.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažeidėjo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, kuri apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

15. Apeliaciniame skunde, taip pat, keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą.

16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

18. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių R. F. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, jog R. F. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas.

19. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apygardos teismui, nurodytos aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama straipsnio sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors ir padarytas pažeidimas niekam nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog R. F. padarė grubų administracinį nusižengimą už kurį Institucija jam skyrė minimalią baudą ir minimalios trukmės poveikio priemonę. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pažeidėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat buvo atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tačiau, reikia pažymėti, kad apeliantas net ir teigdamas skundą apygardos teismui vis dar yra įsitikinęs, kad jis vairuodamas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, o vartojo vaistus, kas iš esmės laikytina jo kaltės nepripažinimu. Teigti, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (reikalingumas darbo funkcijoms atlikti, šeimos ir artimųjų gerovei, rūpinimuisi jais) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu.

20. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išvardintais argumentais, kad R. F. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir lengvo girtumo, bet viršijančio leidžiamos normos kiekį (0,54 promilių neblaivumas) ir tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Nustatyta, kad alkoholį R. F. vartojo prieš vairuodamas, todėl jis, būdamas sąmoningas pilietis, turėjo įvertinti savo būklę dėl suvartoto alkoholio kiekio ir, įstatymo esant uždraustam vairavimui apsvaigus, susilaikyti nuo transporto priemonės vairavimo. Pažymėtina ir tai, kad R. F. iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu savo pažeidimo nepripažino, teigė, jog vartojo vaistus – širdies lašus, nors šis jo teiginys paneigtas byloje esančia ir ankščiau aptarta medžiaga, todėl tai apibūdina apeliantą, kaip nelinkusį pripažinti savo padaryto pažeidimo.

21. Konstatuojama, kad apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, netaikant ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ar sutrumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą, pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22 bei 32 straipsnių reikalavimų ir nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Keisti skundžiamą teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.