Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Novaturas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5463-924/2015 pagal ieškovių J. R. ir L. R. ieškinį atsakovei AB „Novaturas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Megaturas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės J. R. ir L. R. prašė priteisti turtinės žalos solidariai 2392,79 Eur, neturtinės žalos 2500 Eur ieškovei J. R. ir 1500 Eur ieškovei L. R., taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės AB „Novaturas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė 2392,79 Eur solidariai turtinės žalos, neturtinės žalos po 350 Eur kiekvienai ieškovei, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 639 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės AB „Novaturas“. Kitą ieškovių reikalavimų dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovės sudarė su kelionių organizatoriumi UAB „Novaturas“, atstovaujamu tarpininko agentūros UAB „Megaturas“, turizmo paslaugų teikimo 2014-07-29 sutartį, pagal kurią ieškovės įsigijo turistinę kelionę lėktuvu 2014 m. rugpjūčio 2-15 d. į Ispaniją, Barseloną, kelionės kaina 6 548,56 Lt, viešbutis „Cala Font“ (Solou), keturios žvaigždutės (4 kategorija šalyje). Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Megaturas“, vykdydamas pareigą atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, privalėjo sutartį sudariusiai ieškovei suteikti išsamią informaciją apie viešbučio „Cala Font“, (Solou) ypatumą, t. y., kad viešbutyje gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais. Taip pat, teismo vertinimu, atsakovės AB „Novaturas“ pateikta ieškovėms informacija apie apgyvendinimo pagrindinius ypatumus nebuvo išsami, pakankama ir aiškiai suprantama vidutiniam vartotojui. Teismas nustatė, kad ieškovė L. R. kitą dieną po atvykimo (sekmadienį) atsakovės atstovui (A. B.) išreiškė pretenzijas, kad negali gyventi viešbutyje „Cala Font“ dėl pavojaus jos dukros J. R. sveikatai, kuri yra alergiška naminiams gyvūnams. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės buvo apgyvendintos kambaryje, kuriame prieš tai gyveno asmenys su naminiais gyvūnais. Teismas vadovavosi byloje ieškovės pateikta filmuota medžiaga, kurioje girdimas šunų lojimas patalpose, ant kambarių durų rankenų ir kambarių numerių ant sienos pakabinti žymekliai su šuns paveiksliuku, nurodančiu, kad patalpose yra naminių gyvūnų, ieškovių pateiktose fotonuotraukose matosi, kad patalpose yra plaukų. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad sąlygos viešbutyje „Cala Font“ atitiko švaros ir higienos reikalavimus, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, vadovavosi ieškovių nurodytomis aplinkybėmis dėl viešbučio kambaryje, kuriame jos buvo apgyvendintos, buvusios tvarkos, juolab kad ieškovė J. R., kuriai nuo vaikystės diagnozuota bronchinė astma, alergija naminiams gyvūnams (katėms, šunims), viešbutyje pasijuto blogai ir nedelsdama dėl apgyvendinimo paslaugų kokybės išreiškė pretenzijas atsakovės atstovui. Teismas nesivadovavo byloje atsakovės pateiktomis kambario, kuriame ieškovės buvo apgyvendintos, fotonuotraukomis, kadangi jos padarytos praėjus daugiau nei pusei metų po ieškovių kelionės, todėl teismo vertinimu, jokios įrodomosios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi ir nepaneigia ieškovių nurodytų aplinkybių (CPK 178 str., 185 str.).Teismas nustatė, kad ieškovėms suteikta apgyvendinimo paslauga viešbutyje „Cala Font“ neatitiko paprastai keturių žvaigždučių viešbučiuose esamo elementarių higienos ir sanitarijos reikalavimų ir kad ši netvarka bei triukšmas buvo susijęs su viešbutyje priimamais gyvūnais. Negalėdama pasiūlyti alternatyvaus tokios pačios kategorijos viešbučio, atsakovė AB „Novaturas“ turėjo teisę pasiūlyti aukštesnės kategorijos viešbutį, kainų skirtumą padengdama savo lėšomis, nes ji suteikė ieškovėms netinkamas, neatitinkančias teisėtų ieškovių lūkesčių, apgyvendinimo paslaugas dėl viešbučio, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas ieškovėms, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6.754 str. 1–3 d.). Todėl teismo vertinimu, atsakovė AB „Novaturas“ nepagrįstai iš ieškovių pareikalavo sumokėti skirtumą už apgyvendinimą kitame viešbutyje. Teismas nenustatė, kad atsakovė AB „Novaturas“ būtų dėjusi maksimalias pastangas aprūpinti ieškoves apgyvendinimu. To, teismo vertinimu, pakanka pripažinti, kad CK 6.754 str. 3 d. nustatytą imperatyvą atsakovė AB „Novaturas“ neabejotinai pažeidė, nors kitoks jos elgesys galėjo nulemti sąlygų, mažinančių jos civilinę atsakomybę ar net visiškai ją eliminuojančių, konstatavimą, todėl priteisė ieškovėms solidariai patirtą turtinę žalą 1 896,59 Eur iš atsakovės AB „Novaturas“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą apeliaciniu skundu atsakovės AB „Novaturas“ vardu skundžia atstovas AB „Novaturas“ generalinis direktorius L. A.. Apeliantės atstovas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį visiškai atmesti, priteisti atsakovei turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismo 2015-10-12 sprendime c. b. Nr. e2-5463-924/2015 buvo netinkamai aiškinamos ir taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, nesilaikoma šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, taip pat pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Dėl šios priežasties ginčijamas sprendimas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu ir yra naikintinas.

Apeliantės atstovas nesutinka su skundžiamo teismo argumentu, kad ieškovėms nebuvo suteikta išsami informacija apie viešbučio „Cala Font“ (Solou) ypatumą, t. y. kad viešbutyje gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais, taip pat su tuo, kad atsakovės ir trečiojo asmens ieškovėms pateikta informacija apie apgyvendinimo pagrindinius ypatumus nebuvo išsami, pakankama ir aiškiai suprantama vidutiniam vartotojui.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių bendradarbiavimo principų svarbos, vertinant, kaip sutarties šalys iki sutarties sudarymo keitėsi informacija, reikšminga sutarčiai vykdyti. Ieškoves aptarnavusiam turizmo vadybininkui A. J. nepateikė jokių klausimų apie apgyvendinimo ypatumus, nei renkantis kelionę, nei pasirašant turizmo paslaugų teikimo sutartį, kurie galėtų būti susiję su ieškovių turimais sveikatos sutrikimais, taip pat ieškovės nepateikė jokių specialių poreikių ar reikalavimų dėl apgyvendinimo paslaugų ypatumų ir kt.

Ieškovėms bendradarbiaujant su kelionių organizatoriumi ir grįžus su kelionių organizatoriaus užsakomuoju reisu turizmo paslaugų teikimo sutartyje numatyta skrydžio paslauga būtų visiškai įvykdyta ir taip būtų sumažinti šiuo metu atsiradę nuostoliai už savarankiškai iš oro vežėjo „Wizzair“ ieškovių įsigytus skrydžio maršrutui Barselona–Vilnius bilietus, kurių kaina 496,19 Eur.

Atsakovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentu, kad byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė būtų dėjusi maksimalias pastangas aprūpinti ieškoves apgyvendinimu, atsakovė neabejotinai pažeidė CK 7.754 str. 3 d. nustatytą imperatyvą, nors kitoks jos elgesys galėjo nulemti sąlygų, mažinančių jo civilinę atsakomybę ar net visiškai ją eliminuojančių, konstatavimą. Kelionių organizatorius dėjo maksimalias pastangas teikdamas pagalbą ir paramą turistėms nuo pat jų kelionės pradžios. Bendradarbiavo su viešbučio „Cala Font“ administracija, siekdama ieškovėms suteikti joms pageidaujamus patogumus, teikė pagalbą ieškant ir aprodant ieškovėms kitus viešbučius. Kelionių organizatoriaus atstovas taip pat padėjo ir užtikrino tinkamą ieškovių nuvežimą iki oro uosto į jų užsakytą skrydį. Kelionių organizatoriaus atstovas, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teikė turistėms visą įmanomą pagalbą ir paramą, atsižvelgė į visus turisčių pageidavimus ir dėjo maksimalias pastangas, kad jie būtų įvykdyti.

Pirmosios instancijos teismas nebuvo pateikęs skaičiavimo metodikos, kuria remdamasis priėmė sprendimą tenkinti visą ieškovių turtinės žalos reikalavimą, priteisdamas 2392,79 Eur ieškovėms, o tai lėmė neproporcingą ir nepagrįstai apskaičiuotą sprendimą atlyginti ieškovių patirtą turtinę žalą visiškai.

Pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas suteiktų paslaugų apimčiai, atsakovės dėtų maksimalių pastangų dėl pagalbos ir paramos ieškovėms teikimo ir dėl pačių ieškovių nebendradarbiavimo su kelionių organizatoriumi ir nesikooperavimo, taip siekiant padidinti kelionių organizatoriaus patiriamus nuostolius. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad ginčijamame sprendime buvo netinkamai ir nepagrįstai įvertintas ieškovių patirtų nuostolių dydis, todėl ši Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimą į atsakovės AB „Novaturas“ apeliacinį skundą pateikė trečiojo asmens UAB „Megaturas“ atstovas advokatas E. K., kuris prašė atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apeliantės išdėstyti argumentai objektyviai įrodo ir pagrindžia reikalavimus.

Atsiliepimą į atsakovės AB „Novaturas“ apeliacinį skundą pateikė ieškovių J. R. ir L. R. atstovas advokato padėjėjas T. Z., kuris prašė atsakovės AB „Novaturas“ apeliacinį skundą atmesti, skundžiamo teismo sprendimo nekeisti, priteisti ieškovėms bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovių nuomone, priešingai, nei teigia atsakovas savo skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad viešbučiams, priimantiems asmenis su gyvūnais, yra įprasta praktika pateikti šią itin svarbią informaciją vartotojams apie šį viešbučio pagrindinį ypatumą.

Atmestinas atsakovės atstovo argumentas, jog ieškovės nei rinkdamosi kelionę, nei pasirašydamos turizmo paslaugų teikimo sutartį nepateikė jokių klausimų apie apgyvendinimo ypatumus, kurie galėtų būti susiję su ieškovių turimais sveikatos sutrikimais, taip pat nepateikė jokių specialių poreikių ar reikalavimų dėl apgyvendinimo paslaugų ypatumų, kadangi netinkamas ir nesąžiningas atsakovės elgesys (neveikimas) nesuteikus apie viešbutį „Cala Font“ ieškovėms ne tik išsamios ir teisingos, bet netgi privalomos informacijos, jos nuslėpimas nuo ieškovių, apskritai paneigė / eliminavo bet kokių su tuo susijusių klausimų uždavimo galimybę. Kita vertus, kyla retorinis klausimas, kokią šiuo atveju svarbią informaciją galėjo pateikti UAB „Megaturas“ atstovas A. J., jeigu jam pačiam nebuvo žinoma, kad viešbutis „Cala Font“ priima turistus su naminiais gyvūnais. Visa tai papildomai paneigia minėtus atsakovo skunde nelogiškus, pramanytus ir nepagrįstai metamus priekaištus ieškovėms dėl bendradarbiavimo pareigos apsikeičiant informacija pažeidimus dar iki turizmo paslaugų sudarymo. Ieškovės kategoriškai nesutinka ir su atsakovės skundo argumentais dėl neva ieškovių pakartotinai pažeistos bendradarbiavimo pareigos joms savarankiškai įsigyjant skrydžio bilietus maršrutu Barselona–Vilnius. Šie atsakovės argumentai neatitinka tikrovės ir yra vėlgi visiškai nepagrįsti, dėl ko pirmosios instancijos teismo buvo atmesti. Nei atsakovė, nei jos atstovas UAB „Megaturas“ nė karto neužsiminė apie galimybę grįžti kelionių organizatoriaus užsakomaisiais reisais į Lietuvą (2014-08-04–2014-08-05), kuo, savaime suprantama, ieškovės neabejotinai būtų pasinaudojusios. Visgi atsakovės užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi tik vieną kartą per savaitę (penktadieniais arba šeštadieniais), o ieškovės įsigijo bilietus grįžti namo (pirmadienį, 2014-08-04), užsakomojo skrydžio iš Barselonos į Vilnių anksčiau nei 2014-08-09 nebuvo, todėl ieškovėms negalėjo pasiūlyti skrydžių nei atsakovė, nei jos atstovas UAB „Megaturas“.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovėms priteisė ne tam tikrą dalį, o visą ieškovių patirtą turtinę žalą, kurią sudarė pinigų suma, sumokėta ieškovių už įsigytą turistinę kelionę (kelionės paketą) 1 896,59 Eur. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-11-26 nutarimu Nr. 10-1060 taip pat konstatavo, kad vartotojų (ieškovių) protingi lūkesčiai dėl suteikto apgyvendinimo kokybės buvo pažeisti, todėl jų reikalavimas grąžinti visus už kelionę sumokėtus pinigus ir atlyginti patirtus 496,19 Eur nuostolius dėl skubaus skrydžio iš Barselonos yra teisėtas ir pagrįstas, į ką atsižvelgė ir tinkamai įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą.

Ieškovėms teismo priteista 350 Eur (kiekvienai) neturtinė žala apskritai laikytina ir vertintina kaip minimali – ieškovių patirto pažeminimo, nepatogumų, streso, dvasinių išgyvenimų ir netgi sveikatos sutrikimų, tiek kelionės metu, tiek jau grįžus iš kelionės namo – satisfakcija padarytai žalai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlyginti. Be to, atsakovė yra verslininkė, teikianti turizmo paslaugas. Pagal CK 6.256. str. 4 dalį, verslininko (CK 2.4 str. 2 dalis) sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pirmosios instancijos teismo ieškovėms priteista 350 Eur neturtinė žala net nesiekia vienos kelionės kainos, o tai atitinka suformuotą teismų praktiką ir neviršija CK 6.754 str. 5 dalyje nustatytos maksimalios neturtinės žalos ribos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiami kelionių organizatoriaus pareigos suteikti informaciją ir atsakomybės už netinkamą vykdymą, atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai.

Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Turizmo paslaugos yra atlygintinų paslaugų rūšis. Teisiniams santykiams, teikiant (gaunant) tokio pobūdžio paslaugas, reguliuoti skirtos specialios Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus trečiojo skirsnio, CK 6.747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuotos turistinės kelionės apibrėžtis pateikta CK 6.747 straipsnio 2 dalyje – tai iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi ilgesnės kaip 24 valandų bendros trukmės turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita pagrindinę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su apgyvendinimu ar vežimu) arba į kurį yra įtraukta nakvynė. Šio straipsnio 5 dalyje turistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. Nurodytos CK nuostatos suponuoja išvadą, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXXV skyriaus trečiojo skirsnio normos skirtos reguliuoti tokius turizmo paslaugų teikimo teisinius santykius, kai turistas sudaro atitinkamą sutartį dėl organizuotos turistinės kelionės, t. y. turizmo paslaugų rinkinio.

Apeliantės AB „Novaturas“ atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėtoje byloje įvertino surinktus įrodymus, dėl to ieškovėms nepagrįstai pritaikė konkrečiose teisės normose įtvirtintą teisių apsaugą, priteisė turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovės. Tačiau su šiais apeliantės AB „Novaturas“ atstovo argumentais sutikti negalima.

Bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Megaturas“, vykdydama pareigą atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, neįvykdė esminio reikalavimo, paslaugų tiekimo sutartį sudariusiai ieškovei nesuteikė išsamios informacijos apie viešbučio „Cala Font“ (Solou) ypatumą, t. y. kad viešbutyje gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais, kad ieškovė galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Tad atsakovės AB „Novaturas“ atstovo argumentas, kad būtent ieškovės neatskleidė kelionės organizatoriui informacijos apie ieškovių sveikatos būklės ypatumus (alergiją gyvūnams), taip pat tai, kad ieškovės nereiškė reikalavimų, susijusių su apgyvendinimo sąlygomis, nepateisina trečiojo asmens veiksmų dėl informacijos nesuteikimo ieškovėms ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės nesirūpino savo teisėmis, dėl to negalėjo reikšti pretenzijų apgyvendinus ieškoves viešbutyje, kur gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad tokia informacija, jog viešbutyje gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais, yra svarbi ne tik asmenims, kurie ieško apgyvendinimo paslaugas teikiančios vietos apsistojimui su gyvūnais, bet ir asmenims, kurie nepageidauja apsistoti tokiame viešbutyje. Tad teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi motyvais, kad informacija apie apgyvendinimo pagrindinius ypatumus nebuvo išsami, pakankama ir aiškiai suprantama vidutiniam vartotojui. Todėl atmestinas apeliantės AB „Novaturas“ atstovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių bendradarbiavimo principų svarbos, vertinant kaip sutarties šalys iki sutarties sudarymo keitėsi informacija, reikšminga sutarčiai vykdyti, nes kaip paminėta anksčiau, atsakovė nesuteikė esminės informacijos ieškovėms apie viešbučio „Cala Font“ (Solou) ypatumą, t. y. kad viešbutyje gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais, ir būtent dėl to kilo ginčo situacija nagrinėjamoje byloje.

Atmestinas apeliantės AB „Novaturas“ atstovo argumentas, jog ieškovės, turėdamos sveikatos problemų, turėjo atsižvelgti į atsakovės nurodytą informaciją apie galimus sveikatos sutrikimus, įvertinti savo galimybes keliauti jų pasirinktu laikotarpiu į pasirinktą šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis atsakovės motyvas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškovių sveikata pablogėjo dėl veiksnių, kurie buvo betarpiškai susiję su ieškovių gyvenimo sąlygomis viešbutyje „Cala Font“ (Solou), o ne dėl savaiminių ieškovių sveikatos būklės pablogėjimo. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovės pasirinko poilsiui 4 žvaigždučių kategorijos viešbutį, todėl ieškovės pagrįstai tikėjosi gauti tokias apgyvendinimo paslaugas, kurioms būdingi šiai kategorijai / klasei taikomi ypatumai, tačiau ieškovės nepageidavo būti apgyvendintos viešbutyje, kuriame gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais.

Taip pat nepaneigtas ieškovių argumentas, kad ieškovės, sužinojusios, jog joms pasiūlytame viešbutyje gali apsistoti asmenys su naminiais gyvūnais, nebūtų sudariusios sutarties, o pasirinkusios kitą viešbutį.

Byloje nenuginčyti ir ieškovių pateikti įrodymai, kad atsakovė neužtikrino ieškovėms elementarių higienos sąlygų viešbučio „Cala Font“ (Solou) kambaryje ir ramybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovių pateikta vaizdine (filmuota, foto) medžiaga, kurioje girdimas šunų lojimas viešbučio patalpose, ant kambarių durų rankenų ir kambarių numerių ant sienos pakabinti žymekliai su šuns paveiksliuku, nurodančiu, kad patalpose yra naminių gyvūnų, o ieškovių pateiktose fotonuotraukose matosi, kad patalpose yra gyvūnų plaukų. Tai, kad ieškovės buvo apgyvendintos kambaryje, kuriame prieš tai gyveno asmenys su naminiais gyvūnais.

Visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau įtikina, kad ieškovių sveikata pablogėjo dėl netinkamų apgyvendinimo sąlygų, tad ilgesnis gyvenimas viešbutyje „Cala Font“ (Solou) galėjo žymiai pabloginti ieškovių sveikatą tiek dėl ieškovės J. R. alergijos naminiams gyvūnams, tiek dėl ieškovių išgyventų nepatogumų, streso, sugadinto poilsio (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pritaria ieškovių atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentams dėl ieškovių sveikatos būklės pablogėjimo dėl gyvenimo netinkamai išvalytame kambaryje ieškovėms gyvenat viešbutyje, kuriame apsistoję asmenys su naminiais gyvūnais, ir visiškai jiems pritaria.

Atmestinas atsakovės AB „Novaturas“ argumentas, kad atsakovės ir trečiojo asmens atstovai rūpinosi ieškovėmis, teikė joms visas įmanomas paslaugas, kad išspręstų ieškovių nepasitenkinimą dėl apgyvendinimo sąlygų.

Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovės užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi tik vieną kartą per savaitę (penktadieniais arba šeštadieniais), bei tai, kad tuo metu, kada ieškovės savarankiškai įsigijo bilietus grįžti namo (pirmadienį, 2014-08-04), užsakomojo skrydžio iš Barselonos į Vilnių anksčiau nei 2014-08-09 nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms byloje yra nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Megaturas“ nesiūlė ieškovėms kito užsakomojo skrydžio, nors žinojo, jog ieškovės nori pirkti skrydžio į Vilnių bilietus. Iki ieškovės įsigijo bilietus skrydžiui, atsakovė ar trečiasis asmuo UAB „Megaturas“ atstovai informavo ieškoves apie artimiausio skrydžio iš Barselonos į Vilnių datą, vėliau, kai ieškovės įsigijo bilietus kelionei, trečiojo asmens UAB „Megaturas“ atstovas bilietus atspausdino ir suteikė informaciją apie transportą, galintį ieškoves nuvežti į oro uostą. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovių pasirengimas išvykti į Vilnių artimiausiu lėktuvo skrydžiu buvo atsakovei žinomas. Tad esamoje situacijoje atsakovė ir trečiasis asmuo turėjo imtis realių priemonių ginčui išspręsti, pakeisti ieškovėms gyvenamąją vietą (viešbutį), tokiu būdu bent minimaliai sumažinti ieškovių patirtus nepatogumus. Tačiau per protingą terminą atsakovė, trečiasis asmuo nepasiūlė ieškovėms tinkamos poilsio vietos viešbutyje, taigi savo paslaugų tiekimo 2014-07-29 sutartimi prisiimtos pareigos neįvykdė.

Apeliantės atstovas, teigdamas, kad ieškovės nebendradarbiavo su atsakovės atstovais, iš esmės nenurodė jokių dėmesio vertų argumentų šioms aplinkybėms patvirtinti. Priešingai, nei teigia apeliantės atstovas, ieškovės ėmėsi priemonių ginčo situacijai išspręsti, ieškovės prašė atsakovės ir trečiojo asmens atstovus pakeisti ieškovėms kambarį, ieškovės sutiko trumpą laiką pabūti „Cala Font“ (Solou), iki bus rastas kitas viešbutis, ir jame buvo iki (ketvirtadienio) neišskrido į Vilnių, siūlė atsakovei ir trečiajam asmeniui konkretų viešbutį, kuris ieškovėms buvo žinomas kaip ieškovių apgyvendinimo alternatyva, kitus viešbučius, kuriuose ieškovės sutiktų apsigyventi, galiausiai ieškovės pačios ieškojo galimybės išvykti iš viešbučio į Vilnių. Todėl vertinant ieškovių elgesį ginčo situacijoje sprendžiama, jog ieškovės realiai ir protingai ieškojo kompromisinio sprendimo pagal savo galimybes su atsakove, tačiau atsakovė to tinkamai neįvertino, ginčo nesureguliavo.

Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovės ar trečiojo asmens UAB „Megaturas“ atstovai jokios realios pagalbos ieškovėms dėl viešbučio pakeitimo nesuteikė motyvuodami atstovų poilsiu, viešbučio darbuotojų siesta, ieškovių pasirinktuose viešbučiuose nebuvimu laisvų vietų, taip pat būtinybe primokėti už pasirinktą viešbutį, jeigu ieškovėms visgi būtų suteikta vieta viešbutyje, tačiau bet kokiu atveju, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimu, ieškovių apgyvendinimas kitur užtruktų, tariamai iki atsirastų laisvas kambarys. Tokie atsakovės ir trečiojo asmens veiksmai negali būti pripažinti tinkama visokeriopa pagalba ieškovėms (CK 6.754 str. 3 d.). Todėl atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovės nebendradarbiavo su atsakovės atstovais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės pagrįstai teigia, kad atsakovės, trečiojo asmens atstovai tempė laiką, nebendradarbiavo su ieškovėmis, joms nesuteikė pagalbos, dirbo formaliai. Todėl atsakovės atstovas neturi pagrindo teigti, jog jų atstovai veikė esamoje situacijoje taip, kaip tai sutarė ginčo šalys pasirašytoje paslaugų teikimo sutartyje ir kaip tai numato įstatymas (CK 6.754 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovei turtinę atsakomybę už netinkamai atliktą paslaugą, kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, eliminuojančios atsakovės atsakomybę (CK 6.754 str. 2 d., 5 d.).

Bylos medžiaga įrodyta, kad ieškovės nepasinaudojo 2014-07-29 įsigyta poilsio paslauga dėl atsakovės kaltės. Taip pat byloje įrodyta, kad ieškovės sumokėjo 1 896,59 Eur atsakovei už apgyvendinimą viešbutyje ir skrydį į poilsio vietą. Be to, ieškovės savo lėšomis papildomai sumokėjo už bilietus į Vilnių 496,19 Eur, taigi bendra ieškovių išlaidų suma yra 2392,79 Eur. Tai laikoma ieškovių nuostoliu dėl atsakovės netinkamai suteiktos ieškovėms paslaugos, dėl nutraukto ieškovių poilsio.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad iš šios sumos (2392,79 Eur) turi būti atskaičiuotos išlaidos, susijusios su ieškovių skrydžiu ir atvykimu į viešbutį (iš Vilniaus į Barseloną), taip pat išvykimas iš viešbučio į oro uostą (79,61 Eur, 5,18 Eur x 2) 179,92 Eur. Kaip nustatyta byloje, ieškovės nesutiko būti apgyvendintos tokiomis sąlygomis, kokiomis ieškoves apgyvendino atsakovė. Todėl betikslis ieškovių skraidymas ir vežimas į visiškai neatitinkantį ieškovių lūkesčius viešbutį negali būti atliktas ieškovių sąskaita. Šias ieškovių turėtas išlaidas turi padengti atsakovė, nes aiškinant šią situaciją kitaip, tai prasilenktų su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str. 1 d.). Todėl mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą 2392,79 Eur ieškovėms turtinių nuostolių sumą nėra įstatyminio pagrindo (CPK 12, 178, 185 str.).

Byloje nenuginčytas ieškovių argumentas, kad ieškovės išgyveno dėl ginčo situacijos, patyrė stresą, nepatogumus, taip pat J. R. sveikatos pablogėjimą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovėms priteista neturtinės žalos suma (po 350 Eur) visiškai atitinka realias ginčo situacijos pasekmes, kad ieškovės faktiškai dėl atsakovės kaltės nepasinaudojo pasirinkta poilsio paslauga, patyrė sveikatos pablogėjimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės AB „Novaturas“ priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieškovių turėtos teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidos (CPK 93 str., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškovėms, vadovaujantis teisinių paslaugų sutartimi, apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas T. Z. (1 t., b. l. 12, priedas Nr. 15). Ieškovė L. R. už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 720164, sumokėjo 350 Eur (b. l. 35, 2 t., priedas Nr. 2). Teisėjų kolegija sutiko su ieškovių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, byla yra sudėtinga, advokatas išsamiai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, todėl ieškovių turėtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovės, nes yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovės AB „Novaturas“ (į.k.135567698, Kaunas, A. Mickevičiaus g. 27, a. s. (duomenys neskelbtini) , AB bankas ,,Swedbank“) teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas – 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur ieškovei L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini))