- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- I1-6606-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01759-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, Pravieniškių PN-AK, Pataisos įstaiga), 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą už teisės aktų reikalavimų neatitinkančias sąlygas atliekant jam laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. spalio 25 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-oje karantino patalpoje, kurios bendras plotas 36,43 kv. m, kurioje buvo laikoma nuo 15 iki 20 nuteistųjų. Minėtoje kameroje nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, todėl patyrė neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, sutrikusiu miegu, konfliktais tarp nuteistųjų. Kameroje nebuvo tinkamai užtikrintas apšvietimas – silpnai patekdavo natūrali šviesa, neveikė visos kameros lempos, dėl to kentėjo regėjimas. Negalima buvo išjungti naktinio apšvietimo, dėl to jis neišsimiegodavo ir jautiesi irzlus. Labai mažame pasivaikščiojimo kiemelyje kartu su daugiau kaip 15 nuteistaisiais jis neturėjo galimybės judėti. Jis galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą, nors turėtų ne mažiau kaip 8 valandas per parą praleisti lauke arba už kameros ribų. Pasivaikščiojimo kiemelis kelia grėsmę žmogaus sveikatai. Kameroje nebuvo tualeto, buvo tik skylė, nebuvo galimybės nuleisti vandenį, neveikė ventiliacija, todėl kameroje jautėsi blogas kvapas. Nebuvo galimybės išvėdinti patalpas. Remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, mano, jog buvo laikomas nežmoniškomis, kankinančiomis garbę ir orumą žeminančiomis kalinimo sąlygomis.