Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajam E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenusiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., anksčiau teistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. Šveicarijos Konfederacijos Lugano baudžiamojo teismo 2017-06-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas Šveicarijos Konfederacijos baudžiamajame kodekse (140 straipsnyje. 1. Nusikaltimai nuosavybei/Apiplėšimas; 144 straipsnyje. 1. Nusikaltimai nuosavybei/ nusikalstamas turto sugadinimas; 186 straipsnyje. Neteisėtas įsibrovimas į patalpas; 69 straipsnyje. 5. Konfiskavimas/a. Pavojingų daiktų konfiskavimas), tai yra, už tai, kad

1. E. P. ir A. G. yra bendrakaltininkai, pripažinti kaltais dėl

1.1 apiplėšimo, kadangi 2016-05-24 Oltene (Zoloturnas), veikdami bendrininkų grupėje su trečiaisiais asmenimis, kurių tapatybė nebuvo nustatyta, įvykdė vagystę juvelyrinių dirbinių parduotuvėje „Adam“, naudodami smurtą prieš kitus asmenis ir grasindami W.S., P.S., G.R., H.M., G.R., F.S. ir B.S. žaisliniu šautuvu, liepę pastariesiems atsigulti ant žemės ir nespoksoti, pavogė 28 laikrodžius, kurių vertė, kaip pranešama, buvo lygi bent 334300,00 CHF;

1.2 federalinio įstatymo dėl ginklų pažeidimo, kadangi gegužės 24 d. Oltene (Zoloturnas), siekdami įvykdyti 1.1 paragrafe aprašytą apiplėšimą, veikdami bendrininkų grupėje ir neturėdami atitinkamos teisės, jie viešoje vietoje turėjo su savimi plastikinį šautuvą, apie kurį galima būtų teigti, jog tai tikras ginklas;

1.3 žalos (turto sugadinimo), kadangi laiko ir vietos aplinkybėmis, nurodytomis 1.1 punkte, veikdami bendrininkų grupėje, jie kartu tyčia apgadino kitiems asmenims priklausančią nuosavybę, ypač parduotuvės vitriną, padarydami žalos, kaip pranešama, 5000 CHF sumai;

1.4 įsibrovimo į patalpas, kadangi laiko ir vietos aplinkybėmis, nurodytomis 1.1 paragrafe, elgdamiesi nesąžiningai ir prieštaraudami teisėto patalpų savininko pageidavimams, jie įėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę „Adam“, kas išsamiau aprašyta kaltinamajame akte ir paaiškinta svarstymuose;

2. E. P., A. G. ir S. G. yra bendrakaltininkai, pripažinti kaltais dėl

2.1 apiplėšimo, kadangi 2016-08-05 Askonoje, veikdami bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, kurių tapatybė iki šiol nėra žinoma, įvykdė vagystę, naudodami smurtą prieš kitus du asmenis ir grasindami neišvengiamu pavojumi šių gyvybei ar kūno vientisumui arba atimdami jiems galimybę priešintis, o būtent, įvykdė vagystę juvelyrinių dirbinių parduotuvėje „Herschmann“, ir, grasindami Suana M. R. ir E. B. pneumatiniu „Airsoft“ SIG SAUER SP 2022 šautuvu, privertę jas atsigulti ant žemės ir surišę jų riešus ir kulkšnis baltais plastikiniais kabeliais, pavogė laikrodžius ir juvelyrinius dirbinius, kurių vertė buvo 456161,05 CHF;

2.2 federalinio įstatymo dėl ginklų pažeidimo, kadangi 2016-08-05 Askonoje siekdami įvykdyti 2.1 paragrafe aprašytą apiplėšimą, neturėdami atitinkamos teisės, jie viešoje vietoje turėjo su savimi netikrą šaunamąjį ginklą, o būtent, juodą pneumatinį „Airsoft“ SIG SAUER SP 2022 šautuvą, pamačius kurį būtų galima klaidingai pagalvoti, jog ginklas yra tikras, kas išsamiau aprašyta kaltinamajame akte ir nurodyta paaiškinimuose.

E. P. paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2017-09-14 ir vykdomas. Bausmės pradžia 2016-08-05, bausmės pabaiga 2022-08-04.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus pataisos namų teikimas, kuriame nurodyta, kad pagal 1983 metų Europos konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ir jos 1997 metų Papildomą protokolą (toliau ir – Konvencija) E. P. 2019-04-18 buvo perduotas iš Šveicarijos Konfederacijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Pataisos namų direktorius, vadovaudamasis minėta Konvencija, prašo nustatyti nuteistajam E. P. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) straipsnius ir sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362 straipsniu, 365 straipsniu nustatyti pataisos įstaigos rūšį. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis nuo 2019-04-18 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.

Iš su teikimu pateiktos E. P. asmens bylos matyti, jog jis sutinka likusią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau, nagrinėjant teikimą 2019-05-14 teismo posėdyje, nuteistasis E. P. nurodė, kad su teikimu nesutinka, nes yra nuteistas neteisingai. Visgi E. P. pripažino, kad nuosprendis jau įsiteisėjo, yra vykdomas. Taip pat nuteistasis nurodė, kad už akių buvo nuteistas 2016 metų rugsėjį Lietuvoje, prašė nuosprendžius subendrinti. Atidedant teikimo nagrinėjimą prašė teikimą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jo interesams atstovaus advokatas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas paaiškino, kad jo pozicija tokia, kaip ir ginamojo, ginamasis nesutinka su teismo sprendimu, teikimo išsprendimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje prokuroras Ričardas Kubilius pateikė išvadą, kad turi būti rasti atitikmenys su Lietuvos straipsniais, palikta paskirta laisvės atėmimo sankcija šešeri metai, bausmę atlikti skirtina Vilniaus pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencijos (toliau ir – Konvencija) 9 straipsnio 1 dalies „b“ punktu E. P. perduotas iš Šveicarijos Konfederacijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2019-04-18 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Pagal Konvencijos 9 straipsnio 3 dalį nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) atitinkamus straipsnius, bei, sutinkamai su BPK 362, 365 straipsniais, nustatytina pataisos įstaigos rūšis.

Konvencijos 10 ir 11 straipsniuose įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su pastarojoje galiojančiais įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitiki nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Pagal Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies „d“ punktą draudžiama pabloginti perduoto nuteistojo teisinę padėtį.

Pagal Šveicarijos Konfederacijos Lugano baudžiamojo teismo 2017-06-01 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes laikytina, kad E. P. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 180 straipsnio 3 dalį (tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje) už kurio padarymą sankcijoje nustatyta nuo dvejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ir BK 187 straipsnio 1 dalį (tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą), kurios sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojantys požymiai yra didelės vertės turto pagrobimas (pagrobto turto vertė viršija 250 MGL) ir apiplėšimo padarymas organizuotoje grupėje. Antruoju atveju svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas nesiekia 250 MGL, nes nuosprendžiu nustatyta, jog sugadinto turto vertė siekia 5000,00 CHF, kas atitinka 4389,82 euro, todėl E. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikoje šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kaltininkui inkriminuojamas tik tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-172/2006). Tokio ginklo panaudojimu teismų praktikoje laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas plėšimo metu turimu ginklu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti ginklą (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2009). Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad, kaip nustatyta nuosprendžiu, reali grėsmė kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, grasinant tiek žaisliniu ginklu (2016-05-24 epizodas), tiek oriniu ginklu (2016-08-05 epizodas) nebuvo sukelta, organizuotos grupės nariai, tame tarpe E. P., neturėjo tikslo sužeisti ar nužudyti parduotuvėse buvusius kitus asmenis, o tik juos įbauginti. Todėl teismas sprendžia, kad esant nuosprendžiu nustatytiems objektyviems duomenims, jog nusikalstamų veikų padarymo metu buvo panaudotas vienu atveju žaislinis ginklas, kitu atveju – orinis ginklas, nėra jokio pagrindo plėšimo kvalifikuojančiu požymiu pripažinti tai, jog plėšimas buvo padarytas panaudojant (grasinant) panaudoti šaunamąjį ginklą.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 punkto 2 papunktis). Įstatymas nenumato išimties iš šio draudimo ir tais atvejais, kai nešaunamasis ginklas nešiojamas savigynos tikslais ar kai asmeniui įstatymo nustatyta tvarka leidžiama turėti kurios nors kitos kategorijos ginklą. Tuo tarpu BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal minėtą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ginklai klasifikuojami į A, B, C, D kategorijas. Inkriminuojant (nagrinėjamoje byloje – suderinant Šveicarijos Konfederacijos federalinio įstatymo dėl ginklų pažeidimą su Lietuvoje galiojančiais įstatymais) nešaunamojo ginklo įgijimą ir nešiojimą, privaloma nustatyti visus būtinus tiek ginklo įgijimo veikos, tiek ir alternatyvios – ginklo nešiojimo veikos, – požymius, tačiau iš Lugano baudžiamojo teismo 2017-06-01 nuosprendžio turinio šių požymių nustatyti neįmanoma. Dėl to teismas apsiriboja iš nuteisusios valstybės gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie tiksliai ir besąlygiškai išaiškėja iš nuosprendžio, kurį paskelbė nuteisusioji valstybė (Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies „a“ punktas), visas abejones vertina E. P. naudai ir Federalinio įstatymo dėl ginklų pažeidimo nederina su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

E. P. Šveicarijos Konfederacijos Lugano baudžiamojo teismo 2017-06-01 nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė nekeičiama, kadangi paskirta bausmė neviršija BK 180 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų ribų ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės dydžio.

Į bausmės laiką E. P. įskaičiuotinas visas Šveicarijos Konfederacijoje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016-08-05.

Vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, teismas E. P. Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmę nustato atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 362, 365 straipsniais, Konvencijos 9, 11 straipsniais, teismas

nutaria:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Šveicarijos Konfederacijos Lugano baudžiamojo teismo 2017-06-01 nuosprendžiu skirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos įstatymais – BK 180 straipsnio 3 dalimi, 187 straipsnio 1 dalimi, ir palikti nuosprendžiu paskirtą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-08-05; bausmės pabaiga 2022-08-04.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam E. P., jo gynėjui, prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.