Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2023 m. spalio 9 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, byloje teikia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nutraukti dėl atsakovo kaltės jos ir atsakovo R. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Nutraukus santuoką jai palikti mergautinę R. pavardę, atsakovui – M. pavardę;

3. Nustatyti nepilnametės dukros K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, motina R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą;

4. Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam nuo 2022 m. lapkričio 10 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti R. M.;

5. Nustatyti, kad R. M. su dukra K. M. ir sūnumi A. M. bendrauja be jokių apribojimų pagal atskirą šalių susitarimą.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoką su atsakovu R. M. sudarė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dar iki santuokos sudarymo jiems gimė dukra K. M. ir sūnus A. M.. Santuoka ir buvo sudaryta dėl to, jog šalims gimė vaikai. Atsakovas jau ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, geria po 3-4 dienas iš eilės, išgėręs tampa agresyvus, jos atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, žemina nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Dėl smurto jos atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kitas – užbaigtas 2021-06-05 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. balandžio 10 d. apie 15 namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš šeimos narę, t. y. sutuoktinę bei tyčia kumščiais ir delnais jai sudavė mažiausiai aštuonis smūgius į nugaros viršutinę dalį ir rankas bei tampė už plaukų. Buvę ir daugiau smurto atvejų ir netgi vaikų akivaizdoje, tačiau atsakovui atleisdavo ir į policiją nesikreipė. Dar kurį laiką tikėjo, kad atsakovas pasikeis, kad stengsis tinkamai rūpintis šeima. Atsakovas nesikeitė, o paskutinius metus gyvenimas vienuose namuose iš viso tapo neįmanomas, todėl ji išsikraustė iš namų (nuomojamo buto) ir apsigyveno paveldėtame bute. Bandė su atsakovu tartis dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, tačiau tai daryti jis kategoriškai atsisakė.

Nepilnamečiai vaikai K. ir A. gyvena kartu su ja. Ji viena rūpinasi vaikų išlaikymu, auklėjimu, ugdymu ir priežiūra, juos sieja stiprus dvasinis ryšys. Net ir gyvendamas kartu atsakovas neskyrė pakankamo dėmesio savo vaikams, priešingai vaikų akivaizdoje ją užgauliodavo ir žemindavo. Ji sugeba vaikams užtikrinti saugią psichologinę aplinką ir vykdo kitas motinos pareigas. Vaikai yra prie jos prisirišę, su ja gyvena nuo pat gimimo. Be to, sūnus A. yra neįgalus, todėl jam reikalinga ypatinga pagalba ir motinos priežiūra. Ji žino sūnaus poreikius, žino kada ir kokius vaistus jam reikia paduoti, kai užeina epilepsijos priepuoliai. Iš atsakovo prašo priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą kiekvienam vaikui. Atsakovas eilę metų gyveno ir dirbo užsienyje, vaikams išlaikymą teikia nereguliariai, šiuo metu su vaikais bendrauja labai minimaliai, kartais užbėga kelioms minutėms pas sūnų, o su dukra nebendrauja, motyvuodamas tuo, kad dukra jo nevertina kaip tėvo. Neprieštarauja dėl dukros K. ir sūnaus A. bendravimo su tėvu ir tam tikrai netrukdys, todėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo.

Gyvendami santuokoje iki povedybinės sutarties sudarymo jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Ji turi privalomo registruoti turto, tačiau jis įgytas asmeninės nuosavybės teise. Transporto priemonių neturi, kreditorių neturi.

Teismo posėdžio metu tikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo nuo 2022-11-10 ir prašo priteisti išlaikymą nuo sprendimo priėmimo dienos. Paaiškino, kad atsakovas pradėjo dirbti užsienyje ir iki numatyto teismo posėdžio pervedė vaikams išlaikyti skirtų lėšų. Taip pat tikslino reikalavimą dėl pavardės po santuokos ir prašo palikti jai santuokinę M. pavardę.

Ieškovės R. M. atstovė advokatė R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko pilnai, prašo jį tenkinti. Prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės ieškovės R. M. ir atsakovo R. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad atsakovo kaltė įrodyta. Taip pat prašo nepilnamečių vaikų dukros K. ir sūnaus A. išlaikymui priteisti iš atsakovo R. M. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove R. M. pagal jos gyvenamąją vietą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. T. teismo posėdžio metų paaiškino, kad vykdant Alytaus apylinkės teismo įpareigojimą pateikti išvadą civilinėje byloje, skyriaus specialistai lankėsi ieškovės R. M. šeimoje, bendravo su ieškove bei nepilnamete dukra K. M.. Su atsakovu R. M. bendrauta nebuvo. Siekiant suderinti su atsakovu apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje laiką, buvo skambinta telefonu, tačiau atsakovas į skambučius neatsakė ir neperskambino. Taip pat buvo lankytasi jo gyvenamojoje vietoje, tačiau buto durų niekas neatidarė, atsakovas namuose nebuvo rastas. Apsilankymo ieškovės R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje metu nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su visais patogumais. Namuose švara ir tvarka patenkinama, namų aplinka skurdi, sanitarinės sąlygos tinkamos. Ieškovė paaiškino, kad namuose dukrai K. yra skirtas kambarys. Kambaryje yra rašomas stalas, lova poilsiui, televizorius, kompiuteris, spinta daiktams susidėti, sekcija. A. miega kitame kambaryje kartu su ieškove ant išskleidžiamos sofos lovos. Be sofos lovos kambaryje yra televizorius su televizoriaus staliuku. Šiuo metu nepilnamečiams vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovė R. M. nedirba, namuose slaugo neįgalų sūnų. Ieškovės teigimu, šeimos mėnesio pajamos šiuo metu yra sūnui A. skirta neįgalumo išmoka – 380 Eur, priežiūros tikslinė išmoka – 180 Eur, universali išmoka nepilnamečiams vaikams – 221,97 Eur. Nepilnametė K. M. mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Alytaus sporto ir rekreacijos centre lanko krepšinį. Mėnesio mokestis 4 Eur. Kitų būrelių nelanko. Nepilnametis A. M. mokosi Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje. Nepilnamečiai vaikai K. ir A. registruoti VšĮ Alytaus poliklinika pas gydytoją A. P.. Motinos R. M. teigimu, dukrai K. yra diagnozuota alerginė astma, yra skiriami medikamentai, kurie yra kompensuojami. Nepilnamečiui sūnui A. M. yra nustatytas sunkus neįgalumas dėl autizmo spektro sutrikimo ir nustatytų mišrių raidos sutrikimų. Taip pat motina nurodė, kad berniukui yra diagnozuota epilepsija. Epilepsijos gydymui reikalingi medikamentai. Vaistai kompensuojami. Su A. mokykloje dirba specialistų pagalba, todėl papildomi užsiėmimai berniukui nereikalingi. Ieškovė R. M. paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ginčo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nėra, todėl bendravimo tvarkos neprašo nustatyti. Paaiškino, kad su R. M. atskirai gyvena nuo 2022 metų lapkričio mėnesio. Nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove. Nurodė, kad ji viena rūpinasi vaikų išlaikymu, auklėjimu, ugdymu. Net ir gyvenant šalims kartu, atsakovas nesirūpino nepilnamečiais vaikais, buvo išvykęs uždarbiauti į užsienį. Vaikai yra prisirišę prie ieškovės, juos sieja artimas ryšys, žino vaikų poreikius ir geba jais tinkamai pasirūpinti. Be to, A. turi sunkią negalią, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, reikalinga laiku suduoti jam skirtus vaistus. Todėl mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Taip pat ieškovė nurodė, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti po 250 Eur iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga per mėnesį skirti apie 500 Eur. Išlaidas vaikų poreikių patenkinimui sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, maisto papildams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymo priemonėms. K. M. lanko krepšinį, mokestis 4 eur/mėn. Krepšinio treniruotėms reikalinga papildomai įsigyti avalynę ir sporto aprangą. Vykstant į varžybas kituose miestuose, reikalinga skirti lėšų kelionei. Dukra yra paauglė, todėl reikalinga skirti papildomas lėšas ir dukros pramogoms. Sūnus A. yra neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios, prie vaikų išlaikymo neprisideda, pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka vienai ieškovei. Ieškovė dėl sūnaus neįgalumo negali susirasti darbo ir dirbti, o jos vienos gaunamų pajamų nepakanka, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai. Pažymėtina, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis tiek ieškovės R. M. ir R. M. šeima dėl vaikų teisių ir geriausių interesų užtikrinimo Skyriui nežinoma, šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Tėvams administracinio, baudžiamojo poveikio priemonės netaikytos.

Atsakovas R. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nei privalomoje mediacijos procedūroje, nei teisme nedalyvavo, savo pozicijos santuokos nutraukimo dėl jo kaltės klausimu neišreiškė. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2023 m. gegužės 16 d. Atsakovo laikymasis pasyvios pozicijos leidžia daryti išvadą, kad jis ieškiniui neprieštarauja, sutinka, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta pagal ieškovės reikalavimą pripažįstant jo kaltę dėl santuokos iširimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. ir R. M. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo faktas patvirtinamas pateiktu į bylą santuokos liudijimu. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus – dukrą K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai dalintino bendrai įgyto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė R. M. ieškiniu reikalauja nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo R. M. kaltės. Privalomoji mediacija iki santuokos nutraukimo bylos užvedimo pasibaigė be rezultatų, kadangi R. M. nesutiko pasinaudoti šia priemone.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena kaip šeima, kadangi atsakovas nuolatos vartoja alkoholį, smurtauja prieš ieškovę. Atsakovas šeimos neišlaiko ir prie bendrų šeimos reikalų materialiai neprisideda. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės.

CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 straipsnis). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir bylos eiga visiškai nesidomėjo. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalis – dėl smurto artimoje aplinkoje, nuketėjusiąja visais atvejais pripažinta ieškovė. Tuo tarpu atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus) kaltės. Akivaizdu, kad fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę. Įvertinus tai konstatuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 1 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos pageidavimu paliekama santuokinė M. pavardė, atsakovui – M. pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių pobūdžio

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis šalys santuokoje dalintino nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto nėra įgiję, kreditorių taip pat neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Ieškovė nurodo, kad vaikai gyvena kartu su ja, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė viena rūpinasi vaikais. Teismo posėdyje Skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių vaikais, patvirtino, kad jos galimybės užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiams vaikams yra pakankamos, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustato su motina ieškove R. M. (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu su vaikais nebendrauja, jais nesidomi. Ji neriboja atsakovo bendravimo su vaikais ir ateityje neribos, leis atsakovui matytis, bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, todėl prašo nenustatyti konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas nuomonės dėl bendravimo tvarkos nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nenustato konkrečios atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos. Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 840,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014), atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas dėl išlaikymo dydžio neprieštaravimų neteikė. VTAS atstovė prašomam priteisti išlaikymo dydžiui pritarė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos sumos vaikams per mėnesį yra realios ir būtinos tokio amžiaus vaikų būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250,00 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdžio metu žodžiu išreikštą poziciją) iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 297,41 Eur.

Mokėtinas žyminis mokestis sudaro: 105,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką, 105,00 Eur už reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, 136,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, iš viso 346,00 Eur. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,28 Eur, jos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys iš esmės patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės R. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo R. M. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę M., atsakovui pavardę M..

Nepilnamečių vaikų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną R. M..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 297,41 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – pašto išlaidos).

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 346,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.