- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- A2-7423-642/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., J. V., AB SEB bankui
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., J. V., AB SEB bankui, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-16094-676/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-16094-76/2012, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma – jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys V. V. ir J. V. santuokos metu bendrosios nuosavybės teise už AB SEB banko suteiktas kredito lėšas ir mano jiems perduotas pinigines lėšas įgijo turtą - žemės sklypo dalį ir butą, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įsigytas už kredito lėšas. Kadangi minėto turto įsigijimas tik iš dalies buvo finansuojamas AB SEB banko pinigais, trūkstamą lėšų dalį suinteresuotiems asmenims V. V., J. V., skolino pareiškėja. Pareiškėja V. V. paskolino 100000,00 Lt 2 kartus po 50 000,00 Lt, atitinkamai 2009 m. ir 2011 m. Pinigų perdavimo faktas yra apskaitytas metinėse gyventojo turto deklaracijose. Taip pat pareiškėja savo sąskaita tiesiogiai į V. V. vardu atidarytą sąskaitą banke kurį laiką mokėjo įmokas - po 400,00 Lt/mėn. iki kiekvieno mėn. 20 d. Pareiškėja sumokėjo 2400,00 Lt; 2011 m. - 4800,00 Lt, 2012 m. 1200,00 Lt. Viso 8400,00 Lt, o taip pat pareiškėja sumokėjo į V. V. sąskaitą 14 038,07 EUR (48 591,38 Lt), V. V. suteikto kredito dalies dengimui. Bendra skola dėl piniginių lėšų perdavimo V. V. yra 156 991,38 Lt. Tačiau 2014-03-20 d. paaiškėjo, kad J. V. ir V. V. 2012-12-13 d. santuoką nutraukė, kad turtą sutuoktiniai jau yra pasidalinę ir, kad pareiškėjos pretenzijos dėl skolos grąžinimo ar turto dalies perdavimo už skolą taip ir liko neišspręstos. Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas byloje gali būti atnaujintas jeigu sprendimu teis nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas, patvirtindamas sutuoktinių J. V. ir V. V. susitarimą dalyje dėl kreditoriaus teisių pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 3 dalies nuostatas bei pareiškėjos kaip kreditorės interesus, pažeidė imperatyvias teises normas. Esminė šį ginčą kvalifikuojanti aplinkybė yra dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles kreditoriui, neįtrauktam į civilinės bylos nagrinėjimą dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. Suinteresuoti asmenys V. V. ir J. V. privalėjo tinkamai informuoti kreditorę, t. y. pareiškėją apie bylos iškėlimą ir nusiųsti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopiją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. V. sutiko su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, kad dokumentus dėl jos ir suinteresuoto asmens V. V. santuokos nutraukimo, ruošė buvusio sutuoktinio V. V. advokatas. Buvęs sutuoktinis V. V. teikė advokatui visą informaciją bei dokumentus, o suinteresuotas asmuo J. V. pritarė ir, kadangi išgyveno santuokos nutraukimą, pasirašė visus dokumentus.
Suinteresuotas asmuo V. V. nesutiko su pareiškėjos pareiškimu. Nurodė, jog pareiškėjos teiginys, kad faktą, jog dukra,t.y. suinteresuotas asmuo - J. V. nutraukė santuoką sužinojo tik 2014 m. kovo 20 d., neatitinka tikrovės, nes pareiškėja apie savo dukros J. V. santuokos nutraukimą turėjo galimybę sužinoti gerokai anksčiau. Faktas, kad pareiškėja, kuri nuolat bendrauja ir palaiko glaudžius santykius su savo vienturte dukra J. V., kuri apie labai svarbų savo gyvenime įvykį, kuris turėjo didelę įtaką ir jos turtinėms teisėms (padalintas didelės vertės namas, grąžinama paskola), pasipasakojo savo motinai tik po beveik po 1,5 metų laiko, yra neįtikėtinas, negyvenimiškas, o tiesiog pramanytas. Kad pareiškėja su savo dukra nuolat bendrauja ir palaiko artimus, glaudžius ryšius, suinteresuotas asmuo J. V. pati nurodė savo 2014-02-06 atsiliepime, pateiktame kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6819-285/2014. Be to, apie pareiškėjos aktyvų, artimą bendravimą su dukra galima spręsti ir iš socialiniuose tinkluose J. V. 2013 m. balandžio, spalio mėnesiais patalpintų fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad pareiškėja leidžia laiką Anglijoje kartu su J. V.. Suinteresuotas asmuo V. V. po santuokos nutraukimo nepraėjus nei 2 savaitėms, per 2012 metų Šv. Kalėdas buvo asmeniškai susitikęs su pareiškėja ir kalbėjo apie nutrauktą santuoką ir net jos sąlygas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą, akivaizdu, kad pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti apie pareiškėjų santuokos nutraukimą gerokai anksčiau nei 2014-03-20, todėl yra praleistas prašymo atnaujinti procesą pateikimo 3 mėnesių terminas, pareiškėja jo atnaujinti neprašo, todėl pareiškėjos prašymas turi būti atmestas ir dėl įstatymo nustatyto termino praleidimo. Pareiškėjos elgesys, kai nepateisinamai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių savo tariamoms teisės ginti, neatitinka bonus pater standartų, todėl jos teisės negali būti ginamos šioje byloje. Iš tikro prašymu atnaujinti procesą siekiama apginti ne tariamas kreditorės pažeistas teises, bet siekiama, kad V. V. toliau vienas pats bankui vykdytų solidarią prievolę, ir nereikalautų pusės to ką įvykdė, be to siekiama paveikti V. V. valią gyventi po santuokos padalintame name, nes jis yra grįžęs į Lietuvą ilgesniam laikui ir planuoja šiame name apsigyventi. Neatsitiktinai pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą tik po to, kai V. V. prisiteisė jam priklausančias sumas iš pareiškėjos dukros. Maža to, kaip matyti iš procesinių dokumentų, kaip tik šiuo metu pareiškėjos dukra taip pat pareiškė prašymą atnaujinti procesą toje pačioje byloje. Iš šių aplinkybių matyti, kad tiek pareiškėja, tiek pastarosios dukra J. V., vedinos tų pačių tikslų yra susimokiusios, nesąžiningai ir piktavališkai siekia savanaudiškų tikslų
Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-160947-676/2012.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Šalies argumentai
Pareiškėja, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-16094-676/2012, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.
Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, reikia nepamiršti, kad tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Momentas, kada neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo sužino apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris turi įtakos jo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, gali būti termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžia, jeigu padaryta aiški teisės taikymo klaida ar pažeistas įstatymo saugomas interesas. Jeigu asmens teisei patvirtinti reikalingi tam tikri duomenys, tai terminas prašymui paduoti pradedamas skaičiuoti, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti tokius duomenis. Aplinkybė, kad priimant teismo sprendimą asmuo neturėjo teisių į ginčo objektą, o ta teisė atsirado vėliau, savaime nepaneigia galimybės atnaujinti proceso tuo pagrindu, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Tokiu atveju laikytina, kad teismas nusprendė dėl asmens saugomo įstatymo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje F. S. v. Telšių rajono savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-1302/2002).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad apie 2012 m. gruodžio 13 d. priimtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje (b.l. 44, 45) sužinojo tik 2014 m. kovo mėnesį. Suinteresuotas asmuo V. V. atsikerta, kad pareiškėja su savo dukra nuolat bendrauja ir palaiko artimus, glaudžius ryšius, ką suinteresuotas asmuo J. V. pati nurodė savo 2014-02-06 atsiliepime, pateiktame kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6819-285/2014. Be to, apie pareiškėjos aktyvų, artimą bendravimą su dukra galima spręsti ir iš socialiniuose tinkluose J. V. 2013 m. balandžio, spalio mėnesiais patalpintų fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad pareiškėja leidžia laiką Anglijoje kartu su J. V..
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“; byla Nr. 3K-3-112/2008).
Teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniuose, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad pareiškėja žinojo apie dukros suinteresuoto asmens J. V. santykius su sutuoktiniu, santuokos nutraukimo procesą ir patį santuokos nutraukimo faktą. Neįtikėtina, kad dukra, t.y. suinteresuotas asmuo J. V. nepasikalbėjo su savo mama apie nemalonią problemą - santuokos nutraukimą. Teismas palaiko suinteresuoto asmens V. V. poziciją, kad pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą gerokai anksčiau nei 2014-03-20, todėl konstatuoja, kad yra praleistas prašymo atnaujinti procesą pateikimo 3 mėnesių terminas. Be to, pati J. V. pasirašė ir prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys nenurodė kreditorės-pareiškėjos. Neįtikėtina, kad suinteresuotas asmuo J. V., žinodama apie prievolę pareiškėjai - savo motinai, nesprendė šios problemos, nutraukiant santuoką.
Vertinant proceso atnaujinimo galimybę pareiškėjos nurodytu pagrindu, pasisakytina ir tai, kad pareiškėja, žinodama apie dukros santuokos nutraukimo procesą, žinodama apie suinteresuotų asmenų prievoles pareiškėjai, turėjo galimybių ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Todėl teismo nuomone, pareiškėja, reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, piktnaudžiauja proceso atnaujinimo institutu, o pareiškėjos veiksmai vertintini kaip neatitinkantys civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Akcentuotina ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. N2-16094-676/2012 visiškai nesprendė, o ir negalėjo spręsti dėl pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų, nes suinteresuoti asmenys V. V. ir J. V. nei pareiškime nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nenurodė prievolės pareiškėjai, neaptarė prievolės įvykdymo.
Teismas negali nepaminėti dar vieno šios bylos aspekto. Suinteresuoti asmenys V. V. ir J. V. civilinėje byloje Nr. N2-16094-676/2012 pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėja šioje byloje reiškia materialinį - teisinį reikalavimą – priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų V. V. ir J. V. skolą. Iš suinteresuoto asmens V. V. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad šis suinteresuotas asmuo V. V. nepripažįsta skolos. Ir priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo V. V., kitas suinteresuotas asmuo J. V. jau teigia, kad pareiškėja paskolino V. V. ir J. V. pinigų. Kitaip tariant, tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. V. yra kilęs ginčas. Atnaujinus procesą civilinės bylos Nr. N2-16094-676/2012 dalyje dėl prievolių paskirstymo, esant ginčui, šią bylą nebūtų įmanoma nagrinėti pagal ypatingosios teisenos taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368, 370 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 366, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., J. V., AB SEB bankui, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-16094-676/2012.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.