Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-9345-922/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
e2-9345-922/2018
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00668-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Atsakovas
V. V.
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Civilinė byla Nr. e2-9345-922/2018Teisminio proceso Nr.2-51-3-00668-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.2.6.6.3.; 3.2.7.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 19 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį atsakovui V. V. dėl draudiminės išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimas

atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo peržiūrėti 2018-11-02 sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio nėra, t. y. jis iš eismo įvykio nepasišalino. Pagal teismų praktiką vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, ar vairuotojas galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Šioje byloje nėra nutarimo administracinio nusižengimo byloje, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, nėra konstatuoti neteisėti veiksmai, nes byloje nebuvo nustatyta atsakovo kaltė. Atsakovui apie ieškinyje nurodytą 2017-07-30 eismo įvykį nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Teismui buvo pateiktos nuotraukos, kur matyti, jog atsakovo automobilis apskritai nenukentėjo, tik vos nutrinti dažai, nėra jokių kėbulo sugadinimų. Atsakovas kategoriškai neigia savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, šiuo atveju nėra visų būtinų civilinei atsakomybei sąlygų. Ieškovas neįrodinėja atsakovo kaltės, tyčios ar neatsargumo. Atsakovas 2017-07-30 nei juto, nei suvokė jog jo vairuojamas automobilis dalyvavo eismo įvykyje.

Ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas byloje pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą peržiūrėti 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7374-922/2018, kuriuo teismo prašo atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes jis teisiškai nepagrįstas. Ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija, kad atsakovo, kaip vairuotojo nenubaudus administracine tvarka už pasišalinimą, civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra konstatuota, kad administracinėje byloje taikyta sankcija neįrodžius atsakovo tyčinių veiksmų sukeliančių administracinio pobūdžio sunkesnę atsakomybę, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Civilinei atsakomybei kilti, nėra būtina įrodyti tyčią. Civilinėje teisėje neskiriama tiesioginė ir netiesioginė tyčia, o skiriamas neatsargumas į paprastą ir didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas – tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų galimybė yra akivaizdi. Paprastas neatsargumas – tai nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 pripažinta, būtina nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti vairuotojo neatsargumą, t. y. būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas. BMW ir Porsche 2017-07-30 susidūrimas buvo pakankamai stiprus, jog nebuvo įmanoma jo nepajusti. Tai, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus, patvirtina ir BMW apgadinimai – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. Atsakovas suvokė (privalėjo suvokti pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą), jog jo automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, kaip to reikalauja TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Atsakovo nesutikimo su ieškovo reikalavimais atlyginti 634,75 Eur žalą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka pozicija yra grindžiama aplinkybe, kad jis 2017-07-30 nei juto, nei suvokė, jog jo vairuojamas automobilis dalyvavo eismo įvykyje, taipogi aplinkybe, jog jis už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nėra nubaustas administracine tvarka administracinio nusižengimo byloje.

Sprendžiant atsakovo teisinės pozicijos pagrįstumą paminėtina, jog šioje byloje tarp šalių nekyla ginčas dėl to, kad atsakovas už pasišalinimą iš 2017-07-30 eismo įvykio vietos nėra nubaustas administracine tvarka administracinio nusižengimo byloje. Teismas šią aplinkybę laiko įrodyta. Tačiau, byloje esančiais duomenimis atsakovas V. V. 2017-09-28 nutarimu (e. b. l. 13) administracine tvarka yra nubaustas už 2017-07-30 eismo įvykio sukėlimą (už tai, kad 2017-07-30 Vilniuje vairuodamas automobilį PORSCHE CAYENNE v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretima eismo juosta važiuojantį automobilį BMW 530 D v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino). Taikant tikimybių pusiausvyros principą, teismo vertinimu labiau, su nedidele persvara tikėtina nei netikėtina atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis, kaip vairuotojas nepajuto, nesuvokė (nors turėjo ir galėjo pajusti ir suvokti), kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė (kontaktavo) su kita transporto priemone ir šią apgadino. Tam tikrą abejonę dėl smūgio pajautimo įneša liudytojo R. M. paaiškinimas (e. b. l. 20), kur, jis nurodo, jog Porsche automobilis po susidūrimo išmanevravo ir nuvažiavo tolyn. Vis dėlto atsakovo nurodomą aplinkybę, esą jis nieko nepajuto, kaltinamojo naudai išsprendė ir eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai, atitinkamai atsakovui nesurašę protokolo ir nutarimo už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Esamoje situacijoje pažymėtina, kad administracinė ir civilinė atsakomybė nėra tapačios sąvokos, nustatinėjant vieną ar kitą taikomos skirtingos taisyklės. Verta paminėti, kad atsakovo automobilio masė, kėbulo tvirtumas, kurį akcentuoja atsakovas, lėmė tai, kad jis apsigynė nuo kaltinimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas atsakovo deliktinės civilinės, kurioje skolininko kaltė preziumuojama, o ne administracinės atsakomybės, kurioje taikoma nekaltumo prezumpcija, klausimas.

Papildomai paminėtina, kad atsakovas vis dėlto pripažįsta aplinkybę, jog jo automobilio dažai 2017-07-30 buvo nutrinti (būtent tai ir yra minimalus kėbulo sugadinimas), t. y. pripažįsta patį eismo įvykio faktą, kontaktą su nukentėjusiu BMW automobiliu, kai dėl įvykusio kontakto daug stipresnius kėbulo apgadinimus patyrė BMW automobilis, tokiu būdu jis neneigia objektyviosios pasišalinimo pusės, paties eismo įvykio ir nuvažiavimo iš eismo įvykio vietos Vilniuje Savanorių prospekte 43 fakto. Aplinkybė dėl objektyviosios pusės egzistavimo yra svarbi įrodinėjimo priemonė ir administracinio nusižengimo, ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, o subjektyvioji pusė (subjektas, kaltė, kaltės forma) yra svarbi taikant administracinę atsakomybę, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje bylos baigtį lemiančios juridinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad ieškovas šioje byloje neprivalo įrodyti atsakovo tyčios ar neatsargumo, nes ne jis turi pareigą atskleisti administracinius nusižengimus ir taikyti administracinę atsakomybę. Atsakovo tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, atsižvelgiant į žemiau minimą teismų praktiką nėra būtinoji sąlyga, į kurią būtina atsižvelgti sprendžiant ieškinio su regresiniu reikalavimu tenkinimo klausimą. Tyčia ar neatsargumas šiuo atveju neriboja ir neįtakoja civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo.

Atsakovas tyčios administracinėje teisenoje nebuvimą prilygina neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimui. Atsakovui išaiškintina, kad vien pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai yra konstatuojami neteisėti veiksmai, kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnyje numatyta civilinės atsakomybės sąlyga. Konkrečioje situacijoje atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas yra susijęs su jo vairuojamu automobiliu Porsche, nes jeigu ir nebuvo juntamas ar girdimas susidūrimas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas negalėjo matyti susidūrimo pro šoninius langus ar veidrodėlį. Kiekvienas atidus ir rūpestingas vairuotojas eisme privalo nuolat stebėti eismo situaciją ir naudotis visais trimis pojūčiais: kinetiniu, klausos (pastarieji susiję su transporto priemonės konstrukcija, nes tvirta konstrukcija smūgio energijos neperduoda vairuotojui, o gera triukšmo izoliacija atriboja nuo išorės triukšmo), taip pat regėjimo pojūčiu (bylos duomenimis 2017-07-30 nebuvo jokių regėjimo ar matomumo kliūčių). Esant tam tikriems dideliems klausos, regėjimo, aplinkos suvokimo sutrikimams vairuotojo pažymėjimas neišduodamas, o byloje esančiais duomenimis atsakovui yra teisėtai išduotas vairuotojo pažymėjimas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad BMW automobilis nėra pernelyg žemas ir jo stogą, taip pat ir susidūrimą su juo, buvo galima matyti pro Porsche šoninius langus. Žala ir nuostoliai, priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.247 straipsniai) byloje yra akivaizdūs, atsakovas juos pripažįsta, todėl teismas šias civilinės atsakomybės sąlygas laiko įrodytomis ir plačiau dėl jų nepasisako. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalimi laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje nutartyje jau yra nustatytos ir paminėtos aplinkybės, kurios pagrindžia atsakovo kaltę (kuri įstatyme ir taip preziumuojama) kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

Pažymėtina, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, Kauno apygardos teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-555/2017).

Administracinių nusižengimų kodekso 9 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Būtent, 2017-07-30 atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio buvo padarytas dėl nerūpestingumo, tai viena iš neatsargumo formų, nes veiką padaręs atsakovas nenumatė, nors galėjo ir turėjo numatyti kilusius padarinius, t. y. privalėjo ir galėjo nuolat visomis kryptimis, ypač mieste – kur dažnai atliekami persirikiavimai, stebėti eismo situaciją, kaip tai darytų rūpestingas ir atidus žmogus, ne pirmą dieną ir mėnesį (privalomojo draudimo sutartis sudaryta 2016-09-14) eksploatuodamas konkrečios markės, tvirtumo, triukšmo izoliacijos, dydžio ir masės automobilį, pagal savo asmenines savybes ir gyvenimo patirtį privalėdamas žinoti tokio automobilio ypatybes, privalėjo ir galėjo įvertinti situaciją, jog gali nepakakti kinetinių (smūgio) ir klausos pojūčių, kad būtų deramai įvertinta eismo situacija, pastebėtas įvykęs susidūrimas bei įvykdytos su tuo susijusios Kelių eismo taisyklėse numatytos pareigos. Neatsargus pasišalinimas iš eismo įvykio vietos neužtraukia administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad aukščiau nurodyta bei pačio atsakovo minima teismų praktika ir joje aiškiai suformuota tyčios vertinimo taisyklė konkrečioje situacijoje, esant nustatytai neatsargiai veikai, jam yra nepalanki. Teismo vertinimu, paliekamas galioti 2018-11-02 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas už akių yra ne tik teisėtas, bet ir teisingas, nes nebūtų teisinga jeigu bet kokią masyvią ir aukštą transporto priemonę, sunkvežimį, traktorių, karinę techniką ir pan. vairuojantis, tačiau eismo situacijos visomis kryptimis nestebintis vairuotojas automatiškai būtų atleidžiamas nuo atsakomybės už savo veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą, nenustatė nė vienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kurios pagrindu būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, o būtent atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat byloje pagal proceso taisykles galėjo būti priimtas sprendimas už akių (atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 288 straipsnio 6 dalimi, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir palikti galioti 2018-11-02 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7374-922/2018 (teisminio proceso Nr. 2-51-3-00668-2018-2).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Loreta Janiulytė