Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-15 · Byla Nr. PK-684-1016/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-15Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-31Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
PK-684-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00007-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
P. D.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. PK-684-1016/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00007-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas,sekretoriaujant Tatjanai Borodenkovai,vertėjaujant S. M.,dalyvaujant asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu P. D.,jo atstovei, advokatei L. G.,nukentėjusiajam A. K., jo atstovui, advokatui Č. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2015 m. gruodžio 12 d., apie 15.50 val. A. K. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, jis prievarta įstūmė A. K. į butą, priėjo prie S. J., pradėjo šaukti, grasinti, kad susidoros. Vėliau, laiptinėje, P. D. sugriebė A. K. už kaklo, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2015 m. gruodžio 12 d., apie 15.50 val. A. K. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prievarta įstūmė A. K. į butą, priėjo prie S. J. ir pradėjo šaukti, grasinti, kad susidoros. Vėliau, laiptinėje, P. D. sugriebė A. K. už kaklo, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. D. sakė, kad tą dieną su broliu, V. D., buvo blaivūs. Mažametis vaikas dieną negalėjo užmigti, nes pas kaimyną grojo muzika ir trukdė. Žmona pasakė, kad vaiko užmigdyti nepavyks. Pas A. ėjo norėdamas paprašyti, kad jis pritildytų muziką. Anksčiau, kai tame bute vykdavo vakarėliai, žmonės būdavo girti, todėl, kad pats nenukentėtų, pasikvietė kartu savo brolį, V. D.. Nuėjo į 6 aukštą, paskambino į buto duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tuomet atvažiavo liftas, iš jo išėjo A.. P. D. su broliu A. pasakė: „Užeinam, išjungiam muziką“. Užėjo į butą, prasidėjo konfliktas, jie pradėjo bartis. Nukentėjusysis pritildė muziką. P. D. teigė, kad buto koridoriuje A. K. nestūmė, nebuvo uždaręs buto durų, tiesiog jas prilaikė ranka. Tada P. D. pasakė: „Išeikime į laiptinę, jei taip rėki, kad būdami tavo namuose pažeidėme tavo teises“. Visi išėjo į laiptinę. Laiptinėje A. kartojo, jog jie pažeidė jo teises, ir kad jis iškvies policiją. P. D. pastarajam atsakė: „Tai kviesk policiją, kas tau draudžia“. Praėjus maždaug 15 sekundžių po to, kai jie išėjo į koridorių, atsidarė durys ir kaimynė iškišo pro jas galvą. Jie barėsi toliau, tuo metu kaimynė jau buvo laiptinėje. Su A. buvo neįmanoma susikalbėti; jis panikavo. Paskui brolis paėmė A. už kaklo ir pasakė: „Kvaileli, kai turėsi savo vaikų - suprasi“. Tada P. D. iškvietė liftą ir išvažiavo namo. Laiptinėje visas veiksmas vyko apie 30-40 sekundžių.

P. D. teisiamojo posėdžio metu sakė, kad už kaklo A. buvo paėmęs jo brolis – V. D.. P. D. bandė atkreipti A. dėmesį tik žodžiais.

P. D. teisiamojo posėdžio metu sakė, kad, kai rašė policijai paaiškinimą, manė, jog tai neturi prasmės, nes iš A. buvo gavęs raštelį, kad viską galima išspręsti taikiai. P. D. būtų sutikęs sumokėti 200 eurų, nes galvojo, kad tai suma, dėl kurios neverta vaikščioti po teismus, nors žinojo, kad nieko nepadarė.

P. D. teisiamojo posėdžio metu sakė, kad pas juo į svečius buvo atvažiavusi brolio žmona su vaiku ir po to iš Vokietijos grįžo brolis. Jie brolį sutiko dieną prieš įvykį, atrodo tai buvo penktadienis. Šeštadienį P. D. dar važiavo darbo reikalais ir namo grįžo apie 13 val. Ruošėsi švęsti brolio sugrįžimą, su broliu nesimatė 2 mėnesius ir planavo vakare išgerti, pasėdėti už stalo. Kai susitinka su broliu vartoja alkoholį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. pasakojo, kad buvo šeštadienio diena. Jis, A. K., išėjo į parduotuvę, o S. liko bute viena; kambaryje per kompiuterį įsijungė muziką. Grįžęs iš parduotuvės A. K. sutiko P. D. su broliu – V. D., stovinčius prie A. K. buto durų. Pasisveikino, jie atsakė kažką su rusiškais keiksmažodžiais. A. K., sakė, kad jie buvo grėsmingai nusiteikę. Atsidaręs savo buto duris pajuto P. D. stūmimą . Jis A. K. stumdė tol, kol neatsidūrė bute. P. D. brolis įėjęs užrakino buto duris ir uždarė antras duris iš vidaus. A. K. stumdė tol, kol A. K. atsidūrė savo buto koridoriuje. P. brolis užsipuolė A. K. draugę S., rėkė jai į veidą, grasino. Išėjus į laiptinės koridorių, koridoriuje, P. D. brolis stovėjo tiesiai priešais A. K.. A. K. mergina liko buto koridoriuje, į laiptinę išėjusi nebuvo.

Tuo metu, kai šnekėjo su P. ir V. D., P. griebė abejomis rankomis A. K. už kaklo lyg trenkdamas iš apačios į viršų delnais į smakrą. A. K. sakė, kad pajuto stiprų smūgį ir sukando dantis, bet tuo metu dantų skausmo nejautė, pajuto tik bendrą fizinį skausmą. Kai A. K. sugebėjo nustumti P. rankas nuo kaklo, jo brolis du kartus bandė A. K. pargriauti. V. D. iš nugaros paėmė A. K. už rankų, bandė pargriauti, bet nepavyko.

A. K. sakė, kad yra įsitikinęs, jog už kaklo jį suėmė būtent P. D., negalėjo supainioti jo su broliu, nes P. D. ir jo brolis, V. D., yra nepanašūs. Vieno jų veidas yra stambesnis, turi randų. Apie tai, kad P. D. ir jo brolis buvo neblaivūs, nusprendė iš alkoholio kvapo, bei iš jų laikysenos; lūpų kampučiuose buvo baltos seilės, jų akys blizgėjo, šnekos buvo nelabai aiškios.

A. K. sakė, kad pats nuvažiavo pas mediką, viską papasakojo, specialistas apžiūrėjo visą kūną, ant kaklo žymių nustatyta nebuvo. Tą patį vakarą pajuto nuskilusius dantis, nuskilimų iš karto nepastebėjo. Iki įvykio dantys buvo sveiki. Viršutiniai dantys buvo plombuoti, apatinis nebuvo, po įvykio dantų nesitvarkė. Tie dantys ir dabar yra nuskelti. A. K. yra pateikęs teismui ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. J., sakė, kad išgirdo, kaip du vyrai stipriai spardė duris, rėkavo. Ji pažiūrėjo pro akutę, pamatė, kad vyrai – girti. Jai pasidarė baisu, tada nubėgo prie virtuvės lango ir stebėjo, kad greičiau ateitų A... Pamačiusi, jog ateina A., pradėjo jam mojuoti. Paskui išgirdo, kaip atvažiavo liftas, vyrai iš karto su patyčiomis pradėjo sakyti: „O, kas čia pasirodė“. Vėliau išgirdo, kad A. pradėjo rakinti duris. Šie vyrai įstūmė A. į vidų, V. D. pribėgo prie jos, nuo veido atstumas buvo apie 1 cm. ir pradėjo ant jos rėkti, o P. D. uždarė duris ir pradėjo rėkti ant A.. Buto koridoriuje buvo keturiese, tačiau vyrai A. ir ją nustūmė beveik iki kambarių. Ji pradėjo rėkti „ką jūs darote, neturite teisės įeiti į mūsų namus, norite išsiaiškinti – eikite už durų“. Vyrai pradėjo grasinti, rėkti, sakė, kad mes ramiai negyvensime, priekaištavo, jog neturime teisės leisti muzikos. Maždaug už 5 minučių vyrai pasakė, kad einam už durų, išsiaiškinsime.

Laiptinėje ji matė, kaip jie užpuolė A.. Ji buvo tarpduryje; metro atstumu nuo A.. Matė, kad pirmas išėjo V. D., paskui jį išėjo A., po to P. D.. Vos tik išėjo A., P. D. griebė jį už kaklo. Nepamena to momento, kai V. D. iš nugaros paėmė A. už kaklo, tačiau matė, kad jie stumdėsi. V. D. su koja kelis kartus bandė A. parversti, bet jiems nepavyko, nes vyrai buvo neblaivūs, tuomet ji pradėjo rėkti, pasirodė kaimynė. S. J. viską matė iš nugaros.

S. J. Teismo posėdžio metu sakė, kad ji yra įsitikinusi, jog A. už kaklo griebė P. D.. Būtent tą įvykio momentą, kai A. paėmė už kaklo, pamena geriausiai, todėl negalėtų supainioti P. D. ir jo brolio. Ji mano, kad P. D. veiksmai galėjo sukelti tas pasekmes, nes P. D. stipriai sugriebė A. ir pasigirdo garsas kaip dantų triokštelėjimas. Jos dėmesys buvo sutelktas į patį puolimą, neatkreipė dėmesio, ką tuo metu darė V. D.. Jie visi trise buvo šalia vienas kito. A. bandė atsilaikyti, gal kažką bandė pasakyti. Ji mano, kad A. už kaklo buvo suėmęs dešine ranka. Vyrai puolė ne tik A., bet ir jai grasino.

Konflikto metu pasigirdo, kad kažkas atsirakino duris, išėjo kaimynė ir vyrai iš karto atsitraukė, pasakė: „Mes tave įspėjome, dabar ramiai negyvensi, dar pabandai, tada aiškinsimės kaip reikiant“ ir vyrai išvažiavo liftu. Tuomet A. K. iškvietė policiją.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. D., sakė, kad kaltinamasis P. D. yra jo brolis, nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Atvažiavo pas brolį į svečius, gamino pietus, vaikas negalėjo užmigti, nes garsiai grojo muzika. Brolis pasiūlė pakilti aukštu aukščiau ir pritildyti muziką. Pasikėlė. Apie 10 minučių skambino į duris, niekas neatidarė, po to atsidarė lifto durys, išėjo nukentėjusysis – A. K.. Jis atsirakino buto duris, su juo jie įėjo į butą, neužeidami toliau. Buto koridoriuje įvyko ginčas, pradėjo prašyti, kad pritildytų muziką, nes vaikas negali užmigti, įvyko nedidelis konfliktas, pasiūlė jam išeiti į laiptinę. Išėjo į laiptinę, stovėjo šalia nukentėjusiojo buto durų. P. D. buvo prie lifto, V. D. paėmė nukentėjusįjį iš nugaros pusės už kaklo ir pasakė: „Kvaileli, turėsi savo vaikų, suprasi“ ir viskas, apsisuko ir išėjo. Gal buvo dar keli ginčai laiptinėje, tiksliai nepasakys, bet muštynių tikrai nebuvo. V. D. brolis fizinio kontakto su nukentėjusiuoju neturėjo, brolis stovėjo šalia.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. sakė, kad pokalbį girdėjo. Vyko pokalbis, palaukė, po to pokalbis nutilo, tada vėl pasikartojo tas pats, tada ji atsidarė duris ir pasižiūrėjo. Pamatė, kad stovėjo du vyrai; jų nepažįsta, gal jie yra nauji namo gyventojai. Vyrai jau ruošėsi išeiti, jie ėjo link lifto. A., tikriausiai, stovėjo savo bute, tik tada suprato, kad tie vyrai buvo jo bute. Girdėjo tik tiek, kad žmonės kalba ne su gerais kėslais, suprato, kad vyko konfliktas, kalbėjo labai garsiai ir nelabai kultūringai. Pokalbis nebuvo draugiškas ar mandagus, susidarė įspūdis, kad vyrai buvo stipriai išgėrę. Ar P. D. paėmė A. už kaklo, jį nematė. To kito vyro neįsidėmėjo, bet šį vyrą (rodo į P. D.) puikiai pamena.

Teismo posėdžio metu buvo ištirta 2015-12-16 specialisto išvada Nr. G 4226/15(01), kurioje nurodyta, kad A. K. padaryti viršutinio 1-o iš kairės ir apatinio 1-o iš kairės dantų vainikų nuskėlimai, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai – tiriamojo nurodytu būdu ir laiku (2015-12-12). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 9).

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas O. D., kuris dirba Valstybinės teismo medicinos tarnyboje teismo medicinos ekspertu, parodė, kad dantys galėjo suskilti nuo trauminio poveikio į apatinį žandikaulį. Jeigu tuo metu burna buvo atverta, tai dantys atsitrenkę į dantis galėjo nuskilti. Dantys buvo nuskilę: nuo vidurio pirmas į kairę dantis iš viršaus ir iš apačios, priekiniai kairės pusės dantys, t. y. 21 ir 31 dantis. Burna galėjo būti atverta, žmonės nevaikšto visą laiką įtempę savo kramtomųjų raumenų, vaikštome šiek tiek juos atlaisvinę. Trauminiai poveikiai nebūtinai turi užsifiksuoti kūne, net jeigu toks trauminis poveikis ir buvo, tai priklauso tiek nuo asmeninių kūno savybių, jei trapesnės kraujagyslės užtenka lengvo prisilietimo, yra daug faktorių: ir kraujo krešėjimas, taip pat amžius, gyvenimo būdas, tuo labiau, kad dantims nuskilti labai paprasta. Nuo tokio judesio dantys galėtų nuskilti ir smūgio žymių veide gali visiškai nelikti. Tokios dantų nuskilimo linijos maždaug po savaitės, apie septintą parą, jau užsiapvalina, ir čiuopiant jas, būna jau ne tokios aštrios. Jeigu nuo įvykio būtų praėję daugiau nei savaitė laiko, skilimo linijos būtų užapvalėjusios, o jei dar ilgesnis laikas - visiškai apvalios; jų spalva pakistų į gelsvumą. Ekspertui nukentėjusiojo nurodytas laikas atitinka.

Ekspertas, O. D., sakė, kad valgant keptą duoną taip nuskelti dantų neįmanoma, nebent patektų akmenukas, tuomet atsirastų tikimybė, kad galėjo nuskilti dantys dėl kietos duonos.

Ekspertas, O. D., teigė, kad dantys nuskilo dėl netiesioginio trauminio poveikio į dantis, dėl trauminio poveikio į veido sritį. Nesant trauminio poveikio į apatinį žandikaulį, mažai tikėtina, kad dantys galėjo nuskilti, nors galimybė vis tiek išlieka. Nukentėjusysis rodė jam, kad trauminis poveikis buvo padarytas veiksmu iš apačios į viršų. Ekspertas nurodė, kad odontologinių įrankių jie neturi, nesinaudoja veidrodžiu, todėl negali apžiūrėti dantų iš vidinės pusės. Atmesti tikimybę, kad iš vidinės pusės dantys buvo plombuoti – negali, tos vietos gyvo asmens apžiūros metu be specialių apžiūros įrankių pasiekti neįmanoma.

Šalies argumentai

P. D. advokatė nurodė, kad A. K. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 412 straipsnio keliamų reikalavimų. Teismo teigimu, skundas jam keliamus reikalavimus atitinka, todėl privataus kaltinimo byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir yra išnagrinėta.

P. D. kaltinamas padaręs veiką, nustatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šios bylos atveju, LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika, pasireiškia fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimu smurtaujant, o subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia supratimu, jog asmuo smurtauja, nori taip elgtis, supranta, kad gali atsirasti fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sužalojimas, ir šių padarinių nori.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra Teismo prerogatyva.

Teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad P. D. įvykdyta veika atitinta LR BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, t. y., kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą; kad suprato, jog smurtauja, norėjo taip elgtis, taip pat suprato, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sužalojimas, ir jų norėjo.

Teismas tokią išvadą daro vadovaudamasis šiais argumentais:

1. A. K. ir S. J. nuoseklūs parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad P. D. griebė A. K. už kaklo, lyg trenkdamas ranka iš apačios į viršų, delnu - į smakrą, dėl to A. K. stipriai sukando dantis. Tiek P. D., tiek V. D. parodymai sutampa su A. K. ir S. J. parodymais, jog A. K. iš nugaros už kaklo buvo paėmęs P. D., tačiau, vadovaujantis A. K. ir S. J. parodymais nustatyta, kad P. D. bandė A. K. pargriauti, kas jam padaryti nepavyko.

2. Specialisto išvada Nr. G 4226/15(01) ir eksperto, O. D., duoti parodymai įrodo, kad A. K. patirti sužalojimai yra du nuskelti (21 ir 31) dantys, ir šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas aiškiai ir tiksliai nurodė, kad dantys galėjo nuskilti nuo trauminio poveikio į apatinį žandikaulį, jeigu tuo metu burna buvo atverta. Nukentėjusiojo nurodytas laikas atitinka patirtos traumos laiką.

Teismas pastebi, kad A. K. patvirtino, jog iki šio įvykio dantys buvo sveiki. Viršutiniai dantys buvo plombuoti, apatinis plombuotas nebuvo, po įvykio dantų nesitvarkė, tie dantys ir dabar yra nuskelti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais.

3. P. D. ir V. D. nurodė, kad V. D. iš nugaros pusės už kaklo apkabinęs A. K. pasakė „Kvaileli, kai turėsi savo vaikų - suprasi“. Laiptinėje visas veiksmas vyko apie 30-40 sekundžių, gal laiptinėje buvo dar keli ginčai tiksliai neįvardino, bet muštynių tikrai nebuvo. Teismas pastebi, kad šie, kaltinamojo ir V. D., parodymai neatitinka nei A. K., nei S. J., nei A. L. duotų parodymų, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami, kaip P. D. gynybinė pozicija. .

4. P. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būtų sutikęs A. K. sumokėti 200 eurų, nes tai suma, dėl kurios neverta vaikščioti po teismus. Šią faktinę aplinkybę Teismas vertina, kaip netiesioginį įrodymą, kad P. D. dėl savo veiksmų ir kilusių pasekmių jautė kaltę.

5. P. D. ir V. D. nurodo, kad A. K. iš nugaros už kaklo paėmė P. D., tačiau ikiteisminio tyrimo metu duotame paaiškinime P. D. teigė, kad „kaimyną paėmėme už kaklo“. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina Teisme, tačiau jie atitinka kitus, byloje surinktus bei Teismo patikrintus įrodymus, ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą priimti, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, šie parodymai išlieka kaip svarbus, Teismo vidinį įsitikinimą formuojantis, veiksnys. Todėl teismas daro išvadą, kad P. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog ir jis, P. D., griebė A. K. už kaklo.

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus, aukščiau nurodytus, įrodymus, ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, Teismas daro išvadą, kad P. D. 2015 m. gruodžio 12 d., apie 15.50 val. A. K. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prievarta įstūmė A. K. į butą. Vėliau laiptinėje P. D. sugriebė A. K. už kaklo, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl P. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimas.

P. D. ir V. D. parodė, kad P. D. įvykdytos veikos metu buvo blaivus. Teismas pastebi, kad šie kaltinamojo ir V. D. parodymai neatitinka nei A. K., nei S. J., nei A. L. duotų parodymų, jog kaltinamasis buvo neblaivus. Todėl šie P. D. ir V. D. parodymai atmetami kaip nepagrįsti ir vertinami kaip P. D. gynybinė pozicija.

Teismas tokią išvadą daro dar ir dėl to, kad P. D. pripažino, kad kai grįžtą brolis jie su broliu vartoja alkoholį. Taip pat byloje yra pateiktas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tuo metu kai policijos pareigūnai buvo atvykę pas P. D. pagal A. K. iškvietimą, P. D. policijos pareigūnams pasakė, kad V. D. neblaivus miega. Todėl teismas daro išvadą, jog faktinė aplinkybė, kad P. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, įrodyta. Ši faktinė aplinkybė pagal LR BK 60 str. 1 d. 9 p. vertinama, kaip kalinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. D. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. P. D. anksčiau teistas nebuvo. P. D. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir P. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. K. pateiktas ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Jo patirto sužalojimo gydymas jam kainuos 95 eurus, tai įrodo, gyd. ed. J. J. pasirašytas medicinos dokumentų išrašas. (b.l. 10) Taip pat mokėjimo nurodymas, kuris įrodo, kad A. K. sumokėjo 12,75 eurus Valstybinei teismo medicininei tarnybai (b.l. 11), bei pinigų priėmimo kvitas, kuris įrodo, kad A. K. sumokėjo 400 eurų advokatui Č. N.. (b.l. 12)

Teismas, įvertinęs A. K. patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patirtą pažeminimą ir nepatogumus, daro išvadą, kad A. K. patirta neturtinė žala vertinama 200 eurų.

P. D. kardomoji priemonė nepaskirta, jam kardomosios priemonės neskirti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos nagrinėjimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 ir 303 straipsniais,

nusprendžia:

P. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei visą bausmės laiką uždrausti bendrauti su A. K..

Iš dalies patenkinti A. K. civilinį ieškinį ir iš P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. K. 117,75 eurų turtinei žalai atlyginti.

Taip pat iš P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. K. 400 eurų advokato išlaidoms atlyginti.

Taip pat iš P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti A. K. 200 eurų patirtai neturinei žalai atlyginti.

P. D. priteistą A. K. turtinę ir neturtinę žalą turi sumokėti į A. K. nurodytą banko sąskaitą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios, nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti Teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eimutis Misiūnas