Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-05 · Civilinė byla Nr. 2S-953-585/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
2S-953-585/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Pareiškėjas
N. Š.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris 2S-953-585/2014
Teisminio proceso numeris 2-01-3-03097-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo N. Š. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo N. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-6228-466/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6228-466/2012, patenkino ieškovo D. M. ieškinio dalį ir pripažino ieškovo bei atsakovo N. Š. 2011 m. liepos 28 d. sudarytus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, vienintelio akcininko sprendimą dėl N. Š. atleidimo iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ir D. M. skyrimo šios bendrovės direktoriumi ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais nuo sudarymo momento.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atnaujinti aukščiau įvardytos bylos procesą. Pasak pareiškėjo, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui aukščiau įvardytos bylos nagrinėjimo metu, kas sudaro pagrindą atnaujinti bylos procesą pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjo teigimu, jis, gavęs uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir bendrovė) bankroto administratoriaus ieškinio, adresuoto pareiškėjui ir kitiems buvusiems bendrovės direktoriams, kopiją, sužinojo, jog bendrovei pagal viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pareiškimą, grįstą bendrovės neatsiskaitymo pagal 2012 m. balandžio 16 d. sąskaitą faktūrą (serija VE, numeris 000071(2)) faktu, buvo iškelta bankroto byla. Pasak pareiškėjo, ieškovas, kaip bendrovės direktorius, pasirašė įvardytą sąskaitą faktūrą. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė įrodo, jog ieškovas, pasidaręs vardinį direktoriaus spaudą, pradėjo eiti bendrovės direktoriaus pareigas ir vystyti bendrovės veiklą.

Ieškovas nesutiko su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė atmesti prašymą. Ieškovo teigimu, parašas, esantis aukščiau įvardytoje sąskaitoje faktūroje, yra ne ieškovo parašas. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu nustatė faktų visumą ir ta aplinkybė, kuria pareiškėjas grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepaneigia teismo išvadų. Be to, pasak ieškovo, pareiškėjas praleido terminą, nustatytą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimui.

Atsakovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atsiliepdama į pareiškėjo prašymą, pareiškė, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu, prašė atmesti prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo pozicijų dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisė iš pareiškėjo į valstybės biudžetą 520 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paremtu bylos faktinių duomenų analize, ieškovo parašas yra kitoks negu tas, kuris yra 2012 m. balandžio 16 d. sąskaitoje faktūroje (serija VE, numeris 000071(2)), kas kelia abejonę dėl pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo tikrumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu yra nustatytos aplinkybės, bylojančios, kad ieškovas neturėjo tikslo įsigyti bendrovę, nebuvo pajėgus vadovauti bendrovei, neturėjo tinkamo šiai veiklai išsilavinimo ir patirties. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog pareiškėjo nurodoma nauja aplinkybė nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų visumos, todėl negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti užbaigtos bylos procesą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-6228-466/2012 procesą. Pareiškėjo teigimu, teismas nėra ekspertinė įstaiga, galinti nustatyti parašo tikrumą. Pareiškėjas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui kilo abejonė dėl pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo – 2012 m. balandžio 16 d. sąskaitos faktūros – tikrumo, o, pareiškėjo vertinimu, šią abejonę galima išsklaidyti tik atnaujinus bylos procesą ir paskyrus rašysenos ekspertizę. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas nepaneigia byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, nustatytų faktų visumos, yra nepagrįstas. Pareiškėjas pažymėjo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu pripažino 2011 m. liepos 28 d. bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą ieškovui suklydus, todėl, pasak pareiškėjo, byloje nustačius, jog pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas yra tikras, šis įrodymas paneigs byloje nustatytų faktų visumą, tai yra paneigs, kad ieškovas, sudarydamas aukščiau įvardytą sandorį, suklydo, ir atitinkamai patvirtins, jog ieškovas vadovavo bendrovės veiklai ir kartu suvokė savo veiksmų esmę ir prasmę.

Ieškovas, atsiliepdamas į pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškė, jog nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pasak ieškovo, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodoma nauja aplinkybė nepaneigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų faktų visumos, todėl negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti užbaigtos bylos procesą.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo pozicijų dėl pareiškėjo atskirojo skundo pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, ex officio patikrinęs bylos medžiagą ir apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, jog neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl bylos proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Apeliantas, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti bylos procesą. Pagal įvardytą proceso įstatymo nuostatą procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika byloja, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia; pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, tai yra, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). Šiame kontekste būtina pažymėti, jog bylos procesas pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti atnaujintas tik tada, kai koegzistuoja aukščiau įvardytų sąlygų visetas.

Nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą, nustatyta, jog, pirma, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu (t. 1, b. l. 162-166), įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 24 d., kai Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi (t. 1, b. l. 206-210) paliko šį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, inter alia pripažino ieškovo ginčytus sandorius – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir bendrovė) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. liepos 28 d. sudarytą tarp apelianto ir ieškovo, bei 2011 m. liepos 28 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo apeliantas buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų ir ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, – negaliojančiais pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalį; antra, apeliantas, pareiškęs teisme prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikė faktinius duomenis (t. 2, b. l. 7-9), pasak apelianto, paneigiančius aukščiau įvardytu teismo sprendimu nustatytų faktų visumą ir patvirtinančius, jog ieškovas, sudarydamas ginčytus sandorius, suvokė savo veiksmų esmę ir prasmę.

Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta šio procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas suabejojo apelianto pateiktų rašytinių duomenų tikrumu, tiksliau – nepatvirtino parašų, esančių apelianto pateiktuose dokumentuose, autentiškumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitaip nei teigia apeliantas, nepriklausomai nuo to, parašai, esantys apelianto pateiktuose dokumentuose, yra ieškovo parašai ar ne, nėra pagrindo atnaujinti bylos procesą pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu buvo nustatyta, jog ieškovui vienu iš jo ginčytų sandorių buvo perduotos bendrovės direktoriaus teisės ir pareigos, kurių įgijimo ieškovas nesiejo su siekiu realiai valdyti bendrovę ir tapti vienasmeniu bendrovės valdymo organu, o įvardytų teisių ir pareigų įgijimą suvokė tik kaip priemonę gauti darbines pajamas vykdant kitų asmenų pavedimus. Teismas, priėmęs aukščiau nurodytą sprendimą, nenustatė ir nesirėmė aplinkybe, jog ieškovas po ginčo sandorių sudarymo nesuvokė tapęs bendrovės vadovu, todėl, esant nurodytiems faktams, konstatuotina, jog pasirašymo ir antspaudo turėjimo faktai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovas bendrovės direktoriaus pareigas ėjo dėl apelianto įvykdyto suklaidinimo, tikrųjų apelianto ketinimų ir sandorių pasekmių nuo ieškovo nuslėpimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, apeliantui nenurodžius aplinkybių, kurios Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme turi būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, nėra galimas proceso atnaujinimas.

Dėl įrodymų vertinimo nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo

Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jį išnagrinėja Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Procesas atnaujinamas, kai teismas padaro išvadą, kad egzistuoja Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos – prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Teismas šioje proceso stadijoje vertina įrodymus ryšium su bylos išnagrinėjimu iš esmės, tikrindamas jų leistinumą ir sąsajumą su byla bei nustatydamas tikėtiną (preliminariai įvertintą) pateikiamų įrodymų poveikį galimam bylos išnagrinėjimui. Matydamas, kad pateiktieji įrodymai, nepaisant to, jog jie turi ryšį su nagrinėjama byla bei yra leistini pagal įstatymą, akivaizdžiai neturės įtakos kitokiam bylos išnagrinėjimui iš esmės, teismas neatnaujina bylos proceso.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paremtu apelianto pateiktų faktinių duomenų ir kitų rašytinių bylos duomenų, kuriuose yra ieškovo parašai (t. 1, b. l. 37, 40, 41, 120, 121, 122, 128, 143, t. 2, b. l. 13, 36, 42), analize, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog parašai, esantys 2012 m. balandžio 16 d. sąskaitoje faktūroje ir kituose apelianto pateiktuose dokumentuose, akivaizdžiai skiriasi nuo parašų, kurie bylos dokumentuose yra žinomi kaip ieškovo parašai. Šiame kontekste būtina pažymėti, jog, priešingai negu teigia apeliantas, klausimo, parašai, esantys apelianto pateiktuose dokumentuose, yra ieškovo parašai ar ne, išsiaiškinimui nėra būtina ekspertizė, nes proceso įstatyme nėra nustatyta, jog parašo (ne)autentiškumas gali būti patvirtintas tik eksperto, turinčio specialiųjų žinių, išvada (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 3 dalis), vadinasi, parašo (ne)autentiškumas gali būti patvirtintas visomis proceso įstatyme nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis), o, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau įvardytų rašytinių bylos duomenų tyrimas yra pakankamas išvados, jog nepakanka įrodymų, kad parašai, esantys 2012 m. balandžio 16 d. sąskaitoje faktūroje ir kituose apelianto pateiktuose dokumentuose, yra ieškovo parašai, padarymui.

Apibendrinus šio procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl, esant nurodytam aspektui, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių apeliaciniame procese, atlyginimo

Byloje nustatyta, jog ieškovui pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-631 (t. 2, b. l. 83-85) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri šiame apeliaciniame procese pasireiškė atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Apeliantas pralaimėjo šią apeliacinę bylą, vadinasi, jam kyla procesinė pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimu (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 2 dalis ir 99 straipsnio 2 dalis), kurios ad hoc sudaro 300 Lt (t. 2, b. l. 85-86). Be to, apeliantas, pralaimėjęs šią apeliacinę bylą, įpareigotinas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pinigine išraiška sudaro 31,07 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš N. Š. į valstybės biudžetą 300 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir 31,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Teisėjas Vytautas Zelianka