Vilniaus apygardos teismo sprendimas

13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodo, jog Nagrinėjamu atveju nesusiklostė VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta neįprastai mažos kainos prezumpcija, todėl atsakovė turėjo ne pareigą, o diskrecijos teisę kreiptis dėl mažos kainos pagrindimo VPĮ 57 straipsnio prasme. Atsakovė įsitikino trečiojo asmens pajėgumais vykdyti Pirkimo sutartį, todėl tai sudaro atskirą pagrindą atmesti abejones dėl būtinybės kreiptis dėl mažos kainos pagrindimo. Be to, atsakovė neprivalo įvertinti tiekėjų pasiūlytų kainų pagrįstumą visa apimtimi, tame tarpe ir ar nėra gauta neteisėta valstybės parama.

14. Atsakovė pažymi, jog neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai - paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimu atsakovė pabrėžia, jog tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją (t. y. nustačius, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį), perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023). Pareiga kreiptis į tiekėją kyla tik kai tiekėjo pasiūlymo kaina yra 30 proc. ir daugiau mažesnė už kitų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti. Vadinasi likusiais atvejais, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę.

15. Tad ir šiuo atveju atsakovė, priimdama sprendimą bei vertindama pasiūlymus, vadovavosi VPĮ 57 straipsnio nuostatomis ir jai nekilo abejonių dėl bendrovės pasiūlytos kainos ar jos pagrįstumo, kadangi bendrovės procentinis kainos nuokrypis yra itin nedidelis: apie 7,8 proc. nuo visų pirkime gautų ir neatmestų pasiūlymo vidurkio, o nuo ieškovės pasiūlymo - tik apie 5,9 proc. Dėl šios priežasties pasiūlyta kaina negali būti laikoma nepagrįstai maža kaina, dėl kurios atsakovė turėjo pareigą kreiptis į bendrovę dėl mažos kainos pagrindimo, o ieškovė nukrypdama nuo kasacinio teismo praktikos iš esmės siekia paneigti neįprastai mažos kainos instituto esmę ir prasmę.

16. Atsakovė nurodo įsitikinusi trečiojo asmens pajėgumais vykdyti Pirkimo sutartį. Pati tiekėja prisiima riziką įvykdyti sutartį už pasiūlyme nurodyta kainą, tad vien šios aplinkybės pagrindu galima teigti, kad ieškovė neįrodė bendrovės pasiūlytos kainos kaip neįprastai mažos bei kad bendrovės pasiūlyta kaina ir turimi pajėgumai neleis įvykdyti Pirkimo sutarties. Be kita ko, bendrovės pajėgumais vykdyti Pirkimo sutartį atsakovė įsitikino ir iš viešai prieinamos informacijos. Pirma, ieškovė ir kitose bylose kelia tapačias abejones dėl trečiojo asmens galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vidaus sandorių, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-969/2023 ieškovei UAB „Ekonovus“ išaiškino, kad vien vidaus sandorio sudarymo faktas nėra kliūtis trečiajam asmeniui UAB „Kauno švara“, atitinkančiam viešojo pirkimo sąlygas, dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, tuo labiau dėl teritorinio aspekto.

17. Atsiliepime pažymima, jog atsakovė 2024 m. gegužės 7 d. raštu Nr. A39-551/24(3.10.15E-VPS) kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir reaguodama į šį perkančiosios organizacijos kreipimąsi, Konkurencijos taryba nurodė, kad ji neturi pakankamai informacijos, įvertinti ir pateikti nuomonę, ar Dalyvės įvardytu atveju valstybės pagalba tikrai buvo suteikta. Taip pat Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad konstatuoti valstybės pagalbos buvimą ar nebuvimą gali tik teismai bei Europos Komisija. Tad šiuo metu nėra jokio institucinio sprendimo pripažįstant valstybės pagalbos buvimą ir neteisėtumą. Be to, remiantis gautuoju Konkurencijos tarybos atsakymu, atsakovė nėra kompetentinga vertinti, ar bendrovės gautos pajamos gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba. Taip pat, vidaus sandoris, kuriuo remiasi ieškovė nėra nagrinėjamos bylos medžiagos sudėtinė dalis, jo teisėtumas nebuvo ginčo objektas. Šioje byloje nebus tiriamas vidaus sandorio ir pirkimo pagrindu sudaromos viešojo pirkimo sutarties santykis jų sudarymo ir vykdymo metu, tad ieškovės argumentai dėl neva atsakovei pasiūlytos mažesnių negu vidaus sandorio pagrindu teikiamų paslaugų kainų, neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog paslaugų teikėjas privalo vertinti atitinkamos sutarties vykdymo sąlygas, atitinkamoje teritorijoje, todėl kainų palyginimas privalomas būtent įvertinus visas reikšmingas aplinkybes. Nurodytu atveju negali būti vertinimas atliekamas atliekų tvarkymas su kitose miestuose galiojančiomis kainomis, kadangi būtina vertinti tai, kad kitose miestuose gali būti mažesnis gyventojų skaičius, didesni atstumai tarp aptarnaujamų objektų ir kitos aplinkybės. Atsakovė akcentuoja, jog trečiasis asmuo jau veikia atliekų vežimo srityje, įskaitant veiklą skirtinguose regionuose. Centriniame viešųjų pirkimų portale (toliau - CVPP) matyti, kad trečiasis asmuo yra sudaręs viešojo pirkimo sutarčių, kurių objektas buvo mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos. Trečiasis asmuo teikia paslaugas Kauno miesto, Kauno rajono, Birštono rajono bei Alytaus rajono savivaldybėse. Anksčiausiai sudaryta viešojo pirkimo sutartis buvo dar 2021 metais. Todėl minėtos aplinkybės panaikina atsakovės abejones, kad Vilniaus miesto geografinė rinka būtų reikšminga sprendžiant dėl bendrovės pajėgumų vykdyti sutartį. Be to, viešai prieinami duomenys rodo, jog bendrovė turi 632 apdraustus darbuotojus bei turi 226 registruotas transporto priemones, o 2023 metais pardavimų pajamos viršijo 36 mln. Eur, taigi trečiojo asmens techninės ir finansinės galimybės neišsiskiria iš kitų, nurodytoje srityje veikiančių paslaugų teikėjų techninių ir finansinių galimybių. Pažymėtina, kad bendrovės ir ieškovės pajėgumai yra panašūs, ir visgi ieškovei pakanka resursų veikti keliose geografinėse rinkose.

19. Bendrovės pajėgumais yra įsitikinta ir vertinant atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, susijusiems su finansiniu ir ekonominiu bei techniniu ir profesiniu pajėgumais. Šie reikalavimai buvo nustatyti, atsižvelgiant į galimas kilti rizikas, dėl kurių Pirkimo sutartis gali būti neįvykdyta. Tai yra minimalus reikalavimai, kuriuos tiekėjai privalo atitikti tam, kad galėtų dalyvauti Pirkimo procedūrose ir trečiasis asmuo juos atitiko. Be to, Pirkimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.4 punktas numato 4 mėnesių terminą, kurio metu Pirkimą laimėjęs tiekėjas turi laiko ir gali pritaikyti savo turimus išteklius, infrastruktūrą bei tinkamai pasiruošti paslaugų teikimui. Atsakovės vertinimu, vien tai, jog ieškovė turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos, nesuponuoja išvados, jog trečiojo asmens kaina / įkainiai būtų nepagrįsti, ar kad trečiasis asmuo negalėtų už pasiūlytą kainą / įkainius tinkamai įvykdyti Pirkimo sutarties.

20. Atsakovė atliko visus nuo jos valios objektyviai priklausančius veiksmus, t. y. kreipėsi į kompetentingą instituciją - Konkurencijos tarybą, kuri patvirtino, kad šiuo metu nėra jokių duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ būtų gavusi bet kokios formos valstybės pagalbą, todėl akivaizdu, kad atsakovė neturėjo pareigos savo nuožiūra atlikti trečiojo asmens veiklos tyrimo ir aiškintis jo gaunamų pajamų šaltinio. Atsiliepime pažymima, jog ieškovės minimos I Vidaus sandorio nuostatos nėra pagrįstas argumentas, kadangi ieškovė nurodo regioninės kainos nustatymo principus, tad teikiant paslaugas kitoje teritorijoje vietinės rinkliavos nustatymo dydis negali turėti įtakos šių paslaugų teikimui.

21. Dalis ieškinio argumentų nebuvo nurodyti pretenzijoje, todėl šiuo atveju neturėtų būti nagrinėjami byloje. CPK 423³ straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė 2024 m. gegužės 6 d. pateikė pretenziją, kuri grindžiama argumentais dėl neįprastai mažos tiekėjo kainos bei abstrakčiais teiginiais dėl neteisėtai gautos valstybės pagalbos. Tačiau ieškinyje nurodytos naujos aplinkybes bei nauji argumentus, kurių pagrindų bendrovės pasiūlymas turėtų būti atmestas, t. y. neva bendrovei finansuoti pasitelkiami valstybės ištekliai: tokia pagalba yra selektyvi, daro poveikį prekybai; bendrovei suteikiamas ekonominis pranašumas; nėra tenkinami ESTT sprendimo kriterijai; valstybės paramos priemonė nebuvo derinta su Europos Komisija, tokia valstybės pagalba yra neteisėta. Ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ieškovė tik abstrakčiai buvo užsiminusi apie šią aplinkybę, tad atsakovės vertinimu, ieškovė neturi teisinio pagrindo išplėsti pretenzijoje suformuotą poziciją ir ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis.

22. Trečiasis asmuo UAB „Kauno švara“ atsiliepimu prašo teismo ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti iš ieškovės trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, jog iš esmės abu ieškovės argumentai kildinami iš vienos pagrindinės aplinkybės – kad trečiasis asmuo yra Kauno miesto savivaldybės vidaus subjektas VPĮ 10 straipsnio prasme bei su ja yra sudaręs vidaus sandorį dėl komunalinių atliekų tvarkymo Kauno mieste. Anot ieškovės, tokio vidaus sandorio turėjimas reiškia, kad savivaldybė finansuoja trečiojo asmens veiklą ir tai yra trečiojo asmens neteisėtai gaunama valstybės pagalba, kuri leidžia bendrovei teikti pasiūlymus atliekų surinkimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose prisiimant tokių paslaugų teikimo nuostolius, t. y. užsiimant kryžminiu subsidijavimu. Mano, kad ieškovė tik bando išsaugoti savo turimą atliekų surinkimo paslaugų teritoriją Vilniaus mieste.

24. Pažymi, jog atsakovė pagrįstai nelaikė trečiojo asmens pasiūlytos kainos neįprastai maža. Trečiasis asmuo remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog trečiojo asmens (pirkimą laimėjusio tiekėjo) pasiūlyta kaina buvo tik 10 proc. mažesnė nei pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis. Dėl to pirkimo laimėtojo pasiūlyta kaina neatitiko VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos ir perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į pirkimo laimėtoją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023). Byloje esantys duomenys dėl Pirkimo pasiūlymų kainų vidurkio patvirtina, jog bendrovės pasiūlymo kaina neatitinka VPĮ neįprastai mažos kainos prezumpcijos sąlygų. Be to, UAB „Kauno švara“ pabrėžia, jog vidaus sandoris pats savaime nereiškia jokio „veiklos subsidijavimo“ ar „neteisėtos valstybės pagalbos“, kaip visiškai be jokių įrodymų teigiama ieškinyje, kartu akivaizdžiai iškraipant pateikiamus duomenis apie paslaugų vertes ir trečiojo asmens vidaus sandorius. Kai kurie ieškovės teiginiai yra ne tik kad išimtinai spekuliatyvūs, bet ir mažų mažiausiai nesąžiningi. Ieškovė daug metų veikia atliekų surinkimo ir vežimo rinkoje, bei konkuruoja su trečiuoju asmeniu, tad ieškovė turėtų žinoti trečiojo asmens pajėgumus ir patirtį. Net iš pačios ieškovės pateiktų trečiojo asmens finansinių ataskaitų tiesiogiai matyti, kad bendrovė Kauno miesto teritorijoje vien pakuočių surinkimui yra pastačiusi 30000 konteinerių. Vargu ar ieškovė nežino, kad Kauno mieste yra daug sudėtingų teritorijų, įskaitant kalvotas teritorijas (pvz., Žaliakalnis, Aleksotas, Šančiai, Panemunė), kuriose trečiasis asmuo teikia atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas. Šios aplinkybės tik papildomai parodo ieškovės teiginių spekuliatyvumą ir nesąžiningumą.

25. Be kita ko, UAB „Kauno švara“ vertinimu, ieškovė neįrodė valstybės pagalbos ir kryžminio subsidijavimo. Ieškovė siekia ne tik eliminuoti trečiąjį asmenį iš Pirkimo ir toliau tęsti atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimą Naujininkų bei Panerių teritorijose, bet ir apskritai sukurti precedentą, dėl kurio trečiasis asmuo išvis negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu būtų sumažinta konkurencija, kuri atliekų surinkimo ir vežimo rinkoje ir taip yra ribota. Tokiais savo veiksmais ieškovė bando paneigti kasacinio teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-969/2023 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-417-933/2023, kurioje konstatuota, jog ribojimas vykdyti veiklą teritoriniu aspektu lemtų konkurencijos sumažėjimą, o galimybė tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims vykdyti veiklą ir dalyvauti konkursuose bet kurioje teritorijoje sudaro didesnį konkurentų skaičių. Pažymėtina, jog minėtoje byloje teismai sprendė dėl to paties trečiojo asmens dalyvavimo kitų savivaldybių vykdomuose viešuosiuose pirkimuose pagal tos pačios ieškovės ieškinį.

26. Trečiasis asmuo pažymi, jog būtina sąlyga taikyti VPĮ 57 straipsnio 4 dalį yra ta, jog perkančioji organizacija pirmiausia išvis turi nustatyti pirmą būtiną kumuliatyvią šios dalies taikymo sąlygą - 1) neįprastai mažos pasiūlymo kainos buvimą, kad galėtų toliau spręsti dėl antros kumuliatyvios sąlygos - 2) ar tiekėjas yra gavęs valstybės pagalbą ir būtent ji nulėmė pasiūlytą neįprastai mažą kainą, bei, 3) esant abiem šioms kumuliatyvioms sąlygoms - dėl kreipimosi į tiekėją su prašymu įrodyti tokios valstybės pagalbos teisėtumą. Trečiasis asmuo pritaria atsakovei ir palaiko jos argumentus, jog atsakovei nesuteikta kompetencija vertinti valstybės pagalbos buvimą. SESV 108 straipsnyje įtvirtinta, jog konstatuoti valstybės pagalbą ir, ypač, jos neteisėtumą, gali Europos Komisija, pats pagalbos teikėjas ir teismai, bei tam tikrą koordinacinę ir konsultacinę pagalbą valstybės pagalbos klausimais Lietuvoje teikia Konkurencijos taryba. Be to, vien gauta valstybės pagalba dar nereiškia, kad ją gavęs tiekėjas turi būti šalinamas iš viešųjų pirkimų - jeigu tokia pagalba gauta ir naudojama teisėtai, tiekėjas turi teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir netgi grįsti savo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrįstumą, kaip tai numatyta ESTT praktikoje. Atsakovė kaip perkančioji organizacija pagal VPĮ 57 straipsnio 4 dalį gali tik patikrinti, ar tiekėjui nėra suteikta valstybės pagalba (pavyzdžiui, patikrindama suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, valdomame Konkurencijos tarybos (Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis)) ir tada vertinti, ar ta valstybės pagalba, jeigu ji buvo suteikta, tiekėjas pasinaudojo sumažindamas pasiūlymo kainą. Tik nustačiusi, kad tokia valstybės pagalba tiekėjas pasinaudojo sumažindamas pasiūlymo kainą, perkančioji organizacija turėtų aiškintis, ar ja pasinaudota teisėtai, t. y. pagal tos konkrečios pagalbos suteikimo sąlygas (neviršytos nustatytos valstybės pagalbos ribos, konkrečiai veiklai skirta valstybės pagalba nebuvo panaudota kitai veiklai ir pan.). Ir tik jeigu tiekėjas nepagrįstų, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai, perkančioji organizacija pagal VPĮ nuostatas galėtų atmesti jo neįprastai mažos kainos pasiūlymą viešajam pirkimui.

27. Remdamasi kasacinio teismo praktika UAB „Kauno švara“ akcentuoja, jog sudarant vidaus sandorius, bei juos sudariusiam tiekėjui dalyvaujant kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose, nėra savaime pažeidžiami sąžiningos konkurencijos reikalavimai, tame tarpe - ir valstybės pagalbos reikalavimai. Ieškovė negali tiesiog preziumuoti, kad trečiajam asmeniui jo sudarytais vidaus sandoriais suteikta valstybės pagalba ar, tuo labiau, kad ji suteikta neteisėtai. Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, valstybės pagalba yra įmonės buvimas, priemonės priskyrimas valstybei, jos finansavimas iš valstybinių išteklių, pranašumo suteikimas, priemonės atrankumas ir poveikis konkurencijai bei valstybių narių tarpusavio prekybai.

28. Trečiojo asmens vertinimu byloje svarbi aplinkybė ta, jog ieškovės ginčijamas I Vidaus sandoris apskritai nebegalioja nuo 2023 m. gruodžio 28 d., tad nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad pagal šį vidaus sandorį trečiasis asmuo gauna neva neteisėtą valstybės pagalbą ir ją naudoja kainų dempingavimui viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu galioja analogiškas šalių vidaus sandoris dėl analogiškų paslaugų teikimo, tačiau ieškinyje dėl būtent šio sandorio visiškai nepasisakoma. Be to, vidaus sandoris nėra sutartis dėl finansavimo ar dotacijų – tai sutartis dėl atlygintinių paslaugų teikimo, pagal kurią trečiasis asmuo už teikiamas paslaugas atlygį gauna iš atliekų turėtojų rinkdamas įmokas, neviršijančias savivaldybės nustatytos įmokos. Kauno miesto savivaldybės taryba tvirtina atliekų surinkimo ir vežimo įkainius, kurie užtikrintų patiriamų paslaugų teikimo sąnaudų padengimą, pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-558 „Dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pastoviosios ir kintamosios įmokos dedamosios dalies dydžių ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normų nustatymo“. Tokie 2018 m. I Vidaus sandorio ir įmokos nustatymo taisyklių reikalavimai užtikrina, kad pagal 2018 m. I Vidaus sandorį trečiajam asmeniui būtų mokamas pagal objektyviai ir skaidriai iš anksto nustatytas taisykles apskaičiuotas atlygis, dengiantis būtent pagal vidaus sandorį teikiamų paslaugų teikimo sąnaudas. Ieškinyje nepateikta visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konkretus bendrovei mokėtas atlygis viršijo pagal vidaus sandorį teikiamų paslaugų sąnaudas ir neatitiko rinkos sąlygų, t. y. to, ką būtų mokėję panašūs ekonominės veiklos vykdytojai analogiško sandorio atveju. Pažymi, jog pajamos iš vidaus sandorio dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Kauno mieste teikimo nėra vienintelis trečiojo asmens pajamų šaltinis ir, atitinkamai, išlaidų reikalaujanti veikla. Su Kauno miesto savivaldybe trečiasis asmuo yra sudaręs ir kitus vidaus sandorius, taip pat dalį savo veiklos vykdo teikdamas paslaugas tretiesiems asmenims. Nepaaiškintina situacija, kodėl pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta vidaus sandorio kainodara, atitinkanti ir viešųjų pirkimų sutartims taikomą kainodarą, turėtų būti laikoma valstybės pagalbos suteikimo trečiajam asmeniui požymiu ar, tuo labiau, kryžminiu subsidijavimu.