- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1569-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11593-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., L. P., uždaroji akcinė bendrovė „NIF Lietuva“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ ir suinteresuoto asmens A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ pareiškimą dėl eksperto nušalinimo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys A. P., L. P., uždaroji akcinė bendrovė „NIF Lietuva“, antstolis R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nušalinti antstolio R. V. pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00231 paskirtą ekspertą UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“ ir panaikinti antstolio R. V. 2014-03-18 patvarkymą Nr. 0179/14/00231-E „Dėl ekspertizės skyrimo“. Nurodė, kad 2014-03-22 UAB „Gėlos užuovėja“ gavo antstolio R. V. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Antstolis nusprendė skirti ekspertizę ir pavedė ją atlikti UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“. Dėl antstolio paskirto eksperto UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“ nešališkumo pareiškėjui kyla abejonių, nes šios bendrovės interneto svetainėje nurodyta, kad atliekant turto vertinimą yra bendradarbiaujama su AB „Citadele“ banku (buvęs pavadinimas – Parex bankas). Nurodė, kad šis bankas išdavė kreditą A. P., kurio grąžinimas buvo užtikrintas pareiškėjo turto hipoteka ir kurios negrąžinus yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas. Nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju formaliai išieškotojas yra Latvijoje registruota bendrovė AS Reverta, tačiau, pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas ir AS Reverta yra glaudžiai susiję asmenys - po 2010 m. įvykusio AB Parex banko restruktūrizavimo AS Reverta perėmė visų taip vadinamų „blogų paskolų“ administravimą, o AB „Citadele“ banke liko taip vadinamos „geros paskolos“. Be to, išieškotoją AS Reverta Lietuvoje atstovauja UAB „NIF Lietuva“, kurios vadovas V. Š. yra buvęs AB „Citadele“ banko darbuotojas. UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“ yra galimai priklausomas ir įtakojamas išieškotojo kaip nuolatinio turto vertinimo paslaugų užsakovo, todėl atlikdamas turto vertinimą gali būti jam palankus ir turto vertę „pritempti“ prie išieškotojui priimtinos vertės. Remiantis turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, vien Vilniaus apskrityje paslaugas teikia virš 130 atestuotų turto vertintojų, atitinkančių visus teisės aktų keliamus reikalavimus, tačiau daugeliu atveju, kai kreditorius ar išieškotojas yra AS Reverta, turto vertę pavedama nustatyti tiems patiems vertintojams, dirbantiems UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“.
Antstolis 2014-03-28 patvarkyme nurodė, kad renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto vertinimus. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog turto vertintojo neobjektyvumą gali nulemti būtent turto vertintojo ir išieškotojo bendradarbiavimo faktas, kurį pareiškėjas grindžia eksperto viešai deklaruojamu bendradarbiavimu su AB „Citadele“ banku, kas de facto reiškia ir bendradarbiavimą su išieškotoju AS Reverta, yra nepagrįstas, nes UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“ svetainėje yra nurodytos ir kitos įmonės, ir Lietuvos bankai, su kuriais paskirtas turto vertintojas bendradarbiauja. Tačiau tokia aplinkybė nėra pagrindas abejoti vertintojo šališkumu ar teigti, kad vertintojas galėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas turto įvertinimu šių įmonių naudai. Įstatymas nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas, o šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja nors vienas iš CPK 65 straipsnio ir 67 straipsnio 2 dalies nustatytų eksperto nušalinimo pagrindų. Pareiškėjo pateiktas argumentas, kad vertintojas bendradarbiauja su išieškotoju ar jau yra atlikęs keletą vertinimų, išieškotojui nėra pagrindas abejoti vertintojo šališkumu ir remiantis tik tokiu argumentu nušalinti paskirtą ekspertą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Gėlos užuovėja“ pareiškimą dėl eksperto nušalinimo ir antstolio patvarkymo panaikinimo vykdomojoje byloje.
Teismas nustatė, kad antstolio R. V. kontoroje yra vykdoma Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-22 išduota nutartis Nr.: 1366V/2009 dėl 3 661 556,67 Lt skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš P. A., išieškotojo AS „Reverta“ naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių. Vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui UAB „Gėlos užuovėja“, priklausantis įkeistas turtas: dalis žemės sklypo, administracinis pastatas, du viešbučiai, mokymo centras, klubas, restoranas, katilinė, siurblinė, kiemo rūsys, du sandėliai, sporto salė, estrada, kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (stoginė, kiemo aikštelė, tvora, rezervuarai), dvi sanatorijos, esantys (duomenys neskelbtini), ir L. P. priklausantis įkeistas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014-03-18 patvarkymu paskirta ekspertizė areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti. Vykdomojoje byloje areštuoto turto vertei nustatyti siekiant įvertinti areštuotą turtą buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“.
Teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra CPK 598 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 65, 67 straipsniuose numatyti eksperto nušalinimo pagrindai, konstatavo, kad jų nėra. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas argumentas, kad vertintojas bendradarbiauja su išieškotoju ar jau yra atlikęs keletą vertinimų išieškotojui nėra pagrindas abejoti vertintojo šališkumu. Pareiškėjo argumentą, kad turto vertintojo neobjektyvumą lemia vertintojo ir išieškotojo bendradarbiavimas, laikė nepagrįstu, nes turto vertintojas deklaruoja bendradarbiavimą ir su kitomis įmonėmis, ir Lietuvos bankais, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas abejoti vertintojo šališkumu ar teigti, jog vertintojas galėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas turto įvertinimu šių įmonių naudai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas vertintojo ir išieškotojo ryšys yra netiesioginis, ir, remdamasis protingumo principu, tokio ryšio nelaikė pagrindu nušalinti ekspertą vykdomojoje byloje, nes pareiškėjo išreikštos abejonės turi būti pagrįstos įrodymais ir konkrečiais faktais, o nagrinėjamoje situacijoje jos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarančios realaus pagrindo abejoti UAB „Centro Kubas - Nekilnojamasis turtas“ šališkumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Gėlos užuovėja“ ir suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl eksperto nušalinimo ir antstolio patvarkymo panaikinimo.
Nutarties neteisėtumą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas pernelyg siaurai aiškino CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes įstatymo formuluotė „kitaip priklausomas“ turėtų būti aiškinama plačiai, t. y. nustačius, kad ekspertą ir vykdomojoje byloje dalyvaujantį asmenį sieja nuolatinio bendradarbiavimo ryšiai, yra pagrindas teigti, kad vertintojas gali būti priklausomas nuo išieškotojo kaip nuolatinio vertinimo paslaugų užsakovo. Abejonės dėl nešališkumo pagrindžia ir tai, kad kitoje vykdomojoje byloje tas pats išieškotojas kreipėsi į tą patį antstolį, kuris paskiria tą patį turto vertintoją.
2. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolis ekspertą paskyrė nederinęs jo kandidatūros su išieškojimo proceso dalyviais. Apeliantams nebuvo sudaryta galimybė pasiūlyti alternatyvias kandidatūras. CPK 212 straipsnio 1 dalis numato, kad skiriant ekspertizę teisminėje, turi būti atsižvelgiama į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Šis straipsnis pagal analogiją turėtų būti taikomas ir vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
Antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime antstolis iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, mano, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nušalinti turto vertintoją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo abejoja antstolio paskirto turto vertintojo nešališkumu, teigia, kad jis gali būti suinteresuotas nustatyti kuo mažesnę turto vertę. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
CPK 602 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 713 straipsnio 4 dalis, 718 straipsnis, 722 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis R. V. 2014-03-18 patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“.
CPK 681 straipsnio 3 dalyje ir 682 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra išvados dėl turto įkainojimo. Pažymėtina, jog atlikto turto vertinimo nuginčijimais gali būti vykdomas CPK 682 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, t.y. išieškotojui ir skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei paprašius antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nušalinti antstolio paskirtą turto vertintoją ir tai, kad kitoje vykdomojoje byloje tas pats išieškotojas kreipėsi į tą patį antstolį ir kuris paskyrė tą patį turto vertintoją, nes tai nepagrindžia eksperto šališkumo. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenustato antstolio pareigos, pavedant ekspertizę atlikti ekspertinei įstaigai, turinčiai reikiamą kvalifikaciją, vadovautis tam tikrais papildomais kriterijais ir/ar metodikomis dėl skiriamos ekspertinės įstaigos nešališkumu, nesuinteresuotumu. Dėl to atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino CPK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, laikytini nepagristais. Kaip jau buvo minėta, esant abejonių dėl atliktos ekspertizės išvados teisingumo, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo turės teisę pateikti motyvuotą prieštaravimą CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka.
Taip pat laikytini nepagrįstais ir apeliantų argumentai, kad antstolis nepagrįstai neatsižvelgė į kitų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl eksperto. Nagrinėjamu atveju turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, todėl tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, kad įstatymai vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai (LR CPK 681, 682 str.), todėl atskirojo skundo argumentas, kad antstolis turėtų taikyti pagal analogiją CPK 212 straipsnio 1 dalį ir suteikti galimybę vykdymo procese visiems dalyvaujantiems asmenims pateikti alternatyvias ekspertų kandidatūras atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą bei eksperto teisės atlikti ekspertizę apribojimai, įtvirtinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 16 straipsnyje, yra pakankamai saugikliai, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.